Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1232-1009/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00939-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugsėjo 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo M. K.,
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismui nagrinėjimui perduota administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1232-1009/2021.
Protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai
ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsprendžia klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ANK 609 straipsnis). Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
ANK 609 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tokiu būdu administracinio nusižengimo protokole yra suformuluojamas kaltinimas ir apibrėžiamos administracinės atsakomybės ribos.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo vieta (duomenys neskelbtini), tačiau tiksli vieta, t. y. kokia konkreti plovyklos kolonėlė buvo apgadinta ir kur galimai įvyko eismo įvykis - nenurodyta, o nagrinėjamu atveju tarp proceso dalyvių dėl to kilo ginčas, dėl ko administracinio nusižengimo protokolą būtina tikslinti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog dėl šio administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumo nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Iš teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių kyla pareiga privalomai nurodyti nusižengimo objektyviąją pusę, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o ne grindžiama numanomomis spėlionėmis dėl pareikšto kaltinimo, šiuo atveju teismas neturi spėlioti administracinio nusižengimo padarymo vietos, ji turi būti aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio fiksavimo protokolas yra visiškai neinformatyvus, jame nėra objektyvių ar net numanomų duomenų apie eismo įvykio vietą. Vien tik deklaratyvi administracinio nusižengimo protokole nurodyta eismo įvykio vieta nėra pakankama, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad M. K. kaltinamas padaręs 1640,03 Eur turtinę žalą, tačiau jokių žalos dydį pagrindžiančių duomenų institucija teismui nepateikė, nors teismas siūlė tą padaryti (b. l. 52).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog administracinio nusižengimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl turi būti tikslinamas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai jo surašymui.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr.A15.-1232-1009/2021 grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Sigita Kazlauskienė