Civilinė byla Nr. 2-324-714/2014;
proceso Nr. 2-19-3-00196-8;
procesinio dokumento kategorijos:
(S)
99.4; 113.2; 117.1.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 13 d.
Jurbarkas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės UAB „Atekta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl atgręžtinio reikalavimo ir
n u s t a t ė:
teisme 2014 02 14 gautas ieškovės UAB „Atekta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl atgręžtinio reikalavimo dokumentinio proceso tvarka, ieškovė prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo 3 388,08Lt patirtos žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo 2014 02 21 nutartimi buvo nuspręsta bylą nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovei nustatytas terminas žyminiams mokesčiui primokėti.
Be to buvo atkreiptas ieškovės dėmesys į tai, kad žala atsirado tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę darbo santykiai darbo sutarties pagrindu. Žala buvo padaryta atsakovui vykdant darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos DK 246 – 258 straipsniai), taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos DK 285 – 304 straipsniai). Ieškovei nustatytas terminas pateikti teismui papildomus įrodymus, ar ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją, jei ne, tai kodėl, nurodyti priežastis, kad teismas galėtų svarstyti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti teisme pagal Lietuvos respublikos CPK 137str. 2d. 2d. 3p. nuostatas. Tokiu būdu ieškovei buvo išaiškinta ir sudaryta galimybė atsiimti ieškinį Lietuvos Respublikos CPK 139str. tvarka.
Teisme 2014 03 10 gautas ieškovės pranešimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškovė primokėjo žyminio mokesčio dalį. Be to nurodė, kad į darbo ginčų komisiją nesikreipė nes žalą atsakovas padarė ne darbdaviui, o tretiesiems asmenims, kuriems žalą atlygino draudikas, kuris turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo, tai yra ieškovės šioje byloje, o sudarius susitarimą tarp draudiko ir UAB „Atekta“ dėl žalos atlyginimo dalimis 2013 11 28, ieškovei atsirado teisė reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo R. P., darbo sutartis su kuriuo nutraukta 2013 08 30.
Ieškinį atsisakytina priimti nagrinėti teisme.
Ginčas tarp ieškovės UAB „Atekta“ ir atsakovo R. P. kildintinas iš tarp jų susiklosčiusių darbo santykių. Ieškovei atsiranda teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo dėl to priežasties, kad tarp jos ir atsakovo žalos atsiradimo metu buvo sudaryta darbo sutartis, ir aplinkybė, kad ieškinio padavimo metu tie santykiai yra pasibaigę nesuteikia ieškovei teisės tiesiogiai kreiptis į teismą.
Iš darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos DK 34-36 str.). Lietuvos Respublikos DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą.
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimai. Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateiktas, su šiuo reikalavimu ieškovė kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Ieškovei išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.). Aplinkybė, jog ieškovės su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą (bylos 2S-2467-259/2013; 2S-327-611/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakyta priimti, ieškovei gražintinas jos vardu sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovei pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).
Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
ieškinį atsisakyti priimti.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovės darbovietė.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.
Grąžinti ieškovei UAB „Atekta“, į.k. 302723280, – 102,00 Lt (vieną šimtą du litus) žyminio mokesčio, sumokėtu 2014 02 10 mokėjimo kvitu (51,00Lt) ir 2014 03 01 mokėjimo kvitu (51,00Lt).
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jūratė Lukšienė