Administracinė byla Nr. eAS-686-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01360-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti komisijos, sudarytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222, 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadas; 2) įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos R. C. 2018 m. sausio 13 d. patirto sužalojimo; 3) pareiškėjai išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Be to, pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. C. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas nustatė, kad atlikus ginčo tarnybinį patikrinimą, komisijos, sudarytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222, Tarnybinio patikrinimo 2019 m. balandžio 19 d. išvadoje „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatuota, jog pareiškėjos susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir jai kompensacija negali būti mokama, todėl ji yra pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigė, jog Tarnybinio patikrinimo išvados turinys jai tapo žinomas 2019 m. gegužės 2 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, paskutinė skundo dėl šio administracinio akto panaikinimo padavimo diena laikytina 2019 m. birželio 2 d. Teismo vertinimu, nors pareiškėja teigė, jog apskundimo tvarkos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodymas apsunkino jos teisę šį administracinį aktą apskųsti, nagrinėjamu atveju buvo matyti, jog reikalavimą pripažinti neteisėtomis ir panaikinti komisijos, sudarytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222, 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadas ji reiškė administracinėje byloje Nr. eI-3953-386/2019, nagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, tačiau 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi šioje dalyje jos skundą atsisakyta priimti, teismui konstatavus, jog Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. eI-3953-386/2019, nagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, pareiškėją atstovavo kvalifikuota teisininkė, tačiau pareiškėja teise ginčyti 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą, nepasinaudojo.

Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios, nes matyti, jog termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis: pareiškėja nurodė, jog į teismą su aktualiu skundu ji kreipėsi po to, kai 2020 m. liepos 8 d. gavo siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisiją.

Teismas nurodė, kad nuo pareiškėjos sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra praėjęs žymus laiko tarpas, todėl praleistas terminas neatnaujintinas. Kadangi kiti skundo reikalavimai laikyti išvestiniais iš reikalavimo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti komisijos, sudarytos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222, 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadas, teismui konstatavus, jog yra praleistas skundo šio reikalavimo dalyje padavimo terminas, skundas atsisakytas priimti.

III.

Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir atnaujinti skundo dėl Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Pareiškėja laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino jos nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir todėl visiškai nepagrįstai laikė jas nesvarbiomis.

Pareiškėja tvirtina, kad šiuo atveju nėra ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir nuo skundžiamo teisės akto priėmimo dienos nėra praėję dešimt metų, o skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra svarbios.

Pareiškėja paaiškina, kad jai 2020 m. liepos 28 d. buvo įteiktas atsakovo siuntimas atlikti į specializuotąją medicininę ekspertizę, prie kurios pridėta Tarnybinio patikrinimo išvada. Šią Tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėja pasirašytinai yra gavusi 2019 m. gegužės 22 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo atleista iš tarnybos muitinėje ir kai Tarnybinio patikrinimo išvada, kaip nurodė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-3953-386/2019, pareiškėjai nebegalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Gavusi siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, pareiškėja suprato, kad atsakovas, nepaisydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, padarytų išvadų, jog pareiškėjos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ir toliau savo veiksmus grindžia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos sužalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareiškėja teigia, kad tik tai sužinojusi su skundu nedelsiant kreipėsi į teismą, prašydama įvertinti, ar skundo padavimo terminas yra praleistas ir jeigu terminas praleistas, pripažinti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos nuomone, terminas skundui paduoti galėjo net nebūti praleistas, nes, gavusi siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, prie kurio pridėtos Tarnybinio patikrinimo išvados, pareiškimą dėl Tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo termino atnaujinimo ir patį skundą pareiškėja teismui padavė 2020 m. rugpjūčio 28 d., t. y. nepraleidusį įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Tačiau pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, o termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, su kuo pareiškėja nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėja nepasinaudojo teise apskųsti teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d.  nutarties dalyje, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, nebuvo jokio reikalo skųsti nutarties toje dalyje, nes teismas aiškiai pasakė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisinės pasekmės iš šio administracinio akto pareiškėjai atsiranda nuo to momento, kai atsakovas, puikiai žinodamas, jog šis administracinis aktas yra neteisėtas, vis tiek prideda šį dokumentą prie siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK). Tad nuo šio momento pareiškėjai gali kilti neigiamos teisinės pasekmės (CMEK išvadoje ir vėl bus nurodyta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnyba, kas prieštarauja Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3098- 756/2020 priimtai nutarčiai), kas ir lėmė pareiškėjos veiksmus – kreipimąsi į teismą su skundu dėl Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, o kartu ir su prašymu atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Iki to laiko Tarnybinio patikrinimo išvada jokių pasekmių pareiškėjai nesukėlė.

Pareiškėjos teigimu, skundo padavimo praleidimo priežastys šiuo atveju iš tiesų yra ekstraordinarios: 1) Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta tuo metu, kai pareiškėja jau yra atliesta iš tarnybos ir kai teisme jau buvo iškelta administracinė byla dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu; 2) bylos dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų teisėtumo nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada nesukelia teisinių pasekmių; 3) šioje skundžiamoje nutartyje teismas jau daro išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvada vis dėlto yra pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Šios bylos faktinės aplinkybės, pareiškėjos nuomone, parodo, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių – tik 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjai tapo žinoma, kad atsakovas, nepaisydamas jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje padarytų išvadų, ir toliau pareiškėjos teises grindžia aiškiai neteisėtomis Tarnybinio patikrinimo išvadomis.

Pareiškėja laikosi nuomonės, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes ji gindama savo pažeistas teises elgiasi sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. C. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavęs, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka ir nustatęs, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad dar 2019 m. rugpjūčio mėn. skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Tarnybinio patikrinimo išvadas pripažinti negaliojančiomis, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. eI-3953-386/2019 nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, atlikta po pareiškėjos atleidimo iš pareigų, nebegali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020 nusprendus, kad pareiškėjos sveikata sutriko tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, pareiškėjai nebeliko jokių abejonių dėl Tarnybinio patikrinimo išvados nepagrįstumo ir tik pareiškėja gavusi 2020 m. liepos 28 d. siuntimą į CMEK, suprato, kad atsakovas vis tiek laikosi tos pačios pozicijos (pareiškėjos sužalojimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu), todėl terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl CMEK 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimo Nr. 186 ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91, kuriuo R. C., Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 8 d. atleista iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą, panaikinimo, grąžinimo pareiškėjos į buvusias pareigas, įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą atlikti pareiškėjos sveikatos sutrikimo masto nustatymą ir priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, tačiau pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020 pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą ir panaikino CMEK 2019 m. vasario 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 186; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 ,,Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą ir grąžino pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisė pareiškėjai pinigų sumas už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad pareiškėjai Muitinės departamentas pateikė 2020 m. liepos 28 d. Siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 7B-1886 (toliau – ir Siuntimas). Siuntime nurodyta, kad specializuotosios medicininės ekspertizės uždavinys – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.2 punktas, ekspertizės pagrindas – minėto Tvarkos aprašo 10.1 ir 10.4 punktai. Pagal Tvarkos aprašo 4.2 punktą ekspertizės uždavinys yra nustatyti (įvertinti) pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, o 10 punkte nustatyta, kad pareigūnas ekspertizei siunčiamas: kai dėl ligos, traumos ar kito sveikatos pakenkimo padarinių negali atlikti pareigų ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų (10.1 punktas); dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (10.4 punktas). Siuntime, be kita ko, nurodyta ir papildoma informacija, t. y. profesinės rizikos veiksniai ir funkcija, su kuriais (kuria) daugiausia yra susijusi pareigūnės tarnyba: darbas naktį, darbas lauko sąlygomis, darbas su videoterminalais, leidimas turėti tarnybinį ginklą tarnyboje.

Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą siunčiant ekspertizei pareigūną dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo išvados, surašytos atitinkamai vidaus reikalų ministro tvirtinamame Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu <...>. Nesant tarnybinio patikrinimo išvados kopijos arba jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikti visi privalomi duomenys, CMEK priima sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę. Apie savo sprendimą atsisakyti pradėti ekspertizę dėl šiame punkte nurodytų priežasčių CMEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pradėti ekspertizę priėmimo dienos raštu informuoja įstaigą, kurios siuntimu pareigūnas ar kursantas buvo nusiųstas ekspertizei dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Įstaigai pateikus trūkstamus dokumentus ar duomenis, ekspertizė pradedama.

Kaip ir nustatyta Tvarkos aprašo 13 punkto nuostatoje, Muitinės departamentas, kartu su Siuntimu pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą ir 2018 m. sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama Tarnybinio patikrinimo išvada yra tik tarpinis aktas, kuriame sudaryta komisija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, jog pareiškėjos susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir jai kompensacija negali būti mokama jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes buvo CMEK išvada ir jos pagrindu priimtas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1P-91 ,,Dėl R. C. atleidimo iš pareigų“, kurio 1 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020 panaikintas, o naujas galutinis sprendimas (įsakymas) dar nėra priimtas ir jis galės būti priimamas tik po specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo pagal CMEK išvadą. Būtent naujai parengtą CMEK išvadą (ligos liudijimą) ir galutinį Muitinės departamento priimtą sprendimą pareiškėja ir turės teisę skųsti teismui, jeigu su jais nesutiks.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas teisme ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjos ginčijama Tarnybinio patikrinimo išvada jai nesukelia teisinių pasekmių (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, tačiau šią išvadą grindė netinkamais motyvais. Vadovaujantis teisėjų kolegijos šioje nutartyje nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

                                                                                                                  Skirgailė Žalimienė