Pirmosios instancijos teismo Civilinė
byla Nr. 2A-322-544/ 2007
teisėja Birutė Jonaitienė Procesinio
sprendimo kategorija:11.4; 16.2.1; 17.7; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 114.11; 121.18
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo
Januškos, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės
Valiulienės,
sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,
dalyvaujant ieškovams V. P., K. P., jų atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei,
atsakovės UAB „Tortela” atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,
teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
UAB „Tortela” apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-198/ 2007 pagal ieškovų V. P., K. P., K. P. ieškinį
atsakovei UAB „Tortela“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantės atstovą, prašiusį apeliacinį
tenkinti, ieškovus ir jų atstovę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti,
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą,
N U S T A T Ė :
Ieškovė V. P. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tortela“ 2898, 67 Lt
laidojimo išlaidų, 2184, 16 Lt turtinės žalos atlyginimą, 30 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovai K.
P. ir K. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. P., prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tortela“ po 1403,
50 Lt turtinės žalos atlyginimą, po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir
kiekvienam iš jų po 7,69 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kas mėnesį mokamomis
išmokomis jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka nuo 2006-11-08 iki K. P. ir K. P. mokysis dieninių ar
aukštųjų mokyklų skyriuose iki 24 metų amžiaus, bylinėjimosi išlaidas
valstybei.
Nurodė, kad
ieškovės sutuoktinis ir vaikų K. ir K. P. tėvas A. P. 2003-11-26 UAB „Tortela“ patalpose mūrydamas angą nukrito iš 4,5 metrų aukščio, susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. A. P. nelegaliai dirbo
bendrovėje UAB „Tortela“ laikotarpiu nuo 2003-08-18 iki 2003-11-26 įvairius statybos ir remonto darbus. A. P. turėjo teisę patekti į
bendrovės patalpas, dirbo tiek darbo valandomis, tiek ir po darbo. Jam kas
mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, buvo nurodyta darbo vieta bei darbo
funkcijos, bendrovėje dirbo ne vieną dieną. A. P. nebuvo
sudaręs su atsakove rangos sutarties, nebuvo išsipirkęs patento. Darbdavė
neįvykdė pareigos pasirūpinti saugiomis darbo sąlygomis, kad darbuotojas galėtų
saugiai atlikti jam pavestas užduotis darbo vietoje, dėl ko A.
P., vykdydamas atsakovės pavestus darbus, žuvo.
Nesant įrodymų
apie A. P. mokėtą atlyginimą, atlygintinos žalos dydį
ieškovai apskaičiavo vadovaudamiesi LR Statistikos departamento patvirtintu
vidutiniu darbo užmokesčiu pagal oficialiai skelbiamą 2003 m. III ketvirčio statistikos departamento patvirtintą vidutinį darbo užmokestį privačiame
sektoriuje, pagal kurį 2003 m. III ketvirtį jis buvo 706,40 Lt. Turtinės žalos
dydį pagrindė pateiktais paskaičiavimais. Neturtinės žalos atsiradimą lėmė tai,
kad ieškovė augino keturis vaikus, iš kurių du nelaimingo atsitikimo metu buvo
nepilnamečiai. Santuokoje darniai pragyveno 25 metus, A. P. vienas
išlaikė šeimą, jam žuvus šeima neteko maitintojo ir pragyvenimo šaltinio, šeimos
nariai išgyveno dėl staigios jo mirties, pablogėjo gyvenimo kokybė.
Panevėžio
miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino ir iš UAB „Tortela“ priteisė: V. P. – 2898, 67 Lt
laidojimo išlaidų, 2184, 16 Lt turtinės, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą,
K. P. ir K. P. – po 1403, 50 Lt turtinės, po 25 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą ir kiekvienam iš jų po 7, 69 Lt žalos atlyginimą periodinėmis
kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka nuo
2006-11-08 iki jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų
dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 24 metai, valstybei – bylinėjimosi
išlaidas.
Teismas nustatė,
kad ieškovų sutuoktinis ir tėvas A. P. 2003-11-26 apie 24 val. atsakovės UAB „Tortela“ patalpose, mūrydamas angą, nukrito iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11- 29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. UAB
„Tortela“ direktorei V. Biežienei iškeltoje
administracinėje byloje Nr. A1-8-589/05 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41-3
straipsnio 1 dalyje, padarymą 2005-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau vėliau 2005-10-13 teismo nutarimu byla nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio
1 dalies 7 punktą, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo
pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
Teismas nustatė,
kad UAB „Tortela“ direktorė V. B. dėl savo (darbdavio)
kaltės neįformino darbo sutarties statybos remonto darbams su A.
P., jos neįregistravo darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavė
darbuotojo pažymėjimo, nepadarė įrašų socialinio draudimo pažymėjime, nežymėjo
darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jo dirbto laiko, saugos ir sveikatos
instruktavimo prieš pradedant darbą (adm. b. Nr. A1-8-589/05, b. l. 6).
Darbdavės ir A. P. susitarimą dėl darbo ir darbo vietos
pripažino įrodytais liudytojų V. P., E.
P., G. K., E. T., G. D. parodymais bei UAB „Tortela“ direktorės V. Miežienės paaiškinimais
(adm. b., b. l. 26, 66, 150, 151, 152, 148). Aplinkybę, kad A.
