Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-14][nuasmeninta nutartis byloje][2S-471-855-2019].docx
Bylos nr.: 2S-471-855/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Hoptrans Projects 302291251 Kreditorius
BALTKALIS 125025140 Skolininkas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. 2S-471-855/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01363-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.18.3.; 3.3.2.4. 

(S)

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BALTKALIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Hoptrans Projects“ pareiškimą skolininkei UAB „BALTKALIS“ dėl teismo įsakymo išdavimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kreditorė UAB „Hoptrans Projects“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 47 742,49 Eur skolos, 474,16 Eur delspinigių. 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 366,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „BALTKALIS“ 47 742,49 Eur skolą, 474,16 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 366,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Hoptrans Projects“ naudai.  

3.       2019 m. kovo 4 d. nutartimi, gavus skolininkės prieštaravimus ir kreditorei pareiškus ieškinį, pirmosios instancijos teismas nutarė priimti ieškovės UAB „Hoptrans Projects“ ieškinį atsakovei UAB „BALTKALIS“ dėl skolos priteisimo, panaikinti 2019 m. sausio 17 d. išduotą teismo įsakymą, civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (šiuo metu Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2-2885-656/2019).

4.       Kreditorė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti skolininkės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Medicinos banke, ir kitas sąskaitas, skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai skolos vertei.

5.       Nurodė, kad skolininkė vengia įvykdyti prievolę ir grąžinti skolą, neatsako į raginimus. Pagal www.rekvizitai.lt ir Credireform duomenis, skolininkė nuolat turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skolininkės darbuotojų skaičius mažėja, skolininkei teismuose iškelta ne viena byla. Pabrėžė, kad pagal turto arešto registro duomenis skolininkės turto arešto mastas siekia 2 196 288,14 Eur sumą.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė kreditorės UAB „Hoptrans Projects“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės vardu atidarytose sąskaitose kredito ir finansų įstaigose, leidžiant skolininkei gauti lėšas į šias sąskaitas bei atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditoriumi bei skolininkės darbuotojais. Teismas nutartyje nustatė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 48 216,65 Eur sumą.  

7.       Teismas nurodė, kad kreditorė pateikė duomenis, patvirtinančius skolininko UAB „BALTKALIS“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 (dabartinis bylos numeris Nr. e2-299-467/2019) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. UAB „BALTKALIS“ turto areštą 2 196 288,14 Eur sumai, minėta nutartis šiuo metu yra vykdoma. 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu skolininkė UAB „BALTKALIS“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir skolininkės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Nėra jokių objektyvių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nutartyje lakoniškai pritariama kreditorės argumentams, nutartis nemotyvuota.

8.2.                      Kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neįrodo skolininkės nesąžiningumo, taip pat neleidžia teigti, kad skolininkės finansinė padėtis yra sunki. Šiuo atveju nėra grėsmės, kad galimai palankus kreditorei sprendimas nebus įvykdytas.

8.3.                      Kreditorės teiginiai apie skolininkės patiriamus finansinius sunkumus yra nepagrįsti. Skolininkė ne vienerius metus dirba pelningai: bendrasis pelnas 2016 metais buvo - 2 039 146,00 Eur, 2017 metais - 2 235 851,00 Eur. Reikalavimo suma skolininkei nėra reikšminga. Be to, įmonės finansinę būklę gali patvirtinti tik konkretūs buhalteriniai – finansiniai dokumentai, o ne subjektyvus finansinės atskaitomybės vertinimas.

8.4.                      Skolininkės reputacija yra gera, ji yra didžiausia Lietuvoje techninės druskos, žiemą barstomos keliuose, tiekėja. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo ūkinę komercinę veiklą, kenkia įmonės vardui, verslo santykiams.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Hoptrans Projects“ prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Reikalavimo suma yra labai didelė, įsiskolinimas laiku negrąžinamas, skolininkė nuolat turi įsiskolinimų valstybinėms institucijoms, skolininkui iškelta ne viena byla teisme, skolininkė vengia atsakomybės. Be to, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ekonominio nusikaltimo, susijusio su skolininke.

9.2.                      Kreditorės pateikta informacija patvirtina itin sunkią skolininkės finansinę ir turtinę padėtį, skolininkė jai priklausantį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, jį iššvaistyti.

9.3.                      Skolininkė savo gerą turtinę padėtį įrodinėja nebeaktualia, pasenusia informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip tinkama.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas. 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kadangi teismas atsižvelgė į kreditorės pateiktus duomenis, juos vertino ir jų pagrindu darė atitinkamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Dėl naujų įrodymų priėmimo. Skolininkė su atskiruoju skundu, o kreditorė su atsiliepimu į jį pateikė papildomus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, be to laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos nepranešus skolininkei, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nesant bent tikėtinai pagrįsto reikalavimo, taip pat nesant pagrindo matyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

14.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad kreditorė pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jų taikymo kriterijus, o skolininkė, pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad įrodymai buvo pakankami, turi įrodyti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nebuvo pagrindo.

15.       UAB „Hoptrans Projects“ prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareiškimo reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būsimo, galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymą. Arešto mastas nagrinėjamu atveju atitinka kreditorės reikalavimo sumą.

16.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. teismo įsakymu patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, taip pat vėliau priėmė kreditorės pareikštą ieškinį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo) yra preliminariai pagrįstas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino preliminarų reikalavimų pagrįstumą, byloje nėra duomenų, kad kreditorės reikalavimas preliminariai nėra pagrįstas.   

17.       Teismas pažymi, kad įsiskolinimo suma, net gi konkrečiai apeliantei – UAB „BALTKALIS“, nagrinėjamu atveju neabejotinai yra didelė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Apeliantė siekdama paneigti nurodytą prezumpciją ginčija grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, įrodinėja, kad jos finansinė padėtis nėra sunki.

18.       Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat kreditorės pateiktais Creditreform (b. l. 23-42) duomenimis, skolinei yra iškelta ne viena byla, kurioje jai reiškiami įvairaus dydžio turtiniai reikalavimai, todėl atmestini atskirtojo skundo argumentai, kad kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia teigti, kad skolininkės finansinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, kad skolininės darbuotojų skaičius mažėja – 2018 m. sausio 1 d. duomenimis jai dirbo 20 darbuotojų, o 2018 m. lapkričio 12 d. duomenimis tik 12, skolininkė turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad apeliantė galimai susiduria su finansiniais sunkumais.  

19.       Apeliantė teismui pateikė nepriklausomo auditoriaus išvadą, kuri rengta UAB „BALTKALIS“ akcininkams, taip pat finansinę, pelno (nuostolių) ir kitas ataskaitas už 2017 metus (b. l. 62-88). Be to,  pridėjo Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 – 2015 m. įžvalgas (b. l. 90-96). Teismas pažymi, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija gali būti pasikeitusi, kadangi duomenys iš esmės nėra nauji, atspindi įmonės finansinę padėtį ankstesniais metais, ir byloje nėra jokių praeitų ar einamųjų metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų įrodymų (pvz., viešųjų registrų duomenų), kurie atspindėtų dabartinę įmonės turtinę padėtį, turtimo turto pobūdį, vertę, santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais ir pan., nors būtent pati apeliantė turi galimybę pateikti savo turtinę padėtį atspindinčius duomenis ir įrodymus. 

20.       Kita vertus, net ir apeliantės pateikti dokumentai neleidžia teismui daryti išvados, jog skolininkės finansinė padėtis yra gera. Iš 2017 m. pelno (nustolių) ataskaitos (b. l. 69) matyti, jog ataskaitinio laikotarpio pelnas yra tik 5 431,00 Eur, tuo tarpu praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2016 m.) pelnas yra 1 244 588,00 Eur. Itin ženkliai sumažėjęs pelnas įprastai indikuoja prastesnius įmonės finansinius rezultatus. 2017 m. balanse matyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimas lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, o per metus skolininkės mokėtinos sumos yra net 15 653 379,00 Eur. Ši suma yra labai didelė net ir atsižvelgiant į įmonės apyvartą kuri per minimą laikotarpį buvo 19 730 607,00 Eur. Apeliantės pateikta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. e2A-883-823/2018, kuria buvo atmestas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Baltkalis“ atžvilgiu, esant 603119,12 Eur reikalavimo sumai, priimta 2018 m. gegužės 31 d., t. y. prieš beveik metus, ir negali būti laikoma gerą dabartinę apeliantės turtinę padėtį atspindinčiu įrodymu.

21.       Apeliantė paduodama atskirąjį skundą galėjo paneigti prezumpciją, jog reikalaujama suma jai nėra didelė, rizikos galimai palankaus sprendimo įvykdymui nėra (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.), tačiau jos pateikti dokumentai geros turtinė padėties neįrodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad skolininkė nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu.

22.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. 

23.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                Renata Volodko


Paminėta tekste:
  • 2-2885-656/2019
  • e2-1141-467/2020
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-1286/2012
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 2-545/2008
  • 2-906/2008
  • 2-905/2009
  • 2-298/2013
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas