Civilinė byla Nr. e3K-3-441-403/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28204-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios asmens teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, CK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimą, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 2 d. viešai raštu visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje http://idkaunas.wordpress.com parengtame pareiškime „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ paskleisti duomenys – „Net ir šiame konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“; „(...) ir dar pavogto – balagano“; „Pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K.“; „(...) prisistatantis „Kauno naktų“ koordinatoriumi – žodžiu, kurio reikšmės jis nesuvokia“; „(...) kiaurai nepermatėme ribotos, bet klastingos p. K. asmenybės“; „(...) nekompetentingos komunikacijos ar tiesiog net apskritai nesugebamo-suregzti normalaus sakinio, nevaldomo skambinėjimo dalyviams ir bauginimo savo nerišliomis sapalionėmis“; „(...) jau nekalbant apie tuos, kuriuos išgąsdino veikimo stilius, silpnaprotiška kalba (...)“; „Atsakingai pareiškiame, kad dėl minimalios kompetencijos, menko intelekto (...)“; „(...) diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, manipuliavimo (...)“; „Idėjos vardu surinktų lėšų skirstymą derinti su visais organizatoriais, o ne palikti uzurpatoriui“; „Uzurpatorius turi pasitraukti iš bet kokių „vadovaujančių“ pozicijų „Kauno naktų“ iniciatyvoje (...)“ – apie ieškovą neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo 7240,50 Eur neturtinės žalos ir 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovo teiginius, išdėstytus pareiškime, ilgą laikotarpį (trejus metus) nuolatos aptarinėjo jo bendradarbiai, draugai, kiti asmenys. Ieškovas nuolatos jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, nuolat jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos asmeninės savybės, ieškovas neteko prestižo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse, suformuota viešai neigiama nuomonė apie ieškovą, neigiamai, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai bei šmeižikiškai apie ieškovą buvo skleidžiama informacija. Ieškovui atsirado sunkumų siekti karjeros, bendrauti, gauti papildomų pajamų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 2 d. parengė ir į interneto svetainę http://idkaunas.wordpress.com įdėjo pareiškimą „Pareiškimas dėl Kauno naktų“. 2012 m. liepos 2 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas įpareigoti atsakovą panaikinti visuomenės informavimo priemonėje esantį pareiškimą ir priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu 2012 m. rugsėjo 5 d. atsakovas panaikino pareiškimą ir įdėjo pareiškimą „Atsiprašymas dėl H. K. adresu pavartotų karštakošiškų žodžių“. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu išteisino atsakovą, nenustatęs jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, o ieškovo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
6. Analizuodamas interneto svetainėje parengto pareiškimo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime padarė išvadą, kad atsakovas išdėstė savo asmeninę nuomonę apie ieškovą, kuris, atsakovo vertinimu, netinkamai elgėsi organizuojant renginį „Kauno naktys“.
7. Teismas nurodė, kad teiginys „Net ir šiame konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“ buvo išsakytas tame kontekste, jog ieškovas, siekdamas, kad laimėtų jo siūloma idėja, elgėsi nesąžiningai, o teiginys „Pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K.“ buvo išsakytas tame kontekste, kad ieškovas siekė save pristatyti kaip renginio organizatorių, taip suklaidinti įmones, organizacijas, asmenis, kurie siekė prisidėti prie renginio organizavimo.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti teiginiai išimti iš bendro pareiškimo konteksto. Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi tik vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį. Atsakovas nepateikė faktinio pobūdžio duomenų – naujos informacijos, kuri turėtų konstatuojamąjį pobūdį.
9. Žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas paskleidė subjektyvią nuomonę apie ieškovą, suponuojančią negatyvų pastarojo apibūdinimą, o ne duomenis (žinią). Teismas nurodė, kad daugelis ieškovo ginčijamų teiginių buvo pavartoti dviprasmiškai ar netiesiogiai vertinant jį kalbos kontekste, todėl konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 2 d. viešai raštu visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje http://idkaunas.wordpress.com parengtame pareiškime „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ apie ieškovą paskleisti duomenys – „Net ir šiame konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“; „(...) ir dar pavogto – balagano“; „Pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K. “; „(...) prisistatantis „Kauno naktų“ koordinatoriumi – žodžiu, kurio reikšmės jis nesuvokia“; „(...) kiaurai nepermatėme ribotos, bet klastingos p. K. asmenybės“; „(...) nekompetentingos komunikacijos ar tiesiog net apskritai nesugebamo-suregzti normalaus sakinio, nevaldomo skambinėjimo dalyviams ir bauginimo savo nerišliomis sapalionėmis“; „(...) jau nekalbant apie tuos, kuriuos išgąsdino veikimo stilius, silpnaprotiška kalba (...)“; „Atsakingai pareiškiame, kad dėl minimalios kompetencijos, menko intelekto (...)“; „(...) diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, manipuliavimo (...)“; „Idėjos vardu surinktų lėšų skirstymą derinti su visais organizatoriais, o ne palikti uzurpatoriui“; „Uzurpatorius turi pasitraukti iš bet kokių „vadovaujančių“ pozicijų „Kauno naktų“ iniciatyvoje (...)“ – neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 15,28 Eur; priteisė valstybei iš atsakovo 25,12 Eur žyminio mokesčio ir 95,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
11. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesiekė skleisti apie ieškovą neatitinkančių žinių, o tik išreiškė nuomonę dėl ieškovo sugebėjimų ir vaidmens organizuojant renginį. Kolegija pabrėžė, kad paskleistų duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau šių jis neįrodė, apsiribodamas teiginiais, kad pareiškime išdėstė savo nuomonę apie ieškovą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo teiginiai melagingi.
12. Analizuodama pareiškimo sakinį: „informuojame, jog ieškovas nėra renginio „Kauno naktų“ organizatorius, vadovas, nėra prisidėjęs prie renginio idėjos, jo pavadinimo, jis buvo tik kaip renginio koordinatorius, tačiau vėliau ėmė skelbtis renginio vadovu“, kolegija atkreipė dėmesį, kad žodis „informuojame“ yra būdingas ne nuomonei reikšti, o tam tikrai žiniai paskelbti, faktui išdėstyti; žodis „nėra“ tekste parašytas didžiosiomis raidėmis, siekiant atkreipti dėmesį į dėstomą informaciją, t. y. kokioms funkcijoms atlikti renginyje „Kauno dienos“ ieškovas nebuvo paskirtas; civilinėje byloje Nr. 2-5293-872/2014 esantis rašytinis įrodymas tinklapyje www.idejakaunui.lt 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtas straipsnis „Organizuojamos kultūros naktis „Kauno naktys“ patvirtina, kad ieškovas yra vienas iš organizatorių; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad ieškovas pats skelbėsi esantis renginio organizatoriumi, ketinantis būti vadovu, prisidedantis prie visos renginio idėjos ir pavadinimo sukūrimo.
13. Vertindama atsakovo sakinį (pastraipą) „pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K., prisistatantis „Kauno naktų“ koordinatoriumi – žodžiu, kurio jis nesuvokia“ teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jis negali būti laikomas atsakovo subjektyvia nuomone. Atsižvelgdama į pareiškimo kontekstą, kolegija sprendė, kad atsakovas pateikė žinią apie ieškovą – kad šis nesugeba atlikti savo pareigų ir nesuvokia žodžio „koordinatorius“ reikšmės. Šie atsakovo teiginiai buvo paneigti privataus kaltinimo byloje Nr. PK-82-738/2013 teisiamojo posėdžio protokole 2013 m. balandžio 19 d. liudytojo J. Majausko, kuris nurodė, kad ieškovas koordinatoriaus pareigas atliko tinkamai, už šį darbą gavo padėką ir apdovanojimą iš Kauno miesto savivaldybės.
14. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovo vartojami teiginiai, jog esą „ieškovas nesupranta žodžio „koordinatorius“ reikšmės, nesugeba atlikti jam pavestų pareigų, yra menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos, nekompetentingos komunikacijos, nesugeba suregzti normalaus sakinio, nevaldo skambinėjimo dalyviams ir baugina savo nerišliomis sapalionėmis, yra minimalios kompetencijos, menko intelekto“, formuoja negatyvų ieškovo asmenybės apibūdinimą kaip asmens, nesugebančio atlikti jam pavestų darbinių funkcijų, nors nepateikia įrodymų, kad ieškovas serga silpnaprotyste (turi protinę negalią) ar turi kalbėjimo sutrikimų. Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. L. K., atlikusi pareiškimo ekspertizę, nurodė, jog pareiškime vartojami raktiniai informacijos, o ne nuomonės pateikimo žodžiai. Ekspertės teigimu, pareiškime nėra aprašomi atsakovo ir trečiųjų asmenų patirti jausmai ir įspūdžiai.
15. Vertindama pareiškime ieškovą apibūdinančius teiginius „diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, manipuliavimo; konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie atsakovo teiginiai išsakyti tame kontekste, jog ieškovas, siekdamas, kad laimėtų jo siūloma idėja, elgėsi nesąžiningai. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo nesąžiningumą, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, balsuodamas konkurse „Idėja Kaunui“, ieškovas nesąžiningai balsavo už savo idėją, byloje nėra įrodyta.
16. Teisėjų kolegija įvertino Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. L. K. atliktą pareiškimo ekspertizę, kurioje nurodyta, kad žodžiai „sukčiavo“ ir „pavogto – balagano“ yra frazės, kuriomis pranešama, taigi informuojama, tiesiog konstatuojama apie veiksmus, visai nesuderinamus su moralės normomis: sukčiavimą ir vagystę. Teisėjų kolegija nurodytų duomenų apie ieškovą pateikimą tretiesiems asmenims per visuomenės informavimo priemonę vertino kaip nuomonės ribų peržengimą ir žinių paskelbimą, nes asmeninį neigiamą požiūrį atsakovas viešai pateikė kaip įvykusius (vykstančius) faktus.
17. Sakinius „Idėjos vardu surinktų lėšų skirstymą derinti su visais organizatoriais, o ne palikti uzurpatoriui“; „Uzurpatorius turi pasitraukti iš bet kokių „vadovaujančių“ pozicijų „Kauno naktų“ iniciatyvoje (...)“ teisėjų kolegija pripažino neatitinkančiais tikrovės. Kolegija, vadovaudamasi internetinio žodyno „Žodynas.lt“ pateikta informacija, nurodė, kad uzurpatorius – asmuo, užgrobęs valdžią arba pasisavinęs teises. Kolegija pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog iš vadovaujančio projektui „Kauno naktys“ asmens būtų neleistinais būdais atimtos valdymo teisės, todėl tokią atsakovo žinią laikė neatitinkančia tikrovės ir žeidžiančia asmens garbę ir orumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią ieškovas teigė patyręs, nes UAB „Jetis“ akcininkai neskyrė jam 868,86 Eur premijos. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Jetis“ turėjo finansines galimybes skirti ieškovui premiją, ir to, kad neskirta premija priežastiniu ryšiu susijusi su pareiškime išdėstyta informacija.
19. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo visuomeniniais apdovanojimais ir visuomeninėse organizacijose eitomis pareigomis ar vykdytomis funkcijomis nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., paneigia ieškovo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą, t. y. kad turėjo sunkumų bendrauti, siekti karjeros, kad jo reputacija pablogėjo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui pavyko pasiekti gerų rezultatų savo profesiniame gyvenime, jis buvo įvertintas kitų žmonių už savo visuomeninę veiklą. Kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškimas buvo paskelbtas ne didžiuosiuose interneto portaluose, o specializuotame interneto puslapyje ir šiandien yra pašalintas, kad atsakovas įdėjo atsiprašymą į interneto portalą ir nurodė, jog apgailestauja dėl jame pasitelktos pernelyg aštrios kalbos ir epitetų, todėl netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

III. Kasacinio skundo argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, kurie žemina jo garbę ir orumą, nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nemotyvavo nepriteisto neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje apie privatų asmenį, į sukeltus padarinius ieškovui.
2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.
3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti argumentai paneigia jo įrodinėjamas aplinkybes, kad jis turėjo sunkumų bendrauti, siekti karjeros, ir padarė išvadą, jog ieškovo reputacija, atsakovui paviešinus pareiškimą, nepablogėjo, jam pavyko pasiekti gerų rezultatų savo profesiniame gyvenime, jis buvo įvertintas kitų žmonių už visuomeninę veiklą. Tačiau teismas visiškai nevertino faktų, kad atsakovo pareiškime išdėstytus teiginius ilgą laikotarpį (trejus metus) nuolat aptarinėjo ieškovo bendradarbiai, draugai, kiti asmenys, ieškovas jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, ieškovas neteko prestižo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse. Argumento, kad jam buvo sunkumų bendrauti ir siekti karjeros, nepaneigia aplinkybė, jog ieškovas asmeniniame gyvenime buvo įvertintas įvairiomis padėkomis. Sunkumą bendrauti ir siekti karjeros įrodo rašytiniai įrodymai, esantys civilinėje byloje Nr. 2-5293-872/2014; Lietuvos Raudono Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodoma, kad dėl pareiškime pateiktų faktų jų nuomonė apie H. K. pasikeitė. Ieškovas, siekdamas išspręsti esamą problemą, daugiau nei septyniolika kartų raštu ir kelis sykius žodžiu kreipėsi į atsakovą, kad būtų panaikintas pareiškimas, tačiau šį atsakovas panaikino tik 2012 m. rugsėjo 5 d., todėl per visą šį laikotarpį ieškovas patyrė neturtinę žalą.
4. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį. UAB „Jetis“, kurioje ieškovas dirba, akcininkai neskyrė jam 868,86 Eur premijos dėl pareiškime nurodytų teiginių apie jį. UAB „Jetis“ akcininkai, atsižvelgdami į pareiškimą ir jo turinį, į tai, kad pareiškimo turinys kenkia darbuotojo reputacijai, taigi ir įmonės reputacijai, blogina įmonės veiklą, darbuotojų tarpusavio bendravimą, nusprendė pareikšti nepasitikėjimą ieškovu ir neskirti planuotos 868,86 Eur skatinamosios piniginės premijos , o tai patvirtina, kad tarp pareiškimo ir UAB „Jetis“ akcininkų sprendimo neskirti piniginės premijos yra priežastinis ryšis, ir kartu paneigia apeliacinės instancijos teismo teiginį, kad tarp pareiškimo ir UAB „Jetis“ akcininkų sprendimo neskirti piniginės premijos nėra priežastinio ryšio. Be to, Vilniaus apygardos teismo teiginiai apie UAB „Jetis“ finansines galimybes yra visiškai nesusiję su turtinės žalos atlyginimu.
21. Atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
25. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
26. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110).
27. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė ją patyręs. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai leidžia spręsti, kad, vertindamas ieškovo neturtinės žalos atlyginimo pagrindo buvimą, teismas vadovavosi vieninteliu ieškovo nurodytu kriterijumi – ieškovo karjeros galimybių sumažėjimu – ir, nustatęs ieškovo pasiekimus darbinėje ir visuomeninėje veikloje, atmetė jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
29. Ieškovas ieškinyje jam padarytos neturtinės žalos faktą grindė tuo, kad dėl atsakovo ilgą laiką interneto svetainėje publikuoto pranešimo ir jame paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių jis nuolat jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas ieškovo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų siekti karjeros, bendrauti, gauti papildomų pajamų. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad net septyniolika kartų raštu ir kelis kartus žodžiu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išimti publikuojamą pranešimą, tačiau pareiškimą atsakovas iš interneto svetainės išėmė tik 2012 m. rugsėjo 5 d.
30. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, spręsdamas dėl neturtinės žalos padarymo fakto, apsiribojo tik karjeros galimybių įvertinimu, nors, kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį.
31. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus ir šios nutarties 24–25, 26 punktuose aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus bei nevertino jų visumos.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apsiribojo vieninteliu kriterijumi – dėl ieškovo karjeros galimybių – ir nevertino byloje esančių įrodymų pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo (tokios aplinkybės yra fakto klausimas, o kasacinis teismas faktų netiria ir jų nenustato), daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir atitinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

33. Ieškovas taip pat prašė atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, t. y. UAB „Jetis“, kurioje ieškovas dirbo, neišmokėjus žadėtos premijos. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nepriteisė negautos 868,86 Eur premijos.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas faktų netiria ir nenustato. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir apskųstus procesinius sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Ieškovas kasaciniame skunde nekelia netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.
35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
38. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą, nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Jetis“ turėjo finansines galimybes skirti ieškovui premiją ir kad premijos ieškovui nepaskyrimas priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškime išdėstyta informacija, todėl reikalavimo priteisti turtinę žalą netenkino. Taigi apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą, neatitiko kasacinio teismo praktikoje suformuluotų ir šios nutarties 35–36 punktuose aptartų negautų pajamų priteisimo kriterijų, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių nepažeidė.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismo teiginiai apie UAB „Jetis“ finansines galimybes sumokėti ieškovui premiją yra nesusiję su reikalavimu atlyginti turtinę žalą. Minėta, kad, sprendžiant dėl negautų pajamų atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti, jog negautos pajamos realios, o ne tikėtinos. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius, kad UAB „Jetis“ turėjo finansines galimybes sumokėti nurodyto dydžio premiją, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyto dydžio suma vertintina kaip ieškovo negautos realios pajamos.

Dėl bylos medžiagos viešumo

40. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, kad būtų  užtikrintas jo asmeninio gyvenimo slaptumas. Savo prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, atsakovas gali teismui teikti neteisingus dokumentus, atskleidžiančius ieškovo privatų gyvenimą, be to, ieškinys grindžiamas civilinėje byloje Nr. 2-5293-872/2014 esančiais įrodymais, o ši byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje.
41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, siekdamas apsaugoti asmens privatų gyvenimą, tenkino ieškovo prašymą ir nutarė bylą nagrinėti uždarame parengiamajame teismo posėdyje.
42. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. CPK 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad, išnagrinėjus bylą uždarame teismo posėdyje, visa bylos medžiaga, taip pat ir teismo sprendimas, išskyrus jo rezoliucinę dalį, laikytini nevieša bylos medžiaga.
43. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė, kuri konkrečiai bylos medžiagos dalis yra nevieša.
44. Konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintų teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo principų taikymo taisyklės pabrėžia šių principų netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir ta apimtimi, kiek būtina bylos šalių interesams ir teisėms apginti.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68, 73 punktai).
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 70 punktas).
47. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė atskiros nutarties, kuria būtų tam tikrą bylos medžiagą pripažinęs nevieša, šalims nepateikus argumentų dėl bylos medžiagos viešumo apimties, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos medžiagos turinį, nurodytą kasacinio teismo praktiką ir šio teismo paskirtį formuoti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei užtikrinti visuomenės informavimą apie tokią praktiką, nemato objektyvaus teisinio pagrindo visą bylos medžiagą laikyti nevieša. Bylos medžiagoje nėra duomenų, susijusių su ieškovo asmeninio gyvenimo detalėmis, todėl visos bylos medžiagos pripažinimas nevieša neatitinka CPK 9 straipsnio 1 dalies paskirties ir yra neproporcingas siekiui informuoti visuomenę apie kasacinio teismo praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 8,14 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
49. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo H. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Bylos medžiagą pripažinti vieša.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas