Baudžiamoji
byla Nr. 2K-523/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.;
2.1.6.2.; 2.4.2.2. (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio
29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios
Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės, pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ingai
Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui
Stankevičiui,
gynėjams advokatams Eleonorai Adai
Unčiurienei, Valdui Burneikiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir T. K. kasacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu R.
J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje,
ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų,
181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos
griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. J. paskirta galutinė subendrinta
laisvės atėmimo bausmė trylikai metų. T. K. pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio
1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu
septyneriems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu
trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2
punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir T.
K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams
šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,
9 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2008
m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo būdu ir T.
K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams
šešiems mėnesiams. Iš R. J., T. K., M. L. solidariai priteista 30 000
Lt S. L. padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš R. J., T. K., M. L. solidariai
priteista S. L. ir L. L. po 150 000 Lt, A. L. ir A. L.
po 10 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
kovo 10 d. nuosprendį pakeitė: R. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal
BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d.
įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija), paskyrė
laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų šešiems mėnesiams, o nusikalstamą
veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 294 straipsnio
2 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J.
paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų šešiems
mėnesiams.
T. K.,
pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos
Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos
21 d., redakcija) paskirta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
ši bausmė ir tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
paskirta bausmė bei bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m.
sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo būdu ir T. K.
nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu
nuteistas ir M. L., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, nuteistųjų R. J., T. K. gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius
skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas
už tai, kad nužudė žmogų ir savavaldžiavo, o T. K. nuteistas už tai,
kad nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą, būtent: R. J., T. K.
ir M. L., veikdami bendrininkų grupe, R. J. dėl asmeninių
nesutarimų su V. L., M. L. ir T. K. tikėdami R. J. žodžiais, kad V.
L. jam skolingas, 2007 m. spalio 24 d., apie 23 val., miško masyve,
esančiame maždaug 300 metrų atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini),
apžiūrėję iš anksto numatytą susitikimo vietą, turėdami žmogui žaloti
pritaikytus įrankius: dujinį balionėlį, ašarinių dujų pistoletą, peilius,
įvilioję V. L. į kemperį (VW (duomenys neskelbtini)), tarp R. J.
ir V. L. įvykus konfliktui, bendrai veikdami, rankomis, kojomis, dujinio pistoleto
rankena, automobilio (VW (duomenys neskelbtini)) durelėmis sudavė V. L.
ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam
muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas veide, kakle, nugaroje, krūtinėje ir rankose,
odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje, rankose, dešinėje kojoje, pjautines
žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje, o R. J. sudavė peiliu V. L. į
krūtinės sritį ir padarė durtinį–pjautinį kiauryminį krūtinės sužalojimą,
pasireiškusį durtine–pjautine žaizda krūtinės IV tarpšonkaulinio tarpo
pusėje, krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies dešiniojo skilvelio sužalojimu,
tai komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu vidiniu kraujavimu į kairę
krūtinplėvės ertmę, šoku, nuo to V. L. mirė.
Be to, T. K. nuteistas
už tai, kad 2007 m. spalio 25 d., apie 00.10 val., miško masyve, esančiame
apie 300 metrų nuo pastato (duomenys neskelbtini), iš V. L. automobilio
(BMW (duomenys neskelbtini)) pagrobė V. L. priklausančią 700 Lt
vertės automagnetolą „Pioneer“.
Be to, R. J.
nuteistas už tai, kad
po
V. L. nužudymo, R. J. susitarė su T. K. ir M. L., kad jis prisiims atsakomybę
už V. L. nužudymą, o T. K. ir M. L. už tai sumokės 40 000 Lt. T. K.
ir M. L. vykdydami susitarimą R. J. sumokėjo 20 000 Lt, vėliau slapstėsi ir
likusios dalies pinigų nedavė. Nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2008 m. sausio 3 d.
R. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas
ginčijamą tariamą savo teisę, nuvykęs į T. K. tėvų namus, esančius (duomenys
neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefonu grasino nužudyti T. K. ir M. L.
šeimas, sumušti M. L. ir T. K., sudeginti jų tėvų gyvenamuosius
namus, panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš T. K. ir M. L. atiduoti jam
pagal susitarimą priklausančius 20 000 Lt, taip savavaldžiaudamas
padarė didelės žalos T. K. ir M. L. teisėms ir teisėtiems interesams.
Kasaciniu skundu
nuteistasis T. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d.
nuosprendžius, jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1
dalį, 237 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti bausmę.
Kasatoriaus nuomone, teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti, nes netinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jo nusikalstama veika kvalifikuota ne
pagal tuos BK straipsnius. Kasatorius pažymi, kad buvo susitarta tik
pagąsdinti, turint tikslą padėti R. J. atgauti skolą, bet nenužudyti
V. L. . Jis teigia, kad sudavė du smūgius nukentėjusiajam, bandė surišti kojas
ir rankas ir tokie veiksmai neperžengė išankstinio susitarimo ribų. Kasatorius
akcentuoja, kad nematė grumtynių ir jų eigos kemperyje ir jose nedalyvavo,
nes tuo metu iš V. L. automobilio vogė automagnetolą, o vėliau vairavo kemperį,
kurio konstrukcijos neleido jam matyti atliekamų veiksmų (kaip buvo sužalotas
nukentėjusysis V. L.) automobilio viduje. Kasatorius mano, kad teismo
išvada dėl jo kaip bendrininko prisidėjimo prie kitų asmenų žudant (nesustabdė
mojuojančio peiliu R. J., vairavo automobilį, sudavė du smūgius, bandė surišti
nukentėjusiojo kojas ir rankas, paėmė į susitikimą žmogui žaloti tinkamus
daiktus, apžiūrėjo vietą, paruošė kemperį, susitarė padėti R. J. atgauti skolą)
tėra teismo teorinis išmąstymas, nes neatitinka jo atliktų veiksmų bei faktinių
bylos aplinkybių. Jo manymu, teismas nuosprendyje padarė prieštaringas
išvadas, nurodęs, kad išankstinio susitarimo (tikslo) nužudyti V. L. nebuvo,
bet vėlesni nuteistųjų bendri veiksmai (paimti įrankiai žmogui žaloti, apžiūrėta
vieta, paruoštas kemperis) rodo išankstinį susitarimą nužudyti. Kasatorius
nurodo, kad R. J. dūris peiliu V. L. peržengė nuteistųjų susitarimo
ribas, o jo padaryti sužalojimai (be dūrio peiliu) ekspertų įvertinti kaip
nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis
R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą
išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta
pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles,
arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d.
nuosprendį su pakeitimais ar be pakeitimų. Kasatorius teigia, kad teismų
sprendimai nepagrįsti, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti
esminiai BPK pažeidimai (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalis,
44 straipsnio 1, 5 dalys, 45 straipsnis, 367 straipsnio 1 dalis, 369
straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kasatorius ginčija abiejų instancijų
teismų taikytas BK 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas, grįsdamas neišsamiu
bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nurodydamas
teismams turėjus taikyti BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas (nusikaltimas
nebaigtas, po dūrio manė, kad V. L. apsimeta, bandė jį surišti, pamačius, kad
jam bloga, nusikalstami veiksmai nutraukti, bandė atgaivinti, nenorėjo tokių
padarinių). Kasatorius akcentuoja, kad savo veiksmais siekė susigrąžinti skolą,
todėl neturėjo tikslo nužudyti. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis ir
civilinis ieškovas S. L. bei civilinė ieškovė L. L. nepateikė pagal BK 129
straipsnio 1 dalį reikalavimo dėl bausmės sugriežtinimo, todėl apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai sugriežtino bausmę. Jo manymu, dalis dėl
bausmės sugriežtinimo apeliacinės instancijos teismo turi būti pakeista,
paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtus galutinius
bausmių dydžius, taikant kasatoriui BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir
trumpinant trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, nes teismas pažeidė BPK 1
straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatorius
nurodo teismingumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeidimą. Jo manymu,
byla negalėjo būti nagrinėjama pirmąja instancija dėl šališkumo Vilniaus
apygardos teisme, nes nukentėjusysis V. L. artimai draugavo su Vilniaus
apygardos teismo (duomenys neskelbtini) teisėjo dukterimi V. K., kuri
dalyvavo teisminiuose posėdžiuose ir kurios motina taip pat yra teisėja
(pažeistas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1, 5 dalių
reikalavimai, jam nebuvo paaiškintos BPK 45 straipsnyje nurodytos teisės). Jo
nuomone, abiejų instancijų teismų sprendimai turėtų būti panaikinti ir byla
perduota iš naujo nagrinėti pirmąja instancija kitam apygardos teismui. Kasatorius
prašo išreikalauti iš TV 3 laidos („duomenys
neskelbtini”) (duomenys neskelbtini)
rengėjų
vaizdo įrašą kaip įrodymą, patvirtinantį K. šeimos suinteresuotumą bylos eiga,
taip pat iškviesti ekspertą – lingvistą, kuris nustatytų apeliantų (S. L.
ir L. L.) prašymo dėl bausmės sugriežtinimo tikslą, nes, jo manymu, apeliacinės
instancijos teismas savaip interpretavo ir iškreipė šį prašymą.
Kasaciniai
skundai atmestini.
Nagrinėdamas kasacinę
bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas
kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai
reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo
taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos
aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat
iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų
įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant
į tai, kasatorių argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu
bei byloje surinktų įrodymų vertinimu, nenagrinėtini.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 1 dalis)
Pagal
BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla
tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo
mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis –
dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad tarp
nuteistųjų R. J., T. K. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo V. L. mirties
yra priežastinis ryšys. Nuteistųjų kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 punktas). Savo išvadą
teismas grindė nuteistųjų R. J., T. K., M. L. parodymais ir kitais bylos
duomenimis, kurie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Teismo medicinos
specialisto išvada Nr. M 2771/07 nustatyta, kad V. L. buvo padaryta ne mažiau kaip
20 trauminių poveikių – muštinės žaizdos galvoje, daugybinės kraujosruvos
veide, kakle, nugaroje, krūtinėje, rankose, dešinėje kojoje ir durtinė–pjautinė
žaizda krūtinės kairėje pusėje, širdies dešinio skilvelio sužalojimas. Širdies
sužalojimas komplikavosi tamponada krauju, ūmiu vidiniu kraujavimu į kairę
krūtinės ertmę, šoku ir įvyko mirtis (T. 1, b. l. 30-39). Teismas, išanalizavęs
įrodymus, padarė išvadą, kad smūgius sudavė, peiliu į krūtinę smogė ir
mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam V. L. padarė nuteistasis R. J. . Taip
pat prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo nuteistasis T. K. ir M. L. .
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymą
kaip bendrininkai, jei: 1) nukentėjusysis miršta
nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-561/2005,
2K-508/2005, 2K-265/2005 ir kt.) arba 2) nukentėjusysis miršta ne nuo visų
bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi
bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr.
2K-276/2005, 2K-423/2006, 2K-485/2008, 2K-324/2009 ir kt.). Tais atvejais,
kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smūgių visuma, bet konkretūs
vieno asmens suduoti smūgiai, teismas turi vadovautis ne tik išvada, kas sudavė
mirtiną smūgį, bet ir turi atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų
buvimą, jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo
metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas padarytas
bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du
ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.
Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti
išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais
(gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina
nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos
detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008). Bendrininkų
susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki
bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui visi bendrininkai,
nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK
specialiosios dalies straipsnį. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas
padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto
pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią, kuri
apima ir gyvybės atėmimą, tai pagal BK 129 straipsnį atsako ne tik tie
asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties
priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kai
keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja
atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be
to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus
sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų
dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant
nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi
į jo gyvybę metu (kasacinės bylos Nr. 2K-423/2006, 2K-485/2008, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl
teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas). Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai,
nenukrypdami nuo teismų praktikos pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą
BK 129 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R. J. įvykdė tiesiogine tyčia, o
nuteistojo T. K. (bendravykdytojo) tyčia dėl smurto veiksmų ir jų
padarinių buvo neapibrėžta (netiesioginė). Apie nuteistųjų R. J. ir T. K.
kaltės turinį sprendžiama remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize
(tiek nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis). Objektyvieji
bendrininkavimo požymiai šioje byloje akivaizdūs. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, nuteistieji intensyviai ruošėsi susitikimui miškingoje
(nuošalesnėje) vietovėje su nukentėjusiuoju V. L. (pagal R. J. vartotą
žargoną „strielkai“ – sąskaitų suvedimui). Paruošė kemperį, iš anksto apžiūrėjo
vietovę, pasiėmė žmogui žaloti tinkamus įrankius (du peilius, dujinį balionėlį,
dujinį pistoletą, lipnią juostą), susitarė padėti R. J., jeigu nukentėjusysis
pasipriešintų. Susitikimo metu kemperyje kilus konfliktui tarp R. J. ir V.
L., į konfliktą tuoj įsitraukė M. L., po to T. K., visi prieš
nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, be to, R. J. demonstravo (mojavo) peilį. T. K.
sudavė du smūgius ranka į galvą nukentėjusiajam V. L. ir R. J. liepimu vairavo
automobilį tuo metu, kai V. L. siekė išvengti fizinio smurto ir pabėgti
nuo smurtautojų. Nukentėjusiajam ištrūkus, visi (tarp jų T. K.)
siekė jį sulaikyti, lipnia juosta rišo rankas ir kojas. Kasatoriai R. J.
ir T. K. nutraukė fizinio smurto naudojimą tik tuomet, kai nukentėjusysis V. L.
nesipriešino ir nuo mirtino sužalojimo peiliu buvo komos būklės. Taigi šioje
byloje nuteistųjų susitarimas nužudyti V. L. pasireiškė konkliudentiniais
veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vieni kitų veiksmams
pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo
tikrąją valią padarinių atžvilgiu. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji suprato vieni kitų
smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos
veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Nors T. K.
nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tam įvykti (BK 15 straipsnio
3 dalis). T. K. aktyviais veiksmais prisidėjo prie R. J. veiksmų
kėsinantis į V. L. gyvybę ir padarinių nekonkretizavo. Taip pat bylos duomenys
patvirtina, kad R. J., siekdamas išspręsti konfliktą su V. L. ir
smogdamas peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, veikė tiesiogine
apibrėžta tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo
taip veikti, siekė konkretaus rezultato, t. y. nukentėjusiojo mirties (BK 15
straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje
BK 24 straipsnio 1, 3 dalių, 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos nepažeistos,
nuteistųjų R. J., T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio
1 dalį.
Dėl teismo šališkumo
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo
padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų
nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58
straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti
laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. R. J. kasaciniame
skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių, kurios
sukeltų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Teismo posėdyje
kasatorius teisėjams nušalinimo nepareiškė ir nepateikė argumentų dėl teisėjų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje nėra duomenų, kad bylą
nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar teisėjai būtų
buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti, ar būtų pažeistas konstitucinis
nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip,
kaip pageidavo kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Kasaciniame
skunde minima V. K. ar jos tėvai nebuvo bylos proceso dalyviai ir nėra
duomenų, kad minėti asmenys būtų darę įtaką teisėto teismo sprendimo priėmimui.
Taigi nuteistojo R. J. kasacinio skundo kontekste nėra pagrindo teigti, kad pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Dėl
BPK 10 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo
Apeliacinio
skundo ribos apibrėžia teismo galimybes baudžiamojo įstatymo taikymo
klausimais. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo ar išteisintojo
teisinės padėties negalima pabloginti labiau nei prašoma apeliaciniame skunde.
Griežtesnės bausmės paskyrimas, jeigu skunde to neprašoma, laikomas apeliacinio
skundo ribų viršijimu. Kasatoriaus R. J. teigimu, nagrinėjamoje byloje pažeista
minėta procesinė nuostata ir taip pat pažeistos jo teisės į gynybą BPK 10
straipsnio prasme, apeliantai neprašė griežtinti bausmės, tačiau apeliacinės
instancijos teismas, sugriežtindamas bausmę, savaip interpretavo apeliantų
prašymus. Kolegijos nuomone, šie kasatoriaus argumentai prieštarauja
nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turiniui. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia
nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis,
pobūdis, konkretumas. Pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio apskundimo pagrindus
bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas veikos kvalifikavimas, bausmės
griežtumas (švelnumas), kaltės forma ir pan. Tais atvejais, kai apeliantas
prašo griežtinti bausmę, nenurodydamas konkrečios bausmės rūšies ir dydžio,
apeliacinės instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, numatančio
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ir BK bendrosios
dalies normų nuostatų. Tokiu atveju teismui sugriežtinus bausmę nebus laikoma,
kad nuteistojo padėtis pabloginta labiau nei prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis
S. L. ir civilinė ieškovė L. L. apeliaciniame skunde prašė kvalifikuoti
visų nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą,
numatantį griežtesnę bausmę (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai), ir
taikyti griežtesnes bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Vadinasi,
apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BK 129 straipsnio 1 dalyje
numatytos sankcijos ribų ir paskyręs nuteistiesiems R. J., T. K. griežtesnes
bausmes nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinio skundo ribų neperžengė
ir BPK 320 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 2 dalies reikalavimų
nepažeidė. Taip pat teismas bausmes nuteistiesiems skyrė laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54, 63 straipsniai
ir kt.).
Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Bylos
medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes dėl tyčinio nužudymo nustatė ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų
parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros ir
parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kitus faktinius duomenis. Teismas
bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė kaltinamojo R. J. parodymų patikimumui
nustatyti. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, R. J. parodymai
proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas nustatė priežastis dėl jų kaitos ir įvertino atsižvelgdamas į kitų bylos duomenų visumą bei galimybę
šiuos parodymus patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visos bylos
aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, apkaltinamasis nuosprendis
pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio
1 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos
teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas
patikrintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Į visus apeliantų iškeltus
klausimus ir argumentus motyvuotai atsakyta (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6
dalis) ir kruopščiai išanalizavęs byloje esančius duomenis, pritarė pirmosios
instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarė neabejotiną išvadą,
kad visi nuteistieji veikė kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir tiesiogiai
dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam V. L., t. y. abu kasatoriai R. J. ir T.
K. buvo nužudymo bendravykdytojai. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja,
kad teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir
leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino, įrodymų vertinimo taisyklių
nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Nuteistojo
R. J. neargumentuotas teiginys, kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 7, 10,
45, 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, paneigiamas procesinių dokumentų
duomenimis. R. J. galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis
nuo įtarimo bei kaltinimo nebuvo suvaržyta, gynėjo dalyvavimas buvo
užtikrintas nuo pirmosios apklausos (BPK 10 straipsnis). Byla teisme buvo
nagrinėjama laikantis rungimosi principo, R. J. bei jo gynėjo teisė teikti
įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime bei pateikti prašymus nebuvo pažeista (BPK 7
straipsnis). Taip pat nuteistajam prieš kiekvieną procesinį veiksmą buvo
išaiškintos procesinės teisės ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti (BPK 45
straipsnis).
Nenustačius
BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti
ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendžiai, neperžengiant
kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų R. J.
ir T. K. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas