Civilinė byla Nr. e2S-1504-560/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01027-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 3.4.2.1.1.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai: D. T., I. G., G. P., A. S., N. Š.-S., B. P., uždaroji akcinė bendrovė „Veika“, O. M., akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, Viridis Invest OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kredito unija „Saulėgrąža“, D. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Juniver“. 

2.       Nurodė, kad 2013 m. rugpjūtį pareiškėjos vyras paprašė nuvykti su juo pas notarą ir pasirašyti įgaliojimą, leidžiantį jam veikti pareiškėjos vardu. Neilgai trukus po įgaliojimo vyrui suteikimo, jis įsigijo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Šios įmonės veikloje pareiškėja nedalyvavo. Santuokos metu šeimoje dirbo tik vyras, pareiškėja buvo namų šeimininke, augino vaikus, kol nuosavybės teise turėjo tris butus, rūpinosi jų nuomos klausimais, po įgaliojimo vyrui suteikimo, jis butus savo nuožiūra pardavė. 2021 m. balandį prasidėjo jo įgytos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas. Dėl Covid sukeltų komplikacijų pareiškėjos vyras mirė (duomenys neskelbtini).

3.       Po vyro mirties, tvarkantis paveldėjimo klausimus bei antstoliui sudarius paveldimo turto apyrašą pareiškėja sužinojo, kad vyras paliko ją su 3 986 007,70 Eur dydžio skolomis. Negana to, iš teisininkų, į kuriuos kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos inicijavimo, sužinojo, kad yra savo vyro sprendimais paskirta dar ir įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadove. Pareiškėja nurodė, kad pradelsti įsiskolinimai kreditoriams viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), yra pernelyg dideli palyginus su jos gaunamomis pajamomis ir stipriai viršija jos galimybes atsiskaityti. Iš jos gaunamų pajamų pareiškėja negali padengti įsiskolinimų kreditoriams, šiuo metu pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams siekia 3 138 488,08 Eur. 

4.       Pareiškėja deda maksimalias pastangas dėl darbo paieškų, siunčia CV, eina į darbo pokalbius, prašo ir pažįstamų pagalbos dėl darbo vietos suteikimo, taip pat užsiregistravusi ir Darbo biržoje. 2024 m. balandžio 8 d. išsiėmė ir verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Iš šios veiklos nebus uždirbamos pagrindinės pajamos, sieks artimiausiu metu gauti pastovų ir kiek įmanoma geriau apmokamą darbą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šis santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančioje banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis 0,00 Eur. Nuosavybės teise turi likviduojamos dėl bankroto (duomenys neskelbtini) akcijas. Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma susideda iš: gyvenamųjų patalpų dalies komunaliniams mokesčiams – 100 Eur, transporto išlaidos – 40 Eur, maistas – 240 Eur, asmens higienai ir medikamentams – 80 Eur, drabužiams, avalynei – 40 Eur. Taipogi, kas mėnesį planuoja mokėti 100 Eur atlyginimą bankroto administratoriui. Taigi, būtiniesiems poreikiams bei bankroto administratoriaus atlygiui padengti reikalinga 600 Eur suma per mėnesį.

5.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo J. Š. klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėja valstybės (savivaldybės) biudžetams iš viso skolinga 2 677,55 Eur, iš jų: 1 600,20 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio, 128 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 341,24 – žemės mokesčio, 17,70 Eur – žemės mokesčio delspinigių, 529,61 Eur – baudos civilinėse bylose Nr. e2VP-28470-1089/2022, Nr. e2VP-5329-1014/2023, Nr. e2VP-29346-994/2022, Nr. e2VP-606-1134/2023, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kurios mokėjimo terminas - 2024 m. gegužės 5 d. Nenurašoma iš viso 589,61 Eur skola (529,61 Eur – baudos civilinėse bylose, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą). Prašo įvertinti J. Š. pateiktus dokumentus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, kitą surinktą medžiagą bei priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra.

7.       Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ atsiliepime prašo leisti baigti pradėtą vykdymo veiksmų procedūrą vykdomose bylose Nr. 0008/19/00668, Nr.0008/19/01624 ir Nr. 0008/20/01009 bei įpareigoti antstolį I. G. pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą tuo atveju, jeigu J. Š. bus iškelta fizinio asmens bankroto byla; J. Š. pareiškimo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą netenkinti. Nurodo, kad nors pareiškėja J. Š. turi daug pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau pagal teismui pateiktus duomenis pripažintina, kad ji paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, jos atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB „Šiaulių banke“, nėra lėšų ir ji teigia, jog neturi grynųjų pinigų, viršijančių vieną minimalią algą. Nurodydama argumentus apie savo turtą ir pajamas pareiškėja nepaaiškino, iš kokių lėšų ji gyveno paskutiniuosius trejus metus, todėl pripažintina, kad pareiškėja nepateikė visos būtinos informacijos apie savo turtą ir pajamas ir nėra laikoma sąžiningu asmeniu, kuriam gali būti iškelta bankroto byla. Pareiškėja per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo jokių pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Pareiškėja atliko sąmoningus veiksmus, kuriais buvo siekiama vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Nėra aišku nei kiek, nei iš kokių lėšų pareiškėja planuoja skirti pajamų daliniam kreditorinių reikalavimų dengimui. Pareiškėjos skola hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB yra 827 994,28 eurai, todėl užbaigus įkeisto turto realizavimo (apmokėjimo) procesą ir „Swedbank“, AB pervedus priklausančią sumą, J. Š. įsipareigojimai hipotekos kreditoriui sumažėtų iš esmės.

8.       Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ atsiliepime nurodė, kad kreditoriams nėra pateikta informacija, iš kur ir kokias pajamas gauna pareiškėja, nėra duomenų apie tai, kur pareiškėja dirbo ir kokiu būdu siekė vykdyti įsipareigojimus kreditoriams pastaruosius trejus metus. Nėra aišku, iš kokių pajamų šaltinių pareiškėja gaus 600 Eur/mėn. būtinųjų poreikių tenkinimui ir kokias sumas skirs kreditorių reikalavimų dengimui ateityje. Pareiškėja siekia vykdyti veiklą patalpose, kurias jau kurį laiką bandoma realizuoti varžytynėse. Verslo liudijimas išimtas prieš pat pareiškimo teismui pateikimą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo iškelti pareiškėjai J. Š. bankroto bylą ir prašo priimti sprendimą, įvertinus šalių pateiktus įrodymus bei kitą bylos medžiagą.

9.       Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą nagrinėti ir sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai priimti pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus. Nurodo, kad pareiškėja neatitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijaus, kadangi nuo pat vykdymo proceso pradžios (nuo 2020 m.) nevykdė prievolių išieškotojams, nesiėmė jokių veiksmų savo mokumui atkurti, nedirbo (ir šiuo metu nedirba), vilkino palikimo priėmimo procesą po sutuoktinio mirties, dėl ko buvo ženkliai apsunkintas išieškojimo nukreipimas į įkeistą palikimo turtą. Iš pateikto pareiškimo taip pat neaišku iš kokių piniginių lėšų buvo tenkinami pareiškėjos būtiniausi poreikiai po sutuoktinio netekimo, kas irgi įrodo, kad pareiškėja neatskleidžia reikšmingų aplinkybių dėl jos finansinės būklės. Pareiškėjos pozicija dėl planuojamų pajamų yra akivaizdžiai deklaratyvi ir neįrodyta, dėl ko akivaizdu, kad paties pareiškimo tikslas – sustabdyti vykdymo procesą ir įkeisto turto realizaciją neapibrėžtam laikotarpiui, pateikiant formalaus turinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.       Suinteresuotas asmuo Viridis Invest OU atsiliepime prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2024 m. balandžio 17 d. neišieškota iš pareiškėjos skolų kreditoriui suma su palūkanomis yra 1 002 259,34 Eur, prieštarauja dėl varžytinių stabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjai J. Š. bankroto bylą iškelti atsisakė. 

12.       Teismas nurodė, kad šiuo metu įsiskolinimai kreditoriams siekia 3 138 488,08 Eur, iš kurių 24 746,99 Eur O. M., 926 206,04 Eur UAB „Veika“, 4 683,71 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis skola sudaro 2 677,55 Eur, iš jų: 1 600,20 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio, 128 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 341,24 – žemės mokesčio, 17,70 Eur – žemės mokesčio delspinigių, 529,61 Eur – baudos civilinėse bylose Nr. e2VP-28470-1089/2022, Nr. e2VP-5329-1014/2023, Nr. e2VP-29346-994/2022, Nr. e2VP-606-1134/2023, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Nenurašoma iš viso 589,61 Eur skola (529,61 Eur – baudos civilinės bylose, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą), 211,85 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (2 798,59 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis), 133 126,86 Eur kredito unijai „Saulėgrąža“, 865 819,79 Eur AB „Swedbank“ bankui, 56 288,56 Eur D. J., 998 278,50 Eur Viridis Invest OU (Viridis Invest OU duomenimis neišieškotas skola 1 002 259,34 Eur), 10 873,71 Eur antstolei N. Š.-S., 5 290,64 Eur antstolei B. P., 59 156,38 Eur antstoliui I. G., 2 214,17 Eur antstoliui D. T., 38 818,03 Eur antstolei A. S., 11 825,66 Eur antstoliui G. P.. Taigi pareiškėjos skolos, kurių terminai yra pasibaigę, sumos viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA sumą.

13.       Pareiškėjos vardu registruotas turtas yra likviduojamos dėl bankroto (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių nominali vertė – 3 764,80 Eur ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 381 200 Eur, teismo eksperto V. S. atlikta ekspertize nustatyta 870 000 Eur rinkos vertė, pareiškėjos pateiktos nekilnojamojo turto vertintojo K. K. atliktos turto vertinimo išvados duomenimis minėto turto rinkos vertė 1 060 000 Eur). Pareiškėja neturi priklausomybių žalingiems įpročiams (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis), pareiškėja nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad trejus metus iki pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja sąskaita faktiškai nesinaudojo, į ją negavo jokių pajamų, iš sąskaitos nebuvo vykdomi mokėjimai. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad nedirbo, jai pragyventi padėdavo kiti asmenys, ji turėjo santaupų, parduodavo asmeninius daiktus, kas reiškia, kad pareiškėja paskutinius trejus metus naudojosi tik grynaisiais pinigais, savo poreikius tenkino iš kitų asmenų suteiktų lėšų, taip pat parduodama daiktus ir naudodama santaupas. Tokie faktiniai duomenys suponuoja, kad paskutinius trejus metus pareiškėja pragyveno iš neatskleistų pajamų šaltinių, tai yra pareiškėja faktiškai slepia savo realią turtinę padėtį. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad po vyro mirties darbo neieškojo, nes buvo sunku psichologiškai, sirgo dukra, Darbo birža siūlė nepriimtinus variantus. Nustatyta, kad pareiškėja tik prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo išsiėmė verslo liudijimą ir sudarė interjero projektavimo sutartis. Teismo vertinimu, nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje, tačiau byloje nėra jokių reikšmingų duomenų apie pareiškėjos finansinę būklę ir jos gaunamas pajamas. Vien tai, kad pareiškėja nurodė, jog negalėjo dirbti, nes prižiūrėjo sergančią dukrą, buvo sunku psichologiškai, negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis neieškoti nuolatinio darbo.  Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėja gyvenimo aprašymus darbdaviams siuntė tik 2024 m. balandžio 13 d., t. y. tik prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui. Jokių duomenų, jog pareiškėja anksčiau ieškojo darbo, nėra. Pareiškėja nepasinaudojo galimybe įsidarbinti pagal Darbo biržos pasiūlymus, kaip pati nurodė, jie jai buvo nepriimtini. Tokios aplinkybės kelia abejonių pareiškėjos siekiu per 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos mažinti įsiskolinimą kreditoriams.

14.       Taip pat teismas kritiškai vertino ir pareiškėjos paaiškinimus, kad pagal sudarytas interjero projektavimo sutartis ji planuoja per du mėnesius gauti 20 tūkst. Eur. Tokia pareiškėjos pozicija dėl planuojamų pajamų yra akivaizdžiai deklaratyvi. Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-3020-909/2023 konstatuota, kad nuo A. Š. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki šios dienos (2023 m. balandžio 4 d.), skolininkė J. Š. nepasirašė palikimo apyrašo, nors tokie projektai buvo sudaryti antstolio D. K. net du kartus – 2022 m. balandžio 6 d. bei pakoreguotas 2022 m. gegužės 18 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo palikimo priėmimo momento (2022 m. sausio 10 d.) iki antstolio I. G. pareiškimo pateikimo ir priėmimo teisme (2022 m. gruodžio 19 d.) praėjo vieneri metai. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjai iškeltos keturios bylos dėl baudos skyrimo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28470-1089/2022 skirta vienkartinė 100 Eur bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29346-994/2022 skirta vienkartinė 100 Eur bauda; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5329-1014/2023 skirta vienkartinė 110 Eur bauda; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6064-1134/2023 skirta vienkartinė 250 Eur bauda. Toks pareiškėjos procesinis elgesys verčia abejoti pareiškėjos suinteresuotumu bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori atsiskaityti su kreditoriais, tačiau aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad ji nesiekė spręsti skolų grąžinimo išieškotojams klausimo, vengė įregistruoti paveldėtą A. Š. turtą savo vardu, dėl ko skolų išieškojimo iš registruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto procesas buvo negalimas, nevykdė antstolio nurodymų ir tokiu būdu pareiškėja vilkino išieškojimo procesą. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo jos nenorą kreditorių interesų tenkinimui realizuoti jai priklausantį turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad pareiškėja ketina užsiimti paskutinio jai likusio nekilnojamojo turto nuoma, nors dėl minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra įvykusios varžytinės. Be to, nors pareiškėja ir nurodo, kad nuomos turimą nekilnojamąjį turtą (ūkinį pastatą), tačiau jokių įrodymų (skelbimų, nuomos sutarčių) apie tai į bylą nėra pateikta. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kodėl neišnaudojo visų galimybių išnuomoti turimą turtą anksčiau, o ne tik prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nes neturėjo lėšų sumokėti už paveldimo turto apyrašą, tačiau kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2VP-3020-909/2023 medžiagos, toje byloje pareiškėja argumentavo, kad paveldimo turto apyrašo nepasirašė, nes tuo metu keitė advokatą. 

15.       Pareiškėja po sutuoktinio mirties vengė įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, taip sąmoningai vengdama išieškojimo kreditorių naudai, ji nesiėmė jokių veiksmų skoloms bent iš dalies grąžinti, o tai laikytina jos, kaip skolininkės, nesąžiningu elgesiu. Pareiškėja į bylą pateikė turto vertinimo ataskaitą ir nurodė, kad antstolis nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo per maža suma, nes turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus, tačiau kaip paaiškino teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ banko atstovas, pareiškėja antstolio į apžiūrimą turtą neįleido. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmos turto apžiūros metu sirgo, o kitos – kraustėsi, todėl negalėjo įleisti turto vertintojo, tokie pareiškėjos veiksmai taip pat rodo jos nenorą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese ir siekį vilkinti išieškojimą iš jai priklausančio turto. Pareiškėjos veiksmuose yra požymių, kurie rodo, jog ji paskutinių trejų metų laikotarpiu ne tik galėjo slėpti gaunamas pajamas nuo kreditorių, bet ir vengti pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorių galimybes atgauti skolas. Pareiškėja gyveno iš neaiškių pajamų, kokiu būdu ketina gauti realių pajamų pareiškėja nenurodė. Iškėlus pareiškėjai bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pareiškėja iš esmės teismui nenurodė jokių priežasčių, kurios jai trukdytų pastaruosius trejus metus susirasti darbą, kuris leistų užtikrinti pajamas ir bent iš dalies atsiskaitymą su kreditoriais. Nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja per pastaruosius trejus metus dėjo pastangas, jog ši jos padėtis pagerėtų. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Pareiškėja J. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Nurodo, kad teismas, akcentuodamas tam tikrą elgesį (neveikimą), kaip nesąžiningą, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino kokią reikšmę pareiškėjos veiksmai (neveikimas) turėjo jos nemokumui. Visas prievoles savo, o taip pat ir pareiškėjos vardu prisiėmė be jos žinios, pareiškėjos vyras. Apie tokių prievolių egzistavimą iki pat vyro mirties pareiškėja nežinojo. 2013 m. rugpjūtį vyras pareiškėjos paprašė nuvykti su juo pas notarą ir pasirašyti įgaliojimą, leidžiantį jam veikti jos vardu. Tuo metu nesuvokė, kad šiuo įgaliojimu savo vyrui suteikė neribotas teises veikti jos vardu. Santuokos metu šeimoje dirbo tik vyras, pareiškėja bendru sutarimu buvo namų šeimininke, augino vaikus. Jos nemokumą lėmė ne jos nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Pareiškėja teismo yra laikoma nesąžininga dėl tos priežasties, kad paskutinius tris metus niekur nedirbo bei nebendradarbiavo su antstoliu I. G. vykdymo procese. Užimtumo tarnyboje yra registruota daugiau nei metus, negavo nei vieno jos kvalifikaciją bei gebėjimus atitinkančio darbo pasiūlymo. Pareiškėjos amžiaus žmogui (po mažiau nei 2 mėn. sueina 59 m.) rasti darbo ir dar bent kiek geriau apmokamo, darbo rinkoje yra tikrai sudėtinga, galimybes įsidarbinti taip pat apsunkina ir tai, kad ji 30 metų nėra dirbusi. Jos veiksmai rodo, kad aktyviai siekė gauti pajamas tiek iš individualios veiklos, tiek bandydama įsidarbinti. Ūkio pastato nuoma, kad ir trumpam laikotarpiui, iki jo pardavimo būtų tikslinga, o taip pat ir naudinga kreditoriams.

18.       Paaiškinimus dėl sudėtingos psichologinės būklės teismas įvertino itin atmestinai. Po vyro netekties, jai reikėjo išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir didelį šoką sužinojus, kad vyras ją ir vaikus paliko ne tik be namų, kurie kelis kartus buvo įkeisti kreditoriams, bet ir su 3 986 007,70 Eur dydžio skolomis. Turėjo pasirūpinti ir savo dviem jaunais, tik savarankišką gyvenimą pradedančiais gyventi vaikais, kuriems visa ši situacija sukėlė taip pat ypatingai didelius išgyvenimus. Psichologiškai juos žlugdė ir agresyvus kreditorių elgesys, po vyro netekties iš visų pusių puolė kreditoriai, reikalaudami kuo greičiau priimti palikimą, grąžinti skolas, grasino atimti namus. Suvokdama, jog kreditoriai siekia apsaugoti savo interesus, prašė teismo įvertinti situaciją ir iš žmogiškosios pusės. Teismo posėdžio metu kreditoriaus AB Swedbank banko atstovas visgi pripažino, kad situacija yra sudėtinga ir galimai kreditoriai nesipriešintų dėl bankroto bylos iškėlimo, jei ji sutiktų su paskutinio likusio turto pardavimu iš varžytynių.

19.       Kai buvo parengtas paveldimo turto apyrašas, ji buvo informuota, kad už antstolio bei notaro paslaugas bendrai teks sumokėti apie 800 Eur, tuo metu tokios pinigų sumos neturėjo, dėl ko objektyviai ir negalėjo užbaigti palikimo priėmimo klausimo. Savo veiksmais niekada tikslingai nesiekė pažeisti kreditorių interesų ar jiems pakenkti, bet sužinojusi apie beveik 4 mln. vyro paliktas skolas, stengėsi apsaugoti ir savo bei savo vaikų interesus. Kreditoriai yra stiprūs ūkio subjektai, pareiškėjai situacija buvo ir yra tiek psichologiškai, tiek finansiškai nepakeliama, tačiau pirmosios instancijos teismas viso to nevertino bei neatsižvelgė. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams. Nustatyta turto vertė yra ženkliai per maža, neatitinkanti realios rinkos vertės. Pareiškėjos užsakytas turto vertintojas šį turtą įvertino 1 060 000 Eur, t. y. net 190 000 Eur daugiau nei antstolio užsakytas teismo ekspertas V. S.. Toks turto realizavimas ypač pažeis kreditorių interesus, kadangi vertės skirtumai yra ypač ženklūs. Šiam unikaliam objektui pirkėjų reikėtų ieškoti ir už Lietuvos Respublikos ribų. Kyla įtarimų, jog galimai tarp kreditorių yra ir tam tikrų nevisiškai skaidrių susitarimų, kadangi kreditorius palaiko turto realizavimo procesą, kuris pastarajam yra visiškai nenaudingas.

20.       Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors apeliantė turi daug pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ji paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, jos atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių banke, nėra lėšų ir ji teigia, jog neturi grynųjų pinigų, viršijančių vieną minimalią algą. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, iš kokių lėšų ji gyveno paskutiniuosius tris metus, todėl pripažintina, kad apeliantė J. Š. nepateikė visos būtinos informacijos apie savo turtą ir pajamas ir nėra laikoma sąžiningu asmeniu, kuriam gali būti iškelta bankroto byla. Apeliantė faktiškai slepia savo realią turtinę padėtį. Apeliantė gyvenimo aprašymus darbdaviams siuntė tik 2024 m. balandžio 13 d., t. y., tik prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui. Jokių duomenų, jog apeliantė J. Š. anksčiau ieškojo darbo, nėra. Apeliantė atliko sąmoningus veiksmus, kuriais buvo siekiama vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Aplinkybės, kad J. Š. deklaruoja, jog sugeba pragyventi negaudama jokių pajamų reiškia, jog ji nėra sąžininga ir jai negali būti keliama bankroto byla. Apeliantė ne tik nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau taip pat sąmoningai veikė siekdama išvengti ir vilkinti priverstinį skolos išieškojimą ir taip sąmoningai darė nuostolius hipotekos kreditoriui. Konkrečiu atveju nėra aišku nei kiek, nei iš kokių lėšų pareiškėja planuoja skirti pajamų daliniam kreditorinių reikalavimų dengimui. Tokia situacija, kuomet planuojamos išlaidos iš esmės viršija pajamas (nes J. Š. deklaruoja negaunanti jokių pajamų, o jos planai gauti 20 000 eurų per du mėnesius yra nerealūs ir per daug optimistiški), nesudaro galimybių įgyvendinti FABĮ paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Leidimas užbaigti varžytinėse parduoto nekilnojamojo turto apmokėjimo veiksmus atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, užtikrintų, kad įkaito turėtojas greičiau ir realiai atgautų bent dalį savo skolos.

21.       Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės atkartoja tas pačias aplinkybes bei motyvus, kaip ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Naujai nurodomos faktinės aplinkybės nėra pagrindžiamos rašytiniais įrodymais ir nenurodoma, kodėl tokie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau.

22.       Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nesąžiningumą nustatė remdamasis ne viena aplinkybe, o vertindamas tokių aplinkybių visumą, t. y. nustatė, kad: pareiškėja paskutinius trejus metus pragyvena iš neatskleistų pajamų šaltinių; pareiškėja tik prieš pat pareiškimo padavimą pradėjo ieškotis darbo; įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos nesąžiningumą; pareiškėja vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad apie prievolių egzistavimą pareiškėjai tapo žinoma tik po sutuoktinio mirties, yra melagingos. Pareiškėjos atžvilgiu vykdymo procese priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Veika“ naudai buvo atliekami nuo 2019 m. balandžio 16 d., AB „Swedbank“ naudai nuo 2020 m. liepos 15 d., pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi c. b. Nr. e2VP-3020-909/2023 yra nustatyta, kad pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu, kuris sudarinėjo turto apyrašą, kviečiama neatvyko jo pasirašyti, taip pat toks pareiškėjos neveikimas apsunkino antstolio I. G. procesinį veikimą vykdymo procese jos atžvilgiu. Pareiškėjos tyčinis neveikimas vykdymo procese turėjo ir turi tiesioginės įtakos iš jos išieškotinoms sumoms, kadangi procesinės palūkanos vykdymo procese yra skaičiuojamos iki prievolės visiško įvykdymo. Pareiškėjai delsiant pasirašyti paveldimo turto apyrašą, neregistruojant paveldėto turto savo vardu, jos prievolės tik didėjo, nes išieškojimas iš paveldėto nekilnojamojo turto buvo ženkliai apsunkintas neįregistravus jo pareiškėjos vardu. Vykdymo proceso metu nekilnojamasis turtas (kompleksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo realizuojamas iš varžytynių ne vieną kartą, dvejos varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, kas rodo realią pareiškėjos nekilnojamojo turto kainą rinkoje. Pareiškėja vykdymo procese nesiūlė savo pirkėjo LR CPK 704 straipsnio tvarka už eksperto nustatytą kainą, neprieštaravo dėl antstolio paskirto eksperto nustatytos turto rinkos vertės, kas įrodo jos realų tikslą - vilkinti turto realizaciją su tikslu naudotis juo maksimaliai ilgą laiko tarpą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja turėjo daugiau nei 2 metų laikotarpį surasti turto pirkėją, bet realiai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam tikslui pasiekti.

23.       Suinteresuotas asmuo Viridis Invest OU pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir nutartis yra pagrįsta bei teisėta, o skundas atmestinas.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

25.       Pareiškėja su atskiruoju skundu teikia į bylą naują įrodymą - 2024 m. gegužės 20 d. UAB „Negrita“ atsakymą ir prašo jį prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju pareiškėja teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Pareiškėja nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

26.       Bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27.       Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015 ir kt.). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

28.       Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams siekia 3 138 488,08 Eur, iš kurių 24 746,99 Eur O. M., 926 206,04 Eur UAB „Veika“, 4 683,71 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis skola sudaro 2 677,55 Eur, iš jų: 1 600,20 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio, 128 Eur – nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 341,24 – žemės mokesčio, 17,70 Eur – žemės mokesčio delspinigių, 529,61 Eur – baudos civilinėse bylose Nr. e2VP-28470-1089/2022, Nr. e2VP-5329-1014/2023, Nr. e2VP-29346-994/2022, Nr. e2VP-606-1134/2023, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Nenurašoma iš viso 589,61 Eur skola (529,61 Eur – baudos civilinės bylose, 60 Eur – bauda pagal administracinių nusižengimų kodeksą)), 211,85 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (2 798,59 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis), 133 126,86 Eur kredito unijai „Saulėgrąža“, 865 819,79 Eur AB „Swedbank“ bankui, 56 288,56 Eur D. J., 998 278,50 Eur Viridis Invest OU (Viridis Invest OU duomenimis neišieškotas skola 1 002 259,34 Eur), 10 873,71 Eur antstolei N. Š.-S., 5 290,64 Eur antstolei B. P., 59 156,38 Eur antstoliui I. G., 2 214,17 Eur antstoliui D. T., 38 818,03 Eur antstolei A. S., 11 825,66 Eur antstoliui G. P.. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – įsiskolinimų suma viršija 25 MMA. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjos vardu registruotas turtas yra likviduojamos dėl bankroto (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių nominali vertė – 3 764,80 Eur ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 381 200 Eur, teismo eksperto V. S. atlikta ekspertize nustatyta 870 000 Eur rinkos vertė, pareiškėjos pateiktos nekilnojamojo turto vertintojo K. K. atliktos turto vertinimo išvados duomenimis minėto turto rinkos vertė 1 060 000 Eur).

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi nustatė, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja ėmėsi realių pastangų, siekdama skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėja gyveno iš neaiškių pajamų, kokiu būdu ketina gauti realių pajamų pareiškėja nenurodė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja per pastaruosius trejus metus dėjo pastangas, jog ši jos padėtis pagerėtų. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją pripažino nesąžininga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

31.       Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai). Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Kaip nurodė pati pareiškėja – trejus metus iki kreipimosi į teismą ji nesinaudojo banko sąskaita, į ją negavo jokių pajamų, nevykdė mokėjimų, šį laikotarpį pareiškėja nedirbo. Pareiškėja nurodo, jog ji turėjo santaupų, parduodavo asmeninius daiktus, jai pragyventi padėjo kiti asmenys, tačiau į bylą pareiškėja nepateikė duomenų, iš kokio dydžio pajamų ji pastarųjų trejų metų laikotarpį gyveno, kokios buvo jos išlaidos, kokioms reikmėms ji leido turėtas pinigines lėšas. Šios aplinkybės daro pagrindą išvadai, jog pareiškėja visą pastarųjų trejų metų laikotarpį gyveno iš teismui neatskleistų ir nepaaiškintų pajamų šaltinių, kas leidžia spręsti apie tai, jog pareiškėja slepia savo realią turtinę padėtį. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog ji Užimtumo tarnyboje yra registruota daugiau nei metus, negavo nei vieno jos kvalifikaciją bei gebėjimus atitinkančio darbo pasiūlymo, kas patvirtina jog pirmus dvejus metus ji darbo neieškojo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja gyvenimo aprašymus darbdaviams siuntė tik 2024 m. balandžio 13 d., t. y. tik prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui, taip pat tik prieš pat kreipiantis į teismą išsiėmė verslo liudijimą ir sudarė interjero projektavimo sutartis, kas paneigia pareiškėjos atskirojo skundo teiginius, kad ji aktyviai siekė gauti pajamas tiek iš individualios veiklos, tiek bandydama įsidarbinti.

33.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jos paaiškinimus dėl sudėtingos psichologinės būklės įvertino itin atmestinai, kadangi po vyro netekties jai reikėjo išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir didelį šoką sužinojus, kad vyras ją ir vaikus paliko ne tik be namų, kurie kelis kartus buvo įkeisti kreditoriams, bet ir su 3 986 007,70 Eur dydžio skolomis. Tačiau šiuos pareiškėjos teiginius paneigia bylos duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdymo procese priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Veika“ naudai buvo atliekami nuo 2019 m. balandžio 16 d., AB „Swedbank“ naudai nuo 2020 m. liepos 15 d., pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti išieškojimo veiksmai jau nuo 2019 metų, kas leidžia spręsti, jog pareiškėja turėjo žinoti apie šeimos finansinę situaciją ir esamus kreditorinius įsiskolinimus, taip pat, jog pareiškėja nuo 2019 m. žinodama apie pradelstus finansinius įsipareigojimus nesiėmė aktyvių veiksmų jiems sumažinti, leido šiems įsipareigojimams didėti.

34.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog ją ir jos šeimą psichologiškai žlugdė agresyvus kreditorių elgesys, kurie reikalavo kuo greičiau priimti palikimą, grąžinti skolas, grasino atimti namus. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo nei su kreditoriais, nei su išieškojimą vykdančiu antstoliu, siekė vilkinti išieškojimo procesą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai buvo skirtos net keturios baudos dėl antstolio nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, jog pareiškėja vilkino palikimo priėmimą (nepasirašė palikimo apyrašo, nors tokie projektai buvo sudaryti antstolio D. K. net du kartus). Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėja aktyviais veiksmais nebendradarbiavo su antstoliu ir kreditoriais, vilkino palikimo priėmimą, taip pat vykdymo procesą. Pirmosios instancijos pagrįstai vertino, jog pareiškėjos pateikta informacija apie tai, kad ji pagal interjero projektavimo sutartis planuoja per du mėnesius gauti 20 tūkst. Eur yra deklaratyvūs teiginiai. Apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su trumpalaike ūkinio pastato nuoma ir iš to galimomis gauti pajamomis, tačiau šie teiginiai taip pat yra deklaratyvūs, į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėjo iš tiesų dėjo aktyvias pastangas šį turtą išnuomoti (pvz. nuomos skelbimų, jau sudarytų nuomos sutarčių). Apeliantė nesutinka su jos įvertinto nekilnojamojo turto verte, teigia, kad šis turtas įkainotas per maža suma, nes jis nebuvo apžiūrėtas iš vidaus, tačiau kaip paaiškino teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ banko atstovas, pareiškėja antstolio į apžiūrimą turtą neįleido, kas patvirtina pareiškėjos nenorą bendradarbiauti nei su kreditoriais, nei su antstoliu.

35.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad narinėjamu atveju pareiškėjos veiksmuose yra požymių, kurie rodo, kad ji paskutinių trejų metų laikotarpiu ne tik galėjo slėpti gaunamas pajamas nuo kreditorių, bet ir vengti pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorių galimybes atgauti skolas, o tokie veiksmai atitinka situaciją, nustatytą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, kai atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

36.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

37.       Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                       Dainius Rinkevičius