Civilinė byla Nr. e2-277-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sorita“ iškėlimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, ir pareiškėja) teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sorita“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė). Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 6 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 10 466,69 Eur. VMI siekė iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau nepavyko. Ieškovės vertinimu, bendrovė yra nemoki, nes laiku nevykdo turtinių prievolių VMI, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, bei nevykdo veiklos.
2. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Sorita“ iškėlimo priimtas teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria, be kita ko, atsakovei nustatytas terminas iki 2024 m. gruodžio 2 d. pateikti atsiliepimą, o atsakovės vadovas įpareigotas iki tos pačios datos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis.
3. Atsakovė UAB „Sorita“ pirmiau minėtų duomenų teismui nepateikė, atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir atsakovei UAB „Sorita“ bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad UAB „Sorita“ nebėra skolinga VMI, nes UAB „Estero“ iš UAB „Sorita“ 2024 m. lapkričio 14 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimi perėmė UAB „Sorita“ 9 295,35 Eur mokestinę nepriemoką, todėl UAB „Sorita“ 2024 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į VMI, kad ši duotų sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad turi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Kauno mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 129 000 Eur. Tai pagrįsti atsiliepime įdėjo iškarpą iš VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį rezultatų iškarpą, kurioje nurodyta „daikto vertė“ 2024 m. sausio 1 d. – 129 000 Eur. Atsakovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše šio sklypo „vidutinė rinkos vertė“ nurodyta 80 514 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2014 m. rugpjūčio 14 d., nustatymo būdas – masinis vertinimas).
4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kad iš pareiškėjos būtų gauta informacija apie atsakovės prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką nagrinėjimą ir paskirtas teismo posėdis 2024 m. gruodžio 23 d. 10 val. Atsakovė ir pareiškėja pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė buvo įpareigota iki 2025 m. sausio 6 d. pateikti VMI papildomus dokumentus. Tenkinant prašymus, 2024 m. gruodžio 18 d. teisėjos rezoliucija bylos nagrinėjimas atidėtas, paskiriant kitą teismo posėdį 2025 m. sausio 9 d. 10 val.
5. Pareiškėja 2025 m. sausio 8 d. pateikė teismui informaciją, kad palaiko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi nesutiko, jog UAB „Estero“ perimtų UAB „Sorita“ mokestinę nepriemoką. Prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-40 „Dėl UAB „Sorita“ prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti“.
6. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti bylą iki galutiniais teismų sprendimais bus išnagrinėtas atsakovės skundas dėl VMI sprendimo neperkelti atsakovės mokestinės nepriemokos UAB „Estero“, o nesustabdžius šios bylos, atmesti VMI pareiškimą ir atsakovei UAB „Sorita“ bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad VMI neteisėtai atsisako leisti perimti atsakovės skolą kitam mokesčių mokėtojui. Tokį pareiškėjos neteisėtą sprendimą atsakovė apskundė Mokestinių ginčų komisijai. Taigi iki bus galutiniu administracinio teismo sprendimu išspręstas atsakovės skundas dėl VMI sprendimo, pareiškėja neturi teisės iš atsakovės reikalauti sumokėti skolą ir neįmanoma spręsti pareiškimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo tol, kol administracinės teisenos tvarka yra tikrinamas VMI sprendimo neperkelti atsakovės skolos kitam mokesčių mokėtojui pagrįstumo bei teisėtumo klausimas. Be to, atsakovei negali būti keliama bankroto byla, nes atsakovė yra veikianti, moki bendrovė. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Kauno mieste. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 129 000 Eur. Atsakovė ketina šį sklypą vystyti, užstatyti. Net jei ir laikyti, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai, tai šioms skoloms padengti visiškai pakanka per antstolius priverstinai realizuoti atsakovės turimą žemės sklypą. Atsakovė samdo du darbuotojus, turi finansinių reikalavimų į savo debitorius (skolininkus), šiai dienai vykdo skolų išieškojimo veiklą. Atsakovė turi galimybę padengti nurodomas skolas ir iš savo debitorių atgautinų sumų. Atsakovė kitų kreditorių neturi. Atsakovė turėjo 496,91 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, bet ši skola yra padengta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Sorita“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskyrė Vytautą Glodenį.
8. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, įvertindamas, kad nagrinėjamu atveju nėra nei privalomųjų, nei fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 ir 164 straipsniuose. Pažymėjo, kad teismas klausimą, ar iškelti nemokumo bylą atsakovei, sprendžia vertindamas sąlygą, ar yra teisinis pagrindas pripažinti bendrovę nemokia. Šias aplinkybes teismas vertina atsižvelgdamas į turimų duomenų, atspindinčių bendrovės turtinę padėtį, visumą, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovės ir VMI ginčo dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, nagrinėjimu esminės reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei išsprendimui neturi.
9. Teismas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis nustatė, kad UAB „Sorita“ įregistruota 2012 m. rugpjūčio 22 d. Teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis. Tačiau, nors atsakovė ir aktyviai dalyvavo bylos procese akcentuodama kilusį ginčą su pareiškėja VMI, tačiau minėto įpareigojimo atsakovės vadovas neįvykdė. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad yra moki, veiklą vykdo ir kitų kreditorių neturi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
10. Atsakovei nepateikus reikalautų dokumentų, teismas rėmėsi viešai prieinamais duomenimis ir nustatė, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registrui pateikti už 2013 metus, taigi yra neaktualūs, neatspindintys realios bendrovės finansinės padėties sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tai, be kita ko, patvirtina, kad atsakovė nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui.
11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigia, kad šio sklypo vertė yra 129 000 Eur, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad šis turtas yra įkeistas hipoteka, jo atžvilgiu yra taikomi 4 antstolių areštai. VĮ Registrų centro atlikto masinio vertinimo nustatyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 80 514 Eur. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu registruota 1 transporto priemonė VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas eisme draudžiamas.
12. Iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovė turi 2 darbuotojus ir nėra skolinga VSDF biudžetui. Pareiškėjos VMI pateiktais duomenimis ieškovė turi 9 523,67 Eur mokestinę nepriemoką, dėl kurios perkėlimo šiuo metu vyksta ginčas.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad nėra kitų nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Nors atsakovė nurodė, kad kitų kreditorių (be VMI) neturi, tačiau šias aplinkybes paneigia Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nustatyta, kad, be vykdomųjų bylų, kuriose išieškotoja yra VMI, atsakovės atžvilgiu yra ir kitų vykdomųjų bylų kitų 12 kreditorių naudai, kuriose išieškoma suma viršija 290 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Teismas pažymėjo, kad nemaža dalis vykdomųjų bylų yra užvestos dėl pakankamai nedidelių sumų išieškojimo 2020–2021 metais išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, tačiau jos iki šiol nėra išieškotos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį ir tai, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsakovė teigia, kad yra veikianti bendrovė, tačiau nepateikė duomenų apie realiai vykdomą veiklą (turimas sutartis) ir gaunamas pajamas, kurie būtų pagrindas spręsti apie atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvas.
14. Teismas nurodė, kad iš atsakovės išieškomos sumos viršija jos turimo nekilnojamojo turto vertę, nepateikta duomenų apie faktiškai vykdomą ūkinę veiklą. Įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovė per nustatytą terminą teismui nepateikė. Priešingai, atsakovė apskritai vengė pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kreditorius.
15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) suteikia galimybę skolininkui išvengti nemokumo bylos iškėlimo, kai kreditoriui inicijavus nemokumo procesą ikiteismine tvarka, skolininkas įvykdo prievolę arba sudaro susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 9, 10 straipsniai), taip pat kai teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, skolininkas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba kreditorius atsisako pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesumokėjo pareiškėjai skolos, netgi nesumažino jos reikšminga dalimi. Siekė, kad skola pareiškėjai būtų perkelta trečiajam asmeniui.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjos argumentus, teismas konstatavo, kad UAB „Sorita“ įsipareigojimai viršija jos turto vertę ir ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, taigi yra nemoki. Teismas įvertino, kad bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo procesas. Nurodytų argumentų pagrindu teismas UAB „Sorita“ iškėlė bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
17. Atsakovė UAB „Sorita“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir pareiškėjos VMI pareiškimą atmesti, nekelti atsakovei UAB „Sorita“ bankroto bylos. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Atsakovė VMI buvo skolinga 9 300 Eur, tačiau šiuo metu skolos nebėra, nes UAB „Estero“, naudodamasi mokestinės permokos turėtojos teisėmis (turėdama didesnę nei 400 000 Eur mokestinę permoką), atsakovės ir UAB „Estero“ pasirašyta sutartimi sutiko perimti atsakovės turėtą mokestinę nepriemoką ir ją įskaityti. Atsakovė pateikė prašymą VMI leisti UAB „Estero“ perimti atsakovės mokestinę nepriemoką. VMI 2024 m. lapkričio 20 d. atsakymu paprašė atsakovės pateikti duomenis, kad atsakovė apmokėjo antstolių VMI naudai vykdomosiose bylose apskaičiuotas vykdymo išlaidas; kitų sąlygų mokestinei prievolei perkelti į UAB „Estero“ VMI nekėlė. Atsakovė antstoliams pavedimus atliko ir pateikė VMI pavedimų kopijas bei antstolių patvarkymus, iš kurių matyti, kad atsakovė apmokėjo antstolių VMI naudai vedamose vykdomosiose bylose apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Taigi atsakovė įvykdė visas pareiškėjos VMI iškeltas sąlygas, todėl laikytina, kad šiai dienai UAB „Estero“ yra perėmusi atsakovės mokestinę nepriemoką.
17.2. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovė administracinėje byloje ginčija VMI sprendimą, kurio pagrindu VMI laiko atsakovę esant skolinga VMI ir reikalauja kelti bankroto bylą. Administracine teisena pripažinus, kad VMI neteisėtai atsisako perkelti atsakovės mokestinę skolą UAB „Estero“, o teismui iškėlus atsakovei bankroto bylą tik dėl šios VMI skolos, atsakovė patirs negrįžtamas pasekmes – vyks bankroto procedūros: atsakovei ir jos akcininkams reikės atlyginti nemokumo administratoriaus atlygį, bankroto administravimo išlaidas, bendrovė gali būti likviduota. Tuo tarpu pareiškėja niekuo nerizikuoja, nes iki šiol antstoliai jos reikalavimo užtikrinimui taiko areštus atsakovės 129 000 Eur vertės nekilnojamajam turtui. Be to, pareiškėja gali skolą išieškoti per antstolius reikalaudama parduoti priverstinai atsakovės turtą.
17.3. Atsakovei negali būti keliama bankroto byla, nes atsakovė yra veikianti, moki bendrovė. Į bylą pateikti įrodymai liudija, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Kauno mieste. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 129 000 Eur. Atsakovė ketina šį sklypą vystyti, užstatyti. Net jei ir laikyti, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai, tai šioms skoloms padengti pakanka per antstolius priverstinai realizuoti atsakovės turimą žemės sklypą. Atsakovė samdo 2 darbuotojus; turi finansinių reikalavimų į debitorius (skolininkus), juos realizuoja ginčo teisenos būdu; vykdo skolų išieškojimo veiklą. Atsakovė turi galimybę padengti skolas ir iš debitorių atgautinų sumų. Atsakovė kitų kreditorių neturi, turėjo 496,91 Eur skolą VSDF biudžetui, bet ši skola yra padengta.
17.4. Vien tai, kad VMI neteisėtai atsisakė perkelti atsakovės skolą UAB „Estero“, negali būti pagrindu iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė turi 129 000 Eur vertės nekilnojamojo turto. Pareiškėja nėra aktyvi antstolių vykdomosiose bylose, kad skola būtų išieškota.
18. Pareiškėja VMI atsiliepime prašo atsakovės UAB „Sorita“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 6 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 10 466,69 Eur. Atsiliepimo rengimo dieną (2025 m. vasario 4 d.) šis bendrovės įsiskolinimas yra padidėjęs iki 11 123,64 Eur. Taigi atsakovė ir toliau nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. vasario 16 d., o jos priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. kovo 5 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų ir turto. VMI yra kreditorė, kuriai prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
18.2. Atsakovės finansinis įsiskolinimas VMI nėra trumpalaikis, priešingai, yra ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio, kadangi atsakovė jau trejus metus, skaičiuojant nuo seniausios mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, nepajėgia geranoriškai sumokėti susidariusio įsiskolinimo, o pareiškėjai ir antstoliams priverstine tvarka išieškoti mokestinės nepriemokos iš atsakovės turto nepavyko ir atsakovės skola VMI nuo jos susidarymo dienos tik didėjo. Mokestinės prievolės nėra vykdomos, todėl UAB „Sorita“ negali būti laikoma gyvybinga. Atsakovė nesumokėjo VMI skolos ir jos nesumažino jokia reikšminga dalimi, o tik siekė, kad skola būtų perkelta trečiajam asmeniui.
