Civilinė byla Nr. e2A-532-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02597-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.6.38; 3.3.4.2.7; 3.3.4.5; 3.3.4.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, B. Š., D. Š., I. Š., L. J., J. D., J. U., G. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. jo ir atsakovo L. J. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtiną Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K., pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovui L. J. pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją.
2. Nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas tapo nemandagus, šiurkštus ir šaltas, pradėjo nuolat priekaištauti. Ieškovas A. J. skambina atsakovui, nori bendrauti su atsakovo vaikais, kurie yra ieškovo anūkai, nori retkarčiais aplankyti atsakovą, tačiau atsakovas draudžia ieškovui atvykti pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kuris prieš dovanojimo sutarties sudarymą priklausė ieškovui A. J.. Ieškinį prašė tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.
3. Ieškovas ir atsakovas 2017 m. birželio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, susitarė grąžinti ieškovo nuosavybėn dovanojimo sutartimi atsakovui perleistą nekilnojamąjį turtą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį
.
5. Tretieji asmenys B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabrikas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtintą taikos sutartį, ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą, ginčo šalims grąžinant tai, ką jos yra gavusios vykdydamos teismo sprendimą.
6. Pareiškime nurodė, kad procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas taip pat atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes teismas taikos sutarties pagalba leisdamas perleisti areštuotą turtą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka.
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjų B. Š., D. Š., I. Š., L. J., J. D., J. U., G. Š. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas prašymą dėl proceso atnaujinimo: atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, įtraukė pareiškėjas byloje trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, paskyrė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarką datą ir laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, kuria civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtinta taikos sutartis, ir priėmė naują sprendimą: prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė, ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) grąžino L. J. nuosavybėn, priteisė iš atsakovo L. J. ir ieškovo A. J. po 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikas.
9. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimas ir toje dalyje priimtas naujas sprendimas: ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ieškinys patenkintas iš dalies, priteista ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas 150 000 Eur nuostolių atlyginimas solidariai iš atsakovų A. J. ir L. J., 5 proc. procesinės palūkanos ir, atitinkamai, 6 proc. procesinės palūkanos iš atsakovės UAB ,,Gerovės prekyba“. Nustatė, kad toje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovei A. J. nuosavybės teise priklausantys bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės 150 000 Eur sumai, uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: taikė atsakovų A. J., UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“, L. J. nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą bendrai 150 000 Eur sumai, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
10. Teismas nustatė, kad antstolė B. P., vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2017 m. sausio 18 d. įregistravo areštą konkrečiam turtui, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausantiems pastatui ir žemės sklypui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini).
11. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, nepaisant to, jog L. J. turtas buvo areštuotas nuo 2017 m. sausio 12 d., o areštas įregistruotas nuo 2017 m. sausio 18 d., šalys taikos sutartimi turtą perleido. Teismas priėjo išvadą, kad susitarimas dėl turto (pastatui ir žemės sklypui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini)) perleidimo pažeidė trečiųjų asmenų interesus.
12. Teismas nurodė, kad nors teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, teismo nutartis patvirtinti minėtą taikos sutartį turėjo tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms, nes nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo pagrindas atsakovui perleisti trečiųjų asmenų naudai kitoje civilinėje byloje areštuotą turtą ir taip sumažinti įsiskolinimo išieškojimo galimybę iš atsakovo L. J. turto.
13. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties sudarymo metu taikos sutartimi perleistam turtui buvo taikytas areštas ir disponavimas šiuo turtu atsakovui buvo apribotas. Nurodė, kad turtas buvo perleistas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, dėl to pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi taikos sutarties sąlygos pažeidžia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą draudimą disponuoti turtu ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, teismas be pagrindo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuri, teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių yra niekinė ir negalioja ab initio (liet. nuo pradžios; CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas, vadovaudamasis CPK 373 straipsniu, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), grąžino L. J. nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties panaikinimo atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo teismo procesą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (CPK 370 straipsnis) ir bylos nagrinėjimo eigą reglamentuojančias civilinio proceso normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį, viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įgaliojimus, kadangi išnagrinėta byla užbaigta taikos sutartį patvirtinančia teismo nutartimi, todėl skundžiamu sprendimu pirmiausia turėjo būti išspręstas pareiškėjų prašymas dėl šios – teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties – (ne)panaikinimo.
15.2. Procesas šioje byloje atnaujintas neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad paminėtoje nutartyje, pažeidžiant CPK 370 straipsnio 3 dalį, nėra nurodytas atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bet taip pat ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nors pagal CPK 365 straipsnį pareiškėjai turėjo teisę prašyti proceso atnaujinimo tik pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes išnagrinėtoje byloje nedalyvavo (nebuvo įtraukti). Proceso atnaujinimo pagrindas lemia atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas. Atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą, remiantis CPK 371 straipsniu, byloje turėjo būti priimtas sprendimas ne dėl ieškinio tenkinimo (netenkinimo), o dėl teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties panaikinimo ir atsisakymo tvirtinti taikos sutartį arba šios teismo nutarties nepanaikinimo.
15.3. Vien ta aplinkybė, kad turtas šiuo metu yra areštuotas, savaime nereiškia ir negali reikšti, jog byloje negali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kadangi, remiantis CK 6.472 straipsnio 3 dalimi, 6.145-6.146 straipsniais, teismui vertinant, kad yra pagrindas dovanojimo sutartį panaikinti, tačiau tuo pačiu vertinant, kad restitucija negali būti taikoma, restitucija galėtų būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Ieškovui nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus, pasisakyti dėl ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių, įrodinėti ieškinyje nurodytas aplinkybes liudytojų parodymais. Skundžiamas sprendimas yra siurprizinis.
15.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes (klaidingai įvertino, kad visas turtas taikos sutarties sudarymo metu buvo areštuotas pareiškėjų naudai), dėl to netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis (visa apimtimi) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Antstolės 2017 m. sausio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistruotas areštas konkrečiam turtui, t. y. atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausantiems pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamajam namui ir žemės sklypui. Antstolės 2018 m. balandžio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistruotas areštas papildomam turtui, t. y. dar vienam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam iki tol areštas nebuvo pritaikytas. Taikos sutartis (bent jau dalyje dėl antro žemės sklypo) jokioms imperatyvioms normoms neprieštaravo ir ginčo šalys galėjo susitarti dėl šio – neareštuoto – turto perleidimo (grąžinimo) ieškovui. Ieškovas 2023 m. vasario 9 d. pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad, pritaikius restituciją, A. J. yra grąžintos 39 868 vnt. įmonės akcijos, kurios 2023 m. vasario 8 d. yra areštuotos antstolio R. V., siekiant priverstine tvarka įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo priteista 150 000 Eur pareiškėjai UAB „Gerovės“ konservų fabrikas.
15.5. Sprendime nepateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais teismas grindė vieną ar kitą savo išvadą. Pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad remiamasi bylos medžiaga.
15.6. Teismo sprendimas priteisti pareiškėjams 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas nemotyvuotas, neparemtas jokiais argumentais ir skaičiavimais. Ieškovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pareiškėjų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei kartu su juo pateiktais dokumentais, pasisakyti dėl jų turinio.
16. Atsakovas L. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. J. apeliacinį skundą, prašydamas skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Tarp šalių kilęs ginčas buvo baigtas taikos sutartimi. Nuo taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo ginčo nebeliko. Atmesdamas ieškinį, teismas viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įgaliojimus.
16.2. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vienas iš žemės sklypų taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu nebuvo areštuotas. Teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes.
17. Tretieji asmenys B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. bei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovo argumentai, kad teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, po proceso atnaujinimo turėjo ją išskaidyti į du skirtingus etapus, t. y. pirmame etape nutartimi ar sprendimu išspręsti klausimą tik dėl teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties patvirtinti taikos sutartį panaikinimo ir šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį (ne)tenkinimo, o tik po to, galimai įsiteisėjus tokiai nutarčiai (sprendimui), antrame etape išspręsti ieškovo pareikšto ieškinio (ne)tenkinimo klausimą, yra absoliučiai nepagrįsti. Tokiam bylos nagrinėjimo skaidymui į atskirus etapus ar net procesus nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad nutartis patvirtinti taikos sutartį yra naikintina, o šalių pateiktas prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo atmestinas, akivaizdu, kad toliau byloje turėjo būti (ir buvo) sprendžiamas ieškovo pareikšto ieškinio tenkinimo arba netenkinimo klausimas. Kitu atveju, priėmus nutartį (sprendimą) teismui apsiribojant tik su taikos sutarties tvirtinimu susijusiais klausimais, byla nebūtų išnagrinėta iš esmės.
17.2. Ieškovo teisė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nebuvo apribota. Pats ieškovas nusprendė nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės.
17.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad skundžiamas sprendimas ieškovui yra siurprizinis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta jokių proceso teisės normų pažeidimų. Tai, kad ieškovo atstovas savo nuožiūra nusprendė nepasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo nurodydamas, kad visos aplinkybės yra išdėstytos ieškinyje ir neturi ką daugiau nurodyti, nors teismas ne kartą atkreipė dėmesį dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų, taip pat neteikė jokių su tuo susijusių papildomų procesinio pobūdžio prašymų, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo kalbėti apie kokius nors teismo padarytus proceso pažeidimus.
17.4. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad dar vienas atsakovui nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas buvo areštuotas 2018 m. balandžio 18 d., t. y. jau po taikos sutarties patvirtinimo. Nepaisant to, kad sudarant taikos sutartį ir teismui ją patvirtinant buvo areštuota tik dalis taikos sutartimi perleidžiamo atsakovui priklausančio turto, t. y. gyvenamasis namas ir vienas žemės sklypas, o kitas atsakovui priklausantis žemės sklypas areštuotas vėliau, tačiau tai neturi įtakos teismo atliktam šios taikos sutarties ir teismo nutarties dėl jos patvirtinimo neteisėtumo įvertinimui.
17.5. Ieškovas šioje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, nors būtent jam nagrinėjamu atveju teko įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), kad atsakovo solidariosios bendraskolės A. J. vardu areštuoto turto vertės užteks pilnai patenkinti trečiųjų asmenų, įskaitant ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, finansinius reikalavimus. A. J. priklausančių akcijų rinkos vertė galėtų sudaryti nuo 115 475,69 Eur, tačiau ieškovas pirmosios instancijos teismo neprašė skirti ekspertizės akcijų rinkos vertei nustatyti.
17.6. Ieškovo argumentai ir keliamos abejonės dėl sprendimu netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
19. Byloje nustatyta, kad A. J. ir L. J. 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės J. K., kuria ieškovas A. J. padovanojo atsakovui L. J. pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
20. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta A. J. ir L. J. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas L. J. pripažino ieškovo A. J. ieškinio reikalavimą panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant A. J. nuosavybėn pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
21. Vilniaus apygardos teisme kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2270-803/2019 buvo nagrinėjamas trečiųjų asmenų patikslintas ieškinys atsakovams A. J., UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“ ir L. J. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo bei naudojimo ir nuostolių atlyginimo. Paminėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, trečiųjų asmenų reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams, įskaitant ir šios bylos atsakovui L. J., nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises 150 000 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolė B. P., vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2017 m. sausio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistravo areštą atsakovo L. J. nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistravo areštą papildomam turtui – atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).
23. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo ir, atitinkamai, ieškovo ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pagrįstumo.
24. Apeliantas (ieškovas) A. J., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kuriuo, atnaujinus procesą civilinėje byloje, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis patvirtinti taikos sutartį, prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetant, A. J. ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetant ir grąžinant ginčo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir du žemės sklypus) L. J. nuosavybėn, teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įgaliojimus, o teismo nutartis atnaujinti procesą priimta pažeidžiant CPK 370 straipsnio 3 dalį, be to, teismas neteisingai nustatė faktus, nes taikos sutartis dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokioms imperatyvioms normoms neprieštaravo, ieškinys atmestas neatlikus įrodymų vertinimo. Taigi apeliaciniame skunde ieškovas nurodo tiek, jo manymu, teismo padarytus procesinius pažeidimus, atnaujinant bylos procesą, tiek ir netinkamai nustatytas faktines aplinkybes, lėmusias netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, sprendžiant tiek taikos sutarties teisėtumo, tiek ir ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimus.
Dėl procesinių normų pažeidimo
25. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis atnaujinti procesą priimta pažeidžiant CPK 370 straipsnio 3 dalį, nes nėra nurodytas atnaujinimo pagrindas, be to, tretieji asmenys prašymą atnaujinti procesą galėjo reikšti tik pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bet ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes išnagrinėtoje byloje nedalyvavo.
26. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nustatyta, kad atnaujinti procesą byloje tretieji asmenys (pareiškėjos) prašė tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, tiek ir 9 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs paminėtą trečiųjų asmenų prašymą, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi jį patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje, konstatavęs, kad pareiškėjos, prašydamos atnaujinti procesą, įrodė, jog teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį turėjo tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms, nes nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo pagrindas atsakovui perleisti pareiškėjų naudai kitoje civilinėje byloje areštuotą turtą ir taip galimai sumažinti įsiskolinimo išieškojimo galimybę iš atsakovo L. J. turto. Nors paminėtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje atnaujinti procesą nėra nurodytas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, tačiau iš paminėtų teismo motyvų yra visiškai akivaizdu, kad procesas buvo atnaujintas būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis atnaujinti procesą priimta pažeidžiant CPK 370 straipsnio 3 dalį, t. y. nenurodant atnaujinimo pagrindo.
27. Nepagrįstu pripažįstamas ir apelianto argumentas, kad teismas viršijo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įgaliojimus, nes, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą, pirmiausia turėjo išspręsti klausimą tik dėl 2017 m. birželio 22 d. nutarties patvirtinti taikos sutartį (ne)galiojimo ir tik vėliau spręsti ieškinio (ne)tenkinimo klausimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais dėl proceso išskaidymo byloje, kurioje atnaujintas procesas.
28. CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai nustato, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti, priimti naują sprendimą (nutartį).
29. Pažymėtina, jog tam, kad teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėtų realizuoti vieną iš paminėtų CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių, jis, visų pirma, turi išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties patvirtinti taikos sutartį) galiojimo klausimą. Teismui nustačius ir konstatavus, kad priimtas sprendimas ar nutartis naikintina, akivaizdu, kad byloje tuo pačiu turi būti išsprendžiamas ginčas iš esmės, t. y. ieškovo ieškinio tenkinimo arba atmetimo klausimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tą ir padarė. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, tenkinęs trečiųjų asmenų prašymą, atnaujino procesą ir bylą paskyrė nagrinėti iš esmės žodiniame teismo posėdyje. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas skundžiamu sprendimu realizavo vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių, t. y. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį patvirtinti taikos sutartį ir šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį atmetė bei išsprendė šalių ginčą – ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo įgaliojimų ir nepažeidė CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.
31. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad skundžiamas sprendimas yra siurprizinis, nes ieškovui nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus, pasisakyti dėl ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių.
32. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujinęs procesą civilinėje byloje, paskyrė teismo posėdžio datą ir laiką. Nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, teikti teismui įrodymus, prašymus ir t. t. Apeliantas, teigdamas, kad sprendimas yra siurprizinis, nes jam nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškinio aplinkybių, ne tik nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, bet detaliau nepaaiškino kada ir kokiu būdu buvo apribotos jo teisės teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, pasisakyti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsikirsti į trečiųjų asmenų paaiškinimus. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovui atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę teikti paaiškinimus tiek apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, tiek apie teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumą, tiek ir apie ieškinio faktinį pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, tačiau apie pastarąsias apelianto atstovas jokių paaiškinimų neteikė, apsiribojęs paaiškinimu, kad viskas yra nurodyta ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovo teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kad priimtas teismo sprendimas dėl to yra siurprizinis.
Dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
33. Ginčas byloje kilo dėl šalių – ieškovo A. J. ir atsakovo L. J. – sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumo. Apelianto A. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikos sutartį pripažino prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms – draudimui disponuoti turtu, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ir CPK 18 straipsniui (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad taikos sutartis dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokioms imperatyvioms normoms neprieštaravo ir šalys galėjo susitarti dėl šio neareštuoto turto perleidimo (grąžinimo) ieškovui.
34. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta A. J. ir L. J. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas L. J. pripažino ieškovo A. J. ieškinio reikalavimą panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant A. J. nuosavybėn pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
35. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, tačiau pažymėtina ir tai, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.
36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad taikos sutarties patvirtinimo metu kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2270-803/2019 ieškinio reikalavimų užtikrinimui Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovams, taip pat ir šios bylos atsakovui L. J., nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės 150 000 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Vykdydama paminėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė 2017 m. sausio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistravo areštą atsakovo L. J. nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 18 d. turto arešto akto pakeitimu įregistravo areštą papildomam turtui – atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paminėti duomenys patvirtina, kad turto areštas gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas dar prieš teismui patvirtinant šalių – ieškovo A. J. ir atsakovo L. J. – sudarytą taikos sutartį, pagal kurią tiek šis areštuotas nekilnojamasis turtas, tiek ir vėliau (po taikos sutarties sudarymo) areštuotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taikius restituciją, buvo grąžinti A. J. nuosavybėn.
37. Įvertinusi paminėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šalių sudaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi du ginčo nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas ir vienas iš žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie taikos sutartimi buvo perleisti atgal ieškovo A. J. nuosavybėn, taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu buvo areštuoti. Nepaisant to, kad kitas atsakovui L. J. priklausęs žemės sklypas taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo metu nebuvo areštuotas ir apribojimai disponuoti šiuo turtu buvo nustatyti tik vėliau, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo atliktam tiek pačios taikos sutarties, tiek ir teismo nutarties, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, (ne)teisėtumo įvertinimui.
38. Pažymėtina, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi iš esmės buvo išspręstas šalių ginčas dėl dovanojimo sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo, t. y. nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir dviejų žemės sklypų – grąžinimo ieškovo nuosavybėn ir civilinė byla nutraukta. Nors, kaip minėta, vienam iš žemės sklypų jokie apribojimai (areštai) taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu nebuvo taikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis taikos sutarties, kuria, kaip minėta, buvo išspręstas visas šalių ginčas, jos sudarymo metu prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, nes du iš trijų taikos sutartimi perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų tuo metu buvo areštuoti, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, konstatuotina, kad pripažinti tokią taikos sutartį teisėta iš dalies nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad atsakovui L. J. aplinkybė apie jo turtui (dviem iš trijų taikos sutartimi perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų) taikomą areštą, siekiant užtikrinti kitoje civilinėje byloje atsakovui pareikšto turtinio reikalavimo įvykdymą, taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo metu neabejotinai turėjo būti ir buvo žinoma, tačiau, nepaisant to, atsakovas L. J., nuslėpdamas paminėtą reikšmingą aplinkybę ir siekdamas išvengti turtinių įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams ateityje, pažeisdamas teismo nustatytus draudimus disponuoti areštuotu turtu, sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi.
39. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms – draudimui disponuoti turtu, esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ir CPK 18 straipsniui, todėl panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir atmetęs šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį bei grąžinęs ginčo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypus – atsakovo L. J. nuosavybėn, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
40. Panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetęs, pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovo ir atsakovo ginčą iš esmės – ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė, konstatavęs, kad jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakingi asmenys, įskaitant ir atsakovą L. J., neturi, ieškinys buvo pareikštas tik siekiant išvengti įsipareigojimų UAB „Gerovės“ konservų fabrikas vykdymo ir kad nepateikta jokių realių įrodymų, patvirtinančių A. J. ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo ir jį atmesdamas, tik abstrakčiai nurodė, kad remiasi bylos medžiaga, tačiau sprendime nėra pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas.
42. CPK 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 35 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, vertinant ieškovo A. J. ieškinio atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pagrįstumą, nėra išsamūs ir detaliai argumentuoti, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus ir kad dėl to byla būtų išspręsta neteisingai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo nepakankamas ir (ar) neišsamus motyvavimas nagrinėjamu atveju nepripažintinas esminiu, turinčiu įtakos jo neteisėtumui.
44. Nustatyta, kad ieškinio reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ieškovas A. J. grindė CK 6.472 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas tapo nemandagus, šiurkštus ir vengia bendrauti.
45. CK 6.465
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
46. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
47. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. J. ieškinyje nurodytas atsakovo L. J. elgesys ir veiksmai – tapo nemandagus, šiurkštus ir šaltas, pradėjo nuolat priekaištauti, vengia bendrauti, draudžia atvykti pasisvečiuoti – teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokio pobūdžio, kurie leistų daryti išvadą apie būtinumą griežtai juos pasmerkti moralės požiūriu ir laikyti netinkamais CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasme bei sudarančiais pagrindą taikyti išskirtinę priemonę – pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.
49. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų asmenų, pareiškusių prašymą atnaujinti procesą byloje ir ieškovo A. J. ieškinį atmesti, argumentus ir pateiktus įrodymus, kad dalis atsakovui L. J. priklausiusio ginčo nekilnojamojo turto tuo metu buvo areštuotas, apribojant disponavimu juo, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo buvo pareikštas, o vėliau ir taikos sutartis buvo sudaryta atsakovui siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo savo kreditoriams. Kaip minėta, byloje esantys turto arešto aktų pakeitimai patvirtina, kad 2017 m. sausio 18 d. buvo įregistruotas areštas dviem atsakovo L. J. nekilnojamojo turto objektam (negyvenamajam namui ir žemės sklypui), kuriuos jis sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi perleido atgal ieškovo A. J. nuosavybėn. Atsakovui ši aplinkybė apie jo turtui taikomą areštą tiek ieškinio pareiškimo, tiek ir taikos sutarties sudarymo bei jos tvirtinimo metu neabejotinai turėjo būti ir buvo žinoma. Tai, kad sudarant ginčo taikos sutartį dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, kaip minėta, dar nebuvo areštuota, nepaneigia fakto, jog ieškinys buvo pareikštas ir taikos sutartis (visa apimtimi) buvo sudaryta siekiant nesąžiningo ir neteisėto tikslo – išvengti tretiesiems asmenims galimai palankaus teismo sprendimo priverstinio vykdymo ateityje.
50. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Apelianto A. J. teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikas 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš A. J. ir L. J. (iš abiejų po 2 000 Eur) nemotyvuotas, neparemtas jokiais argumentais ir skaičiavimais.
52. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, trečiasis asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pateikė prašymą atlyginti advokato pagalbos išlaidas, kurios sudarė 16 784,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad prašyme nėra jokio patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, įvertinęs, kad suteiktų advokato paslaugų apimtis dirbtinai padidinta, o byloje sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas, konstatavo, kad pagrįsta ir pakankama suma trečiojo asmens advokato pagalbos išlaidoms atlyginti sudarytų 4 000 Eur.
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
54. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
55. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys (sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų ataskaitos, sąskaitų apmokėjimo dokumentai), trečiojo asmens UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pirmosios instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas iš esmės sudarė prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimas, taip pat atskirųjų skundų, rašytinių paaiškinimų, prašymų dėl rašytinių įrodymų priėmimo, atsiliepimo į prašymą atidėti teismo posėdį rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias trečiojo asmens patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas, sumažinęs iki 4 000 Eur, priteisė iš ieškovo ir atsakovo, konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.8, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, mažinti jas dar labiau nėra pagrindo.
56. Ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
57. Trečiasis asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
58. Byloje esančios 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaitos faktūros bei 2023 m. rugsėjo 11 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Gerovės“ konservų fabrikas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 299 Eur advokato pagalbos išlaidas.
59. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. rugsėjo mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur). Trečiojo asmens UAB „Gerovės“ konservų fabrikas prašomos priteisti 2 299 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo A. J..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikas (juridinio asmens kodas 122355065) 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis