Civilinė byla Nr. 3K-3-55/2011

         Procesinio sprendimo kategorijos:

104.5; 104.10; 121.15

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbalas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Balionų karaliai“) dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – pripažinimo neteisėta bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 9 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo; 2) pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 9 punktus; 3) priteisti iš atsakovo 1500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. vasario 9 d.; 4) negrąžinti į darbą, o priteisti DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 3120 Lt; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Šalių 2007 m. spalio 1 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu ieškovas dirbo UAB „Vilbalas“ vadybininku; darbo užmokestis nuo 2008 m. liepos 1 d. – 2000 Lt. Anot ieškovo, 2009 m. sausio 15 d. (jo ligos metu) personalo direktorė paprašė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, o, jam atsisakius, buvo pagrasinta, kad bus atleistas už netinkamai atliekamas pareigas ir darbo drausmės pažeidimus. Grįžusiam po ligos į darbą, ieškovui 2009 m. vasario 5 ir 6 dienomis buvo pateikti du reikalavimai pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų – pravaikštų ir įmonės lėšų panaudojimo savo reikmėms; vėliau darbdavys priėmė ginčijamą įsakymą. Ieškovo nuomone, atleidimas iš darbo nepagrįstas, nes: 1) nedarbingumo laiku jis nesinaudojo įmonės kreditine kortele ir šia kortele nuo 2008 m. spalio 24 d. iki gruodžio 5 d. nemokėjo už kurą; tris kartus – 2008 m. gruodžio 25, 26 ir 30 dienomis jis kortele mokėjo už degalus, nes tuo metu privalėjo dirbti, nors sirgo; 2) už įmonės lėšas jis remontavo savo automobilį, kuris buvo naudojamas įmonės reikmėms, nes tai daryti leido bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Ieškovo teigimu, nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 6 d. jis buvo darbe, vasario 2 d. neprivalėjo būti, nes tą dieną dar galiojo nedarbingumo pažymėjimas. Anot ieškovo, jo darbo vieta nesusieta su konkrečiu darbovietės adresu ar struktūrinio padalinio buvimo vieta, darbdavys konkrečios darbo vietos nesuteikė. Ieškovas nurodė, kad atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu sukėlė neigiamų išgyvenimų; dėl darbdavio savivalės ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvo pažemintas ieškovo orumas, pradėjo nebepasitikėti savimi, sutriko miegas, todėl priteistina neturtinė žala.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo, kuris pasinaudodamas tarnybine padėtimi pasisavino 1865,58 Lt be teisinio pagrindo ir nesąžiningai praturtėjo atsakovo sąskaita. Atsakovas pažymėjo, kad tik ieškovui buvo leista naudotis automobiliu ir kuro kreditine kortele. Anot atsakovo, ieškovas nuo 2008 m. spalio 24 d. iki lapkričio 5 d. sirgo, nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 7 d. atostogavo; nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. vasario 2 d. taip pat sirgo, tačiau per tą laikotarpį pasinaudojant kortele buvo 15 kartų piltasi kuro, taip pat plautas automobilis, perkamos kitos automobilių priežiūros priemonės. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas klastojo kasos išlaidų orderius ir nepagrįstai praturtėjo, t. y. pasisavino atsakovui priklausančias lėšas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo; ieškovo į darbą negrąžino ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4000 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. – 20 000 Lt; įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį po 90,90 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovo 1500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir 1000 Lt neturtinės žalos; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2008 m. spalio 24 d. iki lapkričio 5 d. sirgo, nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki gruodžio 5 d. atostogavo, nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. vasario 2 d. sirgo. Atsižvelgdamas į tai, kad nei darbo sutartyje, nei kituose įmonės vidaus dokumentuose nebuvo aptarta konkreti vadybininko darbo vieta, teismas sprendė, kad vadybininkas darbo funkcijas gali atlikti ir savo gyvenamojoje vietoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2009 m. vasario 17 d. raštu ieškovui pranešė, jog darbdaviui inspekcijos reikalavime nurodyta pašalinti DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus – kiekvienoje darbo sutartyje nurodyti konkretų struktūrinį padalinį, be to, rašte nurodyta, kad darbdavys vienašališkai, pažeisdamas DK 203 straipsnio nuostatas, sumažino darbo užmokestį iki 1300 Lt, surašytas reikalavimas pašalinti nurodytos teisės normos pažeidimą. Byloje nėra darbuotojo raštiško išankstinio sutikimo dirbti sumažinus darbo užmokestį, todėl laikytina, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną buvo toks, koks nustatytas 2008 m. birželio 30 d. pakeitimu – 2000 Lt. Nustatęs, kad ieškovo paskutinė nedarbingumo savaitė buvo nuo 2009 m. sausio 27 d. iki vasario 2 d., teismas sprendė, jog vasario 2 d. ieškovas neprivalėjo būti darbe. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, neginčijamai įrodančių, jog ieškovas nebuvo darbe nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 6 d., todėl pripažino, kad ieškovas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 9 punktą atleistas neteisėtai. Teismas konstatavo, kad tiek iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tiek iš bylos duomenų matyti, jog bendrovės direktoriaus pavaduotojas, leido ieškovui padengti savo asmeninio automobilio, kuris naudojamas įmonės reikmėms, remonto išlaidas; be to, remontuodamas techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuri naudojama ir įmonės reikmėms, ieškovas veikė darbdavio interesais. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog ieškovas įmonės kreditinę kortelę, už kurią buvo sumokama už kurą, naudotų ne darbo reikalais. Nustatęs, kad ieškovas elektroniniu paštu siuntė užklausimus dėl darbo nedarbingumo laikotarpiu, be to, metų pabaigoje vyko į susirinkimą Vilniuje, 2008 m. gruodžio 24 d. pasirašė sąskaitą-faktūrą Nr. 321055, teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atliko tam tikras darbo funkcijas, nors tuo metu buvo nedarbingas dėl ligos. Nenustatęs, kad ieškovas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įmonei priklausančio turto naudojimą, teismas sprendė, kad ieškovas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 4, 7 punktus atleistas neteisėtai. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepageidauja būti grąžintas į pirmesnį darbą, darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ieškovui priteistina išeitinė kompensacija ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. ieškovui nustatytas 2000 Lt dydžio darbo užmokestis sumažintas pažeidžiant DK 203 straipsnio nuostatas, laikytina, jog vidutinis darbo užmokestis yra 2000 Lt. Be to, Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad darbdavys pažeidė DK nuostatas, neįspėjęs bei negavęs raštiško sutikimo, sumažindamas ieškovui darbo užmokestį, todėl iš atsakovo priteistina ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis – 1500 Lt (nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. vasario 9 d.). Atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į teismų praktiką, teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 1 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; konstatavo, kad ieškovas iš darbo 2009 m. vasario 9 d. įsakymu atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, paliko nepakeistą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pasiaiškinimuose nurodė, jog dirbo parduotuvėse, tačiau vėliau aiškino, kad tomis dienomis jis dirbo namie. Atsižvelgdama į bylos rašytinius duomenis ir prieštaringus ieškovo paaiškinimus, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 235 straipsnio 9 punktą. Atsakovas netiksliai nurodė atleidimo pagrindą, todėl laikytina, kad ieškovas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nors Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad atsakovas pažeidė DK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodydamas konkrečios ieškovo darbo vietos, tačiau, kolegijos vertinimu, tai negali būti pagrindas neatvykti į darbą ir nevykdyti darbo funkcijų. Kolegija sutiko, kad ieškovas nepadarė DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktuose nurodytų pažeidimų. Nustačiusi, kad ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo, nors ir nepasirašė, tačiau įsakymą gavo ir laiku teismui pateikė ieškinį, kolegija darė išvadą, jog nebuvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Bylos apeliacinio nagrinėjimo metu atsakovui pateikus patikslintus duomenis apie lėšų išmokėjimą ieškovui, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo sumokėta 333,33 Lt darbo užmokesčio skirtumas nuo 1300 Lt iki 2000 Lt, kolegija darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra nepagrįstas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui už atostogas ir ligos laikotarpį buvo kompensuota pagal atlyginimą, gautą iki atlyginimo sumažinimo. Nustačiusi, kad ieškovas atleistas pagrįstai, kolegija panaikino sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad atsakovas pažeidė DK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodydamas konkrečios kasatoriaus darbo vietos. Konstatuodamas, kad nors Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog atsakovas pažeidė DK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai negali būti pagrindas neatvykti į darbą ir nevykdyti darbo funkcijų, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tada, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. VšĮ „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-694/2001). Darbdavys organizuoja darbą, atsižvelgdamas į DK 35 straipsnio 1, 2 dalis, jis privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo principų; darbdavio pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Anot kasatoriaus, nenurodydamas tikslios darbo vietos darbdavys neužtikrino darbuotojo garantijų, nustatytų DK 95 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo, pažeidė darbuotojo teisės į tinkamas darbo sąlygas principą, įtvirtinamą Europos socialinėje chartijoje (2 straipsnio 6 punktas); neužtikrino darbuotojo teisės į tinkamą informavimą apie darbo sąlygas (DK 95 straipsnio 1 dalis); neatliko savo pareigos informuoti darbuotoją, kuri įtvirtinama Europos Tarybos 1991 m. spalio 14 d. direktyvoje Nr. 91/533/EEB18 dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie sąlygas, taikomas sutarčiai ar darbo santykiams (1 straipsnis, 2 straipsnio b pastraipa). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Tik esant šių elementų visumai galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kad, esant ilgą laiką trukusiam kitokiam, negu apibrėžta darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojo elgesiui, kuris nepaneigia pareigos dirbti darbdavio interesui, o darbdaviui tai žinant ir toleruojant, darytina išvada, kad, nors formaliai ir pažeidžiama darbovietėje nustatyta darbo tvarka, tačiau atitinkamas esamą padėtį žinančio atsakovo elgesys, trunkantis ilgą laiką, paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtam elgesiui ir kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylos šalių informavimo apie bylos laiką ir datą pareigą – CPK 117, 118 straipsnius. Kasatorius, teikdamas 2010 m. vasario 9 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad byla bus vedama per advokatę, taip pat tituliniame puslapyje nurodė prašymą siųsti korespondenciją atstovui. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pateiktą ieškovo prašymą, išsiuntė procesinius dokumentus pačiam ieškovui. Lietuvos teismų informacijos sistemoje Liteko buvo pateikta vieša informacija, kad bylos nagrinėjimas vyks 2010 m. rugsėjo 9 d. 14.00 val. Ši informacija buvo vieša ir 2010 m. liepos 26 d., kai kasatorius kreipėsi į teismą prašydamas informuoti, ar nėra pateikta naujų procesinių dokumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimas jau buvo priimtas kasatoriaus neinformavus apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo datą, todėl kasatorius ir jo atstovas prarado galimybę dalyvauti procese apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus manymu, toks sprendimo priėmimas neatitiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. Rekomendacijos Nr. (95)5 nuostatų, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos civilinėse ir komercinėse bylose, kad efektyvios apeliacinės procedūros atitinka visų bylos šalių bei teisingumo vykdymo interesus. Taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo procese principas.

4. Dėl pirmiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių netinkamo išaiškinimo bei vertinimo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 176, 185, 414 straipsniai), apeliacinės instancijos teismo išvados laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis. Proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui, dėl to nukentėjo bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimas, ir tai turėjo įtakos teismo išvadų teisingumui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Balionų karaliai“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vilbalas“) prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009), atsakovas teigia, kad nurodyti darbovietę (įmonę) sudarant darbo sutartį yra būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalių susitarimu. Tai, kad darbo sutartyje nurodoma tik darbovietė, nelaikoma pagal nacionalinius teisės aktus darbuotojo teisinių interesų pažeidimu. Ta aplinkybė, kad Valstybinės darbo inspekcija 2009 m. vasario 17 d. rašte nurodė, jog atsakovas pažeidė DK 95 straipsnio 1 dalį, negali būti laikoma pakankamu įrodymu. Atsakovo nuomone, kasatoriaus nuorodos į direktyvos Nr. 91/533/EEB18 nuostatas yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus – Darbo kodeksą ir kitus darbo įstatymus.

2. Pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo priežastis ir jų svarbą – darbuotojui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu pažeidimas tikrai padarytas, o paskirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Pašventupio Baltutė“, bylos Nr. 3K-3-1298/2002; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. S. IĮ „Sadarna“, bylos Nr. 3K-3-446/2003).

3. Anot atsakovo, kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Č. v. VšĮ „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-694/2001, pasisakyta dėl atsisakymo vykdyti darbo funkcijas, nenumatytas darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose bei kituose darbdavio lokaliniuose teisės aktuose. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009): šioje byloje visai kitokios faktinės aplinkybės, todėl nurodyta nutartis negali būti taikoma šalių teisiniams santykiams.

4. Apie tai, kad bylą ves per advokatę, kasatorius nurodė 2010 m. vasario 9 d. atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau nuo atsiliepimo iki nutarties, kuria buvo perkelta teismo posėdžio data, praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, o atstovavimo sutartis teismui iš viso nebuvo pateikta. Atsakovas pažymi, kad kasatorius net nenurodo tos aplinkybės, jog jis nėra gavęs teismo nutarties. Taigi kasatoriaus argumentas dėl netinkamo informavimo apie paskirtą posėdžio datą ir laiką neparemtas jokiais įrodymais, o pateiktas išrašas iš LITEKO duomenų bazės negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad teismas tinkamai neinformavo apie posėdžio datą ir laiką, nes pati šalis, kuri per tris mėnesius iki nutarties dėl perkeltos posėdžio datos (ir net iki teismo posėdžio datos) nesudarė jokios atstovavimo sutarties su savo atstovu, negali būti laikoma rūpestingu ir sąžiningu proceso dalyviu. Anot atsakovo, CPK 118 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą ir pateikia teismui reikiamus procesinius dokumentus, o ne tik praneša, kad galbūt ves bylą per atstovą, atstovavimo sutartį pateiks teismo posėdžio metu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose šalių ir jų atstovų dalyvavimas nėra būtinas, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo bylą išnagrinėti. Anot atsakovo, byloje nėra sutarties dėl kasatoriaus atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad atstovavimo sutartimi kasatorius nebuvo pavedęs advokatei jam atstovauti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2005; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. UAB „VP Market“, bylos Nr. 3K-3-105/2006). Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai informavo visus 2010 m. gegužės 26 d. jam žinomus bylos proceso dalyvius (šalis ir atsakovo atstovą). Šuo atveju teismas vadovavosi ne nuoroda į LITEKO duomenų bazę, bet siuntė konkrečius procesinius dokumentus konkretiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ prašymą dėl įkeisto nekilnojamojo daikto perdavimo, bylos Nr. 3K-3-183/2007).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl informavimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdį

 

CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyksta pagal byloje esančią medžiagą, todėl byloje dalyvaujančių asmenų atvykimas į teismo posėdį nebūtinas (CPK 314 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Jie turi būti tinkamai informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 319 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Apeliacinės instancijos teismas dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, praneša teismo pranešimais, kurių įteikimo adresatams tvarka nustatyta CPK 117–132 straipsniuose (CPK 133 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 124 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis). Tai paaiškinama tuo, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų, taigi ir teismo pranešimų, įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Asmenims, nevykdantiems šios informavimo pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalis bylą veda per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnis). Procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui yra įteikiami to asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 122 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl byloje dalyvaujančio asmens teisės būti informuotam apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei aiškindamas tai reglamentuojančias proceso teisės normas, yra nurodęs, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą gali būti pažeista tik tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui grąžinamas konkrečiam asmeniui neįteiktas pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas bylą išnagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pripažįstamas atitinkamo teismo pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs apeliacinės instancijos teismo pareigą prieš sprendžiant dėl galimybės nagrinėti bylą teismo posėdyje išsiaiškinti, ar pranešimas dalyvaujančiam byloje asmeniui buvo išsiųstas, ar išsiųstas tinkamu, t. y. paskutiniu teismui žinomu, procesinių dokumentų įteikimo vietos adresu, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010). Taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010). Tais atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 122 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v. R. P., bylos Nr. 3K-3-228/2005).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ši civilinė byla Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. sausio 26 d. nutartimi, sudarius teisėjų kolegiją bei paskyrus jos pirmininką ir pranešėją, buvo paskirta nagrinėti apeliacine tvarka 2010 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje. Atitinkama informacija apie bylos nagrinėjimą 2010 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje buvo paskelbta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Ieškovas, kuriam procesinius dokumentus dėl prasidėjusio apeliacinio proceso pirmosios instancijos teismas išsiuntė jo (ieškovo) byloje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (ieškovas 2010 m. kovo 18 d. prašymu (T. 1, b. l. 53) buvo informavęs teismą apie savo adreso pasikeitimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 39-44). Šiame atsiliepime yra nurodytas jo (ieškovo) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas ieškovo atstovas bei pastarojo adresas korespondencijai S. Šimkaus g. 12-12, Klaipėda, bei išdėstytas prašymas-nurodymas korespondenciją siųsti atstovui, taip pat nurodoma, kad byla bus vedama per advokatę J. U., kad atstovavimo sutartis bus pateikta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, siekdama užtikrinti darbo bylos išnagrinėjimo operatyvumą, teismo posėdį šioje civilinėje byloje perkėlė, bylą paskyrė nagrinėti 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdyje (T. 2, b. l. 48, 49). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. rašto (T. 2, b. l. 50) matyti, kad pastarosios teismo nutarties kopija ieškovui siųsta adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovo atstovui ji nesiųsta. Iš byloje esančio tuščio voko (T. 2, b. l. 54) matyti, kad 2010 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apygardos teismas šiuo voku siuntė korespondenciją ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas ieškovui nebuvo įteiktas ir buvo 2010 m. birželio 4 d. grąžintas siuntėjui todėl, kad „negyvena toks asmuo“. Tai suponuoja išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 19 d. nutarties kopija, kuria ieškovas turėjo būti informuotas apie pasikeitusį (paankstintą) bylos nagrinėjimo laiką, ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įteikta. Ant nurodyto voko (T. 2, b. l. 54) taip pat yra padarytas įrašas „pakartotinai (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 4 d.“, kuris gali reikšti tai, kad teismas ėmėsi priemonių (ketino imtis priemonių) dėl ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) neįteiktos pašto siuntos (procesinio dokumento) siuntimo ankstesniu ieškovo (ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį) nurodytu ieškovo adresu. Perkėlus apeliacinės instancijos teismo posėdžio datą į 2010 m. birželio 17 d., Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvusi informacija nebuvo pakoreguota, šios sistemos 2010 m. liepos 26 d. duomenimis, teismo posėdžio data – 2010 m. rugsėjo 9 d. (T. 2, b. l. 104). Byla apeliacine tvarka išnagrinėta 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdyje nedalyvaujant nei ieškovui, nei jo atstovei.

Pirmiau nurodyti bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad ieškovas, pažeidžiant proceso teisės normas, jo nurodytu būdu (per atstovę) ir nurodytoje procesinių dokumentų įteikimo vietoje (atstovės adresu korespondencijai – S. Šimkaus g. 12-12, Klaipėda) nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 17 d. posėdžio laiką, nes teismo procesinis dokumentas buvo išsiųstas ne ieškovo (atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodytu atstovės adresu. Teismo procesinis dokumentas, siųstas ieškovui atsiliepime į apeliacinį skundą jo nurodytu savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ieškovui įteiktas nebuvo, buvo grąžintas teismui, neradus adresato. Nurodytos išvados nepaneigia bylos duomenys apie teismo ėmimąsi priemonių (ketinimą imtis priemonių), kad teismo procesinis dokumentas ieškovui būtų įteiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytu ieškovo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamuoju atveju, atsižvelgiant į ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį teismo procesinis dokumentas ieškovui turėjo būti siunčiamas ir įteikiamas jo atstovei. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti į tai dėmesį, įvertinti visas teismo procesinio dokumento įteikimo aplinkybes ir tik būdamas įsitikinęs, kad ieškovas ir jo atstovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, galėjo nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui bei jo atstovei. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais ir išvadomis, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylos šalių informavimo apie bylos laiką ir datą pareigą – CPK 117, 118 straipsnius, taip pat šalių lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš prie kasacinio skundo pridėto Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų tvarkaraščio, paimto iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, matyti, jog pagal 2010 m. liepos 26 d. buvusius duomenis ši civilinė byla apeliacine tvarka turėjo būti nagrinėjama 2010 m. rugsėjo 9 d. Taigi kasaciniame skunde pagrįstai apeliuojama į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pateikta vieša informacija apie vėlesnį nei įvyko iš tikrųjų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, šalina prielaidas konstatuoti ieškovą nesilaikius pareigos rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), domėtis proceso eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010).

Konstatuoti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui ir esantys pagrindu naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti kasacinio teismo, tai, panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Panaikindama apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl to, kad buvo suvaržyta kasatoriaus galimybė dalyvauti (pačiam ar per atstovą) teismo posėdyje ir taip pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija negali vertinti apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo kitais kasaciniame skunde nurodytais pagrindais, nes, pašalinus proceso teisės normų pažeidimus ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus iš naujo, priimtame procesiniame sprendime gali (ir turi) būti įvertinti kasatoriaus argumentai dėl bylos esmės, ir tai gali turėti įtakos kitokiam ginčo išsprendimui. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų.

Iš naujo nagrinėjant bylą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėdamas darbuotojo ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis taisyklėmis bei CPK XX skyriuje įtvirtintomis darbo bylų nagrinėjimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ar nėra pagrindo drausminę nuobaudą panaikinti atsižvelgiant į DK 242 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priima civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

 

 

Antanas Simniškis

 

 

 

 

Pranas Žeimys