Administracinio nusižengimo bylos
Nr. A5.-1569-927/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00591-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Irenai Adamovič,
dalyvaujant M. C. (M. C.),
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Tomui Valeikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. C. (M. C.), (duomenys neskelbtini), Turkijos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė:
M. C., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. liepos 24 d. nuo 10:00 val. leido įmonėje adresu: (duomenys neskelbtini), dirbti B. D., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie B. D. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2470 redakcija) bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl veikos kvalifikavimo
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje visiškai prisipažino dėl nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad tuo metu dirbo vienas, tad nesuspėjo laiku pasirašyti darbo sutarties, o kad Sodrai reikia pranešti prieš dieną – jis nežinojo. Visus dokumentus tvarkė tą pačią dieną, kai B. D. pradėjo dirbti, tačiau atėjo pareigūnai ir pradėjo tikrinimą. Prašo skirti minimalią baudą ir jos mokėjimą išdėstyti.
Jo kaltė taip pat įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, B. D. paaiškinimu, darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis, leidimo gyventi kopija, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kurie patvirtina, kad M. C., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje 2019 m. liepos 24 d. nuo 10:00 val. dirbti B. D., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie B. D. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta, kad patikrinimo metu esant tarp M. C. ir B. D. darbo sutarties požymiams, B. D. realiai dirbo, nors apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta ir nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Todėl pripažintina, kad M. C., pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos paskyrimo
M. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į tai, kad nelegalus darbas truko neilgai, į M. C. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris baustas administracine tvarka, todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta piniginė nuobauda. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
M. C. (M. C.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19104328810.
Teisėja Jolanta Bagdonienė