Administracinė byla Nr. eAS-32-756/2022 

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04305-2021-0 

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl aktų dalių panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja B. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų Nr. 1GPA-824 ir Nr. 1GPA-825 7 dalies įrašus: „B. P. nurodė, kad vaikų motina nebendrauja su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja, nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų. Atvejo vadybininkės teigimu, paskutinio posėdžio metu vaiko motina buvo agresyvi ir atsijungė nuo posėdžio. Abejoja, kad motina gali pasirūpinti vaikais“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas nuotoliniu būdu organizavo vaikų globos (rūpybos) priežiūros patikrinimą ir surašė Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktus. Pareiškėja, susipažinusi su minėtais aktais, pareiškė savo nesutikimus dėl juose išdėstytų aplinkybių, t. y. dėl Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės B. P. aktuose užfiksuotų neteisingų teiginių. Susisiekus su B. P. telefonu, ji teigė, kad tokių aplinkybių nenurodė ir aktų nepasirašinėjo.

Pareiškėja teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, todėl skundžiami aktai civilinėje byloje turi svarbią įrodomąją reikšmę, gali turėti neigiamą poveikį civilinės bylos eigai (pareiškėjos atžvilgiu).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog nuotoliniu būdu vyko pokalbis su vaikais, siekiant atlikti globos (rūpybos) priežiūros patikrinimą. Pokalbis vyko pakankamai sklandžiai, tačiau susipažinusi su vykusio pokalbio surašytais aktais, kuriuos ji gavo iš Tarnybos, nesutinka dėl juose išdėstytų aplinkybių, o būtent dėl su pareiškėja dirbančios Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės B. P. išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, padidinimo, todėl tokio pobūdžio aktai, kuriuos dalyje ginčija pareiškėja, civilinėje byloje turi svarbią įrodomąją reikšmę.

Teismas vertino, kad skundžiamose Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų dalyse pareiškėjai nėra įtvirtinta imperatyvių nurodymų, skundžiamose peržiūros aktų dalyse yra tik užfiksuota atvejo vadybininkės B. P. išsakyta nuomonė dėl pareiškėjos elgesio bei nurodyta jos abejonė dėl to, ar motina gali pasirūpinti vaikais.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodė, jog Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktai turės jai teisinių pasekmių, tačiau aktuose, jų skundžiamose dalyse nebuvo priimtas ar įformintas joks konkretus sprendimas. Akto skundžiamose dalyse nurodyta tik atvejo vadybininkės pozicija dėl pareiškėjos elgesio jos stebėsenos laikotarpiu (dėl pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, anksčiau vykusių pokalbių ir kt.).

Be to, administracinės bylos nagrinėjimo dalyku negali būti faktai, kurie civilinėje byloje yra nustatinėtinos aplinkybės, t. y. įrodinėjimo objektas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors skundžiamuose Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų dėl negalėjimo minėtų aktų dalių skųsti administraciniam teismui.

Teismas konstatavo, kad skundžiami Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, jų dalys, pačios savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Tokia išvada prieštarauja ABTĮ nuostatoms, reglamentuojančioms skundų priėmimą. Pareiškėjos vertinimu, tokio pobūdžio skundai nagrinėjami administraciniame teisme, skundžiamuose Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka, kuria pareiškėja ir pasinaudojo paduodama skundą teismui ir prašydama panaikinti atvejo vadybininkės B. P. išsakytą aktuose užfiksuotą nuomonę.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu teismas atsisako priimti skundą, jis privalo išaiškinti asmeniui, į kokią instituciją reikia kreiptis, jeigu skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, arba pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti skundą.

Pareiškėjos vertinimu, iš skundžiamos teismo nutarties galima suprasti, kad teismui netinka skundo reikalavimo formuluotė, o ne tai, jog skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, todėl teismas turėjo nustatyti pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos skundžiami Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktai, jų dalys, pačios savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, dėl to pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Skundžiamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka, kuria pareiškėja ir pasinaudojo, o jeigu skunde netinkamai suformuluotas reikalavimas, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumus pašalinti. Be to, atsisakydamas priimti skundą, teismas turi nurodyti, į kokią instituciją kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Minėta, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, civilinius ginčus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus reguliuoja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ VII dalies ,,Globa ir rūpyba“ nuostatos. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Savivaldybių Vaikų teisių apsaugos skyriai, organizuojant vaiko globą (rūpybą), vadovaujasi civilinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, kitais teisės aktais.

Pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų Nr. 1GPA-824 ir Nr. 1GPA-825 7 dalies įrašus: „B. P. nurodė, kad vaikų motina nebendrauja su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja, nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų. Atvejo vadybininkės teigimu, paskutinio posėdžio metu vaiko motina buvo agresyvi ir atsijungė nuo posėdžio. Abejoja, kad motina gali pasirūpinti vaikais“.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti taikomos iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtintų Vaiko globos organizavimo nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., toliau – ir Nuostatai), nustatančių pasirengimą vaiko globai (rūpybai) ar pasirengimą vaiko priežiūrai, vaiko globos (rūpybos) nustatymą ir vykdymą, vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimą ir vaiko globos (rūpybos) pasibaigimą, 52 papunktyje numatyta, kad vaiko globos (rūpybos) priežiūra apima: globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymus (52.1 papunktis); vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūras (52.2 papunktis) ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) peržiūras (52.3 papunktis). Nuostatų 53.1.2 papunktyje numatyta, kad nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) rūšies ir formos, Tarnybos teritorinis skyrius, vykdydamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) priežiūrą, atlieka globos (rūpybos) peržiūrą ir užpildo globos (rūpybos) peržiūros aktą, kurio formą tvirtina Tarnybos direktorius. Nuostatų 57 punkte numatyta, kad Tarnybos teritoriniam skyriui aplankant vaiką, kuriam nustatyta vaiko nuolatinė globa (rūpyba), kartu su Nuostatų 55 punkte nurodytais veiksmais atliekama vaiko nuolatinės globos (rūpybos) peržiūra.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamų Tarnybos aktų, pareiškėjos vaikams yra nustatyta laikinoji globa. Šių aktų 9 punkte, be kita ko, yra suformuluotos išvados ir pasiūlymai, viena iš jų – tęsti vaiko globą iki gruodžio mėnesio, kol specialistai dirba su vaikais dėl vaikų grįžimo į šeimą. 

Specialioji teismingumo kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. nutartyje byloje Nr. T-2006/12 yra pažymėjusi, jog tokio pobūdžio bylose keliami klausimai pagal savo esmę negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Ginčai, kylantys iš globos (rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, nepriklausomai nuo to, kad šiuose santykiuose dalyvauja ir atitinkamos valstybės institucijos. Globos (rūpybos) teisinių santykių srityje kylantys ginčai kompleksiškai turi būti nagrinėjami vieningai, t. y. bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Taip pat Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 25 d. nutartyje (Nr. ST-4) nurodė, kad ginčai, kylantys iš globos bei rūpybos teisinių santykių (tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių asmenų), savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai. Šios kategorijos bylos apima socialiai jautrius klausimus, jose nagrinėjami klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl globos ir rūpybos srityje kylantys ginčai, vadovaujantis absorbcijos taisykle, kompleksiškai turėtų būti nagrinėjami vieningai – bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė negu administracinio teismo (CPK 26 straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vertinant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodytos apskundimo tvarkos, pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-770-624/2021).

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, nagrinėjamu atveju, yra nereikšmingi, ir nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų. 

Taigi pareiškėja, nesutikdama su Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktais, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                        Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė Maculevičienė