Baudžiamoji byla Nr. 1-85-849/2012
Proceso Nr. 1-52-1-00918-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.6.3, 1.1.9.4., 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 13 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,
sekretoriaujant Rasai Naruševičienei,
dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui,
kaltinamojo gynėjui K. S.,
civilinio ieškovo ir juridinio asmens Alytaus r. Krokialaukio T. N. – Naruševičiaus vidurinės mokyklos įgaliotam atstovui I. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis V. K. 2011 m. rugpjūčio 19-22 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, naktį bei rugpjūčio 23-osios naktį (duomenys neskelbtini) prie čia esančios Krokialaukio T. N.-N. vidurinės mokyklos, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiais asmenimis, neturinčiais amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, nepilnamečių akivaizdoje iš užtvaro į vidinį mokyklos kiemą išrovė metalinį strypą, juo išdaužė elektros apšvietimo žibinto, esančio virš pagrindinio mokyklos įėjimo, stiklą, išbadė mokyklos pastato išorinės sienos tinke nemažiau 20 skylių, išrovė ir išspardė gėles iš lysvės priešais pagrindinį mokyklos įėjimą, Krokialaukio T. N.-N. vidurinei mokyklai dėl turto apgadinimo padarydamas 1080 Lt turtinę žalą. Tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d.
Kaltinamasis V. K. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną su nepilnamečiais M. ir I. išėjo pasivaikščioti prie mokyklos. M. pasiūlė padaryti kokią neąmonę, todėl jis ištraukė metalinį strypą ir padavė M., kuris su strypu ir sudaužė elektrinį žibintą, stiklą, padarė skyles mokyklos sienoje. Duodamas strypą M., jis nepagalvojo, kad strypu bus daužomas mokyklos turtas. Po trijų dienų jis vėl su nepilnamečiais M., M. ir I. nuėjo prie mokyklos, kur su M. užklė užtvarą ant medžio, o I. rovė gėles iš lysvių ir mėtė. Mintis taip elgtis jiems kilo visiems. Po to jis nuėjo pas direktorę ir atsiprašė, sutarė dėl žalos atyginimo, įvertinant ją 700 Lt., ir ją atlygino. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad tai jis padarė dėl lengvabūdiškumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir remiamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja I. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad esanti T. N.-N. vidurinės mokyklos direktorė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.40 val. iš mokyklos Krokialaukyje išvažiavo namo. Taip pat į namus išvyko ir kiti mokyklos darbuotojai. Rugpjūčio 23 d. apie 7.50 val. ji atvyko į mokyklą ir pastebėjo subadytą mokyklos sieną, o atėjusi prie pagrindinių durų, pamatė, kad yra išdaužtas lauko žibinto stiklas. Mano, kad visa tai atsirado iš po nakties, kadangi vakarais ir nakties metu prie mokyklos pastoviai renkasi vietiniai nepilnamečiai ir mažamečiai. Dar vėliau buvo rastas sulaužytas įvažiavimo prie mokyklos katilinės metalinis užtvaras ir užkeltas ant pagrindinių mokyklos laiptų dviračių stovas. Apskaičiuota žala mokyklai siekia 1080 Lt. Šiuo nusikaltimu įtaria Krokialaukio miestelio mažamečius ir nepilnamečius (b.l. 18-19).
Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl savo ankstesnių parodymų šioje byloje pareiškia, kad kai ką melavo, o dabar nori pasakyti teisybę, būtent: 2011 m. rugpjūčio mėn., kelios dienos prieš 22 d. vakare su V. lydėjo jau ankstesnėje apklausoje minėtą I. į namus pro mokyklos pastatą. Beeinant pro pastatą, V. nubėgo prie metalinio užtvaro, užtveriančio įvažiavimą link mokyklos katilinės, ir pradėjo lupti metalinį stulpelį, į kurį atsiremia užtvaras. Prisidėjo ir jis, kodėl – sunku paaiškinti – iš durnumo. Abu išklibino ir išlupo tą stulpelį, tiksliau strypą su dvišaku galu. Jis paėmė tą strypą ir dėjo smūgį galu į arčiausiai esančią, t.y., į sieną, ant kurios yra gaisriniai laiptai, taip išdaužydamas skylę tinke. Po to iš jo strypą perėmė V. ir strypu badė sieną. Jiems buvo linksma, juokėsi. Po to jis pats vėl perėmė strypą ir jau prie pagrindinio įėjimo juo išdaužė, o tiksliau suskaldė virš įėjimo kabančio žibinto stiklą, bet tuokart stiklai neišbyrėjo. Toliau I. irgi nenorėdama atsilikti, perėjo per gėlių klombą, numindama gėlių krūmelius. Tą metalinį strypą lydint I. išmetė per tvorą į žoles prie sankryžos. Sankryža yra einant keliu nelabai toli nuo mokyklos. Rugpjūčio 23-iosios. naktį jam paskambino V.. Tuo metu jis buvo pas M. namuose. Viktoras pakvietė išeiti pasivaikščioti po Krokialaukį. Nuėjus iki jo namų, V. pasirodė su savo drauge J.. Ėjo prie krioklio, o paskui grįždinėjo pro mokyklą. Iš pradžių sėdėjo ant mokyklos pagrindinių laiptų. Besėdint jis pakrapštė tą jau suskaldytą žibintą ranka ir šukės pabiro ant laiptų. Po to jis užkėlė metalinį dviračių stovą, stovėjusį prie tako, ant pagrindinių laiptų. Po to ėjo namo ir prie tos jau jų apgadintos sienos V. vėl priėjo ir pradėjo spardyti, išdaužydamas skyles. Po to jis užkėlė užtvarą ant medžio, šokinėjo ant jo. Nematė, kad kas nors būtų apspjaudęs mokyklos duris. J. ir M. nieko neprisidėjo, nedarė. Į gėles tąkart neatkreipė dėmesio. Tą naktį niekas iš jų nespardė. Kai Krokialaukio mokyklos apniokojimas pradėjo garsėti, kai parodė per Alytaus TV, vieną kartą V. girtas atėjo pas M., kur buvau ir jis ir pradėjo sakyti, kad jis esą prisiims kaltę vienas, juos išsuks. Nežino, ką šis įsivaizdavo. Jis liepė visą kaltę per apklausas versti jam. Todėl aną sykį ir iš dalies melavo. Dėl savo poelgio dabar gailisi, apgalvojo, kad padarė negerai ( b.l 24-25;26-27).
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos negali pasakyti, vėlai vakare pas jį namuose buvo draugas M. G.. Šiam į telefoną paskambino kaimynystėje gyvenantis V. K. ir paklausė, ar nenorėtų eiti pasivaikščioti po miestelį – taip jam sakė M.. Jie sutiko ir ėjo pro V. namus, kurie yra netoli jo namų, link krioklio. V. buvo su savo drauge J.. Visi ėjo pasivaikščiodami, apsuko ratą ir nuėjo prie mokyklos. Prie mokyklos V. priėjo prie metalinio užtvaro, užtveriančio įvažiavimą į vidinį kiemą, pakėlė tą užtvarą, užmetė ant medžio šokinėjo per jį. Gal jis norėjo „pavaidinti“ prieš tą savo draugę arba juos. Po to V. nuėjo prie mokyklos kampo keliu spyrė į sienos tinką bei kirto alkūne, padarydamas sienoje įdubimus. Matė, kad sienoje yra daugiau skylučių, tačiau tąkart apie jas nešnekėjo, negalvojo, kad čia susiję su V. kaip nors. Prie mokyklos taip pat atėjo tokia mergaitė I.. Ji tarsi draugauja su M.. Ji kaip tik ateidinėjo nuo kitos pusės, nuo pagrindinio įėjimo, todėl jis nematė, ar ji galėjo išmindžioti ir išmindžiojo gėles. Paskui jie grįžo į namus. Kitą dieną V. atėjo pas jį į namus, atrodo, lyg tada pas jį buvo taip pat ir M.. V. gyrėsi, kad tai, ką jis padarė naktį, tai dar ne viskas, nes kažkurią naktį iki to jis strypu išbadė daug skylių sienoje. Iš kur tas strypas – jis iš pradžių nežinojo, tik vėliau M. sakė, kad V. tą strypą išlupęs iš katilinės užtvaro. Iš kur jis tai žinojo – pats nežino – ar jis pats matė, ar jam pasakojo V.. Kur V. padėjo strypą, jis taip pat nežino. Dabar tiksliai neatsimena, ar V. gyrėsi savo „žygdarbiais“ iki laidos per Alytaus TV, ar po jos ( b.l. 20-21).
Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. antrojoje pusėje ją draugas V. iš Krokialaukio, jo pavardės nežino, pasikvietė pas save į namus ir ji nuvažiavo dienos metu. Pas V. liko nakvoti. Vėlai vakare, galima sakyti naktį V.sugalvojo, kad reikia išeiti pavaikščioti po miestelį. Jis paskambino savo draugui, kurio ji iki tol nebuvo mačiusi: tokiam M. ir taip pat pasikvietė ateiti. Jiems su V. išėjus, prie jo namų priėjo M. su kitu berniuku M.. Ir visi keturi ėjo į miestelį, apsuko ratą, o paskui nuėjo prie mokyklos. Sėdėjo ant pagrindinio įėjimo laiptų, šnekėjosi. M. atsistojo, pasistiebė ir pradėjo ranka krapštyti iš kabančio virš įėjimo žibinto stiklus. Matėsi, kad žibinto stiklas įskeltas. M. stuktelėjo ranka ir šukės pabiro ant žemės. Paskui V. su M. pradėjo girtis, kad štai kelios dienos prieš jiedu abu išbadė mokyklos sienas, padarydami skyles: parodė skyles sienoje šalia pagrindinio įėjimo, taip pat sienoje, ant kurios pritvirtinti gaisriniai laiptai. Kuo tai padarė – nepasakojo. Taip pat tvirtino, kad buvo užkėlę užtvarą ant medžio ir dar kartą V. tą užtvarą ant medžio užkėlė. Be to, M. ant pagrindinių laiptų užkėlė kažkokį geležinį daiktą, kuris prieš tai stovėjo prie tako, o V. dar sugalvojo pavaidinti – kumščiu kirto į sieną netoli gaisrinių laiptų ir išdaužė skylę. Ji nieko nedarė, bandė stabdyti, kad nebūtų problemų, bet jie nelabai paisė. M. nieko nedarė, tik stebėjo. Prie mokyklos užtruko apie valandą laiko, o paskui grįžo kas sau. Ar gėlės buvo savo vietoje – neatkreipė dėmesio. Jos akivaizdoje prie jų niekas nelindo (b.l. 22-23).
Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. ir M. ji pažįsta. M. pavardė yra G., M. pavardės nežino. V. pažįsta tik iš matymo - keletą kartų yra mačiusi. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje ji buvo pas senelę Ž. Krokialaukio k.. Kokia tiksliai diena buvo – negali pasakyti, bet kartu su drauge buvo prie vidurinės mokyklos, ten kartu su M. ir M. žaisdavo futbolą. V. būdavo labai retai, kartais ateidavo ir greitai išeidavo. Kas apgadino mokyklos pastatą, išdaužė šviestuvą, išmindė gėles ir užkėlė ant pagrindinių laiptų dviračių stovą – ji nežinanti, tik vieną vakarą joms su drauge einant pro mokyklą, priėjo M. su M. ir užkalbino. Jie tuo metu buvo prie mokyklos, bet ką darė – nematė. Dar ten matė girtą V. kartu su dar keliais vaikinais. Ji gėlių nemindžiojusi, tik esą matė, kaip ant jų dviračiu užvažiavo kažkoks vaikas, kurio nepažįsta. Kas apgadino mokyklos turtą ji nežino ir nematė, tik esą kaime daug kas kalbėjo, kad tai padarė V. (b.l. 34).
2011-09-12 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis V. K. parodo, kur jis 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje su M. G. ir I. K. apgadino Krokialaukio vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) pastatą, kur išmetė apgadinimo įrankį; minėtas įrankis – metalinis strypas parodytoje vietoje rastas ir paimtas (b.l. 44-49).
2011-08-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esanti Krokialaukio T. N.-N. vidurinė mokykla ir padaryti apgadinimai( b.l. 5-9).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiais asmenimis, neturinčiais amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą, ir dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Civilinio ieškinio nėra.
Išnagrinėjus ir įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas (b.l. 60-61).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka du kartus (b.l. 60-61). yra lankęsis pas gydytoją psichitarą, jam nustatyta diagnozė: kiti mišrūs elegsio ir emocijų sutirkimai (b.l. 63).
Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, susitaikė su juridinio asmnes atstovu ir šis jam atleido. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis dar vyksiančio ikiteisminio tyrimo metu aktyviais veiksmais dėjo pastangas pašalinti savo nusikalstamos veikos padarinius: pripažino savo kaltę ir atlygino juridiniam asmeniui žalą, dėl ko juridinis asmuo - civilinis ieškovas net nereiškė civilinio ieškinio (b.l. 11).
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį. Iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą jis padarė atsitiktinai ir spontaniškai, dėl lengvabūdiškumo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų jo elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamasis V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir juridinio asmens atstovui susitaikius, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 2d. 3p., 70 str.).
V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 56-57).
Daiktinis įrodymas – metalinis strypas pagal pakvitavimą grąžintas Krokialaukio vidurinei mokyklai (b.l. 50), todėl jo grąžinimo klausimas nespręstinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
V. K., kurio veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir juridinio asmens atstovui susitaikius, ir baudžiamąją bylą V. K. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. ir 70 str. paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Diana Atajeva