P. gavo už darbą iš UAB „Tortela“ darbo užmokestį, pripažino įrodyta
liudytojų V. P., E. P., A. B. parodymais (adm. b., b. l. 148, 211). Kritiškai įvertino
liudytojų R. M. ir G. M. paaiškinimus,
duotus ikiteisminio tyrimo metu ir administracinėje byloje, o VDI pateiktus
rašytinius įrodymus (b. l. 6, civ. b. Nr. 2-442-73/2005 b. l. 33, adm. b., b. l.
294) pripažino turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 1 d., 2 d.).
Aplinkybę, kad A. P. atliko UAB „Tortela“ patalpose
remonto darbus naktinėje pamainoje siekiant netrukdyti gamybai, laikė
įrodančia, jog jis pakluso bendrovėje esančiai darbo tvarkai ir jos veiklos
specifikai, darbo laiką buvo suderinęs su darbdaviu, todėl darbo vietoje
atsidūrė nesavavališkai ir neatsitiktinai.
Pripažino, kad
prašomos priteisti turtinės žalos dydį ieškovai pagrįstai apskaičiavo
remdamiesi LR Statistikos departamento patvirtintu vidutiniu darbo užmokesčiu
pagal oficialiai skelbiamą 2003 m. III ketvirčio vidutinį darbo užmokestį
privačiame sektoriuje, nes mokamas atlyginimas bendrovėje apskaitomas nebuvo,
rašytinių įrodymų apie darbo užmokestį byloje nėra, o liudytojų parodymais
nustatyta, jog darbo užmokestis buvo įvairus. Teismas V. P. žalos
atlyginimą 2184, 16 Lt priteisė už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2005-10-01, nes minėtu laikotarpiu ieškovė nedirbo ir negavo iš A. P. pajamų,
į atlygintinos žalos dydį įskaitė ieškovės gaunamą našlės pensiją 77,22 Lt (CK
6.290 str.). Ieškovams Kęstučiui ir K. P. priteisė žalos
atlyginimą po 1403,50 Lt už laikotarpį nuo žalos atsiradimo iki kreipimosi į
teismą dienos, į atlygintinos žalos dydį įskaitė išmokėtą našlaičio pensiją
136,40 Lt, taip pat jiems, besimokantiems vidurinėje mokykloje, išlaikymą
periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam po 7,69 Lt. Priteisdamas
neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad V. P. santuokoje
su A. P. turi keturis vaikus, iš du kurių nelaimingo
atsitikimo metu buvo nepilnamečiai, iki nelaimingo atsitikimo darbe A. P. vienas išlaikė šeimą, jo mirtis ieškovams buvo staigi
ir netikėta, dėl to ieškovai patyrė dvasinius sukrėtimus, žymiai pablogėjo jų
gyvenimo kokybė. A. P. žuvo vykdydamas UAB „Tortela“
darbinius nurodymus nesant sudarytų tinkamų ir saugių darbo sąlygų, nes buvo
leista dirbti naktį, neinstruktavus dėl darbų saugos. Atsakovė prieštaravimų
dėl neturtinės žalos dydžio nepareiškė.
Apeliaciniu
skundu atsakovė UAB „Tortela” prašo panaikinti 2007-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam
skundui pagrįsti nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės ir
proceso teisės normas, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes sprendimą
grindė neištirtais įrodymais, dalies įrodymų visai nevertino, rėmėsi tik suinteresuotų
bylos baigtimi ieškovų bei jų artimųjų parodymais, todėl buvo šališkas.
Nepagrįstas
teismo teiginys, kad A. P. negalėjo rangos pagrindais
dirbti pas atsakovą. Atsižvelgiant į CK 6.644 straipsnio 1, 3 dalių, 6.646
straipsnio nuostatas, į tai, kad mūrijimo darbų (remonto darbų) atlikimui
įstatymas nenustato pareigos turėti leidimą (licenciją), į liudytojų V. P., G. D., E. P. parodymus
administracinėje byloje Nr. A1-8-589/ 2005 apie tai, kad A. P.
dirbo nenormuotą darbo dieną ir nebuvo niekam pavaldus, kad įrenginėjo (duomenys neskelbtini), šaldytuvą ir
darbe naudojo savo įrankius, į tai, kad liudytojai davė parodymus ne apie
tęstinio pobūdžio darbą, o apie susitarimą dėl konkretaus darbo – šaldytuvo
įrengimo, atlikimą (duomenys neskelbtini),
o ne (duomenys neskelbtini), teismas
turėjo padaryti išvadą, kad jis atliko statybos rangos darbus.
Nepagrįstai teismas pripažino VDI surašytą administracinės teisės
pažeidimo protokolą turinčiu didesnę įrodomąją galią ir juo vadovavosi pripažindamas
įrodyta aplinkybę, kad A. P. dirbo nelegaliai, nes tik
nutarimas administracinėje byloje gali būti laikomas rašytiniu įrodymu,
turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2004-03-15 ir 2005-06-22 nutarimai administracinėje byloje Nr. A1-8-589/05, kuriuos teismas laikė nelegalaus darbo įrodymais,
atitinkamai panaikinti aukštesnės instancijos teismo 2004-06-25 nutarimu dėl procesinių pažeidimų ir 2005-10-13 nutarimu ATPK 250 straipsnio 7 dalies pagrindu. Todėl jie negali būti
tinkamais įrodymais.
Teismas netinkamai įvertino liudytojų V. P., E. P., G. K., E. T.,
G. D. parodymus ir nepagrįstai jais rėmėsi nustatydamas
susitarimo dėl darbo ir darbo vietos tarp A. P. ir
atsakovės buvimą, nes jie susiję su P. giminystės ryšiais, buvo draugai, todėl
suinteresuoti palankia ieškovams bylos baigtimi. Liudytojų V.
P., E. P., A. B. parodymai apie už
darbą mokėtą darbo užmokestį buvo prieštaringi, be to, teismas nemotyvavo,
kodėl tai buvo darbo užmokestis, o ne kitos rūšies atlygis. Teismas tyrė su
reikalavimu nesusijusias aplinkybes apie A. P. darbą (duomenys neskelbtini), ir padarė
neteisingas išvadas, nes byloje buvo svarbu nustatyti, ar 2003-11-26 A. P. buvo susijęs su atsakove darbo santykiais. G.
M., R. M., V. B. nebuvo
apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme, todėl jų parodymai negalėjo
būti vertinami kaip liudytojų parodymai. Teismas neanalizavo atsakovės
atsikirtimų ir nepasisakė, kodėl atmeta įrodymus, esančius administracinėje
byloje Nr. A1-8-589/05: inventorinės bylos patalpų aprašymą (b. l. 14),
liudytojų V. B. (b. l. 18-19), G. M. (b.
l. 22-23), I. B., J. M. (b. l.
232), V. K. (b. l. 150) parodymus.
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl rašytinio įrodymo, turinčio didesnę
įrodomąją galią – 2006-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo
dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-0856-03,
iškeltoje pagal BK 176 straipsnio l dalį, kuriame konstatuota, kad A. P. kritimą sąlygojo ne direktorės V.
Biežienės padaryti darbo įstatymų pažeidimai, o jo paties koordinacijos
sutrikimas dėl girtumo, nuovargio dirbant viršvalandžius ir kitos aplinkybės,
tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nustačius girtumo faktą, net ir nustačius,
kad tarp atsakovės ir A. P. susiklostė darbo santykiai,
turėjo taikytas DK 247 straipsnis.
Mano, kad tarp A. P. ir atsakovės nebuvo susiklostę
darbo santykiai, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovams žalą, o ją
priteisdamas teismas pažeidė materialinės teisės normas ir be pagrindo taikė DK
248, 249, 250 straipsnių nuostatas. Nėra bendrųjų pagrindų atlyginti žalą, nes
nėra priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų ar
neveikimo.
Ieškovai
atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą,
o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad
teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nebuvo šališkas nei vienos iš bylos šalių
atžvilgiu. Teismas nelaikė nelegalaus darbo įrodymu panaikintų teismo nutarimų,
o pripažindamas, kad VDI surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo turi didesnę
įrodomąją galią, nepažeidė CPK 197 straipsnio, ATPK 256 straipsnio
nuostatų. Teismas pagrįstai nurodė ir motyvavo, kad tarp A. P.
ir UAB „Tortela” nebuvo rangos teisinių santykių, nes byloje esantys
rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai leido teismui padaryti išvadą, kad dirbta
buvo ne pagal rangos sutartį, o nelegaliai. A. P. neturėjo
teisės nelaimingo atsitikimo metu verstis statybos ranga. Pagrįsta teismo
išvada, kad jis atsakovės patalpose buvo turėdamas darbdavio sutikimą ir
leidimą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vertindamas
įrodymais pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes rėmėsi su ieškovais
susijusiais liudytojais, nes ir atsakovės liudytojai yra su atsakove susiję darbo,
pavaldumo ar kitais santykiais. Teismas turėjo teisę vadovautis liudytojų
parodymus, duotais administracinėje byloje, nes ši byla prijungta prie
civilinės bylos, todėl visi joje esantys įrodymai galėjo ir buvo tinkamai
įvertinti kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 str. 1 d.). Nepagrįstai teigiama,
kad teismas nesivadovavo 2006-04-11 Panevėžio m. apyl. prokuratūros nutarimu. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1
dalyje padarymo, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės pagal
civilinės, darbo teisės normas. Teismas tinkamai taikė darbo ir civilinio
kodeksų nuostatas, reglamentuojančias kaltės, priežastinio ryšio, žalos dydžio
klausimus. Žalos dydžio ir jo apskaičiavimo atsakovė neginčijo.
Apeliacinis
skundas atmestinas, o 2007 m. balandžio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326
str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas
ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir
objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai
išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė
teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo
motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).
Byloje esančių
įrodymų visuma nustatyta, kad 2002-04-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuo 2002-04-22 iki 2005-05-01 UAB „Plukiai” nuomojo atsakovei UAB „Tortela” 186,58 kv. m. ploto patalpas Dariaus ir
Girėno g. 33, Panevėžyje (adm. b. Nr. A1-8-589-05, b. l. 8-11). 2003-07-30 atsakovė įregistravo nuosavybės teise įgytą pastatą-parduotuvę Naujamiesčio g.
71, Panevėžyje. 2003-11-26 apie 24 val. A. P. atsakovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) nukrito iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“ (adm. b.,
b. l. 6, 7, civ. b., b. l. 16). 2005-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A1-8-589-05 atsakovės direktorei V. Biežienei už ATPK 41-3 straipsnio 1
dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 8000 Lt bauda (adm. b., b. l.
280–282). 2005-10-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu minėtas
nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes yra
aplinkybė, šalinanti V. Biežienės administracinę
atsakomybę (ATPK 250 str. 1d. 7p., adm. b., b. l. 297–298).
Darbo sutartis
yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras
pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui
sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo
įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir
šalių susitarimu (DK 93 str.). Taigi, darbo sutarties sąvokoje įstatymų
leidėjas įtvirtino pagrindinius darbo sutarties požymius, kurių visuma
darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoja kaip darbo teisinius santykius,
patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių,
susiklosčiusius tarp šalių teisinius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų
normos. Darbo kodeksas taip pat numato, kad nesudarius darbo sutarties dirbamas
darbas, esant Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams,
yra laikomas nelegaliu (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Darbdaviai ar jų įgalioti
asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98
str. 3 d.).
Šioje byloje
ieškovai įrodinėjo, kad A. P. nelaimingo atsitikimo metu 2003-11-26 su atsakove siejo darbo teisiniai santykiai bei kad atsakovės direktorė V. Biežienė žodžiu susitarė su A. P. dėl
darbo bendrovėje esant visiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarė su A. P. darbo sutarties, todėl jis dirbo nelegaliai, o atsakovė
neužtikrino darbuotojui saugių darbo sąlygų, dėl ko A. P.,
atlikdamas darbines pareigas ir vykdydamas atsakovės pavestus nurodymus, žuvo
nelegalaus darbo vietoje. Dėl atsakovės kaltės mirus A. P.,
ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 pasitarime aprobavo teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo
apibendrinimą ir teisės taikymo rekomendacijas (toliau tekste –
Apibendrinimas). Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus ir
spręsdama, ar šalių nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos
aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja, taip pat
atsižvelgia ir į Apibendrinime nurodytą rekomenduotiną teismų praktiką
sprendžiant dėl nelegalaus darbo sudėties požymių, ATPK 43-1 straipsnio
atribojimo nuo civilinės teisės reglamentuojamų sutarčių, gyventojų
individualios veiklos, nes nelegalaus A. P. darbo pas
atsakovę aplinkybės nustatymas tiesiogiai susijęs su byloje keliamu žalos
atlyginimo ieškovams reikalavimu.
Teisėjų
kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma (V. P., E.
P., A. B., V. Biežienės, I. B., J. M., R. M. paaiškinimai ir kt.) leidžia
daryti išvadą, kad A. P. buvo susitaręs su atsakovės
direktore V. Biežiene ir jos leidimu faktiškai dirbo pas
atsakovę nuo 2003 m. spalio mėnesio: atliko įvairius statybos, remonto bei
pagalbinius darbus remontuojamose atsakovės patalpose (duomenys neskelbtini) gaudamas už tai
darbo užmokestį, o 2003-11-26, apie 21 val. atvyko į atsakovės nuomotas
patalpas (duomenys neskelbtini),
mūrijo sienoje išmuštą skylę, t. y. vėlgi dirbo statybos darbus (Apibendrinimo
3.2.2.1., 3.2.2.2 punktų nuostatos). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro
atsižvelgdama į ieškovų parodymus, civilinėje bei administracinėje byloje Nr.
A1-8-589–05 surinktus rašytinius įrodymus.
Ieškovė V. P. paaiškino, kad pas atsakovę jos vyras dirbo nuo 2003 m. spalio mėnesio, padarė, montavo šaldymo patalpos duris, padarė pakabinamas duris, mūrijo, o įvykio
dieną į darbą išėjo 7.30 val. ir sakė, kad užsakytas keltuvas, kuris perveš
kepyklos krosnį į Naujamiesčio g. esančią atsakovės parduotuvę, todėl turėsiąs
darbo per dvi vietas ir grįš vėlai (b. l. 81, 82). Administracinėje byloje ji
taip pat parodė, kad vyras dirbo pas atsakovę abiejuose objektuose, jam
remontuoti buvo patikėtas rekonstruojamas cechas (b. l. 26, 148). E. P. paaiškino, kad nuveždavo tėvą dirbti į Naujamiesčio g.
esančias patalpas, o vakare parveždavo, kad tėvas darbą pradėdavo po 18 val. (b. l. 87). Administracinėje byloje jis parodė, kad su tėvu dirbo prie namo
statybos, o po šio darbo jį nuveždavo į Naujamiesčio g., kur pas atsakovę nuo
spalio mėnesio tėvas taip pat dirbo, įrenginėjo šaldytuvą, lankėsi patalpose
ir matė, kad tėvas mūrijo, atliko dažymo darbus, rinko profilius, dėjo vatą,
rengė kamerą (b. l. 150–151). Liudytojai G. K., E. T. administracinėje byloje (b. l. 151) parodė, kad 2–3
kartus per savaitę ji su E. P. važiuodavo paimti iš
Naujamiesčio gatvėje esančių atsakovės patalpų jo tėvo, kuris pasakojo, kad
tame objekte jis tinkavo, dažė. Liudytojas G. D. administracinėje
byloje (b. l. 210) parodė, kad ne kartą vežė A. P. dirbti
į Naujamiesčio g. esančias patalpas, kuriose jis įrenginėjo šaldytuvą, šiltino
pertvaros sieną. Iš administracinėje byloje esančių R. ir G.
M. paaiškinimų (b. l. 16) matyti, kad 2003-11-26 įmonė turėjo
persikraustyti iš vienų patalpų į kitas, nuo 2003 m. spalio vidurio vyko remonto darbai, buvo naujai įrengiamos patalpos Naujamiesčio gatvėje,
įrenginėjama šaldymo patalpa, iš (duomenys
neskelbtini) esančių patalpų buvo išimta krosnis, sienoje liko atvira
anga, dėl ko pasiliko naktį saugoti patalpų, o apie 21 val. atėjo A. P., su kuriuo dieną buvo tartasi dėl remonto darbų,
galvojo, kad jis įdarbintas, todėl leido mūryti angą antro aukšto sienoje,
darbo vieta matėsi akivaizdžiai (adm. b., b. l. 22, 23; b. l. 46–60, 209). Tai
visiškai atitinka ieškovės, kuri įvykio vietoje nebuvo ir pati jos nematė,
paaiškinimams apie tai, kad jai iš vyro pasakojimų buvo žinoma, kad buvo
pasamdyta technika krosniai iš patalpų išvežti, kad įvykio naktį vyras turėjo
užmūryti likusią sienoje angą, ir tai patvirtina, kad mirusysis pas ieškovę
dirbo ne tik įvykio metu ir ne tą vieną darbą (b. l. 149). Liudytojos I. B. ir J. M. administracinėje byloje
(b. l. 232) patvirtino, kad Naujamiesčio gatvėje esančiose atsakovės patalpose
vyko darbai, buvo statomi įrengimai, atliekami dažymo darbai, girdėjo direktorės
V. B. ir A. P. tarimąsi dėl mūrijimo
darbų. V. B. yra parodęs, kad kartu su G.
M. nuo 2003-10-10 iki 2003-11-18 naujai rengiamose patalpose Naujamiesčio
g. dirbo įvairius statybos darbus: klijavo plyteles, skardino šaldymo kameros
duris, dėjo vatą (b. l. 18, 19). R. V. (b. l. 210)
patvirtino, kad įvykio vakarą dėl darbo nuvežė A. P. į
„Plukius“, ten jis turėjęs užbaigti darbą. Darbo faktą įvykio vietoje
patvirtina ir 2006-04-11 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 97–101),
kuriame nurodyta, jog 2003-11-27 įvykio vietoje pastato antro aukšto patalpoje rasta
vonelė su skiediniu, prie angos sudėtos plytos ir buvo vykdomi mūrijimo darbai
(tyrėjo D. Š. paaiškinimas). Nutarime aptarta ir eilė
baudžiamojoje byloje esančių R. M. parodymų apie įvykio
aplinkybes, iš kurių matyti, kad įvykio vakarą A. P. mūrijo
sienos antrame aukšte akivaizdžiai besimatančią angą, nors paaiškinimus šis
liudytojas keitė nurodydamas, kad meluoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams vertė
direktorė, technologė, žmona arba dėl neblaivumo.
Nors ieškovė V. P. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jos vyras A. P. pas atsakovę dirbo nuo 2003 m. vasaros, tokių jos parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, todėl pagrįstai
nustatyta, kad pas atsakovę dirbta buvo nuo 2003 m. spalio mėnesio. Be to, ieškovės V. P., E. P. nurodytas
A. P. darbo pas atsakovę pradžios laikas sutampa su
administracinėje byloje užfiksuotais ir aukščiau nurodytais atsakovės darbuotojų
parodymais apie tai, kad 2003 m. spalio mėnesį atsakovė atliko patalpų, esančių
Naujamiesčio g., Panevėžyje, remontą, o 2003-11-26, išsikrausčius iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),
sienoje liko skylė, pro kurią buvo iškelti ir išgabenti į naujas patalpas didesni
daiktai bei kad dėl angos užmūrijimo atsakovės direktorė V. Biežienė
įvykio dieną tarėsi su A. P. Ieškovės nurodyta
aplinkybė, jog vyras norėdavo padaryti darbus iki galo ir todėl galėjo savo
iniciatyva pamūryti vakare sieną (adm. b., b. l. 149), tėra prielaida, nes
įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. įleido į patalpas ir
leido dirbti atsakovės darbuotoja R. M., kuri yra
bendrovės bendrasavininkė ir kuri iš atsakovės direktorės kalbos ir veiksmų
pati suprato, kad A. P. įdarbintas ir leido jam dirbti.
Byloje nustatyta, kad nuomojamas
patalpas (duomenys neskelbtini),
kur atsakovė vykdė konditerijos gaminių gamybą, reikėjo perduoti iki 2003-12-01, todėl 2003 m. 10-11 mėn. atsakovė atlikinėjo įsigytų patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje
remontą ir kraustėsi į šias patalpas (b. l. 55, 147). Šios aplinkybės
patvirtina, kad atsakovei nagrinėjamu laikotarpiu buvo reikalingi įvairius
remonto, staliaus ir apdailos darbus atliekantys darbininkai. Kadangi remontas vyko
apie du mėnesius, ieškovų tvirtinimai apie tai, kad A. P. dirbo
pas atsakovę abiejuose pastatuose įvairius statybos ir apdailos darbus nuo
ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, neprieštarauja nurodytoms aplinkybėms ir duoda
pagrindą pagrįstai manyti, kad A. P. dirbo vykdydamas
atsakovės nurodymus dėl darbo organizavimo, jo atlikimo būdo bei laiko, nes,
kaip jau nurodyta, per palyginti trumpą laiką reikėjo įrengti naujas patalpas
ir iškelti įmonės veiklą iš nuomojamų patalpų (Apibendrinimo 3.2.2.3 p.). Pagrįstai
pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. darbo
vietoje atsidūrė nesavavališkai ir neatsitiktinai, o darbo laiką buvo suderinęs
su darbdaviu. Teigti, kad A. P. dirbo savarankiškai,
nenormuotą darbo dieną ir nebuvo niekam pavaldus, nėra pagrindo. Ieškovų parodymai
apie tai, kad A. P. pasakojo apie šaldymo kameros
įrengimą, neleidžia teigti, kad tarp atsakovės ir A. P. buvo
susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo, nes šaldymo kameros įrengimas buvo
tik vienas iš A. P. atliktų panašaus pobūdžio darbų. Vien
tik byloje nustatyta aplinkybė, kad A. P. naudojosi darbe
savo įrankiais (b. l. 85) neleidžia teigti, kad A. P. dirbo
pas atsakovę statybos rangos sutarties pagrindais. Tikėtina, kad, atsakovės
veiklai esant nesusijusiai su statybos, remonto darbais, o tuos darbus esant
reikalui atlikti greitai, ji galėjo nespėti aprūpinti darbuotojų reikiamais
darbo įrankiais, o minėtus darbus dirbę G. M., V. B., A. P., kurie iki darbo pas
atsakovę vertėsi remonto darbų atlikimu, todėl turėjo savo įrankius ir jais
naudojosi.
Apeliaciniame skunde
atsakovė teigia, kad ieškovų parodymai apie darbo užmokestį prieštaringi, kad
teismas nenurodė motyvų dėl atsiskaitymo su A. P. pobūdžio.
Tačiau atlyginimo už darbą pobūdis darbuotojui dirbant pagal darbo sutartį,
dirbant nelegaliai ar dirbant civilinės sutarties pagrindu gali skirtis.
Vertindama atlygintinumo pobūdį šioje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad
teismų praktikoje atlyginimu už nelegaliai dirbamą darbą pripažįstama bet kokia
atsiskaitymo forma, tai gali būti atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir pan.
Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo
leistinais įrodymais. Kad dirbamas atlygintinas darbas, galima konstatuoti
atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes apie darbo pobūdį, jo
trukmę ir pan. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo
požymių (Apibendrinimo 3.2.2.4 p.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. dirbo pas atsakovę atlygintinai, ką patvirtina
ieškovės paaiškinimai (b. l. 81–82), administracinės bylos duomenys (b. l. 26,
148–149) apie tai, kad atsakovė mokėjo A. P. skirtingais
terminais ir įvairaus dydžio (100 Lt, 200 Lt ir 300 Lt, 600 Lt, b. l. 151, 211).
Nėra pagrindo teigti, kad minėti įrodymai prieštaringi, nes visi apklaustieji
asmenys patvirtino tą pačią aplinkybę – kad A. P. dirbo
pas atsakovę atlygintinai ir, įvertinus V. P. ir E. P. parodymus, atlyginimą už darbą gavo periodiškai.
Teigti, kad su A. P. buvo atsiskaityta priėmus konkretų
darbo rezultatą (įrengus šaldymo patalpą), nėra pagrindo, nes nėra byloje
duomenų, kad už šaldymo patalpos įrengimą atsakovė su A. P. atsiskaitė,
be to, A. P. ir po minėto darbo atlikimo dirbo pas
atsakovę: padėjo persikraustyti į naujas patalpas, įvykio vakarą mūrijo sienoje
angą. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad vyrui mokėjo už atliktą darbą,
nepaneigia nustatyto atlygintinumo pobūdžio ir nesudaro pagrindo išvadai, kad A. P. dirbo statybos rangos pagrindais ir gavo atlyginimą už
pagal susitarimą su atsakove atliktą konkretų darbą. A. P. dirbo
pas atsakovę ne vieną mėnesį, atliko eilę darbų, už kurių atlikimą atsakovė
mokėjo skirtingai, atsižvelgdama į atlikto konkretaus darbo pobūdį, nes šaldymo
kameros įrengimas, tinkavimo, dažymo darbai ar angos sienoje mūrijimas
tarpusavyje nėra lygiaverčiai. Atsakovė naudojosi pranašesne savo padėtimi
nelegaliai dirbančio A. P. atžvilgiu, todėl mokėjo darbo
užmokestį nesilaikydama Darbo kodekso XV skyriuje „Darbo užmokestis. Garantijos
ir kompensacijos” nustatytų reikalavimų dėl jo dydžio, mokėjimo periodiškumo ir
kitų sąlygų.
