Civilinė byla Nr. e2-297-1102/2023
Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-19600-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
P A P I L D O M A S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išsprendė papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. (buv. K.) ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Šiaulių bankas, AB Medicinos bankas, UAB „(duomenys neskelbtini)”, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės R. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas) ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, buvo priimtas 2023 m. sausio 13 d. sprendimas (toliau – Sprendimas), kuriuo teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, nusprendė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. Sprendime teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
3. Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. sausio 20 d. DOK-11851).
Priimtinas papildomas sprendimas.
4. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
5. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
6. Nustatyta, kad ieškovė byloje yra sumokėjusi 75 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. liepos 1 d. mokėjimas AB SEB banke). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatą Eimantą Šriupšą teikti šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą. Aukščiau nurodytu sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovė yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Vertintina, kad sprendimas dėl atleidimo nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo galioja po VGTPT sprendimo priėmimo, t. y. tik „į priekį“.
7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę Ingridą Ivanovienę teikti šioje byloje atsakovui teisinę pagalbą. Aukščiau nurodytu sprendimu taip pat nustatyta, kad atsakovas yra 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
8. Byloje nepateikta VGTPT pažymų, kurios liudytų išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, atsakovui. Byloje patirta 135,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės pagalbos teikimu ir procesinių dokumentų siuntimu, paskirstymo.
9. Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)” nurodė byloje patyręs 2 450,25 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (PVM sąskaitos-faktūros: 2022 m. birželio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimai: 2022 m. birželio 15 d. – 544,50 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 453,75 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 181,50 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 544,50 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 726 Eur) (2022 m. birželio 15 d. DOK-106246; 2022 m. spalio 3 d. DOK-161054; 2022 m. gruodžio 20 d. DOK-206506). Prašė jas priteisti iš ieškovės, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas, kuriuo ji prašė modifikuoti jos asmeninę prievolę trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)” ir pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, Sprendimu nebuvo netenkintas (2023 m. sausio 20 d. DOK-11851). Prašymus grindė teismų praktika.
10. Įvertinus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus (ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)”, AB Šiaulių bankui, AB Medicinos bankui, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės), taip pat tai, kad Sprendimu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos ir prievolių modifikavimo netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos reikalavimas laikytinas susijusiu su kaltės klausimu, laikytina, kad ieškinys tenkintas 25 proc.
11. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2358-340/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką).
12. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; kt.).
13. Įstatymas numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
14. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo pripažinti prievolę bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidaria sutuoktinių prievole pareiškimas ir palaikymas visu bylos nagrinėjimo metu (byla žodine tvarka buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje taip pat penkiuose teismo posėdžiuose) turi nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis požymių dėl žemiau nurodytų motyvų. Pirma, ieškovė savo reikalavimus pripažinti jos iki santuokos sudarymo įgytas asmeninio pobūdžio prievoles solidariomis šalių prievolėmis grindė tuo, kad anksčiau pasiskolintus pinigus ji naudojo šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovas turi būti solidariai atsakingas, nes ieškovė, jos teigimu, didesne dalimi prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (gyvenamojo būsto komunalinių išlaidų apmokėjimo ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės prievolė nurodytam trečiajam asmeniui atsirado teismo sprendimų, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistas žalos atlyginimas iš ieškovės ir jos įsteigtos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu (Sprendimo 7, 11, 27, 30 p.). Kadangi prievolė kilo ne iš paskolinių santykių, t. y. ieškovė nėra pasiskolinusi lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos argumentas, kad atsakovas turi būti solidariai atsakingas, nes ieškovė atsakovo poreikiams tenkinti leido savo pasiskolintas lėšas, šiuo atveju yra visai netinkamas. Antra, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog niekaip neprisidėjo prie ieškovės profesinės veiklos, bendrai nevykdė jokio verslo (Sprendimo 10 p.). Abi šalys patvirtino, kad susipažino 2020 m. rugpjūčio mėn. Bylą nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad žala atsirado ieškovės 2015-2018 m. atliktų veiksmų pagrindu, kuomet ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Taigi, ieškovė negalėjo nežinoti prievolės atsiradimo pagrindo. Trečia, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas prieš sudarydami santuoką 2020 m. spalio 2 d. sudarė ikivedybinę sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą (ikivedybinės sutarties 3.3 punktas nustato, kad pagal vieno sutuoktinio vardu priimtas prievoles atsakys tik tas sutuoktinis savo asmeniniu turtu). Nustatyta, kad ikivedybinės sutarties sudarymą iniciavo ieškovė. Taigi, ieškovė savo aktyviais veiksmais siekė sutuoktinių turto ir įsipareigojimų atribojimo.
15. Ieškovė VGTPT 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu nėra atleista nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, t. y. nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginimo (VGTPT sprendimo rezoliucinės dalies 4 p.).
16. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau nurodyta, įvertinus, kad atsakovo pozicija sutapo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija (atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti prievolę solidaria – Sprendimo 3, 28 p.), atsižvelgus į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti patirtas išlaidas iš ieškovės, spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas tenkintinas proporcingai tenkintų/atmestų visų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. šio trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atlygintinos iš ieškovės tokioje apimtyje: 2 450,25 x 0,75 = 1837,69 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 277 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti papildomą sprendimą.
Priteisti iš ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1837,69 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 69 ct) trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Mauricė