Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-574/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28885-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.8.1;
2.4.5.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Jolitai Žylienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,
nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Silvijai Skrebytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos.
Iš A. J. nukentėjusiajai E. J. priteista 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino ir pažemino, t. y.: jis, 2023 m. liepos 10 d., apie 3.30 val., būdamas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), naudodamasis nenustatytu įrenginiu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) prisijungė prie pažinčių suaugusiems svetainės „pažintysxxx.com” ir joje užsiregistravo savo sutuoktinės E. J. vardu, nurodydamas prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“, sugalvodamas slaptažodį, pateikdamas elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas E. J. gimimo datą bei miestą, kuriame ji gyvena, pažymėdamas ieškau „vyro“, „poros“, tokiu būdu svetainėje „pažintysxxx.com“ sukurdamas aktyvią anketą, kurioje patalpino E. J. nuotraukas, anketoje įrašydamas tekstą „moteris ieško vyro, poros, internetinis seksas, seksas telefonu, erotiniai vakarėliai“ bei pateikė E. J. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Facebook“. Tokiu būdu A. J. per visuomenės informavimo priemonę – internetinę svetainę, paskleidė apie E. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri E. J. paniekino ir pažemino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį, o bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka; taip pat sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 400 Eur, išdėstant mokėjimus po 50 Eur per mėnesį.
2.1. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokia veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenes poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne karta pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutine priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacines nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacines nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013).
2.2. Konstatuotina, kad pareiškėja E. J. gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojusi civilinės teisės priemonėmis. CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali būti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
2.3. Iš skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo priede Nr. 1 pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja E. J. aktyviai vykdė savo socialinį gyvenimą ir jos tikslai susipažinti su nepažįstamais asmenimis nėra jai joks stresas, net ir būnant ištekėjusia bendrauti su kitais vyrais aptarinėjant nuogumą, siunčiant jiems intymias nuotraukas. Apeliacinio skundo priede Nr. 1 pateikiama informacija ir apie pačios pareiškėjos turimas socialines anketas, kurių pagalba pareiškėja aktyviai registruojasi grupėse, kurių tikslas yra susipažinti ir susitikti. Taip pat E. J. pateiktose telefono ekrano nuotraukose, kuriose matomas susirašinėjimas ir aptarinėjimas sukurtos anketos turinys vyksta su jai pažystamu žmogumi ir jai tik kelią nuostabą kaip buvo gautos nuotraukos.
2.4. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28885-23 galima įžvelgti ir šališkumo pagrindų, kadangi minėtas susirašinėjimas vykdomas su pažįstamu asmeniu, kuris ikiteisminiame tyrime nebuvo apklaustas kaip jis gavo susirašinėjime matomas nuotraukas, kai tuo tarpu iš kaltinamojo pusės buvo apklausti su tuo visai nesusiję artimieji – nepilnametė dukra A. J. ir buvusi sutuoktinė N. J..
2.5. Vilnius regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendyje dėl civilinio ieškinio pareiškėja E. J. teigė, kad paviešinta jos nuogos nuotrauka daryta jai besilaukiant, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareiškėja E. J. teigė, kad nuotrauka daryta prieš dešimt metų. Nuotrauka daryta 2014 m. ir pareiškėja E. J. niekaip negalėjo lauktis, bendras jų sūnus R. J. gimė 2017 m. vasario 10 d.
2.6. E. J. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas minėtą sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis moka būsto paskolą už būstą, kuriame gyvena E. J., o jis priverstas nuomotis sau ir dukrai A. J. gyvenamąją vietą. Taip pat jis moka kreditą už E. J. priklausantį automobilį „Mercedes Benz R“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat padengia visas išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu – komunalinių paslaugų, būsto draudimo, nors jomis nesinaudoja, o naudojasi jo sutuoktinė E. J.. Jo patiriamos vieno mėnesio išlaidos, kurios yra skirtos užtikrinti sutuoktinės E. J. gyvenamąją vietą ir kitą yra 396,57 Eur. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir į jo mėnesines pajamas, kurių nepakaks sumokėti žalos atlyginimą. Be to, jis išlaiko kartu gyvenančią nepilnametę dukrą A. J., laiku moka ir kitaip prisideda prie sūnaus I. J. išlaikymo, taip pat kiekvieną mėnesį perveda, sūnui R. J. vaiko išlaikymui skirtus pinigus, kuriais naudojasi ir disponuoja E. J.. Įvertinus visus faktus galima teigti, kad E. J. nepatyrė jos aprašomo streso ir nepatogumų, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepateikė daugiau jokių įrodymų, aprašytų jos civiliniame ieškinyje, tokių kaip skambučių, jai siųstų kitų asmenų nuotraukų, apart susirašinėjimo su pažįstamu žmogumi žinutėmis.
2.7. Vilnius regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendyje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikiama informacija, kad anketa buvo aktyvi nuo 2023 m. liepos 10 d. 3.30 val. iki 2023 m. liepos 10 d. 11.00 val. t. y. tik 6 valandas, apie anketą sužinojo tik vienas žmogus, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Įvertinus anketos aktyvumą ir pasklidimo mastą, netikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
2.8. Jis praeityje nėra teistas, veiką padarė būdamas efekto būsenos, ir iki šiol yra sukrėstas dėl sutuoktinės E. J. neištikimybės fakto, kad dėl jos veiksmų neteko darbo (negrąžintas asmeninis kompiuteris reikalingas darbui atlikti), jos atliekami veiksmai sūnaus R. J. atžvilgiu jam neleidžiant matyti tėvo, sesers, brolio ir senelių. Paskiriant bausmę, jam užkertamos bet kokios galimybės susirasti darbą pagal kvalifikaciją, kurią tobulino ilgus metus, kuriam atlikti reikalinga turėti slaptumo kodus (susipažinti su informacija ,,konfidencialu“, „slaptai“, valstybinių organizacijų viešuose pirkimuose). Per paskutinius septynerius metus tobulinosi dirbdamas tokiose įmonėse kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbas su (duomenys neskelbtini)), tokiose įmonėse kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Jo atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymą galima būtų taikyti kriminalinės bausmės paskyrimą.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji E. J. prašo atmesti A. J. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde nurodo, kad apeliantas A. J. bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka atlyginti neturtinę žalą (400 Eur). Vadinasi, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką net ir paduodamas apeliacinį skundą. Ikiteisminio tyrimo A. J. savo kaltę neigė, tačiau teisme ir apeliaciniame skunde prisipažino.
3.2. A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad neatsižvelgta į tai, kad jis moka būsto paskolą už būstą, kuriame gyvena E. J., tačiau ji su jų bendru sūnumi gyvena jos tėvų dovanotame bute (duomenys neskelbtini). Apelianto minėta paskola už jų bendrą būstą (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyvena. Jų bendras namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas yra nepadalinti, kaip ir pati paskola, todėl ji solidariai perveda į A. J. sąskaitą pusę sutarties grafike nurodytos įmokos sumos. Už savo buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su jų bendru sūnumi, komunalinius mokesčius moka pati.
3.3. A. J. teigia, kad nuosprendyje dėl civilinio ieškinio neatsižvelgta į tai, kad A. J. moka kreditą už E. J. priklausantį automobilį. Tačiau minėtos sutarties ji neturi, ir susisiekus su AB „Bigbank“, jai neišdavė sutarties kopijos, kadangi paskoloje nėra nurodyta kaip bendraskolininkė, o pati paskola išduota asmeniniam vartojimui, todėl apie šią sutartį ji neturi informacijos. Automobilis „Mercedes-Benz R350“ yra valdomas A. J.. Nuo 2023 m. kovo ji neturi informacijos apie šį automobilį ir jo būklę. Nors jis „Regitroje“ registruotas jos vardu, bet pati neturi galimybės pasiekti minėto automobilio, nes teismas dar nėra padalinęs turto, kaip ir A. minimos „Big bank“ paskolos. A. J. vairuojant šį automobilį yra užfiksuotas įvykis 2024 m. balandžio 8 d. 11.49 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 25 km/val., važiavo 75 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
3.4. A. J. teigia, kad teismas, tenkindamas E. J. ieškinį neatsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, visgi teismas vyko kovo 5 dieną, o A. J. apeliacinio skundo pridėtame „sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išraše“ nurodyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama nuo 2024 m. kovo 9 d. A. J. nuo 2023 m. spalio moka po 180 Eur išlaikymo išlaidas jų bendram vaikui R. J., nors tuo metu dirbo ir gavo darbo užmokestį. Kadangi moka tik po 180 Eur, o teismas dar nepaskyrė vaiko išlaikymo dydžio, šiai dienai jų bendro vaiko didžioji išlaikymo dalis tenka jai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje dėl civilinio ieškinio E. J. teigia, kad paviešinta jos nuogos nuotrauka daryta jai besilaukiant. Santuokos metu ji laukėsi 7 kartus, nors turi tik vieną bendrą vaiką, taikė pagalbinio apvaisinimo procedūras Vilniaus ir Rygos Vaisingumo klinikose.
3.5. A. J. teigia, kad „apie anketą sužinojo tik vienas žmogus“. Buvo daug skambinusių, bet yra iki dabar išlikusių pokalbių, kuriuos pateikia prieduose: 2023 m. liepos 10 d. pranešimas jai apie „xxxpažintyse“ esančią anketą per „Viber“ programėle, 2023 m. liepos 10 d. parašiusio asmens per „Messenger“ programėlę, dar vieno asmens 2023 m. liepos 14 d. parašiusio per „Viber“ programėlę, vieno asmens 2023 m. liepos 10 d. ji klausia ar jau anketa ištrinta, sekančią dieną rašiusio ji klausia ar anketa aktyvi, ir ar yra nauja anketa, išlikusių SMS ir „Messenger“ 2023 m. liepos 10 d. rašiusių registrai, nes kitomis programomis rašytas žinutes išsitrynė patys rašiusieji. Iki šiol sulaukia skambučių ar žinučių bet kokiomis programėlėmis, ir patiria nepatogumų darbo metu. Prideda ir neseniai parašiusio asmens 2024 m. balandžio 9 d. pokalbį per „Viber“ programėlę.
3.6. A. J. prieduose prie apeliacinio skundo pateikta informacija yra klaidinanti. Prieduose prie apeliacinio skundo teigiama, kad pareiškėjos E. J. tikroji socialinio tinklo „Facebook“ anketa, kur nurodytas ir vardas ir pavardė, iš turinio matyti, kad pareiškėja neieško pažinčių. Nuotraukose matyti ir sūnus ir jos vyras. Anketos aprašyme „ištekėjusi“ ir “Pareiškėjos E. J. socialinio tinklo „Facebook“ anketa naudojama susipažinti, kuri yra minima ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28885-23 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-522/2024 nuosprendyje“. Abi šios anketos yra tikros ir naudojamos. „E. J.“ yra sukurta 2013 metais, o „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metais, kai jau gyveno skyrium, todėl logiška, kad sutuoktinio fotografijų joje nėra. A. J. apie abi šias „Facebook“ paskyras žinojo, ne kartą buvo bendrauta ir „Messenger“ abiejų „Facebook“ anketų prisijungimais, diskutuota ir vaiko klausimas, taip pat skyrybų tema. A. J. priede teigia „iš sukurtos socialinio tinklo „Facebook“ anketos „(duomenys neskelbtini)“ turinio ir dalyvavimo pažinčių grupėse galima teigti, kad anketa sukurta su tikslu susipažinti.“ Ir priede yra ekrano nuotrauka, kurioje yra įrašai „grupės „Išdykusios Damutės(vyrukai)+30 narys (-ė) nuo 2024 m. kovo man 23 d. bet tame pačiame ekrano foto yra įrašas „No new posts, (duomenys neskelbtini) hasn‘t posted anything yet in „Išdykusios Damutės(vyrukai) +30“ (vertimas Nėra naujų postų, (duomenys neskelbtini) nėra dar nieko parašiusi „Išdykusios Damutės(vyrukai)+30“. Todėl klaidinga teigti, kad ji yra aktyvi tokių grupių naudotoja. Šioje grupėje ji nuo 2024 m. kovo 23 dienos, nes gavo pranešimą, kad jos „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyrą su nuorodą į jos profilį įdėjo į minėtą grupę „A. Č.“ pasivadinęs žmogus. Teko pasijungti į šią grupę, kad galėtų susisiekti su grupės administratoriumi ir paprašyti panaikinti įrašą su informaciją apie ją. Pateikia susirašinėjimą „Messenger“ programėle su minimos grupės administratoriumi.
3.7. A. J. prieduose prie apeliacinio skundo pateikia „Viber“ susirašinėjimą, nurodydamas „Susirašinėjimas paimtas iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB priklausančio kompiuterio Lenovo ThinkPad Vibet programos“. Su A. gyvena skyrium nuo 2023 m. vasario 11 d., nuo to laiko jis neturi priėjimo prie minėto kompiuterio, o ji jį naudoja kasdieną, tai jos darbo priemonė. Nuotraukose matosi datos Kate „06-Mar 23“ (vertimas 2023 m. kovo 3 d.), GetValue „Friday“ (vertimas Penktadienis), R. K. „Yesterday“ (vertimas Vakar). A. J. priede teigė „Sutuoktinė E. J. tęsė pažintis su kitais vyrais ir po paaiškėjusios jos neištikimybės“ ir pridėjo nuotrauką, šalia automobilio stovi 4 asmenys ir aplinkybėse esantis 5 žmogus, padaręs fotografiją – pats A. J.. Fotografijoje užfiksuotas vaizdas prielaidos tariamai neištikimybei nesuteikia ir neaišku kuo susijęs su byla.
3.8. 2024 m. kovo 5 d. vykusiame teisme A. J. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, teisme atsiprašė, bet jo veiksmai toliau tęsiasi. 2024 m. kovo 22 d. asmuo pasivadinęs A. Č. vardu įdėjo nuorodą su „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ duomenimis grupėje „Išdykusios Damutės (vyrukai)+30“ ir prie to posto komentaruose A. Č. įkelia nuorodą ir į kitą jo „Facebook“ anketą, dėl ko jai vėl pradėjo rašyti nepažįstami vyrai, kurie patys iki šiol neištrynė savo žinučių. Kaip minėta, jai teko parašyti šios grupės administratoriui ištrinti įrašą apie ją. Kovo 24 d., pats A. parašė iš šios anketos „Leisk pamatyti sūnų“ ir paskambinęs kalbėjo su jų bendru sūnumi. Prieš kelias dienas šiam įvykiui pasivadinęs asmuo „A. Ž.“ vardu, taip pat įkėlė jos „Facabook“ anketą į grupę „Neištikimos Lietuvos moterysN+18“. Mano, kad tai irgi A. J. sukurta anketa, nes toje pačioje anketoje tik kitu pavadinimu „D. E.“ (dabar vadinasi „A. Ž.“, bet ta pati anketa) buvo pasidalinęs nuoroda su jų bendro sūnaus nuotrauką, kurią pakomentavo „Kelia foto į FR bet tėvui sūnaus neleidžia matyti“. Įvykis užfiksuotas epolicija Pranešimo numeris 9924000048397, įvykio registracijos numeris (ROIK) 0124000168245.
3.9. A. J. ne kartą rašė šmeižiančius laiškus, atsiuntė ir į darbovietės pagrindinį el. paštą žeminantį, įžeidžiantį, grasinantį laišką, o po teismo nuosprendžio 2024 m. kovo 26 d. atsiuntė piktą laišką jai. Teismo posėdžiuose ir prieš trečiuosius asmenis (tyrėjus, teismo darbuotojus, teisėjus) jis stengiasi susivaldyti ir susilaikyti nuo neprognozuojamo elgesio.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.
4.2. Šmeižimo nusikaltimas BK straipsnio dalyje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, o tai reiškia, kad padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas realizuoja objektyviuosius šmeižimo sudėties požymius – pakleidžia per visuomenės informavimo priemonę neatitinkančią tikrovės informaciją arba šmeižia asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi, neturi būti nustatyta, kokiam ratui trečių asmenų tapo žinoma tokia šmeižikiška informacija ir kiek laiko ji buvo prieinama viešoje erdvėje. Užtenka konstatuoti, kad informacija pagal savo pobūdį ir turinį galėtų sukelti tokius padarinius.
4.3. Nors nuteistasis tiesiogiai nenurodo, iš turinio galima suprasti, kad jis kalba apie savo nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą, tačiau A. J. nusikalstamą veiką nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. tyčia, iš keršto, pažinčių suaugusiems svetainėje „pažintysxxx.com“ E. J. vardu sukūrė aktyvią anketą, pateikdamas elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas E. J. gimimo datą bei miestą, kuriame ji gyvena, pažymėdamas „ieškau vyro, poros“, patalpino intymaus pobūdžio nuogos E. J. nuotraukas, anketoje įrašydamas tekstą „moteris ieško vyro, poros, internetinis seksas, seksas telefonu, erotiniai vakarėliai“, pateikė E. J. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Facebook“ – tokia viešai prieinama konstatuojamojo pobūdžio neigiama informacija neabejotinai žemina ir menkina nukentėjusiąją kaip asmenį ir akivaizdžiai pažeidžia E. J. garbę ir orumą. Nukentėjusiąją šmeižianti informacija buvo paskleista neribotam asmenų ratui viešai prieinamoje visuomenės informavimo priemonėje ir tai rodo nuteistojo tyčios kryptingumą nukentėjusiosios garbę ir orumą galinčią pažeminti, paniekinti, pakirsti pasitikėjimą ja informaciją paskleisti kuo didesniam asmenų skaičiui. Nusikalstama veika buvo padaryta sutuoktinės atžvilgiu, paviešinant intymias nuotraukas ir pateikiant jas kaip laisvo elgesio merginos reklamą.
4.4. Apylinkės teismas atsižvelgė tiek į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei ja sukeltomis pasekmėmis nukentėjusiajai, tiek į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pat sumažinti priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti iki 400 Eur, nurodydamas, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip civilinės teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. J. veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos.
7. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę.
8. Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija, kuri pakeitė iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją, nustačiusią atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Naujoji šio įstatymo redakcija nustato atsakomybę tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi naujoji šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nustato papildomą (palyginti su anksčiau galiojusia redakcija) veikos kvalifikavimui būtiną požymį – tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi būti paskleista per visuomenės informavimo priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-697/2023). Taigi kaip matyti iš BK 154 straipsnio 1 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2022 m. gruodžio 31 d., šios normos dispozicijoje yra numatytas dar vienas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – informacija turi būti paskleista ne bet kaip, o per visuomenės informavimo priemonę.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nurodomi minėtame straipsnyje vartojamų sąvokų išaiškinimai, 83 punktą, visuomenės informavimo priemonė – tai laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą, visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai; pagal minėto straipsnio 82 punktą, visuomenės informavimas – tai viešosios informacijos teikimas visuomenei; pagal minėto straipsnio 77 punktą, viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
10. Nagrinėjamu atveju A. J. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. liepos 10 d. apie 3.30 val., būdamas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), naudodamasis nenustatytu įrenginiu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) prisijungęs prie pažinčių suaugusiems svetainės „pažintysxxx.com”, joje užsiregistravo savo sutuoktinės E. J. vardu, nurodydamas prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“, sugalvodamas slaptažodį, pateikdamas elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas E. J. gimimo datą bei miestą, kuriame ji gyvena, pažymėdamas ieškau „vyro“, „poros“, tokiu būdu svetainėje „pažintysxxx.com“ sukurdamas aktyvią anketą, kurioje patalpino E. J. nuotraukas, anketoje įrašydamas tekstą „moteris ieško vyro, poros, internetinis seksas, seksas telefonu, erotiniai vakarėliai“ bei pateikė E. J. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą „ErikaDa“ socialiniame tinkle „Facebook“.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažinčių suaugusiems svetainė „pažintysxxx.com“ neatitinka Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtintos visuomenės informavimo priemonės sąvokos, kadangi joje nėra skleidžiama vieša informacija ir ji nėra skirta viešai skelbti. Svetainės tikslas – susirasti pažinčių, o profiliuose („skelbimuose“) apie asmenis nurodoma privati informacija. Pažinčių svetainėje prisiregistravusių asmenų privačią informaciją gali matyti tik prisijungę nariai, taigi informacija yra skelbiama siauram ir konkrečiam asmenų ratui, o ne visuomenei. Juolab, kad tokios informacijos skelbimo (profilio susikūrimo tikslas) niekaip negali būti vertinamas kaip tikslas informuoti visuomenę apie viešą informaciją – priešingai, kaip minėta, skelbiama privati informacija, siauram, tik prisijungusių asmenų ratui, siekiant susipažinti.
12. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
13. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistojo A. J. veiksmuose nėra visų būtinųjų BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymių.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendis naikinamas ir A. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
15. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžiant, jog A. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kiti apeliaciniame skunde nurodyti bei posėdyje apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai nebeanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka, todėl nukentėjusiosios pažeistos teisės gali būti ginamos kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Be kita ko, tai pripažįsta ir su tuo apeliaciniame skunde sutinka ir pats A. J..
Dėl civilinio ieškinio
17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog A. J. išteisinamas, E. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma išieškoti iš A. J. 150 Eur išlaidų, turėtų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog A. J. išteisinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį – A. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
E. J. civilinį ieškinį dėl 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo netenkinti.
Nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjos Jurgita Mačionytė
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nida Vigelienė