Civilinė byla Nr. 2S-263-259/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01205-2018-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

 3.3.2.5.;3.5.1.;3.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo - antstolė B. Č.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja J. K. skunde prašė panaikinti antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė skundžiamu turto arešto aktu areštavo ne A. K. turtą, bet pareiškėjos (ne skolininko) turtą. Pareiškėja teigia, kad 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi A. K. perdavė jai laikinai naudotis 0,4200 ha žemės sklypu, grūdų paėmimo duobe, grūdų sandėliu, grūdų elevatoriais, operatorine, kiemo statiniais, grūdų valymo mašina ir džiovykla su papildoma įranga. Vadovaujantis panaudos sutartimi pareiškėja A. K. turte laikė grūdus, kurių priklausomybę pareiškėjai pagrindžia pasėlių deklaravimo suvestinė. Vien tai, kad antstolės areštuoti įrengimai nuosavybės teise priklauso A. K., nereiškia, kad areštuoti grūdai priklauso A. K. Antstolė nepasidomėjusi turto priklausomybe, nepagrįstai areštavo pareiškėjos grūdus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, todėl esant pareiškėjos ir A. K. panaudos sutarčiai, pareiškėjos turtas areštuotas neteisėtai.

2.       Antstolė B. Č. 2018 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjos 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis nepatvirtina, kad areštuoti grūdai priklauso tik J. K., nes ūkyje esančių grūdų sandėliu naudojasi ir skolininkas A. K. J. K. nėra pateikusi jokių kitų įrodymų dėl grūdų įsigijimo, pervežimo, saugojimo ir pan. Panaudos sutartis nėra registruota jokiame registre, todėl kyla abejonių dėl jos teisėtumo. Be to, panaudos sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi A. K. 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė AB „Lytagra“ žemės sklypą su priklausiniais ir grūdų valymo įranga. Sutartinio įkeitimo sutarties 4.1 punkte, nustatyta, kad įkeičiamą daiktą draudžiama bet kokiu būdu perleisti, tiek valdymo teise, įskaitant panaudos sutartimi, tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti teises be AB „Lytagra“ sutikimo. Skolininkas negalėjo sudaryti panaudos sutarties dėl turto, kuris jau buvo įkeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. 

4.       Teismas nustatė, kad antstolė B. Č. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš skolininko A. K. išieškotojai AB „Lytagra“. Antstolė 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo apie 281 toną nenustatytos klasės grūdų, areštuoto turto savininku nurodė skolininką A. K., kuris įpareigotas saugoti turtą.

5.       Iš pateiktos J. K. ir A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties Nr. 1 kopijos teismas nustatė, kad A. K. neatlygintinai perdavė valdyti ir naudotis J. K. jam priklausantį grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančia įranga: grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valomoji, diržai, ventiliatoriai, norijos, grūdų valomoji, grūdų džiovykla S45EKO su papildoma įranga, skusto kuro talpykla, grūdų priėmimo duobė, grūdų elevatorius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), operatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Panaudos sutartis sudaryta iki 2018 m. gruodžio 1 d.

6.       Teismo vertinimu, kadangi J. K. ir A. K. sudaryta 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi, A. K. perleido laikinai naudotis ir valdyti nekilnojamąjį turtą ilgesniam nei 1 metų terminui, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., todėl ji tūrėjo būti registruota viešame registre. Kadangi sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 1 dalis).

7.       Kadangi panaudos sutartis nebuvo tinkamai išviešinta tretiesiems asmenims, teismas sprendė, jog antstolė pagrįstai areštavo grūdų sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius grūdus. Be to, teismo vertinimu, sandėliu naudojasi pats skolininkas A. K., todėl teigti, kad grūdai priklauso vien tik J. K. nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad pati panaudos sutartis, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina areštuotų grūdų priklausomumo pareiškėjai. Pareiškėjos prie skundo pateiktos 2018 metų pasėlių deklaravimo suvestinės negali patvirtinti aplinkybės, kad grūdai priklauso tik pareiškėjai, kadangi ir skolininkas A. K. taip pat ūkininkauja, ir yra deklaravęs pasėlius.

8.       Teismas pažymėjo, kad panaudos sutartis negalėjo būti sudaryta be išieškotojo AB „Lytagra“ rašytinio sutikimo. Skolininkas A. K. ir AB „Lytagra“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeistas turtas, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamieji pastatai (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris perduotas naudotis pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį.

9.       2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartyje nenurodoma, kad A. K. informavo pareiškėją apie AB „Lytagra“ teises į turtą, taip pat sutarties turinys nepatvirtina, kad AB „Lytagra“ sutiko dėl panaudos sutarties sudarymo. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas taip pat sprendė, jog negalima teigti, kad antstolės priimtas 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)yra neteisėtas, kadangi skolininkas A. K. negalėjo be kreditoriaus sutikimo leisti trečiajam asmeniui įkeistu turtu naudotis ir jį valdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskirajame skunde pareiškėja J. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra pateikta duomenų, kad antstolės areštuoti grūdai priklauso ne A. K. Tiek antstolės, tiek teismo žinioje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog antstolės areštuoti grūdai priklauso pareiškėjai: grūdų pirkimo - pardavimo sutartys patvirtina, kad dėl pareiškėjos užaugintų ir antstolės neteisėtai areštuotų grūdų pareiškėja jau yra sudariusi nemažai pirkimo - pardavimo sutarčių, kurios šiai dienai yra vykdytinos; žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai patvirtina, kiek pareiškėja šiais metais yra pridavusi produkcijos supirkėjams; sėklų, pesticidų ir trąšų pirkimo sąskaitos; pasėlių deklaravimo suvestinės, iš kurių matyti pareiškėjos ir skolininko A. K. deklaruoti plotai 2018 metais

10.2.                      Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, išsamiai neišnagrinėjęs skunde nurodytų aplinkybių, jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Aplinkybė, jog antstolės areštuoti įrengimai nuosavybės teise priklauso A. K., nereiškia, kad jame esantys ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu areštuoti grūdai taip pat priklauso A. K. Teismas to nenagrinėjo, tik formaliai atkartodamas antstolės B. Č. teiginius. Pareiškėja ir A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu pareiškėja ūkininkauja A. K. turte ir jame augina grūdines kultūras bei jas parduoda. Antstolė nepasidomėjusi turto priklausomybe, nepagrįstai areštavo pareiškėjos grūdus. Teismas akcentavo tik patį A. K. turtą, kuris yra įkeistas AB „Lytagra“, tačiau šiuo atveju ginčijamas būtent turte esantis ir nepagrįstai areštuotas pareiškėjos turtas - grūdai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog areštuoti grūdai priklauso A. K. CPK 686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, todėl esant pareiškėjos ir A. K. panaudos sutarčiai, pareiškėjos turtas areštuotas neteisėtai.

10.3.                      Teismas nepagrįstai ėmė kvestionuoti 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties sudarymo teisėtumą, neva neinformavus AB „Lytagra“. Pareiškėja pažymi, kad aplinkybė, ar hipotekos kreditorius buvo informuotas apie panaudos sutartį, ar ne, šiuo atveju neturi reikšmė, kadangi panaudos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl šiuo pagrindu pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas nepagrįstai.

10.4.                      Teismas šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutino LR CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą registruoti sandorį viešame registre, neanalizuodamas, ar konkrečiu atveju panaudos sutarties registravimas viešame registre turi įtakos antstolės atliekamiems vykdymo veiksmams, konkrečiai - pareiškėjos grūdų areštui. Pareiškėja pažymi, kad sandorio registracijos tikslas - išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Šiuo atveju pati pareiškėja pateikė antstolei informaciją apie 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį, pridėjo rašytinius įrodymus apie grūdų priklausomybę pareiškėjai, dėl ko antstolė neturėjo teisės nesivadovauti minėtais duomenimis. Vien tai, kad sandoris nėra įregistruotas viešame registre, nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar teisiškai nereikšmingas. Tai, kad sandoris nėra išviešintas, nėra pažeidžiamos suinteresuotų asmenų, įskaitant antstolės, teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą šiam sandoriui įrodinėjant antstolės veiksmų neteisėtumą areštuojant ne skolininkui, o pareiškėjai priklausantį turtą. Teismas privalėjo vertinti ne sutarčių registravimo ar neregistravimo registre faktą, tačiau šioje byloje esminę aplinkybę - kam priklauso grūdai, kuriuos antstolė areštavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu.

2.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4.                      Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.                      Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

6.                      Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės B. Č. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų iš skolininko A. K. išieškojimo išieškotojai AB „Lytagra“. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal 2018 m. sausio 5 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 207 dėl 78 000,00 Eur skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal 2018 m. vasario 6 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1283 dėl 51 793,57 Eur skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal Kauno miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1282 dėl 398 903,75 Eur skolos iš skolininko ir įkaito davėjo A. K. išieškojimo išieškotojai AB „Lytagra“. Pastarojoje vykdomojoje byloje antstolė 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo apie 281 toną nenustatytos klasės grūdų, areštuoto turto savininku nurodė skolininką A. K., kuris įpareigotas saugoti turtą (vykdomosios b. l. 46-47).

7.                      Pareiškėja J. K. skunde dėl antstolės veiksmų ginčija 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktą tuo pagrindu, kad antstolė areštavo ne skolininkui, o pareiškėjai priklausantį turtą. Pareiškėjos teigimu, 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi A. K. perdavė jai laikinai naudotis 0,4200 ha žemės sklypu, grūdų paėmimo duobe, grūdų sandėliu, grūdų elevatoriais, operatorine, kiemo statiniais, grūdų valymo mašina ir džiovykla su papildoma įranga. Šios panaudos sutarties pagrindu pareiškėja skolininko turte laikė grūdus, kurių priklausomybę pareiškėjai pagrindžia pasėlių deklaravimo suvestinė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

8.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog areštuoti grūdai nepriklauso skolininkui. Iš pareiškėjos pateiktos 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties turinio matyti, jog A. K. neatlygintinai perdavė valdyti ir naudotis J. K. jam priklausantį grūdų sandėlį su jame esančia įranga. Šios sutarties pateikimas, apeliacinės instancijos vertinimu, nepatvirtina pareiškėjos teiginio dėl grūdų priklausomumo jai, o ne skolininkui, nes ūkyje esančiu sandėliu taip pat galėjo naudotis pats skolininkas, kaip ir pareiškėja. Pažymėtina, jog minėtos panaudos sutarties dalyku yra tas pats skolininkui A. K. priklausantis turtas (žemės sklypas su priklausiniais ir grūdų valymo įranga), kuris yra įkeistas išieškotojos AB „Lytagra“ naudai pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartinės hipotekos sutartį Nr. 6121. Pastarosios sutartinės hipotekos/sutartinio įkeitimo sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, prikimo-pardavimo, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, ar kitokio pobūdžio susitarimus, kurie savo esme būtų apsunkinimas) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3-12). Toks išieškotojos AB „Lytagra“ rašytinis sutikimas byloje nepateiktas. Be to, kaip nustatyta byloje, 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, nėra įregistruota ir viešame registre. Todėl šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti panaudos sutarties teisėtumu ir įrodomąja verte (CPK 178 straipsnis, CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

9.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prie skundo pateiktos 2018 metų pasėlių deklaravimo suvestinės taip pat vienareikšmiškai nepatvirtinta aplinkybės, kad areštuoti grūdai priklauso tik pareiškėjai, kadangi iš šių suvestinių matyti, jog ir skolininkas A. K. ūkininkauja ir yra deklaravęs pasėlius. Nesant kitų įrodymų dėl turto priklausymo pareiškėjos nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės sudarytame apraše nurodytų daiktų pagrįstumo klausimą vertino išieškotojos naudai.

10.                      Pažymėtina, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Taigi nurodytų CPK 675 ir 691 straipsnių normų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos priverstinės teisinės priemonės, taikomos skolininko atžvilgiu, areštas taikomas, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdymo procese, o turto realizavimas vykdomas jau po to, kai turtas surandamas ir areštuojamas. Taigi, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog ginčijamu turtu arešto aktu surastas turtas yra areštuotas, dar nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė teisinė priemonė skolininko atžvilgiu – areštuoto turto realizavimas. Skolininko turto areštas vykdymo procese – tai išieškotojo (kreditoriaus) interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo.

11.                      CPK 603 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčo dėl areštuoto turto nuosavybės teisės atveju, areštuoto turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant patikimų antstolės areštuoto turto priklausymo dokumentų, tuo atveju, jeigu minėtas turtas priklauso ne skolininkui, o pareiškėjai, ji savo daiktines teises turi teisę ginti minėtos teisės normos nustatyta tvarka.

12.                      Kiti apeliantės argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė antstolės veiksmų teisėtumo.

13.                      Nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.                      Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš apeliantės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                Arvydas Žibas