Civilinė byla Nr. 3K-3-7-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01427-2014-3                           Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui asociacijai LATGA dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Masada“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, prašydama įpareigoti asociaciją LATGA grąžinti jai 389,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias asociacija LATGA gavo iš pareiškėjos 2015 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03061134, pareiškėjai vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2429-797/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-272-210/2015, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei UAB „Masada“ dėl autorių teisių pažeidimo, autorinio atlyginimo, palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4000 Lt (1158,48 Eur) kompensaciją ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 555,09 Lt (160,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; šį sprendimą Šiaulių apygardos teismas paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei 550,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2015 m. kovo 6 d. atsakovė pervedė ieškovei 1616,56 Eur pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Atsakovei pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015 iš dalies pakeitė Šiaulių apygardos teismo nutartį ir sumažino priteistą kompensacijos sumą iki 579,24 Eur bei perskaičiavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose susidariusias šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas įskaitė šalių viena kitai mokėtinas sumas ir, įvertinęs jų turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, priteisė atsakovei iš ieškovės 891 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2015 m. spalio 29 d. ieškovė pervedė atsakovei 1481,67 Eur, tačiau, pareiškėjos vertinimu, ieškovė turi sumokėti dar 389,52 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Masada“ pareiškimą tenkino – įpareigojo atsakovę per dvi darbo dienas grąžinti pareiškėjai 389,52 Eur, tačiau atmetė pareiškėjos prašymą priteisti 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą.
4. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išspręstus klausimus dėl 579,24 Eur kompensacijos, mokėtinos asociacijai LATGA, ir 891 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų UAB „Masada“ iš asociacijos LATGA, atlyginimo bei įvertinęs, tai, kad: asociacijai LATGA iš UAB „Masada“ priteista sumokėti 579,24 Eur kompensacija, 57,13 Eur palūkanų, iš viso 636,37 Eur;  UAB „Masada“ 2015 m. kovo 6 d. sumokėjo asociacijai LATGA 1616,56 Eur; asociacija LATGA 2015 m. spalio 29 d. grąžino UAB „Masada“ 1491,67 Eur, teismas sprendė, kad pareiškėjai UAB „Masada“ liko negrąžinta 389,52 Eur (1616,56 – 636,37 + 891 – 1481,67 = 389,52), ir šią sumą priteisė.
5. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens asociacijos LATGA apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su joje nurodytais motyvais.
6. Teismas atmetė pareiškėjos UAB „Masada“ prašymą priteisti 250 Eur išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimą, konstatuodamas, kad nė vienas iš pareiškėjos pateiktų įrodymų (UAB „Tikroji vaivorykštė“ įstatai, atstovavimo sutartis tarp UAB „Masada“ ir advokato D. K., teisinių paslaugų sutartis tarp UAB „Masada“ ir advokato D. K., sutartis dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas tarp UAB „Masada“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ PVM sąskaitos faktūros, UAB „Tikroji vaivorykštė“ kasos pajamų orderio kvitas) tiesiogiai nepatvirtina, jog teisines paslaugas suteikė advokatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

7. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą –priteisti pareiškėjos UAB „Masada“ naudai iš asociacijos LATGA 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja Šiaulių apygardos teismui pateikė atsiliepimą į asociacijos LATGA atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Byla buvo išspręsta pareiškėjos naudai, todėl jai iš asociacijos LATGA priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
2. Atsiliepimą į asociacijos LATGA atskirąjį skundą parengė profesionalus teisininkas – advokatas D. K. Atstovavimo sutarties ir teisinių paslaugų sutarties dėl teisinio konsultavimo ir procesinių dokumentų rengimo tarp pareiškėjos ir D. K. kopijos buvo pateiktos byloje. 250 Eur PVM sąskaitą faktūrą už šio procesinio dokumento parengimą pareiškėjai išrašė UAB „Tikroji vaivorykštė“, su kuria pareiškėja buvo sudariusi sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas. UAB „Tikroji vaivorykštė“ taip pat yra sudariusi tarpininkavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu D. K.
3. Taigi, UAB „Tikroji vaivorykštė“ pagal sudarytas sutartis veikia kaip tarpininkė, t. y. savo klientui suranda advokatą, kuris parengtų reikalingus procesinius dokumentus, o advokatui teikia tarpininkavimo paslaugą, t. y. suranda klientų, kuriems advokatas galėtų suteikti teisines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinių paslaugų sutarties 2 straipsnyje nustatyta, jog užsakovas (šiuo atveju – pareiškėja), be kita ko, įsipareigoja: už advokato suteiktas teisines paslaugas atsiskaityti apmokant tarpininko išrašomas PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas, pinigus sumokant tiesiogiai tarpininkui, nes už faktiškai suteiktas teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą ar konsultacijų suteikimą) su advokatu tarpininkas atsiskaitys pagal jų tarpusavio atskirą susitarimą.
4. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad pats advokatas D. K. patvirtina, jog atsiliepimą į asociacijos LATGA atskirąjį skundą pareiškėjos vardu parengė būtent jis pats. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog procesinį dokumentą rengė advokatas, yra nepagrįsta. Be to, UAB „Tikroji vaivorykštė“ išrašytos sąskaitos paskirtyje nurodoma, kad ji išrašyta už advokato D. K. suteiktas teisines paslaugas.
5. Taigi, pareiškėja pagal ginčo sąskaitą faktūrą faktiškai sumokėjo už advokato suteiktas procesinio dokumento rengimo teisines paslaugas. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia, jog už juridinį asmenį (už jam advokato suteiktas teisines paslaugas) atsiskaitytų kitas juridinis asmuo; kad procesinius dokumentus rengtų advokatas, bet šalys būtų susitarusios, jog sąskaitą tarpusavyje sudarytų sutarčių pagrindu išrašys tarpininkas dėl teisinių paslaugų teikimo, kurio įstatuose yra įtvirtinta teisė verstis teisine veikla ir vykdyti tarpininko dėl teisinių paslaugų teikimo veiklą; kt.
6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, kai už advokato teisinių paslaugų suteikimą sąskaitas faktūras klientui išrašo ne pats advokatas, o kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
8. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo asociacija LATGA prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, išlaidos už teisinę pagalbą priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų tik tuo atveju, jei šalis jas patyrė naudodamasi advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, šie asmenys už savo paslaugas gavo atlyginimą ir teismui buvo laiku pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
2. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už teisines paslaugas advokatui. Iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad pinigai buvo sumokėti ne advokatui, o UAB „Tikroji vaivorykštė“, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos buvo skirtos tarpininkavimo ar teisines paslaugas teikiančiai įmonei, ne advokatui, o tai neatitinka CPK 88 straipsnyje bylinėjimosi išlaidoms nustatytų kriterijų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad advokatas būtų pateikęs sąskaitą UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir kad ši būtų jam sumokėjusi. Taigi, byloje nenustatyta įstatyme nurodytų sąlygų (realiai advokato išrašytų sąskaitų už jo suteiktas paslaugas ir realiai gautų pajamų už jo suteiktas paslaugas) visuma, todėl pareiškėjos prašomų išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas. Pažymėtina, kad vien atstovavimo sutarties buvimas yra nepakankamas, jog būtų galima priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant ne advokatui, o tarpininkui, atlyginimą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.), kaip tai nustatyta finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. Nr. 1K-040 įsakyme „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą advokatui (partneriui, advokatų profesinei bendrijai) apskritai nesuteikta teisė pavesti kitam subjektui (šiuo atveju – tarpininkui) išrašyti sąskaitų faktūrų už suteiktas teisines paslaugas, nes tai yra advokato pareiga, o advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka klientai, o ne tarpininkai (Advokatūros įstatymo 44 straipsnis, 50 straipsnio 1 dalis). Taigi, sąskaitos dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias išrašė ne advokatas, o kitas subjektas, negali būti sutapatinamos ir pripažįstamos tinkamomis, priteisiant bylinėjimosi išlaidas teisme.
4. Iš tarpininkavimo sutarties matyti, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ tokiu pagrindu vykdo savo veiklą, teikia paslaugas ir atitinkamai už tai gauna pajamas, tačiau CPK nenustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas teisines paslaugas teikiantiems subjektams, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus. Tai reiškia, kad ir teikiamos tarpininkavimo paslaugos nėra priskiriamos prie atlygintinų bylinėjimosi išlaidų CPK prasme. Šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas priteistinas pagal CPK 88 straipsnį, gali atsirasti tik teikiant teisines, o ne tarpininkavimo paslaugas.
5. Kasacinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodyta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Kadangi ginčo byloje pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai – sąskaita ir kvitas, neatitinka kriterijų, pagal kuriuos šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, jos negali būti atlyginamos. Kasacinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 taip pat pažymėta, kad išlaidos, sumokėtos teisinių paslaugų įmonei už teisinę pagalbą, nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, kai buvo sumokėta  teisines paslaugas teikiančiai įmonei

9. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).
10. Kasacinis teismas  taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą  yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
11. Kasatorės UAB „Masada“ su advokatu D. K. 2015 m. spalio 27 d. sudarytos atstovavimo-teisinių paslaugų sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad užsakovė (šiuo atveju – kasatorė UAB „Masada“) įsipareigoja už advokato suteiktas teisines paslaugas atsiskaityti tiesiogiai su tarpininke UAB „Tikroji vaivorykštė“ grynaisiais pinigais pagal šios išrašomas PVM sąskaitas faktūras, o tarpininkė už faktiškai suteiktas teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą ar konsultacijų suteikimą) su advokatu atsiskaitys pagal jų tarpusavio atskirą susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarpininkė – UAB „Tikroji vaivorykštė“ – už suteiktas advokato teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą, konsultacijų suteikimą) advokatui sumokėjo.
12. Teisėjų kolegija nurodo, kad nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas  teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta.
13. Kai už advokato ar advokato padėjėjo byloje suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį, ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tarpininkavimas surandant klientui advokatą ar advokato padėjėją nėra laikytinas atstovavimu byloje.
14. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (CPK 88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje advokato klientė yra kasatorė UAB „Masada“, tačiau byloje nėra duomenų, kad advokatas savo klientei ar tarpininkei būtų pateikęs kurį nors iš pirmiau nurodytų apskaitos dokumentų. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad vien advokato su kliente sudaryta ir byloje pateikta atstovavimo-teisinių paslaugų sutartis, kai byloje nėra advokato pateiktų duomenų dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydžio, nėra pagrindas mokėti už suteiktas byloje teisines paslaugas ir jų atlyginimą priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas UAB „Masada“  prašymo priteisti 250 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už suteiktas advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į asociacijos LATGA atskirąjį skundą parengimą), pažymėjo, kad UAB „Masada“ nepateikė įrodymų, jog ji ar tarpininkė UAB „Tikroji vaivorykštė“ būtų sumokėjusi už šias teisines paslaugas advokatui. Atsižvelgdamas į tai, kad iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, jog pinigus UAB „Masada“  sumokėjo ne advokatui, o tarpininkei UAB „Tikroji vaivorykštė“, teismas sprendė, kad išlaidos buvo skirtos tarpininkavimo ar teisines paslaugas teikiančiai įmonei, o ne advokatui. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog tarpininkė atsiskaitė su advokatu, teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjos užmokestis tarpininkei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nelaikytinas tokiomis atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kurias turėtų apmokėti bylą pralaimėjusi šalis.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas atsiskaitymo su advokatu (tiesiogiai ar per tarpininką) faktas, todėl kasatorės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nebuvo pripažintos atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir jų atlyginimas pagrįstai nebuvo priteistas iš bylą pralaimėjusios šalies. Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Kasacinis teismas patyrė 7,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
18. Kasatorė pateikė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kuria UAB „Masada“ sumokėjo 1200 Eur tarpininkei UAB „Tikroji vaivorykštė“ už advokato D. K. teisines paslaugas rengiant kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, šios rengiant procesinius dokumentus kasaciniame teisme kasatorės patirtos išlaidos vertintinos analogiškai, t. y. jos nepriskirtinos prie atstovavimo išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, todėl neatlygintinos, ir teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu pakartotinai nebepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Masada“ (duomenys neskelbtini) 7,66 Eur (septynis Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Janina Januškienė 

                            Algis Norkūnas

                            Gediminas Sagatys