Administracinė byla Nr. eA-8-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00293-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (1.2.)-SP1-15-N-12505-1611 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą teikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nutrauktas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-1205-01330 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas. Jis siekė kasacine tvarka apskųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4863-488/2014 bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-258-755/2015, kreipėsi       į atsakovą, ir antrinė teisinė pagalba buvo suteikta. Tačiau paskirta advokato padėjėja buvo nekompetentinga, elgėsi nekorektiškai, neatsižvelgė į jo pastabas bei pageidavimus, nesurašė tinkamo kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o paties jo pakoreguoto kasacinio skundo projekto nepateikė pasirašyti advokatui ir neišsiuntė kasacinės instancijos teismui. Todėl jis paprašė paskirtą advokatą pakeisti kitu advokatu. Vietoje to, kad skirtų kitą advokatą, atsakovas nutraukė antrinės teisinės pagalbos jam teikimą ir dar pareikalavo sumokėti mokestį už tariamai atliktą darbą, nors joks darbas nebuvo atliktas, t. y. kasacinis skundas neparengtas ir kasacinės instancijos teismui neišsiųstas. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, buvo pažeista jo teisė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus apskųsti kasacine tvarka, buvo praleisti terminai tokiam skundui paduoti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tarnybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu                                     Nr. (1.2)-SP1-15-T-1205-01330 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės        27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-258-755/2015 apskundimo, atstovaujant pareiškėjo interesams kasacinės instancijos teisme. Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimu                      Nr. (1.2)-SP1-15-P-1205-01383 teikti teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. Š. (A. Š.), kuris įgaliojo savo padėjėją A. L. parengti kasacinio skundo projektą. 2015 m. liepos 13 d. Tarnyboje buvo gautas advokato padėjėjos A. L. raštas, kuriuo ji informavo Tarnybą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei jam teikiama antrine teisine pagalba, reikalaudamas kasaciniame skunde nurodyti aplinkybes bei teisės normas, nesusijusias su nagrinėjama byla, ir atsisakydamas laikytis advokato padėjėjos siūlomos pozicijos. Tarnyboje 2015 m. rugpjūčio 5 d. taip pat gautas advokato A. Š. raštas, kuriame nurodyta, kad advokatas yra susipažinęs su advokato padėjėjos parengtais kasacinio skundo projektais, išreikšta nuomonė, jog projektai buvo parengti tinkamai, tačiau jie pareiškėjo netenkino. Pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas, teikdamas advokato padėjėjai A. L. nepagrįstus reikalavimus, atsisakydamas laikytis jos siūlomos teisinės pozicijos, piktnaudžiavo jam teikiama antrine teisine pagalba. Todėl jam Sprendimu buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4863-488/2014. Tarnybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-1205-01330 nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje    byloje Nr. 2A-258-755/2015 (apeliacinės instancijos bylos numeris), parengiant kasacinį skundą, atstovaujant jo interesams kasacinės instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų; teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas I. T. Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-P-1205-01383 antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtas advokatas A. Š. Vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, advokatas A. Š. 2015 m. birželio 25 d. leidimo ir pavedimo sutartimi teikti antrinę teisinę pagalbą (parengti kasacinio skundo projektą) pareiškėjui pagal Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimą               Nr. (1.2)-SP1-15-P-1205-01383 pavedė advokato padėjėjai A. L., savo sutikimą su šiuo pavedimu pareiškėjas patvirtino savo parašu paminėtoje leidimo ir pavedimo sutartyje.

Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu                          Nr. (1.2.)-SP1-15-N-12505-1611 buvo nutrauktas pareiškėjui 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-1205-01330 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Bylos medžiaga patvirtino, kad advokato padėjėja A. L. parengė keletą kasacinio skundo projektų, su kuriais pareiškėjas nesutiko, teikė savo pastabas, nurodydamas, jog kasacinio skundo projektai parengti „labai silpnai“, juose neatskleista bylos esmė. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo teikiama keletas projektų, kad buvo susitikęs su advokato padėjėja A. L. aptarti kasacinio skundo argumentų, bendravo telefonu, tačiau, pareiškėjo nuomone, nė vienas kasacinio skundo projektas nebuvo parengtas kokybiškai, nebuvo toks, kad atskleistų realią situaciją, advokato padėjėja įrašydavo tokius punktus, su kuriais jis kategoriškai nesutiko. Advokato padėjėja A. L. 2013 m. liepos 13 d. prašyme advokatui A. Š. bei Tarnybai nurodė, jog visi jos parengti kasacinio skundo projektai pareiškėjo netenkino, jis reikalavo kasaciniame skunde rašyti tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla, nurodyti aplinkybes bei teisės normas, nesusijusias su byla, reikalavo nurodyti doktrinas, kurių nėra arba jos nėra susijusios su byla, įrašyti tam tikrų asmenų pažeidimus, nepateikdamas jokių įrodymų, o advokato padėjėjai atsisakius tai padaryti, teikė savo teisės aktų bei doktrinų interpretaciją, jos ir pareiškėjo žinios bei požiūris iš esmės skiriasi; advokato padėjėja nesutinka su pareiškėjo reiškiama pozicija, todėl pagal ją negali surašyti kasacinio skundo projekto, nes tai prieštarauja imperatyviems Civilinio proceso kodekse numatytiems kasacijos pagrindams ir / ar nesusiję su nagrinėjama byla. Teismo vertinimu, šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtino, kad advokato padėjėja A. L., teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, atliko Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. sprendime bei 2015 m. birželio 25 d. leidime ir pavedimo sutartyje nurodytus veiksmus, t. y. parengė net kelis kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui projektus, tačiau tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjos kilo esminiai nesutarimai dėl jos siūlomos laikytis teisinės pozicijos, kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jų pagrindimo, kasacinio skundo teisinių argumentų, ir pareiškėjas nesutiko nė su vienu parengtu projektu. Tai patvirtino ir byloje pateikti advokato padėjėjos parengtas kasacinio skundo projektas (kasacinio skundo data nurodyta 2015 m. liepos 2 d.) bei paties pareiškėjo parengtas apibendrintas kasacinio skundo projektas (kasacinio skundo data nurodyta 2015 m. liepos 13 d.), kurie ženkliai skiriasi ne tik savo apimtimi, bet ir turiniu, jame dėstomomis aplinkybėmis, jų pagrindimu bei teisiniais argumentais.

Teismas pažymėjo, jog antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems   tokia pagalba būtiniausia. Advokatų pareiga yra užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės       teisinės pagalbos teikimą, parinkti tokį teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-558/2009). Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 2, 4 punktais. Nurodė, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-558/2009, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 ir kt.).

Teismas nustatė, kad ginčo atveju pareiškėjas atkakliai nesutiko su profesionalaus teisininko – advokato padėjėjos – parengtais kasacinio skundo projektais bei teikiamais argumentais, teikė savo argumentus, o, advokato padėjėjai atsisakius laikytis pareiškėjo siūlomos pozicijos kaip teisiškai nepriimtinos, pareiškė prašymą antrinę teisinę pagalbą jam teikiančią advokato padėjėją pakeisti kitu advokatu. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjui ja piktnaudžiaujant, net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog, vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą esant, jo manymu, interesų konfliktui.

Teismas, remdamasis išdėstytais aplinkybėmis bei argumentais, nusprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, ir tai buvo pagrindas nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjas įpareigotas sumokėti 74,11 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad advokato padėjėjos A. L. suteiktos paslaugos – kasacinio skundo surašymas civilinėje byloje – pripažintinos antrine teisine pagalba, kuri apmokama Įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 8, 10, 12, 24.5.1 punktais. Remdamasis advokato padėjėjos A. L. 2015 m. liepos 16 d. prašymu Tarnybai, teismas nustatė, kad advokato padėjėja, rengdama kasacinį skundą, sugaišo 8 valandas, todėl, pagal nurodytas Taisyklių nuostatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2015 m. birželio 18 d. sprendimą, sudaro 74,11 Eur (8 x 11,58 x 80 proc.), t. y. apskaičiuotos pagrįstai. Vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Sprendimu pareiškėjas pagrįstai įpareigotas sumokėti 74,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad Tarnyba faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus neturėjo pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neaišku, kaip pasireiškia jo piktnaudžiavimas. Advokato padėjėja A. L. buvo nekompetentinga, todėl prašė ją pakeisti. Kilus interesų konfliktui, galėjo būti pateiktas prašymas. Teismas buvo šališkas.

2. Teismo sprendime pateikta nemažai duomenų, kurie neatsispindi nei atsakovo atsiliepime, nei teismo posėdžio garso įraše. Todėl darytina prielaida, kad teismo sprendimas surašytas ne teisėjos. Jį galėjo surašyti Tarnybos specialistė J. T. arba pati A. L.

3. Teismas formuoja ydingą teismų praktiką, kad reikia mokėti už neatliktą darbą, tik už ketinimą jį atlikti. Kasacinis skundas nebuvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

4. Tarnyba dangsto valstybinių ir kitų įstaigų bei jų darbuotojų pažeidimus, neskirdama atstovo gynybai arba skirdama nekompetentingą atstovą bylose, kuriose ieškinys turi didelę materialinę vertę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą jo nurodytoje civilinėje (kasacinėje) byloje. Šis jo prašymas buvo patenkintas Tarnybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-1205-01330, kuriuo teikti paminėtą teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas I. T. Atsižvelgdama į šio advokato atsisakymą teikti paminėtą pagalbą, Tarnyba 2015 m. birželio 18 d. sprendimu                              Nr. (1.2)-SP1-15-P-1205-01383 paminėtą teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskyrė advokatą         A. Š., kuris, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, pavedimo sutartimi teikti šią pagalbą (parengti kasacinio skundo projektą) pavedė savo (advokato) padėjėjai A. L.

Iš bylos taip pat matyti, kad advokato padėjėja A. L. 2013 m. liepos 13 d. prašyme advokatui A. Š. bei Tarnybai nurodė, jog visi jos parengti kasacinio skundo projektai pareiškėjo netenkino, jis reikalavo kasaciniame skunde rašyti tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla, nurodyti aplinkybes bei teisės normas, nesusijusias su byla, reikalavo nurodyti doktrinas, kurių nėra arba jos nėra susijusios su byla, įrašyti tam tikrų asmenų pažeidimus, nepateikdamas jokių įrodymų, o, advokato padėjėjai atsisakius tai padaryti, teikė savo teisės aktų bei doktrinų interpretaciją, jos ir pareiškėjo žinios bei požiūris iš esmės skiriasi; advokato padėjėja nesutinka su pareiškėjo reiškiama pozicija, todėl pagal ją negali surašyti kasacinio skundo projekto, nes tai prieštarauja imperatyviems Civilinio proceso kodekse numatytiems kasacijos pagrindams ir / ar nesusiję su nagrinėjama byla. Tarnyboje 2015 m. rugpjūčio 5 d. taip pat gautas advokato A. Š. raštas, kuriame nurodyta, kad advokatas yra susipažinęs su advokato padėjėjos parengtais kasacinio skundo projektais, išreikšta nuomonė, jog projektai buvo parengti tinkamai, tačiau jie pareiškėjo netenkino.

Iš pareiškėjo skundžiamo Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo                          Nr. (1.2.)-SP1-15-N-12505-1611 matyti, kad pareiškėjui (paminėtu 2015-06-11 Tarnybos sprendimu) skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymėtina, kad, pagal šią materialinės teisės normą, asmens, kuriam yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, piktnaudžiavimas šia pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis yra pakankamas pagrindas nutraukti tokios pagalbos teikimą.

Pareiškėjas teismui paduotame skunde nesutikimą su jo skundžiamu atsakovo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu grindžia, jo manymu, pagrįsta paminėtos advokato padėjėjos veiksmų ir neveikimo kritika, teigdamas, kad advokato padėjėja A. L. buvo netinkamos kompetencijos ir netinkamai elgėsi jo atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra būtina išaiškinti du pagrindinius pareiškėjo skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo aspektus: 1) ar šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014-11-11 įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) taikymo prasme, t. y. ar šis atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei pakankamai motyvuotas – procedūrinis šio sprendimo priėmimo aspektas; 2) ar šiame sprendime pateiktas su paminėtos advokato padėjėjos veikla sietinų aplinkybių įvertinimas yra teisingas ta prasme, kad leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir jam teikiama (suteikta) valstybės garantuojama antrine teisine pagalba.    

Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų aspektu, kolegija pažymi, kad aptariamame Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendime yra pateiktas pakankamumo požiūriu išsamus faktinių aplinkybių bei tarp pareiškėjo ir paminėtos advokato padėjėjos susiklosčiusios situacijos aprašymas ir įvertinimas teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu šis atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pasisakydama antruoju iš nurodytų aspektu, kolegija pirmiausia pažymi, kad Įstatymo         3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (pvz., 2008-04-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009-04-30 nutartyje administracinėje byloje              Nr. A63-558/2009, 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010 ir kt.) yra akcentavęs, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį tam tikroje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vertinant tokią situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui, ar tiesiog atsisakyti teisinės pagalbos ir išvengti dėl to kylančių pasekmių. Pabrėžtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato, jog pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši nuostata suponuoja, jog asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas.

Kalbant apie byloje susiklosčiusios faktinės situacijos įvertinimą, pažymėtina ir tai, kad advokato padėjėjos A. L. atliktų veiksmų (teikiant pareiškėjui paminėtą antrinę teisinę pagalbą) įvertinimas yra pateiktas ir veiksmai pripažinti tinkamais advokato A. Š. Byloje esantys įrodymai (advokato padėjėjos parengti dokumentai), kolegijos vertinimu, nėra ydingi ta prasme, kad juos galima būtų pripažinti kaip nekompetentingai ar aplaidžiai parengtus dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad paminėti pareiškėjo argumentai dėl advokato padėjėjos kompetencijos trūkumų yra bendrojo pobūdžio. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad pareiškėjo pasirinktas elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu Įstatymo 3 straipsnio 4 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme.  

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė