Civilinė byla Nr. e2A-355-1092/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02456-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 2.6.1.3.6; 3.2.4.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ir atsakovės J. B. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei J.B. Ž. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir ieškovė, administratorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J.B. Ž. (toliau – ir atsakovė) 162,65 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės procesinių dokumentų argumentai:
1.1. Ieškovė teikia namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 4), savininkė. Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė ir yra skolinga 162,65 Eur.
1.2. Name buvo atlikti šie remonto darbai: atvykimas į vietą, apžiūra, reikalingų medžiagų nustatymas; pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbai; sienos atstatymo darbai plytomis ir ECO blokeliais, tinkavimo darbai; naujo daugiasluoksnio vamzdžio DN26 montavimas, 9 m; montavimo darbai; vandens skaitiklio antgalio 1 vnt. sistemos paleidimas, patikrinimas; šviestuvo montavimas.
1.3. Bendra namo ploto dalis remonto darbams apskaičiuoti yra 909,7 kv. m, buto Nr. 4 plotas sudaro 73,64 kv. m. Atsakovei tenkanti suma apskaičiuota pagal tokią formulę: bendra atliktų darbų suma ÷ namo plotas x buto / patalpos plotas. Namo elektros skydinės remonto darbai apskaičiuoti tokiu būdu: 1 659,45 Eur ÷ 909,7 kv. m. = 1 8242 Eur. Tuomet 1 8242 Eur ÷ 6 mėnesių = 0,3042 Eur, ir 73,64 kv. m x 0,3042 = 22,40 Eur. Sienos atstatymo darbai plytomis ir ECO blokeliais, tinkavimo darbai apskaičiuoti taip: 195,05 Eur ÷ 909,7 kv. m. = 0,2144 Eur. Tuomet 0,2144 Eur ÷ 2 mėnesių = 0,1072 Eur, ir 73,64 kv. m x 0,1072 = 7,9 Eur. Atvykimas į vietą, apžiūra, reikalingų medžiagų nustatymas, naujo daugiasluoksnio vamzdžio DN26 montavimas, 9 m, montavimo darbai, šalto vandens stovo keitimo darbai apskaičiuoti taip: 610,32 Eur ÷ 909,7 kv. m. = 0,6709 Eur. Tuomet 0,6709 Eur ÷ 2 mėnesių = 0,0335 Eur ir 73,64 kv. m. x 0,0335= 24,7 Eur. Šviestuvo montavimo darbai, atlikti vienoje laiptinėje, apskaičiuoti taip: 56,07 Eur ÷ 464,47 kv. m. = 0,1208 Eur. Tuomet 73,64 kv. m. x 0,1208 = 8,89 Eur.
2. Atsakovė J. B. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės procesinių dokumentų argumentai:
2.1. Ieškovė siųsdavo jai sąskaitas už suteiktas paslaugas ir namo butų savininkų naudai atliktus darbus. Pagal ieškovės laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. išrašytas sąskaitas 205,73 Eur sumai yra sumokėjusi 112,93 Eur.
2.2. 2022 m. rugsėjo mėnesį sąskaitos, serija MBBG2052771, negavo, todėl nemokėjo.
2.3. Ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti už pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbus, elektros energijos tiekimo įgalioto atstovo įleidimą į patalpas elektros skydinių apskaitos prietaisams ir įrangai patikrinti 2,35 Eur. Elektros skydinės remontas reikalingas tik daliai gyventojų, o tikrinančių asmenų įleidimas į namo patalpas yra administratorės pareiga, už kurią, mokėdama už administravimą, papildomai neturi mokėti. Apie numatomą (planuotą) namo pagrindinės elektros skydinės renovaciją ieškovė atsakovės neinformavo, numatomos rekonstrukcijos projekto (plano) ir preliminarios darbų kainos pagrindimo nepateikė, atsakovės sutikimo numatytiems rekonstrukcijos darbams negavo, todėl už šiuos darbus mokėti neprivalo. Ieškovė nepateikė duomenų apie sumokėjimą už atliktus namo elektros skydinės renovacijos darbus. Taip pat už elektros skydinės renovacijos darbus neprivalo mokėti, nes jos butui elektros energija tiekiama ne namo bendra elektros tiekimo sistema, t. y. ne bendrais elektros tinklais, kurie yra administratoriaus žinioje, – lokaliuoju tinklo, o atskiru nuo viso namo lokaliojo elektros tinklo įvadu, nes jos butas Nr. 4 yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo, šildomas elektra. Be to, 2022 m. rugsėjo sąskaitoje nurodyta 69,85 Eur skolos suma, tačiau ieškovė reikalauja priteisti tik už laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atliktus darbus ir suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
2.4. Ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti už šalto vandens stovo keitimą, nes jis keičiamas nebuvo, buvo tik papildomai į butą, esantį virš atsakovės buto, nutiesti vamzdžiai ir taip užtikrintas vandens tiekimas tik vienam butui, t. y. darbai atlikti tik vieno buto savininko interesams užtikrinti.
2.5. Ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti už sienos atstatymo darbus, nes tokie darbai nei 2023 m. vasario mėnesį, nei vėliau atlikti nebuvo.
2.6. Ieškovė neteisingai nurodo, jog bendras namo plotas yra 909,70 kv. m, nes bendras namo plotas yra 923,38 kv. m. Ieškovė nepagristai prie jos buto ploto prideda rūsio plotą ir skaičiuoja mokesčius nuo 73,64 kv. m, nors turėtų skaičiuoti tik nuo buto ploto 67,75 kv. m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 127,45 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 178,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės 77 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš atsakovės 10,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso butas Nr. 4, kurio bendras plotas 67,75 kv. m. Ieškovė atliko skaičiavimus ir išsiuntė atsakovei sąskaitas apmokėti, laikydama, jog atsakovei priklausančio buto bendras plotas yra 73,64 kv. m ir atsakovės skola yra 162,62 Eur, tačiau bylos nagrinėjimu metu ieškovė atliko perskaičiavimus ir apskaičiavo atsakovei tenkančias mokėti sumas nuo bendro 67,75 kv. m buto ploto laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. ir nurodė, jog atsakovės skola sudaro 153,80 Eur. Atsakovė minėtu laikotarpiu šešiais mokėjimais pervedė ieškovei iš viso 112,93 Eur. Ieškovė atliktus atsakovės mokėjimus įskaitydavo mažindama atsakovės seniausius skolinius įsipareigojimus.
3.2. Pagal ieškovės ir UAB „Mano būstas priežiūra“ techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartį Nr. MBL-SUT-20_000412 sutarties šalys susitarė dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų, kurie detalizuoti sutarties 1 priede. Pagal sutartį buvo atlikti pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbai, šalto vandens stovo keitimo darbai, sienos atstatymo darbai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog už UAB „Mano būstas priežiūra“ atliktus darbus buvo mokama ne atskirai juos atlikus pagal aktus, nes objektų yra labai daug, o daromos priešpriešinių reikalavimų užskaitos arba sumokama viena suma už keliuose objektuose atliktus darbus, todėl atskiro mokėjimo nėra. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes, jog su UAB „Mano būstas priežiūra“, kuri atliko darbus name, nėra atsiskaityta, byloje nėra.
3.3. Teismas nustatė, kad namo naudingasis plotas yra 923,38 kv. m, o atsakovei priklausančio buto Nr. 4 bendras (naudingasis) plotas yra 67,75 kv. m, todėl atsakovei apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, susijusius su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, turi būti naudojami byloje nustatyti namo ir atsakovei priklausančio buto naudingojo ploto dydžiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija savo pareigos mokėti mokesčius už administravimą, kaupiamąsias lėšas, priežiūrą / eksploataciją, tačiau teigia, jog šie mokesčiai apskaičiuoti neteisingai, nes jos buto plotas yra 67,75 kv. m, o ne 73,64 kv. m. Teismas su tokiais atsakovės argumentais sutiko. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atliko perskaičiavimus ir patikslino atsakovei išrašytas sąskaitas, tačiau tos reikalavimo dalies neatsisakė, o teismas ieškovės patikslinto ieškinio nepriėmė. Todėl teismas, atlikęs skaičiavimus, nustatė, jog atsakovė kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po: 3,39 Eur + 21 PVM (4,10 Eur) namo bendros nuosavybės administravimo mokesčio; 3,39 Eur privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo administravimui; 0,92 Eur + 21 PVM (1,11 Eur) už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą. Bendra mokėtina suma per 6 mėn. laikotarpį sudarė 51,60 Eur (administravimo mokesčio – 24,60 Eur; kaupiamųjų lėšų – 20,34 Eur; už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą – 6,66 Eur).
3.4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos rašytinius paaiškinimus, jog pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbai buvo atlikti tik dėl dalies namo gyventojų poreikių ir jų naudai, todėl teismas atmetė šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei priklausančio buto šildymas yra iš centralizuotų sistemų, ieškovės paaiškinimai taip pat patvirtina, jog pagrindinė namo elektros skydinė paskirsto elektrą visam namui į atskirus apskaitos skydus, šią skydinę naudoja visas namas, duomenų, jog atsakovė yra atsijungusi nuo pagrindinės namo skydinės, ieškovė neturi. Teismas ištyręs atsakovės pateiktus duomenis nenustatė, jog atsakovės butui elektra tiekiama atskiru nuo viso namo lokaliojo elektros tinklo įvadu, o ta aplinkybė, jog atsakovė yra įsirengusi bute šildymą elektra, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovei elektra į butą ateina atskirtu įvadu, o ne per bendrą namo elektros skydinę. Namo elektros skydinė yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalies norma, visi butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti dėl pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbų patirtas išlaidas.
3.5. Iš atsakovei pateiktų 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitų teismas nustatė, kad buvo atlikti pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbai, už juos mokėjimas gyventojams buvo išskaidytas šešių mėnesių laikotarpiui. Ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina apie būtinus atlikti darbus, apie darbų užsakymą ir atlikimą. Ieškovė paaiškino, jog būtiniesiems darbams atlikti visų namo gyventojų sutikimo nereikia, nes tai privalomi darbai, be to, ieškovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas atsakovei patvirtina, jog buvo kilęs realus gaisro pavojus, o apie planinius darbus gyventojai buvo informuoti SMS žinutėmis. Todėl tai, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo elektros skydinės renovacijos darbams atlikti, nesudaro pagrindo jų administratorei neatlikti. Teismas pripažino, kad atsakovė proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, tačiau ne po 22,40 Eur, kaip apskaičiavo ieškovė, o po 20,29 Eur, nes namo bendras plotas yra 923,38 kv. m, o buto Nr. 4 bendras plotas – 67,75 kv. m.
3.6. Iš atsakovei pateiktų 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 31 d. sąskaitų teismas nustatė, kad buvo atlikti šalto vandens stovo keitimo darbai, už kuriuos mokėjimas buvo išskaidytas dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio mėnesio. Ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina apie jų užsakymą ir atlikimą. Ieškovė paaiškino, jog apie vandens stovo keitimo darbus buvo pranešta savitarnos sistemoje, tokių darbų atlikimui nereikėjo bendraturčių sutikimų, nes tai buvo bendras stovas, kuris buvo surūdijęs, pradėjo bėgti ir jis buvo pakeistas. Iš pateiktų fotonuotraukų, ieškovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo atsakovei matyti, jog bendro vandens stovo techninė būklė yra prasta, jis surūdijęs, dėl to gali kilti avarija. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos rašytinius paaiškinimus, jog šalto vandens stovo keitimo darbai buvo atlikti tik vieno namo gyventojo poreikiams. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai bei nuotraukos patvirtina būtinumą atlikti vandens stovo keitimą, šalto vandens stovas buvo pakeistas per tris namo aukštus. Tai, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo šiems darbams atlikti, nesudaro pagrindo jų administratorei neatlikti, nes darbai buvo būtini. Todėl teismas pripažino, jog atsakovė proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, tačiau ne po 24,70 Eur, kaip apskaičiavo ieškovė, o po 22,39 Eur.
3.7. Iš atsakovei pateiktos 2023 m. vasario 28 d. sąskaitos teismas nustatė, jog buvo atlikti sienos atstatymo darbai, atliktų darbų kaina 195,05 Eur, mokėjimas už juos buvo išskaidytas dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. vasario mėnesio. Iš atsakovės pateiktos fotonuotraukos matyti, jog namo vidaus siena išgriauta, matyti vamzdžiai. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog bendra namo vidaus siena išgriauta, nes buvo atliekami šalto vandens stovo keitimo darbai, taip pat iš kitų nuotraukų nustatyta, jog sienos atstatymo darbai atlikti, siena suremontuota, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog tokie darbai nebuvo atlikti. Ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, fotonuotraukos patvirtina būtinus atlikti darbus, jų užsakymą ir atlikimą. Ieškovė paaiškino, jog būtinųjų darbų atlikimui visų namo gyventojų sutikimo nereikia, nes tai privalomi darbai, kurie buvo būtini, jog būtų tinkamai užbaigti vandens stovo keitimo darbai, darbai atlikti, tai patvirtina ir fotonuotrauka. Todėl teismas pripažino, jog atsakovė proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, tačiau ne po 7,90 Eur, kaip apskaičiavo ieškovė, o po 7,15 Eur.
3.8. Iš atsakovei pateiktos 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos teismas nustatė, jog už elektros energijos tiekimo įgalioto atstovo įleidimą į patalpas, elektros skydinių apskaitos prietaisų ir įrangos patikrinimą ieškovė apskaičiavo atsakovei 2,35 Eur + PVM (2,84 Eur) mokesčio. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas sumokėti mokestį tik už įgalioto asmens įleidimą į patalpą ir daugiau jokių veiksmų neatlikimą yra nepagrįstas, ieškovė, kaip administratorė, privalo atlikti tokias paslaugas ir mokestis už tokį veiksmą neabejotinai įeina į gyventojų ieškovei mokamą administravimo mokestį, todėl papildomai reikalauti iš gyventojų sumokėti tik už asmens įleidimą į patalpas ir daugiau jokių darbų neatlikimą yra nesąžiningas ir neprotingas, todėl teismas sutiko su atsakove, jog šio 2,84 Eur mokesčio ji mokėti neprivalo.
3.9. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neteisingai teigia, jog ieškovė nereikalauja 69,85 Eur sumos, nes ši atsakovės skola yra įskaičiuota į reikalaujamą skolą. Kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos, ieškovė detaliai nurodė, kokius mokesčius atsakovė turi mokėti, kokia atsakovės skola. Iš sąskaitos matyti, jog gyventojai buvo informuoti apie name papildomai atliktus darbas – avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, apie darbų kainą – 56,00 Eur, papildomai atliktų darbų pagrindas – privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas); taip pat gyventojams pranešama, jog buvo atliktas papildomas darbas – šviestuvo, nestandartinio tipo, montavimas, darbų kaina 67,84 Eur; papildomai atliktų darbų pagrindas – privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai (Statybos įstatymas). Iš 2022 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. R-EL-V22-1794983-1 nustatyta, jog ieškovė užsakė iš UAB „Mano Būstas priežiūra“ darbus – šviestuvo montavimą, objektas – (duomenys neskelbtini), darbų kaina 67,84 Eur, šalių parašai patvirtina, jog darbai atlikti ir ieškovės priimti. Ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina būtinus atlikti darbus – avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, šviestuvo montavimą, apie jų užsakymą ir atlikimą. Ieškovė paaiškino, jog būtinųjų darbų atlikimui visų namo gyventojų sutikimo nereikia, nes tai privalomi darbai, kurie buvo būtini, šviestuvas buvo montuojamas vienoje laiptinėje. Teismas pripažino, kad atsakovė proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti už atliktus darbus – avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, šviestuvo montavimą, atsakovė turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, nes buvo atlikti apšvietimo remonto darbai atsakovei priklausančio namo bendrose patalpose, tačiau ne po 4,54 Eur (už avarijų nustatymą ir likvidavimą), kaip apskaičiavo ieškovė, o po 4,11 Eur, ir ne 10,76 Eur (už šviestuvo montavimo), kaip apskaičiavo ieškovė, o 9,95 Eur. Teismas pažymėjo, kad taip pat turėtų būti perskaičiuotos ir kitos sumos, nes ieškovė neteisingai jas skaičiavo.
3.10. Teismas, atlikęs perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., padarė išvadą, kad bendrai priskaičiuota atsakovės mokėtina suma už nesumokėtus mokesčius, skirtus bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kaupimo įmokas, įmokas, skirtas nuolatinei daugiabučio namo priežiūrai, ir remonto darbus iš viso sudarė 240,38 Eur. Atsakovės bendrai ieškovei sumokėtų įmokų suma buvo 112,93 Eur, todėl galutinė atsakovės mokėtina suma yra 127,45 Eur, duomenų, jog ši skola būtų sumokėta, byloje nėra.
3.11. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė, disponuodama visais ginčui išspręsti būtinais duomenimis, jų nepateikė laiku, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne vieną kartą, taip pat teismui pareikalavus pateikti visus duomenis jie nebuvo pateikti iš karto. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, turėdama visus duomenis apie atliktus darbus, jų apmokėjimą, apie atsakovei priklausančio bendro turto plotą, administruojamo namo bendrą plotą, atlikusi skaičiavimus ir nustačiusi, jog reikalaujama suma neteisinga, t. y. per didelė, dalies reikalaujamos sumos neatsisakė, atsakovė iš esmės neginčijo savo pareigos mokėti dalies mokesčių, tačiau prašė pagrįsti apskaičiuotos skolos dydį, taip pat skaičiuojant mokesčius atsižvelgti į atsakovės buto bendrą plotą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
4. Ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Teismas klaidingai perskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas, laikydamas, kad namo bendras plotas yra ne 909,7 kv. m, o 923,38 kv. m. Teismas rėmėsi 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašais, tačiau 2023 m. rugpjūčio 9 d. statiniui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė teismui pateikė 2023 m. liepos mėn. išfiltruotus NTR duomenis, kad bendra namo ploto dalis remonto darbams apskaičiuoti buvo 909,7 kv. m.
4.2. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad įkainis už skaitiklio pakeitimą, įleidimą į patalpas įeina į administravimo tarifą, nes šias išlaidas reglamentuoja sutartas įkainis su rangovu (neaprašyti darbai, 7.60 punktas).
4.3. Ieškovės vertinimu, nebuvo pagrindo mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės procesinis elgesys turi būti laikomas tinkamu, nes ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nesavalaikis, šiek tiek pavėluotas duomenų pateikimas į bylą neturėtų būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu, nes buvo sąlygotas gausių ir besikeičiančių duomenų, kurių patikrą ir suvedimą į apskaitą ieškovė turėjo atlikti. Be to, buvo visos procesinės sąlygos priimti patikslintus ieškinio reikalavimus, nes tai nevilkino proceso, o patikslinusi reikalavimus ieškovė juos suformulavo pagal atliktus perskaičiavimus.
5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. B. Ž. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Kadangi visų namo butų plotas yra ne 909,7 kv. m, kaip kad teigia ieškovė, o 923,38 kv. m, kaip kad patvirtina NTR duomenys, pagal tai ir turėjo būti skaičiuojamos bendrų išlaidų dalys, kurias privalėtų mokėti kiekvienas buto savininkas. Ieškovė nurodo, kad ji pateikė 2023 m. liepos mėn. išfiltruotus NTR duomenis, tačiau tai nėra NTR duomenys. Pačiame dokumente net nėra nuorodos, kad tai NTR duomenų pagrindu sudaryta lentelė. Ieškovė nepaaiškina, kas patvirtina, kad šie duomenys yra būtent NTR duomenys.
5.2. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas sumokėti mokestį tik už įgalioto asmens įleidimą į patalpą ir daugiau jokių veiksmų neatlikimą yra nepagrįstas, ieškovė, kaip administratorė, privalo atlikti tokias paslaugas – įleisti atitinkamų institucijų darbuotojus, specialistus į patalpas ir tokio veiksmo apmokėjimas neabejotinai įeina į gyventojų ieškovei mokamą administravimo mokestį. Perskaičius ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl įkainių taip ir lieka neaišku, kodėl butų savininkai privalo mokėti už elementarių administratoriaus pareigų atlikimą, kodėl ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta.
5.3. Ieškovė nuolat nevykdė pareigos pateikti byloje reikalaujamus įrodymus, juos teikdavo tik prieš pat teismo posėdžius su vienu ir tuo pačiu 2023 m. liepos 10 d. datuotu prašymu atnaujinti terminą įrodymams pateikti, o dalies įrodymų iš viso nepateikė, tuo pademonstruodama akivaizdžią nepagarbą teismui.
6. Atsakovė J. B. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 127,45 Eur skola, palūkanos ir 178,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti dubliką, o atsakovę – tripliką. Ieškovė dubliko nepateikė, dėl to teismas turėjo pagrindą priimti byloje sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Teismas to nepadarė ir 2023 m. birželio 16 d. priėmė nutartį, kuria, be kita ko, įpareigojo ieškovę iki teismo posėdžio pateikti papildomus duomenis – atsakovei siųstas sąskaitas, atsakovės atliktus mokėjimus ir už ką konkrečiai susidarė skola, kokių atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės suteiktų paslaugų, taip pat duomenis apie remonto, keitimo ir montavimo darbus, t. y. kokius darbus ieškovė atliko ir kam sumokėjo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovės ieškinys nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Todėl tik duomenų reikalavimas, nesiaiškinant tikrosios ieškovės reikalavimų apimties, taip pat aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, nebūtų leidęs tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.
6.2. Teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi neturėjo teisės skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nes byla nei 2023 m. birželio 16 d., nei vėliau nebuvo parengta nagrinėti teisme, kadangi ieškovė nepateikė visų duomenų, kuriuos teismas buvo ją įpareigojęs pateikti.
6.3. Teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. raštu informavo ieškovę, kad patenkino atsakovės atstovo advokato prašymą ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis, tačiau ieškovė visų šių duomenų byloje nepateikė nei teismo nustatytu terminu, nei iki teismo 2023 m. lapkričio 20 d. posėdžio. Tokių duomenų nepateikimas neleido atsakovei išsamiai ir motyvuotai atsikirsti į ieškovės reikalavimus, paaiškinti, dėl kokių iš tikrųjų priežasčių nesutinka su ieškovės reikalavimais. Prieš kiekvieną teismo posėdį atsakovė prašė, kad teismas bylą išnagrinėtų pagal ieškovės pateiktus įrodymus ir pripažintų, kad, ieškovei nepateikus visų byloje būtinų įrodymų, kuriuos nurodė pateikti teismas, yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, pažeidė rungimosi ir teisės į tinkamą procesą principus.
6.4. Ieškovė reikalavo priteisti ne tik skolą už laikotarpiu nuo 2022 metų rugsėjo 1 d. iki 2023 metų vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, bet ir 69,85 Eur skolą už tokias paslaugas, suteiktas 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tačiau pareikštame ieškinyje to ieškovė nenurodė, su ieškiniu įrodymų apie tokios skolos susidarymą nepateikė, o bylą teismas privalėjo nagrinėti pagal tai, kas nurodyta ieškovės ieškinyje. Teismas savo iniciatyva 2023 m. rugsėjo 4 d. posėdyje pridėjo prie bylos ieškovės atstovo turėtą 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą už paslaugas, suteiktas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, šio rašytinio įrodymo duomenimis teismas rėmėsi priimdamas byloje sprendimą. Tačiau duomenų – sąskaitos, išrašytos už 2022 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas, teismas nei išsireikalavo iš ieškovės, nei turėjo nagrinėdamas byla, o dalį skolos už 2022 m. liepos mėnesį priteisė ir tai padarė neįvertinęs, ar ieškovės sąskaita už paslaugas, suteiktas šį mėnesį, išrašyta pagrįstai.
6.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė privalo mokėti 7,15 Eur už sienos atstatymo darbus. 2023 m. vasario 28 d. sąskaitoje iš viso nėra nurodyta tai, ką teigia teismas, t. y. kad atliktų darbų kaina 195,05 Eur. Iš pateiktos sąskaitos negalima daryti išvados, kad sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti 2023 m. vasario mėnesį ar anksčiau. Be to, ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku pripažino, kad sienos atstatymo darbai dar neatlikti. Taigi ieškovės pateiktoje sąskaitoje reikalavimas sumokėti 7,90 Eur už sienos atstatymo darbus įrašytas be pagrindo, tai faktiškai buvo reikalavimas mokėti už neatliktą darbą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atliktus sienos atstatymo darbus patvirtina atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, nes jame nurodyta, kad siena atstatyta panaudojant plytas ir ECO blokelius, atliekant tinkavimo darbus, panaudojant logiškai sunkiai suprantamą ir ieškovės nepaaiškintą medžiagų kiekį – „Komplektą“. Pagal byloje pateiktas fotonuotraukas teismas grindė išvadą, kad darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti darbai atlikti, nors akivaizdu, kad kiaurymės sienoje buvo „uždengtos“ panaudojant atidaromas metalines dureles, taigi siena nebuvo atstatyta panaudojant plytas ir blokelius ir iš naujo pertinkuojant, kaip pripažino teismas.
6.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė privalo mokėti už šalto vandens stovo keitimą. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad ji pro laiptinės sienoje prie jos buto durų paliktą skylę matė, kad vandens stovas keičiamas nebuvo, tik į virš esantį butą nutiesti papildomi vamzdžiai. Ieškovė nepaaiškino, taigi nepateikė informacijos, kas ir kada inicijavo tuos darbus, kad apie tai, jog jie bus atliekami, buvo informuoti namo butų savininkai. Taip pat ieškovė nepateikė atsakovės atstovo prašyme prašytų duomenų, kuriuos teismas įpareigojo ieškovę pateikti iki 2023 m. spalio 13 d. Teismas, iš esmės nepasisakydamas dėl šių atsakovės argumentų, nurodė, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai bei konkrečiai neįvardintos nuotraukos patvirtina būtinumą atlikti vandens stovo keitimą, šalto vandens stovas buvo pakeistas per tris namo aukštus. Tačiau atsakovės pateikta nuotrauka ir reali padėtis nepatvirtina, kad vandens stovas buvo pakeistas, o patvirtina tik tai, kad buvo papildomai nutiesti tik du vandentiekio vamzdžiai.
6.7. Teismas nurodė, kad dėl šalto vandens stovo keitimo darbų namo gyventojai buvo informuoti administratorės savitarnos portale www.bonodomo.lt. Byloje pateikta tik ieškovės 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimo atsakovei savitarnos portale fotofiksacija, joje nurodyta tik tai, kad darbai atlikti. Tačiau www.bonodomo.lt yra ir ieškovės 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimas, kuriuo butų savininkai informuoti, kad vandens stovo keitimo darbus atliko rangovė UAB „Noske“. Ieškovė nepateikė duomenų, kokius darbus atliko UAB „Noske“ ir kad už šiuos darbus yra sumokėjusi.
6.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė privalo mokėti už namo elektros skydinės renovacijos darbus. Teismas, patenkinęs atsakovės prašymą ir įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus įrodymus, vėliau pats nesiėmęs priemonių, kad tokie įrodymai būtų pateikti byloje, neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovė nepateikė reikšmingų įrodymų. Atsakovė teismo nurodytų įrodymų apie elektros skydinės renovacijos darbus negalėjo pateikti, priešingai, ieškovė nepateikė duomenų apie elektros tiekimo sistemos rekonstrukciją, kuriuos atsakovė prašė išreikalauti ir kuriuos teismas įpareigojo ieškovę pateikti. Taigi ieškovė nepateikė įrodymų, kokie konkretūs rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir ar šie darbai buvo atlikti būtent ne dėl savavališkai įsirengusių gyvenamąsias patalpas namo rūsyje butų savininkų poreikių.
6.9. Teismas nepagrįstai vertino, kad namo elektros skydinės renovacija buvo būtinas darbas. 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės atsakyme nenurodyta, kada buvo nustatyta, kad reikia renovuoti pagrindinę namo elektros skydinę, kada daryta fotofiksacija, kurioje pažymėtas defektas, kada kilo realus gaisro pavojus, kada namo gyventojai buvo apie darbus informuoti SMS žinutėmis. 2022 m. liepos 5 d. SMS žinute, siųsta atsakovės sūnui, buvo pranešta apie tai, kad 2022 m. liepos 8 d. bus atjungtas elektros tiekimas namui, bus atliekama elektros skydinės renovacija dėl esančios avarinės situacijos. Kad tokia žinutė buvo siunčiama namo gyventojams, patvirtina ir ieškovės žinutė, skelbta www.bonodomo.lt. Tačiau elektros skydinės renovacija buvo atlikta ne 2022 m. liepos 8 d. ir ji atlikta ne dėl kilusio gaisro pavojaus.
6.10. Ieškovė, nurodžiusi, kad elektros skydinės renovacijos darbus atliko UAB „Mano Būstas priežiūra“, byloje pateikė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-EL-V22-1622345, iš kurio matyti, kad namo pagrindinės elektros skydinės renovacijos darbai buvo ieškovės priimti 2022 m. birželio mėnesį. www.bonodomo.lt yra ieškovės 2022 m. liepos 19 d. pranešimas, kad pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbai atlikti dar 2022 m. gegužės 24 d., juos atliko individualią veiklą vykdantis R. Ž. (ne UAB „Mano Būstas priežiūra“), jame nenurodyta, kad darbai 2022 m. gegužės 24 d. atlikti dėl kilusio realaus gaisro pavojaus, ką pripažino teismas. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino, kad nustatyta, jog ieškovė užsakė iš UAB „Mano Būstas priežiūra“ pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbus ir kad UAB „Mano Būstas priežiūra“ šiuos darbus atliko.
6.11. UAB „Neringos energija“ informacija patvirtina, kad atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo buvo atjungtas dar iki 2017 m. liepos 11 d. Iš UAB „Neringos energija“ 2023 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimo matyti, kad šildymo sezono metu už gyvenamųjų patalpų šildymą atsakovė mokėti neprivalo, o privalo mokėti tik už šilumą bendrosios namo reikmėms ir mokesčius, susijusius su karšto vandens tiekimu. Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) gauti duomenys apie elektros energijos tiekimo atsakovės butui pokyčius (ypač 2023 m. rugsėjo 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-RA24761) patvirtina, kad elektros energija atsakovės butui, įskaitant ir rūsio patalpą, tiekiama ne viso namo lokaliuoju tinklu.
6.12. Atsakovė nesutinka mokėti ieškovės 2022 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitoje nurodytų 8,89 Eur plius PVM arba teismo sprendime nurodytų 9,95 Eur už šviestuvo montavimą. Atsakovei neaišku, kaip naujo šviestuvo įgijimo ir montavimo išlaidas ieškovė padalino butų savininkams (ieškovė nepateikė skaičiavimo). Be to, nesuprantama, kodėl šios išlaidos buvo dalinamos vienos laiptinės butų savininkams, nors bendro naudojimo patalpos, kurioms reikalingas apšvietimas, yra visų namo butų ir patalpų savininkų nuosavybė. Taip pat ieškovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriais pagrįstų realias išlaidas, turėtas šviestuvui įgyti ir sumontuoti.
6.13. Teismo išvada, kad iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės skola ieškovei už suteiktas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. paslaugas buvo būtent 22,81 Eur, yra nepagrįsta. Iš 2022 m. liepos 31 d. sąskaitos matyti, kad 2022 m. liepos mėn. atsakovė sumokėjo ieškovei 9,34 Eur ir skolinga už ankstesnį laikotarpį nebuvo. Taigi, 2022 m. birželio 30 d. sąskaita 9,34 Eur sumai, nepaisant to, kad mokėtina suma atsakovei apskaičiuota neteisingai, buvo apmokėta.
6.14. Atsakovei nesuprantama, kaip teismas gali pripažinti, kad ieškovė nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė teismo įpareigojimus ir pateikė visus būtinus duomenis, nors ieškovė akivaizdžiai nepateikė nei teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi visų reikalautų duomenų, nei teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodytų atsakovės atstovo prašytų išreikalauti didelės apimties duomenų apie atliktus darbus, o be jų, atsakovės nuomone, išspręsti ginčą buvo įmanoma tik vienu būdu – atmetant ieškinį. Atsakovei taip pat nesuprantama, kodėl teismas nuolat ieškovę įspėdavo, kad nepateikus įrodymų jai gali būti už tai paskirta bauda, bet jokios baudos nepaskyrė. Be to, teismas ne tik nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, bet ir nepaaiškino, kodėl tokius įrodymus atmetė. Pasak atsakovės, tokie teismo nelogiški ir nesuprantami veiksmai leidžia manyti, kad teismas buvo šališkas ir tiesiog pataikavo ieškovei, padarė viską, kad tik ginčą išspręstų ieškovės naudai. Atsakovė neprašo, kad skundžiamas sprendimas būtų panaikintas dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tačiau prašo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą pats kuo greičiau išnagrinėtų iš esmės.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad atsakovės argumentai yra subjektyvaus pobūdžio nuomone, o argumentai, susiję su teismo pasirengimu nagrinėti bylą, nesudaro apeliacijos dalyko. Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės pranešimų administratorės savitarnos portale www.bonodomo.lt ir 2022 m. liepos 31 d. sąskaitos Nr. MBBG20498461 kopijas. Atsakovės įsitikinimu, šie įrodymai pagrindžia jos apeliacinio skundo argumentus, šiuos naujus įrodymus turėjo pateikti pati ieškovė pirmosios instancijos teisme, todėl juos teikia apeliacinės instancijos teismui, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir ekonomiškiau.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateiktos ieškovės pranešimų administratorės savitarnos portale www.bonodomo.lt kopijos yra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat į tai, kad jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins (ieškovė su šiais naujais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą), nutaria šias ieškovės pranešimų kopijas priimti ir jas vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
13. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas kitaip vertina galimybes priimti atsakovės pateiktą ieškovės 2022 m. liepos 31 d. sąskaitos Nr. MBBG20498461 kopiją, tačiau dėl jos priėmimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau.
Dėl namo ploto
14. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo perskaičiuotomis atsakovės mokėtinomis sumomis, teigdama, kad teismas klaidingai laikė, jog namo bendras plotas yra ne 909,7 kv. m, o 923,38 kv. m. Pasak ieškovės, teismas rėmėsi NTR 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir rugsėjo 1 d. išrašais, tačiau 2023 m. rugpjūčio 9 d. statiniui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė 2023 m. liepos mėn. išfiltruotus NTR duomenis, kad bendra namo ploto dalis remonto darbams apskaičiuoti buvo 909,7 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
15. Kaip matyti iš byloje pateikto NTR 2023 m. rugsėjo 1 d. išrašo, namo naudingasis plotas yra 923,38 kv. m, kaip teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors, ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad statiniui 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau tai neturi teisinės reikšmės, nes NTR išraše aiškiai pažymėta, kad kadastro duomenų nustatymo data – 2013 m. vasario 25 d. Be to, minėtas statybą leidžiantis dokumentas išduotas vėliau nei šiai bylai aktualus laikotarpis (ieškovė reikalavo skolos už 2022 m. rugsėjį – 2023 m. vasarį). Vadinasi, ieškovės minimo dokumento išdavimas neturėjo jokios įtakos namo kadastriniams duomenims. Byloje taip pat buvo pateiktas NTR 2022 m. kovo 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d. išrašas su visų namo butų plotais, kuriuos sudėjus vis tiek išeina 923,38 kv. m. Byloje nėra jokių įrodymų ir ieškovė tokių nepateikė, kad namo kadastriniai duomenys keitėsi ir dėl to turi būti vadovaujamasi ieškovės nurodytais duomenimis. Pačios ieškovės parengti, kaip galima manyti, jos vidinės sistemos 2023 m. liepos mėn. duomenys apie namo bendrąjį plotą remonto darbams apskaičiuoti nesuteikia pagrindo abejoti oficialiais NTR duomenimis. Vadinasi, pagal byloje pateiktus aktualius NTR išrašus, namo bendras plotas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra 923,38 kv. m.
Dėl elektros energijos tiekimo įmonės įgalioto atstovo įleidimo į patalpas
16. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas sumokėti mokestį tik už įgalioto asmens įleidimą į patalpą ir daugiau jokių veiksmų neatlikimą yra nepagrįstas, ieškovė, kaip administratorė, privalo atlikti tokias paslaugas ir tokio veiksmo apmokėjimas neabejotinai įeina į gyventojų ieškovei mokamą administravimo mokestį. Pasak ieškovės, šias išlaidas reglamentuoja sutartas su rangovu įkainis (neaprašyti darbai, 7.60 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija.
17. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Administravimo nuostatai), 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (nuostatų 4.3 papunktis).
18. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės byloje pateikto 2022 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo akto Nr. TP-EL96-V22-1891147 nustatyta, kad ieškovė užsakė iš UAB „Mano Būstas priežiūra“ darbus – elektros energijos tiekimo įgalioto atstovo įleidimą į patalpas elektros skydinių apskaitos prietaisams ir įrangai patikrinti, objektas – (duomenys neskelbtini), darbų kaina – 35,09 Eur. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad tokios išlaidos buvo nustatytos administratorės ir UAB „Mano Būstas priežiūra“ 2020 m. sausio 20 d. sudarytos Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties priedo „Vykdomų darbų sąrašas ir kaina“ 7.60 papunkčiu „Neaprašyti darbai“, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą yra mokamas administravimo mokestis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje sutartyje su UAB „Mano Būstas priežiūra“ buvo nustatyta pačios ieškovės pareiga sudaryti sąlygas vykdyti darbus bei patekti prie namuose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų, inžinerinių sistemų ir pagrindinių mazgų, įrengimų, statybinių konstrukcijų ir elementų, jei tai būtina darbų vykdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės reikalavimas sumokėti mokestį tik už įgalioto asmens įleidimą į patalpą ir daugiau jokių veiksmų neatlikimą yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neprotingas, nes aptariamo veiksmo atlikimas iš esmės įeina į ieškovės pareigas, už kurių atlikimą jai mokamas administravimo mokestis.
Dėl ieškovės ieškinio
19. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys neatitiko CPK normų tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka.
20. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Be to, ieškinio trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Pernelyg formaliai taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką bei jo pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus, ieškovės vertinimu, pagrindžiančius įrodymus, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, taip pat ieškovės atstovui suteiktą įgaliojimą atstovauti ieškovei. Vadinasi, priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovės pareikštas ieškinys iš esmės atitiko CPK tokiam dokumentui keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo priimtas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes, kaip jau minėta, ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių, priešingai, nei nurodo atsakovė, įrodymų (ne)pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
Dėl pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje
23. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi neturėjo teisės skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nes byla nei 2023 m. birželio 16 d., nei vėliau nebuvo parengta nagrinėti teisme, kadangi ieškovė nepateikė visų duomenų, kuriuos teismas buvo ją įpareigojęs pateikti. Duomenų nepateikimas neleido atsakovei išsamiai ir motyvuotai atsikirsti į ieškovės reikalavimus, paaiškinti, dėl kokių iš tikrųjų priežasčių nesutinka su ieškovės reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.
24. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė pateikė ne vieną išsamų paaiškinimą (atsikirtimus į ieškinį), įrodymus, kuriais grindė ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Vadinasi, priešingai, nei teigia atsakovė, galimybė gintis nuo pareikštų reikalavimų jai iš esmės nebuvo apribota. Ta aplinkybė, kad ieškovė teismo nustatytais terminais nepateikė dubliko ir teismo pareikalautų tam tikrų dokumentų ir informacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylos nebuvo galima nagrinėti iš esmės. Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje negali tęstis neprotingai ilgai, todėl, vienai iš šalių neteikiant įrodymų, teismo pareikalautų dokumentų (informacijos) arba priešingai šaliai reikalaujant perteklinių, nesusijusių su byla duomenų (informacijos), teismas, įvertinęs situaciją, atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus ir principus, turi teisę nagrinėti bylą ir, esant pagrindui, pagal byloje surinktus duomenis (įrodymus) atmesti atitinkamos šalies reikalavimus ar atsikirtimus kaip nepagrįstus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Be to, pati atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad prašė pirmosios instancijos teismo nagrinėti bylą pagal pateiktus įrodymus ir ieškinį atmesti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau pateiktais argumentais atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurio teismas pasisakys toliau.
Dėl 69,85 Eur įsiskolinimo
25. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti, be kita ko, 69,85 Eur skolą už paslaugas, suteiktas 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau pareikštame ieškinyje to nenurodė, su ieškiniu įrodymų apie tokios skolos susidarymą nepateikė, o bylą teismas privalėjo nagrinėti pagal tai, kas nurodyta ieškovės ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva 2023 m. rugsėjo 4 d. posėdyje pridėjo prie bylos ieškovės atstovo turėtą 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą už paslaugas, suteiktas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, šio rašytinio įrodymo duomenimis teismas rėmėsi priimdamas byloje sprendimą. Tačiau duomenų – sąskaitos, išrašytos už 2022 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas, teismas nei išsireikalavo iš ieškovės, nei turėjo nagrinėdamas bylą, o dalį skolos už 2022 m. liepos mėnesį priteisė ir tai padarė neįvertinęs, ar ieškovės sąskaita už paslaugas, suteiktas šį mėnesį, išrašyta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais sutinka iš dalies.
26. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė viso bylos pirmosios instancijos teisme proceso metu nuosekliai ginčijo, kad turėjo 69,85 Eur įsiskolinimą 2022 m. rugpjūčio 31 dieną. Ieškovės atstovas, siekdamas pagrįsti šią ieškovės reikalavimo dalį, pateikė teismui sąskaitą už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kurią pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ir dėl kurios bus pasisakyta toliau. Apeliacinės instancijos teismo manymu, teismas, priešingai, nei teigia atsakovė, galėjo iš esmės vertinti šią sąskaitą, nes ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., laikydama, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitą (su joje nurodyta įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį suma) apmokėjo vėlesniais mokėjimais, kuriuos ieškovė, matydama, kad atsakovė visiškai neapmoka sąskaitų, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, traktavo kaip ankstesnių, o ne einamųjų sąskaitų apmokėjimą. Taigi, ieškovė ieškiniu dėl nurodytos sumos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. priteisimo, turint omenyje, kad ieškovė laikė ir nurodė, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga 69,85 Eur, iš esmės siekė ir pripažinimo, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga minėtą sumą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus, turėjo teisę spręsti, ar egzistavo atsakovės 69,85 Eur įsiskolinimas.
28. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos atsakovei, sąskaitoje buvo nurodyta, kad atsakovė turi 22,81 Eur įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį. Atsakovei, be kita ko, ginčijant turėtą 22,81 Eur skolą 2022 m. rugpjūčio 31 dieną, ieškovė turėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, iš ko ir už kokį laikotarpį susidarė minėta 22,81 Eur skola, t. y. ta skola, kurios neapėmė pati 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita 47,04 Eur sumai už 2022 m. rugpjūtį suteiktas paslaugas. Tačiau ieškovė tokių įrodymų ne(pa)teikė. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei 22,81 Eur už ankstesnį nei 2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, nes ieškovė šios skolos pagrindo neįrodinėjo ir neįrodė, nors atsakovė nuosekliai nesutiko su šiuo įsiskolinimu. Atitinkamai nėra pagrindo priimti ir vertinti atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamos ieškovės 2022 m. liepos 31 d. sąskaitos Nr. MBBG20498461 kopijos, nes būtų priimti įrodymai dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme neįrodinėto 22,81 Eur skolos pagrindo ir taip iš esmės būtų išeita už ieškovės ieškiniu, pateiktu pirmosios instancijos teisme, apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
29. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisto įsiskolinimo sumą sumažinti 22,81 Eur.
Dėl sienos atstatymo darbų
30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė proporcingai savo turimai turto daliai turi pareigą sumokėti už atliktus sienos atstatymo darbus po 7,15 Eur. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis byloje pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad buvo išgriauta bendra namo vidaus siena, nes buvo atliekami šalto vandens stovo keitimo darbai, taip pat nustatyta, jog buvo atliekami sienos atstatymo darbai, siena suremontuota. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, fotonuotraukos patvirtina būtinus atlikti darbus, jų užsakymą ir atlikimą. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, argumentuodama, kad iš ieškovės 2023 m. vasario 28 d. sąskaitos negalima daryti išvados, kad sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti 2023 m. vasario mėnesį ar anksčiau. Be to, ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku pripažino, kad sienos atstatymo darbai dar neatlikti. Taigi ieškovės pateiktoje sąskaitoje reikalavimas sumokėti 7,90 Eur už sienos atstatymo darbus įrašytas be pagrindo, tai faktiškai buvo reikalavimas sumokėti už neatliktą darbą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems atsakovės argumentams.
31. Kaip matyti iš atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepimo į ieškovės ieškinį, atsakovė nurodė, kad atsiliepimo rengimo metu sienos atstatymo darbai dar nebuvo atlikti. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikusi fotonuotrauką, iš kurios matyti išgriauta skylė namo sienoje. Kaip matyti iš byloje pateiktos ieškovės atstovo 2023 m. balandžio 18 d. siųsto elektroninio laiško atsakovei kopijos, ieškovės atstovas nurodė, kad skylė sienoje bus užtaisyta ir papildomai už atliktus darbus mokėti nereikės. Vadinasi, pagal byloje pateiktų įrodymų visetą, sienos atstatymo darbai iki 2023 m. balandžio 18 d. nebuvo atlikti, todėl ieškovė neturėjo pagrindo įtraukti mokėtinų sumų už šiuos darbus į 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės administratoriui be gyventojų sutikimo avansu rinkti įmokas už dar neatliktus būtinus darbus, kuriuos daugiabučio gyvenamojo namo administratorius pagal teisės aktus galėtų atlikti be namo gyventojų sutikimo. Kadangi ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už sienos atstatymo darbus už laikotarpį iki 2023 m. vasario 28 d., šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, ar šie sienos atstatymo darbai buvo atlikti vėliau, nes šis klausimas išeina už ieškovės pareikšto ieškinio ribų. Be to, net jei ieškovė nurodomus darbus atliko ginčo laikotarpiu, pagrindo jų priteisti iš atsakovės vis tiek nebūtų dėl kitoje šio sprendimo dalyje nurodytų argumentų. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisto įsiskolinimo sumą sumažinti 7,15 Eur už sienos atstatymo darbus.
Dėl reikalavimų atsiskaityti už kitus atliktus darbus
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimus dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės už atliktus šviestuvo montavimo, avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbus bei šalto vandens stovo keitimo darbus, todėl atitinkamai priteisė iš atsakovės įsiskolinimus pagal ieškovės jai išrašytas sąskaitas už šių darbų atlikimą. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdama, kad ieškovė byloje nepateikė jos ir teismo reikalautų įrodymų, pagrindžiančių šių darbų atlikimą ir apmokėjimą, taip pat teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl šių darbų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems atsakovės argumentams.
33. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
34. Atsakovė visu bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu kvestionavo ieškovės atliktus mokėjimus už name atliktus darbus, už kuriuos atsakovei pateiktose sąskaitose buvo įtrauktos atitinkamos sumos, t. y. atsakovė reikalavo, kad ieškovė įrodytų, jog iš tikrųjų buvo patirtos išlaidos, kurių atitinkamos dalies apmokėjimo vėliau ieškovė pareikalavo iš atsakovės ginčo sąskaitose įtrauktomis sumomis (pvz., atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. rašytiniai paaiškinimai, 2023 m. lapkričio 13 d. rašytiniai paaiškinimai ir prašymai dėl šios bylos baigties).
35. Kaip matyti iš Administravimo nuostatų 7.3.2 papunkčio, namo administratoriui yra nustatyta pareiga pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Administravimo nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais. Šiame papunktyje nėra nurodyta, kad administratorius privalo pateikti jau apmokėtus dokumentus.
36. Administravimo nuostatų 8.7 punkte nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už kitas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus. Taigi ir šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad Administratorius gali rinkti įmokas iš gyventojų tik po to, kai faktiškai patiria atitinkamas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratoriaus pareiga kas mėnesį apskaičiuoti proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai mokėjimus ir įmokas tik pagal administratoriaus jau apmokėtus dokumentus (tik už administratoriaus jau apmokėtas gyventojų interesais nupirktas paslaugas ar darbus) nėra nustatyta ir Administravimo nuostatų 11, 13 punktuose.
37. Tuo tarpu Administravimo nuostatų 12 punkte nustatyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, mokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais. Vadinasi, šis Administravimo nuostatų punktas reguliuoja mokėjimą iš kaupiamųjų lėšų. Ši norma neskirta reguliuoti, kokias sumas namo administratorius gali įtraukti į gyventojų sąskaitas, o kokių ne. Be to, byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo sukauptų lėšų ginčo darbams padengti.
38. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal Administravimo nuostatus namo administratorius neprivalo visų pirma faktiškai sumokėti (už administratoriaus namo gyventojų interesais nupirktas paslaugas ir darbus) ir tik tada įtraukti administratoriaus apmokėtas sumas į sąskaitą gyventojams. Priešingas Administravimo nuostatų aiškinimas galėtų suvaržyti namo administratoriaus galimybes veikti gyventojų naudai ir pakenkti pačių gyventojų interesams. Aiškinant, kad tik faktiškai patirtos išlaidos gali būti įtrauktos į sąskaitas, namo administratorius iš esmės savo lėšomis turėtų finansuoti gyventojus (pirmiau sumokėti iš savo lėšų už namo gyventojų interesais atliekamus darbus ir tik po to rinkti pinigus iš gyventojų), o tai galėtų atgrasyti namo administratorius imtis būtinųjų priemonių (kurias gyventojų interesais pagal teisės aktus gali atlikti be jų sutikimo), varžytų galimybes ir neskatintų namo administratorius išdėstyti būtinųjų išlaidų padengimą gyventojams per tam tikrą laiką, nes faktiškai patyręs išlaidas namo administratorius būtų suinteresuotas kuo greičiau iš gyventojų atgauti išleistas lėšas. Vadinasi, namo administratorius gali į sąskaitas namo gyventojams įtraukti ne tik faktiškai sumokėtas sumas už atliktus būtinus darbus (kuriuos gyventojų interesais pagal teisės aktus jis gali / turi atlikti be gyventojų sutikimo), bet ir tas sumas, kurias jam (netolimoje ateityje) reikės už anksčiau paminėtus darbus sumokėti, t. y. sumas pagal atsiradusias namo administratoriaus prievoles tretiesiems asmenims apmokėti už gyventojų interesais iš trečiųjų asmenų nupirktas būtinąsias paslaugas ar darbus. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad laiko tarpas tarp faktinio atsiskaitymo su namo administratoriaus samdytais rangovais būtiniems darbams atlikti ir momento, kai namo administratorius (su)renka lėšas iš gyventojų minėtiems darbams apmokėti, neturėtų būti ilgas. Priešingu atveju (ilgai laikydamas sukauptas lėšas ir jų nesumokėdamas rangovui) namo administratorius nesąžiningai naudotųsi iš gyventojų surinktais pinigais, nes faktiškai jais disponuotų ir gautų iš jų naudą, bet jų nepervestų gyventojų interesais būtinus darbus atlikusiam rangovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia namo administratoriaus veikla neatitiktų administratoriaus veiklos paskirties ir tikslų, nesiderintų su administratoriaus pareiga veikti namo gyventojų interesais, reikštų nepagrįstą administratoriaus veikimą savo naudai gyventojų sąskaita, o tai nesiderintų ir su viešuoju interesu (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).
39. Kaip minėta, namo administratorius gali į sąskaitą gyventojams įtraukti ne tik faktiškai sumokėtas sumas už būtinus darbus (kuriuos jis pagal teisės aktus gyventojų interesais gali / turi atlikti be gyventojų sutikimo), bet ir tas sumas, kurias jam (netolimoje ateityje) reikės už anksčiau paminėtus darbus sumokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad viską, ką pateikė gyventojams, sumokėjo rangovams (pagal sutartį su UAB „Mano Būstas priežiūra“). Ir pirmosios instancijos teismas, ir atsakovė kėlė klausimą dėl sumokėjimo už name atliktus darbus, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaityti. Teismas net tris kartus buvo įpareigojęs ieškovę pateikti su tuo susijusius duomenis (teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartis; 2023 m. rugsėjo 4 d. protokolinė nutartis ir teisėjos rezoliucija; 2023 m. rugsėjo 5 d. teisėjos rezoliucija), tačiau ieškovė apsiribojo žodiniais paaiškinimais, kad yra atsiskaičiusi (užskaitų ar kt. būdu), kad nėra atskiro mokėjimo dokumento. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės paaiškinimus laikė pakankamais, manyti, jog ieškovė iš tiesų atsiskaitė su rangovais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
40. CK 4.249 straipsnio, reglamentuojančio iš administruojamo turto gaunamų pajamų naudojimą ir apskaitą, 2 dalyje nustatyta, kad administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Be to, administratorius privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus (3 dalis).
41. Tiek pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, tiek atsižvelgiant į vykdomas administratoriaus funkcijas, susijusias su viešuoju interesu, turint omenyje, kad jo atlikti veiksmai gali sukurti reikšmingų teisinių ir finansinių padarinių daugeliui asmenų (daugiabučio gyventojams), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorius turi būti pajėgus teismui pateikti ne tik žodinį patikinimą, kad už viską atsiskaityta, bet ir rašytinius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima pakankamai patikimai nustatyti, kada ir su kuo buvo atsiskaityta, kokios sumos už darbus, kuriuos administratorius įtraukė į gyventojams išrašytas sąskaitas, sumokėtos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė apsiribojo žodiniu patikinimu ir nepateikė nei PVM sąskaitos faktūros (pagal 2020 m. sausio 20 d. Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties su UAB „Mano Būstas priežiūra“ 3.5 punktą sąskaitos faktūros pateikimas yra faktas, nuo kurios atsiranda ieškovės pareiga apmokėti per 45 dienas), nei ieškovės atliktų mokėjimo UAB „Mano Būstas priežiūra“ (ar kitam paslaugų teikėjui) pavedimų išrašų, nei jokių buhalterinių pažymų ar kitų tarpusavio reikalavimų įskaitymą patvirtinančių dokumentų, nei ieškovės ar kito asmens vienašalių pranešimų apie įskaitymą (norint atlikti įskaitymą pagal CK 6.131 straipsnį yra reikalingas bent vienos šalies valios pareiškimas), nei UAB „Mano Būstas priežiūra“ (ar kito paslaugų teikėjo) patvirtinimo, kada, kaip, kokiomis sumomis už jų suteiktas paslaugas (atliktus darbus), kurias ieškovė įtraukė į ginčo sąskaitas atsakovei, ieškovė su jais atsiskaitė.
42. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė išlaidų už atliktus pagrindinės namo elektros skydinės renovacijos darbus bei šalto vandens stovo keitimo darbus, taip pat sienos atstatymo, šviestuvo montavimo, avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, kurių dalį įtraukė į atsakovei išrašytas ginčo sąskaitas. Kadangi ieškovė, net ir teismo kelis kartus paraginta ir įpareigota, neįrodė, kad į sąskaitas atsakovei įtraukė sumas, kurias faktiškai patyrė kaip išlaidas gyventojų naudai ir interesais, taip pat neįrodinėjo, kad minėtas sumas jai dar tik ateityje reikės patirti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė sumas už ginčo darbus į ginčo sąskaitas atsakovei.
43. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 127,45 Eur skolą. Atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus argumentus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė 2022 m. liepos 31 d. turėjo 22,81 Eur įsiskolinimą ieškovei, taip pat kad pagal ginčo sąskaitas turi atlyginti 4,11 Eur už avarijų nustatymo ir lokalizavimo darbus elektros sistemose, 9,95 Eur už šviestuvo montavimą (pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą), 5 x 20,29 Eur (101,45 Eur) už namo elektros skydinės renovacijos darbus (pagal 2022 m. rugpjūčio – gruodžio sąskaitas), 2 x 22,39 Eur (44,78 Eur) už šalto vandens stovo keitimą (pagal 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio sąskaitas) ir 7,15 Eur už sienos atstatymo darbus (pagal 2023 m. vasario sąskaitą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip atsakovės mokėtinus nurodė ir į skolos skaičiavimus įtraukė 190,25 Eur, t. y. sumą, didesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatytas ir priteistas įsiskolinimas. Ši aplinkybė lemia, kad ieškovė neįrodė atsakovės turėtą kokį nors įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.
44. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, atmetant ieškovės ieškinį.
45. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš esmės visa apimtimi ir ieškovės ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
47. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai sudaro 350 Eur. Šioms patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2023 m. vasario 5 d. teisinių paslaugų sutartį, 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2023 m. liepos 28 d. mokėjimo pavedimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, šios 350 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 13,28 Eur. Ieškovės ieškinį atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
49. Atsakovė taip pat sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, ši 422 Eur (400 Eur + 22 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei J. B. Ž..
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei. Šis valstybei priteistas išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą pašto išlaidų atlyginimą valstybei būtina pateikti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 422 Eur (keturis šimtus dešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei J. B. Ž..
Atsisakyti priimti atsakovės J. B. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 2022 m. liepos 31 d. sąskaitos Nr. MBBG20498461 kopiją.
Teisėjas
| Aurimas Brazdeikis
|