V. Biežienės (b. l. 13, 55, 147), G. M. (b. l. 22, 209),
V. B. (b. l. 18,
19), I. B. ir J. M. (b. l. 232), V. K. (b. l. 150)
duoti parodymai administracinėje byloje apie tai, kad A. P. nedirbo pas atsakovę ir neatliko
jokių darbų Naujamiesčio gatvėje, kad tik įvykio dieną atėjo ieškoti darbo pas
atsakovę ir jam buvo nurodyta ateiti kitą dieną bei atsinešti reikalingus
dokumentus, vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2003-05-10 iki
2003-07-08 buvo išsiėmęs verslo liudijimą statybinių dailidžių ir stalių
dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamybai, remontui, nes
tuo metu statė namą (adm. b., b. l. 61, V. P., E. P. paaiškinimai). Tačiau po 2003-07-08 verslo
liudijimo jis nebepratęsė, o atsakovė, nors buvo sudariusi statybos rangos
sutartis su R. M. bei
V. Biežiene (adm.
b. l. 20-21, 24-25), su A. P. rangos
sutarties nesudarė. Atsakovės direktorės V. Biežienės teiginys, kad rangos sutartis
su A. P. nebuvo
įforminta raštu, nes pastarasis neturėjo galiojančio verslo liudijimo,
nepagrįstas. Remonto darbams atlikti įstatymas nereikalauja turėti leidimo
(licencijos, ką pripažįsta ir pati atsakovė (CK 6.646 str.). Todėl verslo
liudijimo neturėjimas nesudarė kliūčių sudaryti rangos sutartį. Minėtas
dokumentas patvirtina tik nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą
verčiantis individualia veikla, įtraukta į Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių
sąrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, tiesą atitinka jau aptarti ieškovės V. P., liudytojų E. P., G. K., E. T., G. D. parodymai apie A. P. darbą pas
atsakovę ne tik įvykio dieną, bet ir nuo 2003 m. spalio mėnesio, nes minėtiems asmenims buvo žinomos tokios A. P.
darbo pas atsakovę aplinkybės, kurias patvirtino ir patys atsakovės
darbuotojai bei kurios negalėtų būti jiems žinomos, jei A. P. nebūtų dirbęs pas atsakovę. Minėtų
asmenų parodymai yra logiški, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs,
atitinka atsakovės darbuotojų administracinėje byloje nurodytas ir jau aptartas
aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti
kaip rašytiniais bylos įrodymais. Priešingai, V. Biežienė, R. M., J. M. ir I. B. yra atsakovės akcininkės (civ. b. Nr.
2-442-73/2006, b. l. 28), G.
M. – R. M. sutuoktinis, nurodyti asmenys buvo ir
yra suinteresuoti neigti jiems nepalankias aplinkybes, siekiant išvengti
atsakomybės. Todėl jų parodymus, duotus administracinėje byloje, teisėjų
kolegija vertina visų byloje esančių įrodymų visumoje kaip rašytinius įrodymus
tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams, kuriais netikėti ar atmesti
jokio objektyviai pagrįsto pagrindo nenustatyta, bei nustatytoms bylos
aplinkybėms. Administracinėje byloje esantys V. K. parodymai nepatvirtina jokių bylos
aplinkybių, nes jis neigė kvietęs A.
P. dirbti pas atsakovę ir apie jo darbą pas atsakovę parodymų
nedavė. Atsakovės nurodytas įrodymas – inventorinės bylos patalpų aprašymas,
esantis administracinėje byloje (b. l. 14–15) taip pat reikšmingų bylai
aplinkybių nepatvirtina. Atsakovės darbuotojai parodė, kad atsakovė remontavo
naujai įsigytas patalpas Naujamiesčio gatvėje, rengė šaldymo patalpą – skardino
duris, šiltino, kalė medieną (adm. b., b. l. 19, 23).
Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas
tyrė su reikalavimu nesusijusias aplinkybes apie A. P. darbą
(duomenys neskelbtini). Aplinkybei,
kokie teisiniai santykiai – darbo, rangos ar kiti – siejo A.
P. su atsakove nustatyti, svarbu nustatyti aplinkybes ne tik apie jo ir
atsakovės darbuotojų veiksmus įvykio metu, bet ir tai, kokie santykiai A. P. siejo su UAB „Tortela” iki įvykio, nes tiriant įvykį
tiek baudžiamojo proceso tvarka, tiek administracinės teisenos tvarka buvo
užfiksuotos aplinkybės apie A. P. darbą pas atsakovę UAB „Tortela”
nuo 2003 m. spalio mėnesio. Be to, į būtinybę nustatyti minėtas aplinkybes
dėmesį buvo atkreipęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-06-25 nutartyje administracinėje byloje (b. l. 85–87).
Teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų. Iš bylos duomenų seka,
kad administracinė byla buvo prijungta prie nagrinėtos civilinės bylos. Todėl
administracinėje byloje esantys įrodymai, tame tarpe – ir liudytojų G. M., R. M., V. Biežienės
paaiškinimai, galėjo būti nagrinėjami, tiriami ir vertinami kaip rašytiniai
įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų asmenų parodymus
pažymėjo, kad asmenys liudytojais buvo apklausti baudžiamojoje ir
administracinėje bylose. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės
atstovas nurodė, kad liudytojus iš naujo apklausinėti byloje netikslinga, nes
jie apklausti administracinėje byloje ir siūlė remtis rašytine bylos medžiaga,
ką teismas ir padarė (b. l. 81).
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos
teismas nelegalaus darbo įrodymu laikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-03-15, 2005-06-22 nutarimus. Teismas pažymėjo, kad tokie nutarimai buvo priimti,
nurodė jų panaikinimo aplinkybes ir konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe
faktas gali būti nustatomas nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo
ieškinio teisenos tvarka.
Atsakovė
apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl turinčio
didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo – 2006-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, neatsižvelgė į tai,
kad A. P. žuvo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Iš medicinos
specialisto išvados matyti, kad 2003-11-27 0.40 val. iš A. P. paimtame kraujyje rasta 2,49 promilių etilo
alkoholio (b. l. 90). Tačiau, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų
kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog A. P. mirties
priežastis buvo susijusi su mirusiojo girtumu. Nustatyta, kad A.
P. buvo leista pradėti dirbti viršvalandinius mūrijimo darbus antrame
aukšte esančioje sienos angoje vėlų vakarą, be jokio instruktažo, be jokių
saugos priemonių. Nors Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2006-04-11 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.
45-1-0856-03, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176
straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 97–101), tačiau baudžiamojoje
ir civilinėje bylose įrodinėtinos aplinkybės šiuo atveju nesutampa. Baudžiamasis
ir Civilinis bei Darbo kodeksai numato skirtingas sąlygas, būtinas atitinkamai
atsakomybės rūšiai atsirasti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsakovės
direktorės V. Biežienės veiksmus vertino pagal BK 176
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o šioje byloje
teismas nagrinėjo žalos atlyginimo reikalavimą vadovaudamasis Civilinio, Darbo
kodeksų ir Civilinio proceso kodekso normomis. Nutarimo teiginys, kad A. P. mirties tiesioginė priežastis buvo koordinacijos
sutrikimas dėl girtumo, nuovargis dirbant viršvalandžius ir kitos aplinkybės, o
ne V. Biežienės padaryti darbų saugą reglamentuojančių
norminių aktų pažeidimai, teismui neturi privalomos įrodomosios galios.
Civilinei bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos visomis CPK 177 straipsnyje
numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Faktai, nustatyti administracinių
institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimas ir
kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip
rašytiniai įrodymai (2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 6.2 p.). Nutarime
nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kartu su kitais šioje byloje
esančiais įrodymais (CPK 177 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu,
kad 2004-01-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 242–030 (adm. b.
b. l. 6) neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 197 str. 1, 2 d.), tačiau tai
neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, minėtas
dokumentas nepanaikintas, todėl teismas turėjo teisę vertinti šį dokumentą kaip
rašytinį įrodymą pagal įrodymų vertinimo taisykles (2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 6.2 p.).
Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovė nesudarė raštu
darbo sutarties su A. P. statybos
remonto darbams atlikti, darbo sutarties neįregistravo darbo sutarčių
registravimo žurnale neišdavė darbuotojo pažymėjimo, nepadarė nustatyta tvarka
įrašo socialinio draudimo pažymėjime nežymėjo A. P. dirbto laiko darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, prieš
pradedant darbą neinstruktavo darbuotojo darbų saugos ir sveikatos klausimais
(adm. b. l. 6, 30–47, Apibendrinimo 3 p.).
Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad yra nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties
požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. P. ir UAB „Tortela” siejo darbo
teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad
tarp atsakovės ir A. P. nebuvo susiklostę darbo teisiniai
santykiai, o A. P. atliko pas atsakovę statybos rangos
darbus, atmeta kaip nepagrįstą.
Nuo 2003 m. spalio mėnesio A. P. dirbo pas atsakovę nelegaliai atsakovei priklausančiose
patalpose (duomenys neskelbtini), o 2003-11-26, apie 21 val. atsakovė leido A. P. mūryti antrame aukšte esančią lauko sienos angą, atsakovės
nuomojamose patalpose (duomenys
neskelbtini), neužtikrino saugių darbo
sąlygų darbuotojui, dėl ko A. P., apie 24 val. dirbdamas atsakovės nurodymu, nukrito
iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. Tarp atsakovės veiksmų
(leidimo dirbti) bei neveikimo (saugių darbo sąlygų neužtikrinimo darbuotojui)
ir atsiradusios žalos mirus A. P. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 248–250, Civilinio kodekso 6.284, 6.290, 6.291
straipsnių nuostatas ir priteisė ieškovams žalos
atlyginimą. Taikyti DK 247 straipsnio nuostatas teismui nebuvo pagrindo, nes
atsakovė su ieškiniu nesutiko, šiuo klausimu nepasisakė, įrodymų šiuo aspektu
neteikė ir neprašė mažinti priteistino žalos atlyginimo. Teismo priteisto žalos
atlyginimo apskaičiavimas ir dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, todėl
teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Ieškovei V. P. Panevėžio
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-06-08 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0679 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė pagal 2007-08-27 pažymą Nr. 245 yra 90 Lt. Ieškovui K.
P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-23 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0788 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė
pagal 2007-08-27 pažymą Nr. 246 yra 180 Lt. Su procesinių dokumentų įteikimu
apeliacinėje instancijoje susijusios išlaidos sudaro 9 Lt (b. l. 130, CPK 88
str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas,
iš atsakovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
N U T A R I A:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB
„Tortela”, įmonės kodas 148445388, į valstybės pajamas 270 Lt (du šimtus
septyniasdešimt litų) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir 9 Lt (devynis
litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje
instancijoje.
Teisėjai: Romualdas
Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė