(S)
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis T. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą:
2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje - prie kempingo „Karklės kopos“, esančio Placio gatvė 37, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, keršydamas M. R. dėl A. M., smogė kumščiu M. R. į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės. T. L. viešoje vietoje ir matant pašaliniams asmenims smogdamas M. R. į veidą įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Dėl tokio T. L. elgesio aplinkui buvę asmenys buvo šokiruoti bei iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Smogdamas M. R. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo, T. L. M. R. padarė daugybines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, galvos nubrozdinimą, nosies sumušimą, kairio apatinio žandikaulio sąnario patinimą, galvos smegenų sumušimą abiejuose galvos smegenų pusrutuliuose, dešinio smilkinkaulio lūžį su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžiančia galvos smegenis. Dėl padarytų sužalojimų kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, suspaudė galvos smegenis, kas sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Taip T. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatą (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4. ir 6.6.15 punktai).
Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai, tai yra pripažino, kad viešoje vietoje vieną kartą smogė M. R.. Paaiškino, kad buvo Palangoje, kavinėje su dviem draugais. Paskambino A. M., kuris pasakė, kad festivalyje prie jo žmonos kabinėjasi M. R.. A. M. įsikišo ir gavo smūgį. Po kokių trijų valandų važiavo į Karklę, vežė M. N. ir B. G.. Palangiškiai susitiko ten su kažkuo, vežė juos atgal, ir važiuojant pamatė einantį M. R., nusprendė pasikalbėti, kodėl jis trenkė A. M.. Kalbėjosi, po truputį pradėjo konfliktuoti, ir besikalbant, vienas draugas iš automobilio M. N., kaip suprato, puolė trenkti. Įvyko didesnis konfliktas, skyrė, pajuto smūgį ir sukdamasis trenkė į žandikaulį. M. R. pažįsta senai, nebuvo pykčių iki tol, piniginiai santykiai nesiejo, dėl merginų nieko nebuvo, jam tik nepatiko kad M. R. trenkė draugui. M. R. smūgiavo jam į dešinį šoną, turėjo galimybę pasitraukti, tačiau iš inercijos sureagavo ir sudavė M. R.. Sukėlė jam fizinį skausmą, ir jis sudavė. Matė kaip M. R. nuvirto. Išsigando, laukė kol atsikels, po to paprašė moters, kad iškviestų greitąją pagalbą. Stengėsi konflikto išvengti, smūgio neplanavo. Sužinojo, kad M. R. buvo išmestas iš festivalio, išmetė apsaugininkai, kurie jį apdaužė. Paaiškino, kad žino kuo kaltinamas, tik nori išsiaiškinti, ar sunkus kūno sužalojimas susidarė nuo jo smūgio.
T. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val. Karklėje sudavė vieną smūgį M. R. į veidą (3 t., b. l. 76, 80-82, 92).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad T. L. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (3 t., b. l. 85-89).
Nukentėjusysis M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykį šiek tiek prisimena. Nemano, kad turėjo konfliktą, tikrai nesimušė su apsaugininkais. T. L. pažįsta, buvo matęs, bet niekada nebendravo, nekonfliktavo su juo. A. M. - girdėta pavardė. Po traumos prarado atmintį. Alkoholio, narkotikų, savo neturėjo, gal iš kažko kažką atsigėrė, nepirko nieko, narkotikų, gal iš kažko paėmė, nes savo tikrai neturėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja P. R. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Buvo labai daug operacijų, viską reikėjo išmokti iš naujo. Komoje išbuvo 3 mėnesius. Buvo reabilitacija, o iki tol buvo prižiūrimas kiekvieną dieną – maitinimas, sauskelnių keitimas, kalbėjimas ir pan., patyrė 8-9 operacijas.
Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog poilsiavo poilsiavietėje „Karklės kopos“, vyko Karklės festivalis, ruošėsi eiti į koncertą. Eidami pamatė, kad vaikinas guli ant kelio, ir du vaikinai stovi šalia. Priėjusi paklausė ar iškviesta greitoji, vyrai sakė, kad iškvies, bet delsė, tai pati iškvietė greitąją pagalbą. Abu vyrai buvo išsigandę, jie bandė atgaivinti, plekšnojo per veidą. Vėliau prisirinko daugiau žmonių. Žmogus gulėjo vidurį kelio, tai tie vyrai gražiai pakėlė už pečių ir nutempė į šalikelę. Kartu buvo su S. A., S. B. ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nežino. Vaikinas buvo be sąmonės, atrodė be gyvybės ženklų. Apie muštynes negirdėjo nieko, tik už kelių metrų stovėjo kitas vaikinas, jie tarpusavyje diskutavo, iš to suprato, kad gal buvo muštynės.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog žino, kad T. L. yra kaltinamasis, įvykio nematė. Paaiškino, kad jie buvo lauko bare, ir M. R. prisikabino prie jos. Parėjęs jos vyras sakė nesikabinti, tada M. R. trenkė vyrui į veidą. M. R. nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Kartu buvo L. K., Paulius, pavardės nežino. Paaiškino, kad vyras nuėjo nusipirkti alaus, o ji liko prie staliuko. M. R. sėdėjo nugara į ją, atsisuko ir pradėjo kabinėtis. Vyras parėjo ir M. R. pasakė, kad čia jo žmona, kad nežiūrėtų į ją, tada M. R. atsisuko ir trenkė vyrui į veidą. M. R. norėjo pulti muštis, konfliktuoti, tačiau visi puolė jį raminti, ramino ir ji. T. L. pažįsta, nes vyras jį pažįsta, jis atvažiuodavo pas jos vyrą į garažą mašinos pasiremontuoti. Žino, kad M. R. gulėjo ligoninėje, kad jam buvo sutrikdyta sveikata festivalyje. Girdėjo daug kalbų, kad M. R. buvo aršus, kad jį išmetė iš festivalio.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog M. R. žino iš matymo, ėjo į vieną mokyklą. Karklės festivalyje su žmona nuėjo į barą atsigerti alaus. Žmona nuėjo prie stalo, o jis nuėjo alaus. M. R. kabinėjosi prie žmonos, o jis pasakė, kad nežiūrėtų. M. R. persilenkė per stalą, M. R. akys buvo pasruvusios kraujais, ir trenkė jam į veidą. Jis net nepajudėjo, nesikėlė iš vietos, nenorėjo konfliktų. T. L. neprašė, kad pasiaiškintų dėl to sumušimo, tik jam pasipasakojo kaip draugui. Kiek žino, T. L. norėjo tik pasišnekėti, sakė, kad M. R. puolė T. L., iš šono pajuto smūgį, ir T. L. trenkė vieną kartą, o M. R. aukštielninkas nuvirto nuo smūgio. Apie sumušimą sužinojo kitą dieną, ir nežino kokie sužalojimai padaryti. Kiek girdėjo, M. R. yra linkęs į agresyvumą, platina narkotines medžiagas.
Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vienas Karklės festivalyje. Matė, kad vaikinas stumdėsi su apsaugos darbuotojais. Buvo šeštadienis apie 19 val. Jis buvo prie tualeto, ir matė, kaip netoli stumdėsi 4-5 apsaugos darbuotojai su vaikinu. Apsaugos darbuotojai bandė užlaužti rankas, jis priešinosi, su galvos pakaušiu trenkė apsaugos darbuotojui į galvą. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Apie įvykį perskaitė skelbime, laikraštyje „Pajūrio naujienos“, rašė, gal kas matė įvykį, todėl ir paskambino.
Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais prašo vadovautis. T. L. pažįsta. Vyko į Karklės festivalį, T. L. vairavo, nes jis buvo blaivus. Prisimena nuo tos vietos, kai žmogus jau gulėjo ant žemės be sąmonės. Gal nuo smūgio gulėjo. Gulėjo, jis jį laikė, paverstą ant šono. Smūgio nematė, bet garsą girdėjo. Po to garso M. R. nuvirto. Ar aplinkui žmonių buvo, nematė, bandė gaivinti.
Iš liudytojas M. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jis kartu su B. G. ir T. L. per Karklę važiavo automobiliu „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. pamatęs M. R. sustabdė automobilį ir trenkė vieną kartą M. R. į veidą, nuo smūgio M. R. nugriuvo (1 t., b. l. 105-108).
Liudytojas B. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo savo bare, gėrė alų, atvažiavo T. L. ir M. N.. Pasėdėjo keletą valandų bare, nusprendė važiuoti į Karklę. T. L. vairavo, negėrė. Su M. N. išlipo, nuėjo nusipirkti bilietų, bet buvo daug žmonių tai nelaukė, grįžo ir važiavo atgal į Palangą. Už kokių 200 metrų T. L. stabtelėjo, ten ėjo nukentėjusysis su draugu, pasikvietė pasikalbėti. Pavažiavo į žvyrkelį, mums liepė sėdėti mašinoje, o jis sakė pasikalbės. Jie kalbėjosi, buvo susiėmę už rankų. M. N. išėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Atsisuko ir pamatė T. L. smūgį į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito ir gulėjo toje vietoje. Grandinėlė atsidūrė T. L. rankose, bet jis iš karto tą grandinėlę atidavė. Nukentėjusysis susmuko ir iš karto nuvirto ant nugaros.
Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Karklės festivalyje jį pasodino į policijos automobilį, ten jau sėdėjo M. R.. Juos išvežė iš festivalio teritorijos ir paleido. Iš policijos automobilio išlipo kartu, daug nenuėjo, kai privažiavo automobilis. Privažiavo, pradėjo aiškintis, apsižodžiavo. M. N. buvo didžiausias konflikto sukėlėjas, jis bandė pulti. Stovėjo T. L., M. R. ir M. N., kuris bandė trenkti, T. L. jį patraukė. Paaiškino, kad iš konfliktuojančių asmenų pažinojo tik M. R.. Matė kaip M. R. griuvo ant nugaros. T. L. pats jam sakė, kad M. R. užtrenkė.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo T. A. parodymų nustatyta, kad jis matė kaip 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 23 val. Karklėje, automobilio „Nissan Juke“ vairuotojas nutraukė ant kaklo turėtą M. R. grandinėlę, o vėliau automobiliui sustojus, iš mašinos išlipęs vyras ranka smogė M. R.. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., 38-40, 41-43, 48-50, 54-56).
Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog perskaitė skelbimą laikraštyje „Vakarų ekspresas“. Susitiko su T. L., jis pasidomėjo ką jis matė, ir paklausė, ar galėtų duoti parodymus teisme. Paaiškino, jog matė kaip vyras, su šortais ir šviesia maike susimušė su keliais apsaugos darbuotojais.
Iš policijos pateiktų duomenų nustatyta, kad apie prie Karklės kopų stovyklavietės gulintį vyrą 2018 m. rugpjūčio 18 d. 21.04 val. pranešė R. A. (1 t., b. l. 13-14).
Iš 2018 m. rugpjūčio 18 d. Bendrojo pagalbos centro rašto nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. 21.01 val. R. A. skambino į BPC dėl Klaipėdos r. sav. Karklės k. Placio g. 37 sužaloto vaikino (1 t., b. l. 157).
Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas (1 t., b. l. 158-159).
Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo ir pridedamos foto nuotraukos nustatyta, kad R. A. į el. paštą atsiuntė foto nuotrauką, kurioje užfiksuotas gulintis vyras (1 t., b. l. 34-36).
Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad vieta, kurioje buvo rastas M. R. yra Klaipėdos rajone, Karklės kaime, Placio g. 37, prie įvažiavimo į kempingą „Karklės kopos“ (1 t., b. l. 29-33).
Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas T. A. pateikė aukso spalvos grandinėlę (1 t., b. l. 148).
Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta grandinėlė, kurią pateikė liudytojas T. A. (1 t., b. l. 151-153).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1443/2018(03) nustatyta, kad M. R. padarytos daugybinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, galvos nubrozdinimas, nosies sumušimas, kairio apatinio žandikaulio sąnario patinimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, suspaudžiant galvos smegenis, galvos smegenų sumušimas abiejuose galvos smegenų pusrutuliuose, dešinio smilkinkaulio lūžis, su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, smegenų koma. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 94-95).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1472/2018(03) nustatyta, kad 3-5 paros iki apžiūros (apžiūra atlikta 2018-08-23) T. L. padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su linijiniais tos vietos nubrozdinimais ir odos nubrozdinimai dešinės plaštakos III piršto naginės falangos srityje (2 t., b. l. 111).
Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0344/18 nustatyta, jog pagal pateiktų dokumentų duomenis, konstatuota: 1. M. R. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu galvoje (anatominė sritis neaiški), daugybinės hematomos galvos plaukuotoje dalyje (kiekis nežinomas), kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas (anatominės sritys tikslintinos), dešinio smilkinkaulio lūžis. Sužalojimų skaičius nėra tikslus, nes neaišku kiek yra kraujosruvų galvos plaukuotoje dalyje, abejotinas vertinimas sužalojimu - nosies patinimas bei kairio mandibulomaksiliarinio sąnario patinimas, nes neaprašytos kraujosruvos. Sužalojimai padaryti iki patekimo į ligoninę, tačiau svarbi informacija - tai kraujo krešulių pobūdis po galvos smegenų dangalais nėra aprašytas iš operacijos protokolų, ko pasėkoje negalime patikslinti sužalojimų padarymo laiko. Trauminių poveikių kiekis yra dauginis, bet tiksliai nežinomas, nes yra nubrozdinimas galvoje bei daugybinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje. Sunki galvos smegenų trauma galimai griuvimo pasekmė, nes yra galvos smegenų sumušimo židiniai abipus, o kairėje pusėje bazaliai - būdingi griuviminei traumai; 2. M. R. kūno sužalojimai padaryti dauginiais trauminiais poveikiais, kurių skaičius nėra tiksliai žinomas, tikėtina tiksliau nustatyti pakartotinai vertinant Galvos smegenų tomografijos tyrimą iki operacijos - įvertinant galvos minkštųjų audinių sužalojimus, kurie nėra aprašyti ligoninėje; 3. M. R. sunkų sveikatos sutrikdymą galimai sukėlė griuvimas, ko pasėkoje lūžo dešinys smilkinkaulis, buvo sumuštos galvos smegenys abipus bei išsiliejo kraujas virš ir po galvos smegenų dangalais; 4. M. R. galvoje nustatyti sužalojimai būdingi griuvimui, nes buvo sumuštos galvos smegenys abipus, tačiau reikalingas pakartotinis galvos smegenų KT vertinimas, patikslinant sumušimo anatomines sritis, nes galimas griuvimas tiek ant dešinio smilkinio tiek ir ant pakaušio; 5. M. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, remiantis greitosios medicinos pagalbos dokumentais bei teigiamu narkotinių medžiagų testu, o tai galėjo turėti įtakos jo griuvimui, bei tas griuvimas galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą; 6. Kairio apatinio žandikaulio sąnario patinimas galėjo sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą, jei vertinti tai kaip sužalojimą, tačiau tik patinimas nėra vertinamas sužalojimu, nes minėta vieta gali būti patinusi ir dėl danties ar seilių liaukos uždegimo; 7. M. R. trauminiai poveikiai į galvą galėjo būti padaryti ne užduotyje nurodytomis aplinkybės ir laiku - visų pirma aiškiai nesutampa trauminių poveikių skaičius, tai jie galėjo - šie trauminiai poveikiai sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, kol jis nesuspaudžia smegenų, nukentėjusysis gali pilnai atlikti sąmoningus veiksmus; 8. Jeigu M. R. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas iki T. L. suduodant smūgį į veido sritį, tai M. R. galėjo vaikščioti (iki T. L. smūgio sudavimo) kalbėti, atlikinėti įvairius veiksmus. „Šviesusis periodas“ - subduralinės hematomos yra ūminės, kai smegenų suspaudimo reiškiniai prasideda per pirmąsias tris paras (4 t., b. l. 57-69).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl ieškinio atlyginimo sudarė sutartį su T. L. už nukentėjusiojo M. R. gydymą (5 t., b. l. 29-30).
Nukentėjusysis M. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 100 000 Eur neturtinei žalai ir 7 691,25 Eur turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 162-203). Į bylą pateiktas kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos 2020 m. kovo 9 d. susitarimas, kuriuo susitarta, jog T. L. atlygina M. R. 20 000 Eur, įskaitant šią sumą į turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas. M. R. atsisako kitų ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimų. Susitarta, jog T. L. 3 000 Eur sumoka iki susitarimo, likusią dalį iki 2021 m. balandžio 1 d. imtinai (5 t., b. l. 44).
Atsižvelgiant į tai, kad civilių ieškinių klausimai išspręsti tarpusavio susitarimu, tiek T. L. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei T. L. ir nukentėjusiojo M. R., teismas šiuo nuosprendžiu dėl ieškinių plačiau nepasisako.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Tačiau ar tikrai šis asmuo tokie pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.
Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo T. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes, nors jis ir pripažįsta kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta nei viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau teisiamojo asmenybė – teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos motyvai įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
T. L. teisiamas pirmą kartą, padarytos sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. T. L. sužalojo nukentėjusįjį, tyčia sudavė vieną, vienintelį smūgį, kuris ir buvo lemtingas. T. L. neturėjo jokio motyvo mušti M. R., smūgis suduotas spontaniškai. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, ir nėra pagrindo išvadai, kad T. L. ir toliau darys nusikalstamas veikas. Jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas.
Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant T. L. ne laisvės atėmimo, o švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimalią šios bausmės trukmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
T. L. pripažinti kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę subendrintą bausmę T. L. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, paso paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Iš T. L. priteisti 17000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. R., žalą sumokant iki 2021 m. balandžio 1 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2019-03-20 nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose, palikti galioti iki žalos atlyginimo.
Daiktinį įrodymą – aukso spalvos grandinėlę, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajam.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius