Civilinė byla Nr. e2A-875-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18391-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 21.4.2.7.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1285-717/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui T. S., tretieji asmenys UADBB „Drauseta“ ir D. K., dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

2013-05-15 atsakovas T. S., tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Drauseta“, su ieškovu sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB1570788, kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2013-05-15 iki 2013-07-14, sumokant 70 Lt dydžio įmoką. Atsakovas nurodė, kad transporto priemonė draudžiama tam, kad ją būtų galima įregistruoti Lietuvoje. Atlikus paiešką automobilių registre, buvo nustatyta, kad nurodyta transporto priemonė niekada nebuvo registruota Lietuvoje. Transporto priemonė Lietuvoje negalėjo būti registruojama, nes jos vairas yra dešinėje pusėje. 2013-05-27 Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. K., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Ieškovas ginčo sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies arba 1.91 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais, kadangi sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei sudaryta dėl apgaulės arba piktavališko atsakovo nutylėjimo tam tikrų draudimui svarbių aplinkybių draudžiant transporto priemonę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 8–9 punktai, 6 straipsnio 4 dalis draudžia privalomuoju draudimu drausti transporto priemones, neregistruotas Lietuvos Respublikoje, taip pat transporto priemones, kurios neregistruotinos Lietuvoje ir/ar nebus per protingai trumpą laiką įregistruotos Lietuvos Respublikoje. Transporto priemonė draudimo metu nebuvo registruota Lietuvoje, ji turėjo kitos valstybės registracijos ženklą. Apdraustos transporto priemonės vairas buvo dešinėje pusėje, dėl ko ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje. Tokią transporto priemonę norint įregistruoti Lietuvoje buvo būtina ją išregistruoti kitoje valstybėje, ją pritaikyti eismui Lietuvoje ir tik tada ją drausti. Trečiasis asmuo UADBB „Drauseta“, kaip draudiko brokeris, viršijo įgaliojimus, todėl sandorį ieškovas ginčijo ir CK 1.92 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 39,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovas T. S. 2013-05-15 sudarė draudimo sutartį su ieškovu per tarpininką UADBB „Drauseta“, kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo pabaigos data 2014-05-14, sutarties nutraukimo data 2013-07-14. Draudėjas sumokėjo 70 Lt draudimo sumą už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-07-14. Transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebuvo įregistruota. Tik 2013-10-25 ieškovas išsiaiškino, kad apdraustasis automobilis buvo pagamintas 1998-10-07 su vairu dešinėje pusėje. Ieškovas buvo informuotas, kad jo apdraustasis automobilis 2013-05-27 Olandijoje pateko į autoavariją, buvo apgadintas ir trečiųjų asmenų turtas. Automobilį vairavo ne ją apdraudęs T. S., o D. K.. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2013-05-15 sudarant transporto priemonės draudimo sutartį su atsakovu per tarpininką UADBB „Drauseta“, atsakovas būtų pažeidęs imperatyvius įstatymo reikalavimus. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įprastinių, grupinių ir pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymo, liudijimų, „žaliųjų kortelių“ išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (t. 1, b. l. 91–94) 3.2 punkto 1 dalis nustato, kad už teisingą duomenų pateikimą yra atsakingas draudėjas, o jų teisingą įvedimą į programą – draudiko atstovas (darbuotojas, tarpininkas, brokeris); 2-ji punkto dalis nusako kokie dokumentai turi būti pateikti, tai: draudėjo asmens dokumentas, TP registracijos liudijimas, pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovas nenurodė nė vieno atsakovo (draudėjo) veiksmo, kuriuo jis būtų pažeidęs imperatyvias įstatymų nuostatas apdraudžiant automobilį VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas laikė, kad atsakovas nepažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas jį apgavo, apdraudžiant automobilį, dėl to jis neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagal CK 1.91 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nei savo ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas neįvardijo, kuo pasireiškė atsakovo apgaulė sudarant draudimo sutartį. Šių aplinkybių jis nenurodė ir duodamas paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje. Ieškovas ieškinį grindė iš esmės tuo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad brokerinė bendrovė nekruopščiai ir nekompetentingai atliko savo kaip tarpininkės darbą sudarant sutartį, t. y. ji neišsiaiškino aplinkybių ar transporto priemonė yra įregistruota Lietuvoje, ar ji išregistruota kitoje šalyje, ar pagal savo techninius parametrus (vairas dešinėje pusėje) ją buvo galima registruoti Lietuvoje. Tretieji asmenys UADBB „Drauseta“ ir E. K. paaiškino, kad sudarė draudimo sutartį nepažeisdama galiojančių įstatymų ir draudimo taisyklių, nes priešingu atveju draudimo sutartis negalėjo būti užpildyta ir įregistruota pagal LinsApp programą. Šios programos valdytojas yra ieškovas, todėl jis privalo prižiūrėti savo programą ir pagal ją sudarytas ir įregistruotas sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu, nes pirmosios  instancijos  teismas,  priimdamas  sprendimą,  nesilaikė kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nenurodė nei vieno veiksmo, kuriuo atsakovas būtų pažeidęs imperatyvias teisės normas, kadangi atsakovo veiksmų neteisėtumas nebūtinas taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Apeliantas įsitikinęs, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, jog sudarant ginčo sutartį būtent ir buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Ginčo transporto priemonė nei sutarties sudarymo metu, nei eismo įvykio metu nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje, eismo įvykio metu turėjo kitos valstybės registracijos ženklą. Dėl registracijos kitoje valstybėje narėje, ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14.1 p.). Šioje transporto priemonėje vairas sumontuotas dešinėje pusėje, dėl ko ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14.4 p,). Norint įregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, buvo būtina pirma išregistruoti transporto priemonę valstybėje, kurioje ji yra registruota, ją pritaikyti eismui Lietuvoje ir tik tada ją drausti privalomuoju draudimu prieš registruojant VĮ „Regitra“. Atsakovas vietoj to, jog ruoštų transporto priemonę registravimui Lietuvoje, šia transporto priemone važinėjo, kol sukėlė eismo įvykį Olandijoje. Kadangi sudarant draudimo sutartis buvo pažeisti ne tik ieškovo interesai, tačiau ir viešasis interesas (CK 6.225 str. 1 d.), darytina pagrįsta išvada, jog nustatytos visos sąlygos CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymui.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad sudarydamas ginčo draudimo sutartį atsakovas apgavo draudiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo transporto priemonė tiek dėl registracijos kitoje šalyje, tiek dėl vairo dešinėje, negalėjo būti registruojama Lietuvoje. Duomenų apie tai, kad atsakovas transporto priemonę išregistravo užsienyje, kad remonto būdu perkėlė vairą iš dešinės į kairę, byloje nėra. Atsakovas, žinodamas, jog ginčo transporto priemonės nebus galima įregistruoti Lietuvoje, kad jis net nesiruošia ginčo transporto priemonės registruoti Lietuvoje, melagingai trečiajam asmeniui UADBB „Drauseta“ nurodė, jog sudaro draudimo sutartį „su tikslu įregistruoti transporto priemonę“.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl trečiojo asmens UADBB „Drauseta“ veiksmų vertinimo, nes neva UADBB „Drauseta“ nėra atsakovu byloje. Draudimo sutartinis teisinis santykis susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo. UADBB „Drauseta“ tinkamu atsakovu galėtų būti ieškovui iš jo reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl netinkamai sudarytos ginčo draudimo sutarties. Trečiojo asmens įgaliojimus ribojo Lietuvos Respublikos įstatymai bei sutartis, pagal kurią jis veikė ieškovo vardu. Pagal AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įprastinių, grupinių ir pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymo, liudijimų, „žaliųjų kortelių“ išdavimo taisyklių 2.1. p. „transporto priemonės, kurios registruotos kitoje EEE, t. y. turi tos šalies registracijos (laikinąjį ar pastovų) numerį, įprastine sutartimi nedraudžiamos“. Trečiasis asmuo akivaizdžiai nepaisė ieškovo nurodymų ir apdraudė automobilį, kuris ne tik turėjo dešinėje sumontuotą vairą, tačiau ir buvo registruotas užsienyje. Sutarčių sudarymas yra beveik visiškai automatizuotas. Draudiko, tarpininko ar brokerio darbuotojui suvedus tam tikrus duomenis ir informaciją, draudimo sutartis apskaitoma duomenų bazėje, tačiau informacijos teisingumas papildomai nėra tikrinamas, kadangi pasitikima draudėjo ir darbuotojų sąžiningumu. Kadangi susitarimas su trečiuoju asmeniu įsakmiai neleido privalomuoju draudimu drausti kitose valstybėse registruotos transporto priemonės, ieškovas sutarties nepatvirtino, o atsakovas nesirėmė CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, todėl yra visos būtinos sąlygos draudimo sutarties pripažinimui negaliojančia pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UADBB „Drauseta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies nuostata įpareigoja draudiką bei jį atstovaujantį draudimo brokerį sudaryti su draudėjais draudimo sutartį ir prieš transporto priemonės valstybinį įregistravimą, tai yra kai transporto priemonę ruošiamasi įregistruoti Lietuvoje. Tokiu atveju duomenys apie draudėją ir/ar transporto priemonę į programą suveda draudiko atstovas rankiniu būdu. Duomenis, būtinus šios rūšies draudimo sutarčiai sudaryti, pateikia bei už jų teisingumą atsako draudėjas. Draudimo tarpininkas privalo sutikrinti gautus iš draudėjo duomenis su duomenimis, nurodytais draudėjo pateiktuose dokumentuose - draudėjo asmens dokumente, transporto priemonės registracijos liudijime, pirkimo–pardavimo sutartyje, bei teisingai šiuos duomenis įvesti į programą LinsApp. Suvedus visus duomenis, programa LinsApp išspausdina draudimo sutartį, kurią išduoti draudėjui galima tik jam visiškai sumokėjus visą ar dalį draudimo įmokos. Tais atvejais, kai paties draudiko parengta draudimo polisų pildymo programa LinsApp leidžia išspausdinti draudimo sutartį (polisą), laikytina, jog toks draudimo polisas (sutartis) buvo sudarytas pagal draudiko nustatytus reikalavimus, todėl draudikas praranda teisę tokios draudimo sutarties negaliojimą grįsti trečiojo asmens UADBB „Drauseta“ įgaliojimų viršijimu. Ginčijamoje draudimo sutartyje bei draudimo polise valstybinis transporto priemonės registracijos numeris nenurodytas. Kadangi programa LinsApp leido šiuos dokumentus spausdinti nenurodant registracijos numerio, laikytina, kad apeliantas patvirtino šios draudimo sutarties teisėtumą. Valstybinio numerio, draudžiant transporto priemonę prieš valstybinį įregistravimą, draudimo liudijime (sutartyje) neprivaloma nurodyti (Įstatymo 6 str. 5 d.). Taisyklių 3.2 p. tokios pareigos taip pat nėra. Prieigos prie kelių transporto priemonių registro duomenų, ypač kitų valstybių, draudimo tarpininkams nesuteikiama, todėl draudėjui nepateikus šios informacijos, draudiko atstovas neturėjo jokios galimybės informacijos apie transporto priemonės valstybinį numerį, netgi jei toks ir buvo, gauti kitais būdais. Todėl net ir pripažinus, kad transporto priemonė draudimo sutarties sudarymo metu turėjo kitos šalies valstybinį numerį, draudėjui nepateikus tokių duomenų, trečiasis asmuo UADBB „Drauseta“ negali būti laikomas pažeidęs draudiko jam duotus nurodymus. Aplinkybė, jog transporto priemonės vairas buvo dešinėje pusėje, negalėjo sukelti trečiajam asmeniui jokių abejonių dėl atsakovo ketinimų įsigyti transporto priemonę nuosavybėn teisėtumo, nes, duomenys, kurioje pusėje sumontuotas vairas, draudimo sutartyje nenurodomi, galiojantys teisės aktai leidžia perdirbti transporto priemonę. Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintose „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 70 punkte. Atsakovas pateikė visus Taisyklių 3.2 p. numatytus dokumentus: draudėjo asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl UADBB „Drauseta“ privalėjo nedelsiant sudaryti ginčijamą draudimo sutartį, reikiamus duomenis į Programą LinsApp suvedant rankiniu būdu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-15 ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas UADBB „Drauseta“, ir atsakovas T. S. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB1570788 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2014-05-14, sumokant 70 Lt dydžio įmoką. Sutarties nutraukimo data 2013-07-14. Transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota kitoje valstybėje, po sutarties sudarymo ji nebuvo įregistruota Lietuvoje. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Draudimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovui 70 Lt sumokėtą draudimo įmoką bei priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi sudaryta Draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – draudimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi ginčo transporto priemonė buvo neregistruota Lietuvos Respublikoje ir šios transporto priemonės vairas sumontuotas dešinėje pusėje, dėl ko ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje. 2013-05-27 Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. K., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Panaikinus draudimo sutartį, ieškovas neprivalėtų atlyginti žalos, kuri buvo padaryta apdrausta transporto priemone.

Dėl Draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu yra sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo, išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje: 1) vėliausiai transporto priemonės registravimo dieną; 2) jeigu transporto priemonė neregistruojama, – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę ar prieš perduodamas ją naudoti kitam asmeniui; 3) jeigu per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal šį įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, – prieš kirsdamas valstybės sieną; 4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įstatymas nenumato draudimo sudaryti transporto priemonės, kuri registruota kitoje valstybėje, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, priešingai, įtvirtina imperatyvą, jog visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Pagal minėto įstatymo 27 straipsnio 7 dalį motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, neregistruojamos Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Jungtinėje Karalystėje (t. 1, b. l. 17), kuri yra Europos Sąjungos narė, todėl reikalavimas registruoti su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims netaikomas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog sudarant ginčo sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, t. y., kad transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo registruota Jungtinėje Karalystėje, negalėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Dėl Draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 1.92 straipsnio pagrindais

Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus apelianto argumentus, jog byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas, žinodamas, jog ginčo transporto priemonės nebus galima įregistruoti Lietuvoje, kad jis net nesiruošia ginčo transporto priemonės registruoti Lietuvoje, melagingai trečiajam asmeniui UADBB „Drauseta“ nurodė, jog sudaro draudimo sutartį „su tikslu įregistruoti transporto priemonę“. Visu pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neturi reikšmės aplinkybė kokiu tikslu buvo sudaroma ginčo transporto priemonės privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kadangi Įstatymas įtvirtina imperatyvą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Antra, trečiasis asmuo UADBB „Drauseta“, tarpininkavęs sudarant ginčo draudimo sutartį, nurodė, kad atsakovas pateikė visus AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įprastinių, grupinių ir pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymo, liudijimų, „žaliųjų kortelių“ išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 p. (t. 1, b. l. 92) numatytus dokumentus: draudėjo asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl UADBB „Drauseta“ privalėjo nedelsiant sudaryti ginčijamą draudimo sutartį, reikiamus duomenis į Programą LinsApp suvedant rankiniu būdu. Taigi, trečiajam asmeniui teigiant, jog duomenys buvo suvesti laikantis Taisyklių reikalavimų, o ieškovui į bylą nepateikus įrodymų, pagrindžiančių atsakovo apgaulę, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės.

Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik tuomet, kai 2013-05-27 įvykio metu nukentėję asmenys kreipėsi į ieškovo atstovą žalų sureguliavimui Olandijoje Intereurope AG su prašymu sureguliuoti žalą ir išmokėti draudimo išmoką ir ieškovui manant, kad draudimo sutartis turės įtakos jo pareigai mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. CK 2.136 straipsnyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris. Ieškovas neginčija, kad trečiasis asmuo turėjo teisę sudaryti draudimo sutartį, tačiau teigdamas, kad trečiasis asmuo viršijo suteiktas teises, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad atstovas neturėjo teisės veikti tokiu būdu, t. y. sudarydamas draudimo sutartį ignoravo ieškovo Taisykles, nesilaikė Įstatymo nuostatų ar veikė kitaip neteisėtai. Bylos duomenimis tokios aptartos aplinkybės nenustatytos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 150 Eur. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, o trečiasis asmuo, kuris nesutiko su apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojusi iki 2015-03-20) 8.11. punkto, kuris už atsiliepimą į apeliacinį skundą numato maksimalų dydį 1,5 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 450 Eur (1,5x300 Eur), iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Esant nurodytam pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir juos vertindamas visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, vieningasis registracijos Nr. 50003210451, trečiajam asmeniui UADBB „Drauseta“, juridinio asmens kodas 135519917, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                        Raimondas Buzelis

Virginija Gudynienė

              Algimantas Kukalis