Administracinė byla Nr. eA-542-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04564-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 24.1; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas ištirti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T3-236 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2022–2023 mokslo metams patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtinto Sąrašo lentelės:
- 2, 3, 7, 12, 14, 28, 32 ir 33 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2 klasėje, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos 3 klasėje, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos 1 klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos 4 klasėje, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos 3 klasėje rusų kalba, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužonių pagrindinio ugdymo skyriaus 4 klasėje, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos 2 klasėje, Buivydiškių mokyklos-darželio 3 klasėje ir Skaidiškių mokyklos-darželio 3 klasėje lenkų kalba nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (8),
- 1, 8, 16, 20 ir 22 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių, Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyriaus Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriaus jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių ir Rukainių gimnazijos jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 1 ir 2 klasių lietuvių kalba, nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje (8),
- 3, 4, 5, 6, 12, 18 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos III gimnazijos klasėje, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Kalvelių „Aušros“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Paberžės „Verdenės“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje bei Valčiūnų gimnazijos III gimnazijos klasėje nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (12),
neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 25.7 papunkčiui; įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad mokyklose nebūtų klasių, kuriose mokinių skaičiai mažesni už Taisyklių 1 priede nustatytus mažiausius mokinių skaičius atitinkamas ugdymo programas vykdančiose klasėse, užtikrinant, kad visiems Savivaldybės mokiniams būtų sudarytos sąlygos mokytis.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
2.1. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Sprendimo 1 punktu patvirtino klasių skaičių ir mokinių skaičių Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo lentelės 2 punkte nustatytas mokinių skaičius Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2 klasėje (7), Sąrašo lentelės 3 punkte nustatytas mokinių skaičius Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos 3 klasėje (7), Sąrašo lentelės 7 punkte nustatytas mokinių skaičius Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos 1 klasėje (7), Sąrašo lentelės 12 punkte nustatytas mokinių skaičius Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos 4 klasėje (7), Sąrašo lentelės 14 punkte nustatytas mokinių skaičius Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos 3 klasėje rusų kalba (7) ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužonių pagrindinio ugdymo skyriaus 4 klasėje (5), Sąrašo lentelės 28 punkte nustatytas mokinių skaičius Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos 2 klasėje (7), Sąrašo lentelės 32 punkte nustatytas mokinių skaičius Buivydiškių mokyklos-darželio 3 klasėje (4) ir Sąrašo lentelės 33 punkte nustatytas mokinių skaičius Skaidiškių mokyklos-darželio 3 klasėje lenkų kalba (7) yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą (8), todėl neatitinka Taisyklių 25.7 papunkčio bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Taisyklių 25.7 papunktį, mokinių skaičiai savivaldybės mokyklos klasėse, kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programą, gali būti mažesni už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, tik jeigu iš šių klasių sudaroma jungtinė klasė. Iš Sąrašo buvo matyti, kad iš pirmiau nurodytų Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų klasių, kuriose mokinių skaičiai yra mažesni už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, jungtinės klasės nesudaromos.
2.2. Sąrašo lentelės 1 punkte nustatytas mokinių skaičius Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių (5), Sąrašo lentelės 8 punkte nustatytas mokinių skaičius Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyriaus Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių (5) bei 3 ir 4 klasių (5), Sąrašo lentelės 16 punkte nustatytas mokinių skaičius Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriaus jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių (5) bei 3 ir 4 klasių (5), Sąrašo lentelės 20 punkte nustatytas mokinių skaičius Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių (6) ir Sąrašo lentelės 22 punkte nustatytas mokinių skaičius Rukainių gimnazijos jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 1 ir 2 klasių lietuvių kalba (6), yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą (8), todėl neatitinka Taisyklių 25.7 papunkčio bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog Taisyklių 25.7 papunktis nenustato, kad mokinių skaičius savivaldybės mokyklos jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, gali būti mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje.
2.3. Sąrašo lentelės 3 punkte nustatytas mokinių skaičius Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos IV gimnazijos klasėje (6), Sąrašo lentelės 4 punkte nustatytas mokinių skaičius Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos III gimnazijos klasėje (8), Sąrašo lentelės 5 punkte nustatytas mokinių skaičius Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos IV gimnazijos klasėje (5), Sąrašo lentelės 6 punkte nustatytas mokinių skaičius Kalvelių „Aušros“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje (8), Sąrašo lentelės 12 punkte nustatytas mokinių skaičius Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos IV gimnazijos klasėje (7), Sąrašo lentelės 18 punkte nustatytas mokinių skaičius Paberžės „Verdenės“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje (8) ir Sąrašo lentelės 23 punkte nustatytas mokinių skaičius Valčiūnų gimnazijos III gimnazijos klasėje (10) yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą (12), todėl neatitinka Taisyklių 25.7 papunkčio bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog Taisyklių 25.7 papunktis nenustato, kad mokinių skaičius savivaldybės mokyklos klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, gali būti mažesnis už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje.
2.4. Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintų vietos savivaldos principų – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, vadovaujantis kuriuo savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, teisėtumo principas įpareigoja laikytis teisės aktų hierarchijos ir užtikrinti, kad žemesnės galios teisės aktai atitiktų visų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Savivaldybės taryba savo sprendimu negali pakeisti imperatyvių teisės aktų nuostatų.
2.5. Vyriausybės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022 m. rugsėjo 7 d. teikimu Nr. TR1-6(5.1E) (toliau – ir Teikimas) pasiūlė Savivaldybės tarybai Sąrašą pakeisti ir klases sukomplektuoti taip, kad atitiktų Taisyklių 25.7 papunktyje bei Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus. Nors Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. A33(1)-9824 „Dėl teikimo“ patvirtino, kad minėtu Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas klasių skaičius ir mokinių skaičius Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašas neatitiko Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priede nurodytų kriterijų, tačiau informavo, kad mokinių skaičiai pasikeitė ir kad rugsėjo 1 d. duomenimis mokinių registre visose Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius kiekvienos klasės sraute atitinka Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus. Vyriausybės atstovas pažymėjo, jog net jeigu Mokinių registro duomenimis Savivaldybės mokyklose sudarytos klasės atitiktų Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, tai savaime Sprendimo teisėtu nepadarytų, kadangi vadovaujantis Sprendimu, klasės galėjo būti sudaromos kitaip, nei nustatė Taisyklės.
2.6. Vyriausybės atstovas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S1-138(5.1E) papildomai kreipėsi į Savivaldybės tarybą ir merą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pasikeitus mokinių skaičiui kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiui kiekviename sraute, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Ministro įsakymu patvirtintas Kriterijų sąrašas) 3 punktas įpareigoja savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus sąrašus patikslinti, todėl prašė tai įvertinti svarstant Sprendimo pakeitimo / panaikinimo klausimą.
2.7. Savivaldybės merė 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 11007 „Dėl 2022-09-07 teikimo Nr. TR1-6(5.1E) įgyvendinimo“ informavo Vyriausybės atstovą, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba neplanuoja rengti sprendimo dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių 2022–2023 mokslo metams tikslinimo.
3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad:
4.1. Vadovaujantis Ministro įsakymu patvirtinto Kriterijų sąrašo 3 punktu, kiekvienais kalendoriniais metais iki gegužės 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato, o iki rugsėjo 1 d. (atsižvelgiant į Kriterijų sąrašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytas priežastis) patikslina mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute; mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių. Laikydamasi nustatyto reikalavimo, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T3-104 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus nustatymo 2022–2023 mokslo metams“ nustatė ir Sprendimu patikslino Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių 2022–2023 mokslo metams.
4.2. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas, kuriuo kiekvienais metais nustatomas klasių skaičius ir mokinių skaičius Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, rengiamas atsižvelgiant į gegužės mėnesio pradžioje teikiamus švietimo įstaigų duomenis ir tikslinamas atsižvelgiant į duomenis, teikiamus rugpjūčio mėnesio pradžioje. Kaip ir kasmet, švietimo įstaigose dažnai vyksta mokinių kaita, kai mokiniai pereina iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, todėl Savivaldybei pateikti preliminarūs mokinių skaičiai mokslo metų eigoje keičiasi. Nepaisant to, visi anksčiau išvardyti teisės aktai neįpareigoja Savivaldybių tikslinti mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių, kai šie skaičiai keičiasi po rugsėjo 1 dienos arba mokslo metų eigoje.
4.3. Remiantis Mokinių registro 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, pasikeitus faktiniam mokinių skaičiui tam tikrose klasėse (atėjus naujiems mokiniams į ugdymo įstaigą ar išėjus iš jos) visose Vyriausybės atstovo pareiškime nurodytose Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose klasių skaičius ir mokinių skaičius jose atitiko Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus:
4.3.1. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijoje (Mokinių registro duomenų lentelės (toliau – ir lentelė) 2 p.) jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 1 ir 2 klasės, mokosi 16 mokinių; Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos (lentelės 3 p.) 3 klasėje, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos (lentelės 7 p.) 1 klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos (lentelės 12 p.) 4 klasėje mokosi po 8 mokinius; Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos (lentelės 14 p.) jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 3 ir 4 klasės rusų kalba mokosi 16 mokinių; iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužionių pagrindinio ugdymo skyriaus (lentelės 14 p.) 4 klasės išėjus 5 mokiniams, klasės komplektas nesusidarė; Pakenės Česlavo Milošo pagrindinės mokyklos (lentelės 28 p.) 2 klasėje, Buivydiškių mokyklos – darželio (lentelės 32 p.) 3 klasėje ir Skaidiškių mokyklos – darželio (lentelės 33 p.) 3 klasėje lenkų kalba mokosi po 8 mokinius;
4.3.2. Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriuje (lentelės 1 p.) jungtinėse klasėse, sudarytose iš 1 ir 4 klasės bei 2 ir 3 klasės, mokosi po 8 mokinius; iš Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyriaus Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro (lentelės 8 p.) 1 klasės išėjus trims mokiniams ir iš 2 klasės dviem mokiniams, šių klasių komplektai nesusidarė, jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 3 ir 4 klasės, mokosi 8 mokiniai; Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pagrindinio ugdymo skyriaus (lentelės 16 p.) jungtinėse klasėse, sudarytose iš 1 ir 2 klasės bei iš 3 ir 4 klasės mokosi po 8 mokinius; Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriaus (lentelės 20 p.) jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 3 ir 4 klasės mokosi 8 mokiniai; Rukainių gimnazijos (lentelės 22 p.) jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 1 ir 2 klasės lietuvių kalba, mokosi 8 mokiniai;
4.3.3. Iš Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos (lentelės 3 p.) IV gimnazijos klasės išėjus 6 mokiniams, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos (lentelės 4 p.) III gimnazijos klasės – 8 mokiniams, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos (lentelės 5 p.) IV gimnazijos klasės – 5 mokiniams, Kalvelių „Aušros“ gimnazijos (lentelės 6 p.) IV gimnazijos klasės – 8 mokiniams, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos (lentelės 12 p.) IV gimnazijos klasės – 7 mokiniams, Paberžės „Verdenės“ gimnazijos (lentelės 18 p.) IV gimnazijos klasės 8 mokiniams, Valčiūnų gimnazijos (lentelės 23 p.) III gimnazijos klasės 10 mokinių – šių klasių komplektai nesusidarė.
4.4. Po 2022–2023 mokslo metų pradžios duomenys Mokinių registre pasikeitė ir visose Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius kiekvienos klasės sraute atitiko Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, Vyriausybės atstovas buvo informuotas Savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. A33(1)-9824. Nepaisant to, 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S1-138(5.1E) Vyriausybės atstovas toliau ragino įgyvendinti 2022 m. rugsėjo 7 d. pateiktą teikimą Nr. TR1-6(5.1E), nors jokie teisės aktai neįpareigoja savivaldybes pasikeitus mokinių skaičiui kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiui kiekviename sraute po rugsėjo 1 dienos, šiuos sąrašus tikslinti. Atsižvelgus į tai, Vyriausybės atstovas Savivaldybės mero 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. A33(1)-11007 buvo informuotas, kad nesant teisės aktuose reglamentuotos atitinkamos prievolės, Savivaldybės taryba neplanuoja rengti savo sprendimo dėl Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių 2022–2023 mokslo metams tikslinimo. Priešingu atveju, vadovaujantis Vyriausybės atstovo argumentacija ir logika, tokį Savivaldybės tarybos sprendimų koregavimą reikėtų atlikti kaskart net ir vienam mokiniui pakeitus savo mokymosi vietą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės:
- 2, 3, 7, 12, 14, 28, 32 ir 33 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2 klasėje, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos 3 klasėje, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos 1 klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos 4 klasėje, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos 3 klasėje rusų kalba, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužonių pagrindinio ugdymo skyriaus 4 klasėje, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos 2 klasėje, Buivydiškių mokyklos-darželio 3 klasėje ir Skaidiškių mokyklos-darželio 3 klasėje lenkų kalba nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (8),
- 1, 8, 16, 20 ir 22 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių, Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyriaus Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriaus jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių ir Rukainių gimnazijos jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 1 ir 2 klasių lietuvių kalba, nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje (8),
- 3, 4, 5, 6, 12, 18 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos III gimnazijos klasėje, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Kalvelių „Aušros“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Paberžės „Verdenės“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje bei Valčiūnų gimnazijos III gimnazijos klasėje nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (12),
prieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui. Taip pat įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad mokyklose nebūtų klasių, kuriose mokinių skaičiai mažesni už Taisyklių 1 priede nustatytus mažiausius mokinių skaičius atitinkamas ugdymo programas vykdančiose klasėse, užtikrinant, kad visiems Savivaldybės mokiniams būtų sudarytos sąlygos mokytis.
6. Teismas, prieš vertindamas šalių argumentus, apžvelgė Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 2 punktą, Ministro įsakymu patvirtinto Kriterijų sąrašo 3 punktą, Taisyklių 25.7 papunktį, Taisyklių 1 priedo 1 ir 4 punktus.
7. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovas priimdamas Sprendimą, kuriuo patvirtino Sąrašo lenteles, ir nustatydamas mokinių skaičių klasėse, turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų dėl mažiausio mokinių skaičiaus klasėse. Nagrinėjamu atveju, nors Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatyta, kad atsakovas turi pareigą nustatyti, kad mažiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, taip pat mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą – 8 mokiniai, Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatyta, jog mažiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą – 12 mokinių, tačiau iš Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelių buvo matyti, kad pareiškėjo pareiškime nurodytose klasėse nustatyti mokinių skaičiai yra mažesni už Taisyklių 1 priedo 1 punkte ir 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėse. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nurodytos Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės neatitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 25.7 punkto reikalavimų.
8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad aplinkybę, jog Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės neatitiko Taisyklių 1 priede nurodytų kriterijų savo 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. A33(1)-9824 „Dėl teikimo“ pripažino ir pats atsakovas.
9. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad teisės aktai neįpareigoja Savivaldybės tikslinti mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių, kai šie skaičiai keičiasi po rugsėjo 1 dienos arba mokslo metų eigoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčijamas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas yra ir skirtas būtent patikslinti iki rugsėjo 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių 2022–2023 mokslo metams, o tai padaryti ir įpareigoja Ministro įsakymu patvirtinto Kriterijų sąrašo 3 punktas.
10. Be to, teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad pasikeitus faktiniam mokinių skaičiui tam tikrose klasėse (atėjus naujiems mokiniams į ugdymo įstaigą ar išėjus iš jos) visose Vyriausybės atstovo pareiškime nurodytose Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose klasių skaičius ir mokinių skaičius jose atitinka Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus nėra reikšmingas ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu, vienas iš pagrindinių vietos savivaldos organizavimo ir funkcionavimo principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose, pvz. 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019, 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016.
11. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, jog Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės pareiškėjo pareiškime nurodyti punktai prieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui.
12. Teismo vertinimu, atitinkamai pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad mokyklose nebūtų klasių, kuriose mokinių skaičiai mažesni už Taisyklių 1 priede nustatytus mažiausius mokinių skaičius atitinkamas ugdymo programas vykdančiose klasėse, užtikrinant, kad visiems Savivaldybės mokiniams būtų sudarytos sąlygos mokytis yra teisėtas, o įvertinus tai, kad 2022–2023 mokslo metai dar nėra pasibaigę, ir šis reikalavimas patenkintas.
III.
13. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Švietimo įstatymo 24 straipsnis detalizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtintą principinę Konstitucijos nuostatą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Sprendimu komplektuodama klasių komplektus, siekė užtikrinti Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į nemokamą mokymą, kuri yra detalizuota Švietimo įstatymo 24 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų hierarchijoje Konstitucija ir įstatymai turi aukštesnę galią nei Vyriausybės priimti nutarimai.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Vyriausybės atstovo prašymą, pripažino Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės punktus prieštaraujančiais Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023 pripažino, kad Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), tiek, kiek jame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš to seka, kad teismui tenkinus Vyriausybės atstovo pareiškime nurodytą pirmą reikalavimą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės punktai buvo pripažinti prieštaraujančiais teisės aktų nuostatoms, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
14.3. Mokinių skaičius kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičius kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius kiekvienais metais nustatomas atitinkamiems mokslo metams. 2022–2023 mokslo metai jau yra beveik pasibaigę. Vadovaujantis Ministro įsakymu patvirtinto Kriterijų sąrašo 3 punktu, iki gegužės 31 d. jau turės būti priimtas naujas sprendimas dėl mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2023–2024 mokslo metams. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos manymu, nagrinėjamu atveju būtų neprotinga ir nepagrįsta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstytų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Sąrašo pakeitimo klausimą, nes jau besibaigiant 2022–2023 mokslo metams, toks pakeitimas iš esmės būtų beprasmiškas ir neaktualus. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas panašaus pobūdžio administracines bylas (2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016).
15. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
16.1. Vyriausybės atstovas neabejotinai sutinka su teiginiu, kad Konstitucija ir įstatymai turi aukštesnę galią nei Vyriausybės priimti nutarimai, tačiau nemano, kad įgyvendinti Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į nemokamą išsilavinimą bei jį detalizuojantį Švietimo įstatymo 24 straipsnį yra įmanoma tik nepaisant kitų Švietimo įstatymo nuostatų, konkrečiu atveju, Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos blanketinės normos reikalavimų, kadangi, šios nuostatos viena kitai neprieštarauja. Be to, toks atsakovo teiginys yra deklaratyvus ir visiškai nemotyvuotas, t. y. atsakovas nepagrindžia, kodėl, jo nuomone, klases sukomplektavus taip, kad atitiktų Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį bei Taisyklių 25.7 punkte nustatytus kriterijus, nebūtų užtikrinama teisė į nemokamą mokymą.
16.2. Atsakovo nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, jog Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo reglamentuojami kriterijai ir (arba) jų reikšmės, nebuvo šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas. Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, kad Švietimo Įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Taigi, Konstitucinis Teismas minėtoje byloje pačių kriterijų nevertino, tik konstatavo, kad kriterijai turėjo būti nustatyti Įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Taip pat pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata, tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, bei atitinkami Taisyklių punktai nebegalės būti taikomi tik oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos. Konstitucinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. KT40-N4/2023 Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2024 m. sausio 2 d. Taigi, iki to laiko Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata bei Taisyklėse įtvirtinti kriterijai (iki kol bus įtvirtinti įstatymu) yra taikomi ir savivaldybės privalo jais vadovautis. Kitu atveju, kaip nurodoma Konstitucinio Teismo nutarime, atsirastų bendrojo ugdymo programas vykdančių savivaldybių mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius švietimo prieinamumui, mokinių pasiskirstymo mokyklose tolygumui bei mokymo lėšų panaudojimo efektyvumui.
16.3. Nepaisant to, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimas yra skirtas konkretiems mokslo metams, kurie dar nėra pasibaigę, jis neabejotinai sukelia ar gali sukelti tolimesnes teisines pasekmes, o teismo sprendimas šioje byloje taip pat neabejotinai turėtų reikšmingą poveikį į ateitį. Kadangi konkrečiais metais suformuotose klasėse nustatytas mažesnis nei nustato teisės aktai mokinių skaičius, vėlesniais mokslo metais jis perkeliamas (nustatomas) į vyresnes klases. Taip pat teisės aktais nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičiaus klasėse kriterijaus nepaisymas pablogina mokinių mokymosi sąlygas, riboja mokomųjų dalykų pasirinkimo galimybes vyresnėse klasėse, sukelia neigiamus padarinius švietimo prieinamumui, mokinių pasiskirstymo mokyklose tolygumui bei mokymo lėšų panaudojimo efektyvumui. Taigi, jau nuo pirmų mokslo metų nustačius per mažą mokinių skaičių, minėtas mokinių skaičius persikelia į vyresnes klases ir pažeidimas tęsiasi tolimesniais mokslo metais, kol baigiama konkreti mokymo programa. Todėl konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir įpareigojus jį pakeisti, Savivaldybės taryba turėtų pagrindą spręsti klausimą dėl klasių perkomplektavimo (atitinkamai vyresnėse klasėse) vėlesniais mokslo metais. Be to, teismui konstatavus ginčijamo teisės akto neteisėtumą, galimas ir politinės atsakomybės klausimo (Vietos savivaldos įstatymo 13 str.) svarstymas, įvertinus aplinkybę, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba, puikiai žinodama teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, ir toliau kiekvienais metais sistemingai pažeidinėja teisės aktus bei kartoja analogiškus pažeidimus. Tokiais savo veiksmais Savivaldybės taryba pažeidžia ne tik imperatyvias nurodytų teisės aktų nuostatas ir teisėtumo principą, bet ir mokinių teisę į kokybišką bendrąjį ugdymą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo ištirti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T3-236 patvirtinto Sąrašo lentelės atitinkami punktai neprieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui, bei prašymo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą.
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą ir sprendimu pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtinto Sąrašo lentelės:
- 2, 3, 7, 12, 14, 28, 32 ir 33 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos 2 klasėje, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos 3 klasėje, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos 1 klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos 4 klasėje, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos 3 klasėje rusų kalba, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužonių pagrindinio ugdymo skyriaus 4 klasėje, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos 2 klasėje, Buivydiškių mokyklos-darželio 3 klasėje ir Skaidiškių mokyklos-darželio 3 klasėje lenkų kalba nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (8),
- 1, 8, 16, 20 ir 22 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių, Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos skyriaus Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriaus jungtinėse klasėse, sudaromose iš 1 ir 2 klasių bei 3 ir 4 klasių, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriaus jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 3 ir 4 klasių ir Rukainių gimnazijos jungtinėje klasėje, sudaromoje iš 1 ir 2 klasių lietuvių kalba, nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje (8),
- 3, 4, 5, 6, 12, 18 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria atitinkamai Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos III gimnazijos klasėje, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Kalvelių „Aušros“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos IV gimnazijos klasėje, Paberžės „Verdenės“ gimnazijos IV gimnazijos klasėje bei Valčiūnų gimnazijos III gimnazijos klasėje nustatytas mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje (12),
prieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui. Taip pat įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad mokyklose nebūtų klasių, kuriose mokinių skaičiai mažesni už Taisyklių 1 priede nustatytus mažiausius mokinių skaičius atitinkamas ugdymo programas vykdančiose klasėse, užtikrinant, kad visiems Savivaldybės mokiniams būtų sudarytos sąlygos mokytis.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti ir priimti naują – pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Be kita ko, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023 pripažino, kad Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), tiek, kiek jame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
20. Abstraktaus pobūdžio pareiškimas ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą nulemia ir nagrinėjamos bylos dalyką. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus. Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013; 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios kategorijos administracinių bylų procesui būdingas formalus pobūdis. Tai reiškia, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Atsakovo argumentai taip pat laikytini reikšmingais tik tokie, kurie pagrindžia kvestionuojamo teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ar, atitinkamai, paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą (prašymą), o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018).
21. Nors pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 20 d. priimant sprendimą nebuvo paskelbtas ir negaliojo Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. KT40-N4/2023, tačiau, apeliacine tvarka peržiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtina įvertinti, ar jis yra grindžiamas teisiniais argumentais. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės rėmėsi Taisyklių 25.7 papunkčiu (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), kuriame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos. Konstitucinis Teismas savo minėtame nutarime konstatavo, jog pagal Taisyklių 25.7 papunktį (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), aiškinamą kartu su Taisyklių 1 priedo (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gruodžio 24 d.), 2 priedo (2018 m. liepos 11 d. redakcija) nuostatomis, bendrojo ugdymo mokyklose negali būti sudaromos klasės, kuriose mokinių skaičius būtų mažesnis arba didesnis už nustatytąjį, išskyrus vieną klasę, kurioje mokinių skaičius gali būti mažesnis už nustatytą mažiausią: vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinti formalūs (kiekybiniai) mažiausio ir didžiausio mokinių skaičiaus klasėje ir mokyklos klasių, kuriose mokinių skaičius gali būti mažesnis už nustatytą mažiausią, skaičiaus kriterijai ir nustatytos jų reikšmės (konkretūs skaičiai). Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, kad Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), tiek, kiek jame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas grindžiamu teise, teisiniais argumentais; atitinkamai, Sprendimo nuostatos negali būti laikomos prieštaraujančiomis neteisei, t. y. Konstitucinio Teismo pripažintoms prieštaraujančiomis atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 25.7 papunkčio (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatoms, taip pat negali būti laikomas teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluotas įpareigojimas atsakovui pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad tai atitiktų neteisėtu pripažintą Taisyklių 1 priedą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
22. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Pripažinus aukštesnės galios teisės aktus neteisėtais (žr. Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. KT40-N4/2023), iš esmės nebegalimas administracinės norminės bylos tyrimas dėl tyrimo dalyko nebuvimo. Atitinkamai, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ernestas Spruogis
Egidijus Šileikis