18.3. VMI 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (23.21-08 E) 324-509 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo FR0328“ netenkino atsakovės 2024 m. gruodžio 13 d. prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. VMI nesutiko, kad trečiasis asmuo UAB „Estero“ perimtų UAB „Sorita“ mokestinę nepriemoką. Nors šis sprendimas yra apskųstas administracine tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos nutartį neteisėta, nes skola VMI egzistuoja, ji nebuvo padengta ar sumažinta reikšminga dalimi. Be to, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės veiklos perspektyvų ir tolimesnių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Administracinio ginčo užvedimas taip pat nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimą ar iškelti nemokumo bylą atsakovei teismas sprendžia vertindamas sąlygą, ar yra teisinis pagrindas pripažinti bendrovę nemokia ir šias aplinkybes teismas vertina atsižvelgdamas į turimų duomenų, atspindinčių bendrovės turtinę padėtį, visumą, o aplinkybės, susijusios su tarp bendrovės ir VMI kilusiu ginču dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, esminės reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei išsprendimui neturi.
18.4. Atskirajame skunde atsakovė mokumą grindžia tuo, kad ji turi žemės sklypą, kurio vertė, yra 129 000 Eur, ir jį pardavus, iš gautų pinigų būtų galima padengti atsakovės skolą pareiškėjai. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė duomenų nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad tokio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 80 514 Eur. Be to, šis turtas yra įkeistas sutartine hipoteka ir jį pardavus pirmiausia būtų tenkinamas sutartinės hipotekos kreditoriaus reikalavimas, o tik po to ir tik likus piniginių lėšų būtų proporcingai tenkinami kitų atsakovės kreditorių reikalavimai, tarp kurių – ir VMI reikalavimas. Atsakovės vardu registruota 1 transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas.
18.5. Analizuojant atsakovės skolų visumą, reikšminga yra tai, kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, be vykdomųjų bylų, kuriose išieškotoja yra VMI, atsakovės atžvilgiu yra ir kitų vykdomųjų bylų 12 kreditorių naudai, kuriose išieškoma suma viršija 290 000 Eur, todėl nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, jog atsakovė turi tik vieną kreditorių – VMI. Atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę ir bendrovė yra nemoki taikant balanso testą, t. y. atsakovės turto nepakanka padengti turimiems skoliniams įsipareigojimams. Reikšminga šiuo atveju yra ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nemaža dalis vykdomųjų bylų užvestos dėl pakankamai nedidelių sumų, kurios išieškomos 2020–2021 metais išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, tačiau iki šiol nėra išieškotos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį ir tai, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais jau pakankamai ilgai – nuo 2020–2021 metų.
18.6. VMI vertinimu, byloje esančių duomenų visuma yra ir buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovės nemokumo padaryti. Be to, atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti ir, kad jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių pareiškėjai yra tik laikinas ir (ar) kad ji susidariusį įsiskolinimą pareiškėjai galės įvykdyti ateityje.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Sorita“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta; pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nėra.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 20 d. užregistruotas atsakovės (apeliantės) UAB „Sorita“ 2025 m. vasario 19 d. prašymas (dokumento registracijos Nr. DOK-890) prie bylos pridėti naujus įrodymus. Prašyme atsakovė nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo iki teismo posėdžio apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų ir skolas kreditoriams padengė, todėl teikia paaiškinimus dėl skolų padengimo bei juos pagrindžiančius įrodymus.
21. Apeliantė nurodo, kad nėra skolinga pareiškėjai VMI, nes iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos visiškai patenkino pareiškėjos finansinius reikalavimus, todėl teikia mokėjimo pavedimus. Kadangi UAB „Sorita“ nėra nieko skolinga VMI, tai pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti naikinama ir bankroto byla atsakovei negali būti keliama. UAB „Sorita“ taip pat nėra skolinga kitiems kreditoriams ir kitų kreditorių neturi. Apeliantės 496,91 Eur skola VSDF biudžetui yra padengta, taip pat padengtas įsiskolinimas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, o antstolis Andrius Bublys grąžino kreditorei UAB „Linsana“ vykdomuosius dokumentus ir užbaigė vykdomąsias bylas, vykdytas šios kreditorės naudai. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė teikia mokėjimo pavedimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“, antstolio patvarkymą ir prašo šiuos dokumentus pridėti prie bylos. Šie dokumentai įrodo svarbias bylai aplinkybes, kad apeliantė nėra skolinga kreditoriams ir bankroto byla jai neturi būti keliama. Apeliantė turi 129 000 Eur vertės nekilnojamojo turto (duomenys apie žemės sklypą ir jo vertę pateikti į bylą su ankstesniais atsakovės procesiniais dokumentais). Atsakovė samdo du darbuotojus, turi finansinių reikalavimų į debitorius (skolininkus), juos realizuoja ginčo teisenos tvarka, vykdo skolų išieškojimo veiklą. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantė yra veikianti, moki bendrovė, turinti nekilnojamojo turto, finansinio turto ir neturinti skolų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų rašytinių paaiškinimų turinį ir naujų įrodymų pobūdį, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė apeliantės rašytinius paaiškinimus su pridėtais įrodymais išsiųsti pareiškėjai VMI susipažinti, sudarant galimybę pateikti nuomonę (poziciją) dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų aplinkybių, grindžiamų naujai teikiamais įrodymais.
23. Apeliantė 2025 m. vasario 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriuose teikia duomenis apie atliktą įskaitymą ir mokėjimą (dokumento registracijos Nr. DOK-960): elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad UAB „Sorita“ siunčia AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokėjimo pavedimo (kurį už UAB „Sorita“ atliko UAB „RA dukra“) kopiją už AB „Vilniaus šilumos tinklai“ paslaugas, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ patvirtina mokėjimą gavusi; išrašą iš „Mano VMI“ sistemos.
24. Pareiškėja VMI apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 26 d. pateikė paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-988), kuriuose nurodė, kad apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui, sprendžiant klausimą, ar apeliantė yra (ne)moki ir (ne)gyvybinga, todėl mano, jog jie turi būti priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėja pažymi, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 26 d. duomenimis UAB „Sorita“ valstybės biudžetui neskolinga, todėl prašo pridėti prie bylos mokestinės nepriemokos 2025 m. vasario 26 d. balansą, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja informavo, kad VMI neturi pretenzijų UAB „Sorita“ ir neprieštarauja, kad teismas panaikintų skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai teikiamų paaiškinimų ir dokumentų turinį, daro išvadą, kad rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą, ar apeliantei UAB „Sorita“ pagrįstai iškelta bankroto byla. Nauji teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes yra žinomi dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus paaiškinimus ir naujus įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pagrindų iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą
27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
28. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos – teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) ir pareiškėja VMI pateikė duomenis, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su kreditore VMI, inicijavusia bankroto bylos apeliantei iškėlimą, todėl, jų vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą.
30. Remiantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Minėta teisės norma numato iš esmės analogišką atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindą, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl šios normos aiškinimui taikytina teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018). Vis dėlto reikalavimo patenkinimo ar jo atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės priklauso nuo to, ar šie juridiniai faktai įvyko iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po to (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).
32. Iš apeliantės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad apeliantė su kreditore (pareiškėja) atsiskaitė jau po pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantei iškelti bankroto bylą priėmimo.
33. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs juridinio asmens nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2024; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-74-467/2025).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad atsiskaitymas su pareiškėja po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Taigi, net nevertinant fakto, ar kreditorius (už jį prievolę sumokėjęs trečiasis asmuo) tinkamai įvykdė prievolę pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės ir įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant to, kad atsakovė pateikė duomenis apie atsiskaitymą su ieškove (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir nustačius, kad apeliantė atsiskaitė su bankroto bylos iškėlimą jai inicijavusia kreditore VMI, šioje byloje turi būti vertinamas apeliantės (ne)mokumas.
Dėl apeliantės UAB „Sorita“ (ne)mokumo
36. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
37. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria priėmė kreditorės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei, be kita ko, įpareigojo apeliantės vadovą pateikti teismui atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus (kuriuose nurodoma reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai); finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį (nes jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui); informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis. Apeliantės vadovas per nustatytą terminą tokių duomenų teismui nepateikė. Tačiau apeliantės vadovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į kreditorės pareiškimą, nurodė, kad UAB „Sorita“ nebėra skolinga VMI, nes UAB „Estero“ iš UAB „Sorita“ 2024 m. lapkričio 14 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimi perėmė UAB „Sorita“ 9 295,35 Eur mokestinę nepriemoką. Pažymėjo, kad bendrovė nuosavybės teise turi žemės sklypą Kauno mieste, kurio vidutinė rinkos vertė yra 129 000 Eur, todėl, jį realizavus, jo vertės visiškai pakaktų mokestinei nepriemokai sumokėti ir kitiems įsipareigojimams padengti, jeigu tokių būtų, tačiau šiuo metu atsakovė yra moki, veiklą vykdo ir kitų kreditorių neturi.
40. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliantės (ne)mokumo klausimą sprendė vadovaudamasis savo paties iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų surinktais duomenimis, nes atsakovės paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registrui pateikti už 2013 metus, taigi yra neaktualūs, neatspindintys realios bendrovės finansinės padėties sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
41. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 80 514 Eur pagal VĮ Registrų centro atliktą masinį vertinimą. Nors atsakovė teigia, kad šio sklypo vertė yra 129 000 Eur, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad šis turtas yra įkeistas hipoteka, jo atžvilgiu yra taikomi 4 antstolių areštai. Kelių transporto priemonių registro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas eisme draudžiamas. Iš viešai skelbiamų VSDFV informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi du darbuotojus ir nėra skolinga VSDF biudžetui. Pareiškėjos VMI pateiktais duomenimis ieškovė turi 9 523,67 Eur mokestinę nepriemoką, dėl kurios perkėlimo trečiajam asmeniui vyksta ginčas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad nėra kitų nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Nors atsakovė nurodė, kad kitų kreditorių (be VMI) neturi, tačiau šias aplinkybes paneigia Antstolių informacinės sistemos duomenys, iš jų teismas nustatė, kad, be vykdomųjų bylų, kuriose išieškotoja yra VMI, atsakovės atžvilgiu yra ir kitų vykdomųjų bylų kitų 12 kreditorių naudai, kuriose išieškoma suma viršija 290 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad nemaža dalis vykdomųjų bylų yra užvestos dėl pakankamai nedidelių sumų išieškojimo 2020–2021 metais išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, tačiau skolos iki šiol nėra išieškotos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį ir tai, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsakovė teigia, kad yra veikianti bendrovė, tačiau nepateikė duomenų apie realiai vykdomą veiklą (turimas sutartis) ir gaunamas pajamas, kurie būtų pagrindas spręsti apie atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvas. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės išieškomos sumos viršija jos turimo nekilnojamojo turto vertę, nepateikta duomenų apie faktiškai vykdomą ūkinę veiklą. Įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovė per nustatytą terminą teismui nepateikė. Priešingai, atsakovė apskritai vengė pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kreditorius. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki.
42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors byloje nėra aktualių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinės VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2023 metus), tačiau apeliantė pateikė duomenis (mokėjimo nurodymus), jog per trečiąjį asmenį sumokėjo visą skolą pareiškėjai. Kreditorė (pareiškėja) VMI taip pat pateikė informaciją apie atsakovės sumokėtą skolą ir nurodė, kad neturi pretenzijų atsakovei bei neprieštarauja, jog apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos pozicija nesutinka.
43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
44. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
45. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi apeliantės vadovą įpareigojo pateikti teismui atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus (kuriuose nurodoma reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai); finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį (nes jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui); informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis.
46. Minėto teismo įpareigojimo apeliantė neįvykdė, taigi nepasinaudojo jai suteikta teise ir galimybe įrodyti bendrovės turtinę padėtį ir gyvybingumą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė laikėsi pozicijos ir įrodinėjo, kad nėra skolinga bankroto bylos iškėlimą jai inicijavusiai pareiškėjai VMI. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant aplinkybės, jog po skundžiamos nutarties dėl bankroto bylos UAB „Sorita“ iškėlimo bendrovės įsiskolinimas VMI buvo padengtas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes šio reikalavimo patenkinimas reikšmingai nekeičia atsakovės nemokumo įvertinimo.
47. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantė nesumokėjo pareiškėjai skolos, net nesumažino jos reikšminga dalimi, o vietoje to siekė, jog skola pareiškėjai būtų perkelta trečiajam asmeniui. Bylos medžiaga patvirtina, kad, pareiškėjai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ši ėmėsi veiksmų, jog mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta iš UAB „Estero“ mokestinės permokos. VMI atsisakius duoti sutikimą UAB „Estero“ perimti apeliantės mokestinę nepriemoką, ne pati apeliantė padengė įsiskolinimą VMI, tačiau už apeliantę šią prievolę įvykdė UAB „Carten“ (pervedė 11 627,81 Eur). Duomenų, kokiu pagrindu nurodyta bendrovė apmokėjo atsakovės skolą VMI ir ar tokiu būdu UAB „Carten“ netapo atsakovės kreditore, į bylą nėra pateikta. Be to, UAB „Sorita“ apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina faktą, kad ir kitai kreditorei – AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 2 370,07 Eur (pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis iš viso išieškoma suma sudaro 3 818,70 Eur) pervedė UAB „RA dukra“, o ne pati apeliantė. Duomenų ir apie šios bendrovės apmokėjimo pagrindą bei santykį su atsakove, į bylą nepateikta.
48. Pirmosios instancijos teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad be vykdomųjų bylų, kuriose išieškotoja VMI, apeliantės atžvilgiu yra ir kitų vykdomųjų bylų dar 12 kitų kreditorių naudai (nors apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nurodė, kad kitų kreditorių, išskyrus VMI, neturi), kuriose išieškoma suma viršija 290 000 Eur (apeliacinės instancijos teismo apskaičiavimu – 291 035,60 Eur, iš jų – 250 512,24 Eur išieškoma UAB „Linsana“ naudai), todėl nustatęs, kad atsakovės turimo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 80 514 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog apeliantės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu ir pažymi, kad net jeigu būtų galima sutikti su apeliante, jog jos turimo žemės sklypo vertė siekia 129 000 Eur, ši vertė nėra pakankama išvadai, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės (net ir pridėjus transporto priemonės, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, vertę). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog keletas vykdomųjų bylų buvo užbaigtos išieškotojos UAB „Linsana“ prašymu ir notarės išduoti vykdomieji įrašai grąžinti UAB „Linsana“, apeliantės įsiskolinimo UAB „Linsana“ nepanaikino, todėl nėra pagrindo pagal minėtus vykdomuosius įrašus išieškotinų sumų (40 084,08 Eur + 80 164,08 Eur ) neįskaityti į bendrą apeliantės turimų skolinių įsipareigojimų apimtį (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Aplinkybė, kad apeliantė turi skolų kitiems kreditoriams (nemaža dalis vykdomųjų bylų užvestos dėl pakankamai nedidelių sumų –33,64 Eur, 187,09 Eur, 300 Eur, 150 Eur, 169,16 Eur, 43,39 Eur, 134,59 Eur ir pan.), kurių naudai išieškojimas vykdomas 2020–2021 metais išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, įrodo, kad apeliantės finansinė padėtis nėra gera ir ji negeba atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovės prievolių (įsipareigojimų) nevykdymas kitiems kreditoriams yra sistemiškas ir nevienkartinio pobūdžio.
49. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad turi finansinių reikalavimų į debitorius (skolininkus), turi galimybę padengti skolas ir iš debitorių atgautinų sumų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų taip pat neteikia. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorines skolas galima įskaityti į turto masę tik tuo atveju, jeigu galimybės jas išieškoti yra pakankamai realios. Tokių įrodymų apeliantė neteikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams.
50. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumą įvertino tiek balanso, tiek likvidumo aspektu ir, jais remiantis, padarė pagrįstas išvadas, jog UAB „Sorita“ yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritarti, juolab kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie realiai vykdomą veiklą (turimas sutartis) ir gaunamas pajamas, kurie būtų pagrindas spręsti apie atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvas, jos gyvybingumą.
51. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atmetė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra nei privalomųjų, nei fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų, kadangi teismas klausimą, ar iškelti nemokumo bylą bendrovei, sprendžia vertindamas sąlygą, ar yra teisinis pagrindas pripažinti ją nemokia. Šias aplinkybes teismas vertina atsižvelgdamas į turimų duomenų, atspindinčių juridinio asmens turtinę padėtį, visumą. Todėl aplinkybės, susijusios su atsakovės ir VMI ginču dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, esminės reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei išsprendimui neturi, juolab kad šiuo atveju pareiškėja VMI pripažino, jog VMI neturi pretenzijų UAB „Sorita“.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingas išvadas dėl apeliantės UAB „Sorita“ nemokumo, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia padaryti priešingos išvados, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė