Baudžiamosios bylos Nr. 1A-325-282/2017
(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49846-16
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.4.4.1.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,
dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,
gynėjoms advokatėms Vidai Povilaitienei, Jurgitai Šlapaitienei,
nuteistiesiems D. P., A. S.,
psichologei Vaidai Šarauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
Bausmės pradžia nuteistajam pradedama skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugpjūčio 28 d.
Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
a
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams keturiems mėnesiams.
Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugpjūčio 28 d.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas D. J. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
D. P., D. J. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2016-10-22 apie 00.56 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pastato kieme, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. D., t. y. A. S. smūgiuojant ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, iš L. D. pagrobė 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, 10 eurų vertės piniginę su joje buvusiais L. D. vardu išduotais dokumentais: vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas mokėjimo kortele, AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, 350 eurų, taip padarė L. D. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kairėje smakro pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė jo turto už 380 eurų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę jis pripažino pilnai, teigia, jog šiuo metu elgiasi tinkamai, padarė išvadas dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, pažada keistis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę jis pripažino pilnai, teigia, jog šiuo metu jis elgiasi tinkamai, nori baigti vidurinę mokyklą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo paskirta bausme, nes jis yra nepilnametis ir iki nusikalstamos veikos nebuvo teistas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. jog pripažino jį kaip asmenį, kuris mušė nukentėjusįjį.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam A. S. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus.
A. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas teistas 3 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 40-43), taip pat baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 52-53). A. S. darbo biržoje neregistruotas, nedirba (2 t. 46-48 b. l.), Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus charakterizuojamas neigiamai (2 t. 48 b. l.), nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 10 dienų po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t. b. l. 40-43), kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad A. S. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė yra mažesnė negu minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas D. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam teisingai paskyrė bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas pripažino D. P. kaltu pagrobus svetimą turtą, o D. P. kaltę patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų: nuoseklūs nukentėjusiojo L. D. parodymai, liudytojų M. A., M. R., N. J. parodymai, paties D. P. prisipažinimas užvaldžius nukentėjusiojo L. D. turtą bei kiti byloje esantys įrodymai. Nors apeliaciniame skunde D. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingas faktines aplinkybes, jog D. P. sumušė nukentėjusįjį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis nebuvo kaltinamas sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir teismas tokios aplinkybės nenustatė.
BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalyje). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas - tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiuo atveju nuteistasis D. P. nors ir nesudavė nukentėjusiajam smūgių, tačiau jis veikė kaip bendravykdytojas, kartu su A. S., kuris panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį užvaldant L. D. turtą. Taigi, D. P. skundo argumentas dėl jam nepagrįstai inkriminuoto smurto panaudojimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Nors D. P. nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to, nors D. P. nusikalto būdamas neteistas, tačiau, remiantis LITEKO duomenimis, po šio nusikaltimo padarymo D. P. atžvilgiu buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, už kuriuos jis nuteistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, 2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimą 8 mėnesiams, 3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 87 straipsniu, 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, 4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Iš paminėtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad D. P. sistemingai darė nusikalstamas veikas, tačiau visas veikas padarė būdamas nepilnametis, t. y. 16 metų. Be to, šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką įvykdė taip pat būdamas tik 16 metų, būdamas neteistas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. P. už tą pačią nusikalstamą veiką, t. y. plėšimą, skyrė beveik tokio paties dydžio bausmę, kaip ir nuteistajam A. S., kuris nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametis, tris kartus teistas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota ir yra per griežta. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, ir įvertinęs visas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, turi paskirti nuteistajam individualizuotą bausmę. Kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam D. P. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti.
D. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Žindulienė
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus