Administracinė byla Nr. A-872-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00586-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. T. prašymu (b. l. 2–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. LP1-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pripažinta, kad Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas V. T. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagrįsta Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. LV1-39 sudarytos komisijos 2014 m. gegužės 15 d. išvada Nr. (2)-LV9-41 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjo teigimu Išvada yra nemotyvuota, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o Įsakymas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 2 daliai, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas nurodė, jog informacija apie galimai jo padarytus tarnybinius nusižengimus Departamento direktoriui tapo žinoma 2014 m. kovo 19 d., gavus direktoriaus pavaduotojos L. V. 2014 m. kovo 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV9-25, todėl pagal VTĮ 30 straipsnio 2 ir 7 dalies bei Taisyklių 3 punkto nuostatas nusižengimo tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2014 m. kovo 27 d., tačiau Departamento direktorius 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. LV1-29 sudarė komisiją atlikti pareiškėjo nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų patikrinimą. Pareiškėjas 2014 m. kovo 26 d. pateikė šiai komisijai paaiškinimus, o 2014 m. balandžio 15 d. susipažino su patikrinimo išvada Nr. (5)-LV8-44, analogiška 2014 m. gegužės 15 d. Išvadai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, 2014 m. balandžio 18 d. pradėdamas tyrimą, pažeidė imperatyvią nuostatą pradėti nusižengimo tyrimą per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo. Paaiškino, jog apie tokį pažeidimą Departamentą informavo 2014 m. balandžio 23 d., susipažinęs su 2014 m. balandžio 22 d. pranešimu Nr. (2)-LV9-34.
Teigė, kad Išvada, kaip individualus teisės aktas, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, nes neatitinka individualaus administracinio teisės akto turiniui keliamų reikalavimų, yra pagrįsta prielaidomis, joje nėra pateikta įrodymų ir motyvų, jog pareiškėjas administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014 vykdė pažeisdamas įstatymų reikalavimus. Nurodė, kad nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylą Nr. (8)-LT5-29/2013 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) reikalavimų nepažeidė. Paaiškino, jog 2013 m. gruodžio 2 d. laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-50 buvo surašytas laivo kapitonui suprantama kalba, jis susipažino su aktu, jam buvo paaiškintos jo turimos teisės ir pareigos. 2013 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 073149 buvo surašytas ir įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, pareiškėjas protokolą išvertė į šiam asmeniui gimtą kalbą. Pastarasis, naudodamasis ATPK 2601 straipsnio suteikta teise, 2013 m. gruodžio 6 d. susimokėjo paskirtą baudą, todėl jam neprireikė naudotis vertėjo paslaugomis, o pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (8)-LT5-29/2013 nenagrinėjo. Pažymėjo, jog Departamentas iki šiol neužtikrina asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, teisės naudotis vertėjo paslaugomis ne tik surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas. Pareiškėjo teigimu, pažeidimų jis nepadarė ir nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (8)-LT5-129/2014, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas teisingai ir nepažeidžiant nustatytų terminų. Nurodė, jog nėra aišku, kuo remiantis Išvadoje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika turi būti kvalifikuojama kitaip nei tai padarė pareiškėjas. Paaiškino, kad žalos gamtai apskaičiuoti negalėjo, nes Departamentas nėra jo aprūpinęs techninėmis priemonėmis, kuriomis galima pasverti neteisėtai sugautą žuvį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog padaryti pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs, o tarnybinis nusižengimas padarytas iš aplaidumo, tačiau nėra nurodyta pagal kokius teisės aktus tie pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Manė, kad visa tai patvirtina, jog Išvada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o tik prielaidomis, pareiškėjas joje nurodytų teisės normų nepažeidė, o jam pritaikyta poveikio priemonė yra nemotyvuota. Taip pat nurodė manąs, kad tarnybinis tyrimas galėjo būti atliktas ir nuobauda paskirta piktnaudžiaujant įgaliojimais, kerštaujant dėl pareiškėjo 2014 m. sausio 27 d. skundo dėl Departamento direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. LV1-6.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (b. l. 47–50), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė funkcijas, t. y. pažeisdamas ATPK ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Bylų registravimo ir tvarkymo taisyklės) nuostatas išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014. Išvadoje nustatyti šie pažeidimai: administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 07319 (byla Nr. (8)-LT5-29/2013) netinkamai suformuluotas kaltinimas, nenurodyta pažeidimo esmė, neužpildytos visos grafos, todėl pažeisti Bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 26.2 ir 27 punktai, taip pat šioje byloje pažeistos ATPK 253 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nemokančio lietuvių kalbos, garantijos kalbėti gimtąja arba jam suprantama kalba ir teisė naudotis vertėjo paslaugomis, nes 2013 m. gruodžio 2 d. laivo patikrinimo akte Nr. (8)-LJ1-50 nepažymėta, kad jis tinkamai išverstas asmeniui ir jam suprantamas; nagrinėjant bylą Nr. (8)-LT5-129/2014 netinkamai suformuluotas kaltinimas, neužpildytos visos grafos, tuo pažeisti Bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 26.2 ir 27 punktų reikalavimai, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Valstybinės kontrolės įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimai, be to, šioje byloje pareiškėjas netinkamai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens veiką pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, nors turėjo būti taikoma šio straipsnio 3 dalis, skyrė švelnesnę nei numatyta už tokį pažeidimą baudą, neskaičiavo žalos, padarytos žuvų ištekliams bei nekonfiskavo pažeidimo įrankių, todėl pareiškėjas pažeidė Valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ATPK 253 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, Išvada atitinka Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus.
Pažymėjo, kad Išvada yra sudedamoji Įsakymo dalis, kurioje nurodyti visi priimto sprendimo motyvai. Įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymas, anot atsakovo, nedaro paties Įsakymo neteisėtu, kadangi pareiškėjas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, taigi apskundimo tvarka jam yra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamento manymu, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 75–81) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Departamento direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. LP1-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.
Teismas, spręsdamas Įsakymo teisėtumo klausimą, vadovaudamasis VTĮ 2 straipsnio 12 dalimi ir 28 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino Išvados, kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuojamosios dalies pagrįstumą ir išsamumą. Teismas nustatė, jog, atlikus pareiškėjo nuo 2013 m. spalio 1 d. nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų patikrinimą 2014 m. kovo 26 d.–2014 m. balandžio 11 d. išvada Nr. (5)-LV8-44 buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo nagrinėjant administracines bylas Nr. (8)-LT5-29 ir Nr. (8)-LT5-129. Šios išvados pagrindu Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. LV1-39 sudaryta komisija ištirti pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir pradėtas tarnybinis tyrimas, o 2014 m. balandžio 23 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl paaiškinimo pateikimo. Teismas pažymėjo, kad nurodyti veiksmai atlikti Taisyklių 3–5, 7 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjui sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jo teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog 2014 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. LV1-39, kuriuo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, neteisėtas, nes tyrimas pradėtas praleidus Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 19 d. Departamento direktoriaus pavaduotojos tarnybinis pranešimas apie būtinumą atlikti pareiškėjo nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų patikrinimą, nes jis galimai galėjo viršyti suteiktus įgaliojimus ir netinkamai pritaikyti administracinio poveikio priemones, negali būti laikomas oficialia informacija Taisyklių 3 punkto požiūriu, kurią gavus pradedamas tarnybinis tyrimas, kadangi jame nebuvo analizuotos konkrečios pareiškėjo išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir jų medžiaga, jame išdėstyta informacija nebuvo pakankama tarnybiniam tyrimui atlikti. Laikė, kad Departamento direktorius 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. LV1-29 pagrįstai sudarė komisiją atlikti pareiškėjo nuo 2013 m. spalio 1 d. nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų patikrinimą, kurio išvados pagrindu ir buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Pažymėjo, jog tarnybinis tyrimas buvo baigtas surašius Išvadą, o 2014 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda, su Išvada ir Įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai (Taisyklių 11, 13–15 p.). Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarnybinio tyrimo procedūra atlikta nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymo argumentus šiuo aspektu pripažino nepagrįstais.
Tačiau, įvertinęs bylos medžiagą ir aplinkybes, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kuriais jis neigia padaręs tarnybinius nusižengimus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014. Teismo vertinimu, iš Išvados nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimu, nevykdymas, t. y. netinkamas administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas. Išvadoje nedetalizuota, kas konkrečiai nenurodyta protokoluose, kokios konkrečios grafos neužpildytos ir kuo pasireiškė kaltinimų esmės netinkamas suformulavimas. Pažymėjo, kad Bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 26.2 ir 27 punktuose nurodytos teisės normos yra bendro pobūdžio, todėl atsakovas kaltindamas pareiškėją šių teisės normų pažeidimų surašant administracinėse bylose procesinius dokumentus, privalėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje konkretizuoti, kokius konkrečiai pažeidimus padarė pažeidėjas, tačiau šių reikalavimų atsakovas nesilaikė. Nurodė, jog Išvadoje visiškai nekonkretizuotas kaltinimas, kad pareiškėjas pažeidė Valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pažymėjo, jog byloje duomenų, kad pareiškėjui nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas asmenys būtų išvengę administracinės atsakomybės, nėra.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo tariamai padarytų nusižengimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (8)-LT5-29/2013, teismas pažymėjo, jog administracinės bylos duomenys paneigia Išvadoje nurodytas aplinkybes, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole atsakomybėn traukiamas asmuo rusų kalba (t. y. gimtąja kalba) nurodė, jog prideda paaiškinimą; prie administracinio teisės pažeidimo bylos pridėtas paaiškinimas surašytas rusų kalba paties asmens ir jo pasirašytas, o iš paaiškinimo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra suprantama jam inkriminuojamo pažeidimo esmė; anglų kalba surašytas laivo patikrinimo aktas administracinėn atsakomybėn traukiamam laivo kapitonui suprantamas, jis tai taip pat patvirtino savo parašu. Teismas pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, jog jis neturėjo objektyvios galimybės užtikrinti asmeniui teisę naudotis vertėjo paslaugomis, nes Departamentas neturi vertėjo, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovas pats nesudarė pareiškėjui galimybės tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tuo tarpu pareiškėjas visomis galimomis priemonėmis išsprendė šią problemą, nepažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėją kaltinti tarnybinio pažeidimo padarymu.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo tariamai padarytų nusižengimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (8)-LT5-129/2014, teismas nustatė, jog pažeidimo šioje byloje esmę sudarė žvejyba be leidimo ir žvejybos metu naudotų kabliukų skaičiaus viršijimas leidžiamo kiekio, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 ir 11.1 punktų pažeidimas. Pažymėjo, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinio matyti, jog stintos buvo žvejojamos ant ledo (nurodyta, kad pažeidėjas žvejojo uosto akvatorijoje), tačiau šios aplinkybės atsakovas neįvertino, be to, nepagrįstai patikslino žvejybos vietą, nurodydamas, jog buvo žvejota uosto akvatorijoje ties krantine Nr. 27. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju žvejojantis asmuo galėjo naudoti ne daugiau kaip 12 vienetų kabliukų, o naudojo 14 vienetų, nepagrįsta pripažino Išvados išvadą, jog buvo pažeistas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punktas (t. y., jog buvo žvejota naudojant du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių), taip pat atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nepagrįstai netaikė privalomos priemonės – pažeidimo įrankių (meškerių) konfiskavimo, kadangi iš ATPK 87 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, jog konfiskavimas nagrinėjamu atveju nebuvo privalomas. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės apskaičiuoti žalos žuvų ištekliams dydžio už dvi neteisėtai sugautas stintas, nes jis nėra aprūpintas reikalingomis svėrimo priemonėmis. Taip pat nurodė, jog pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 punktą vienos žvejybos metu leidžiama gaudyti stintų, kurių bendras svoris negali viršyti 10 kg, todėl nagrinėjamu atveju padarytas administracinis teisės pažeidimas (sugautos dvi stintos) galėjo būti įvertintas ir kaip mažareikšmis.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus visumą surinktų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės. Pažymėjo, jog nesant įrodytam vienam iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų –objektyviajai pusei, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu).
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė apeliacinį skundą (b. l. 83–86), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Departamento direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. LP1-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.”.
Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:
- Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Išvadoje visiškai nekonkretizuotas kaltinimas dėl Valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo bei kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas asmenys būtų išvengę administracinės atsakomybės. Pažymi, jog įgyvendinant minėtą Valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoje įtvirtintą atsakomybės neišvengiamumo principą yra svarbu ne tik patraukti pažeidimą padariusį asmenį administracinėn atsakomybėn, bet ir siekti, kad jis būtų nubaustas teisingai. To, Departamento nuomone, pareiškėjas nepadarė.
- Nesutinka, jog pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės užtikrinti asmeniui teisės naudotis vertėjo paslaugomis, nes Departamentas neturi vertėjo. Nėra aišku, ar administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-29/2013 pareiškėjas paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jo procesines teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje (niekur nėra pasisakyta dėl teisės kalbėti gimtąja kalba). Teigia, jog nors Departamentas neturi vertėjo, pareiškėjas turėjo tarnybiniu pranešimu kreiptis į Departamentą prašant vertėjo. Be to, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar teisė kalbėti gimtąja kalba buvo tinkamai įgyvendinta – ar buvo būtinas vertėjas, o jei jo buvo atsisakyta, kokie duomenys tai patvirtina.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (8)-LT5-129/2014 aplinkybes. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kad asmuo žvejojo ant ledo, o ne nuo krantinės, o tai yra esminė aplinkybė kvalifikuojant pažeidimą ir jos nenurodymas nereiškia, kad žvejyba vyko nuo ledo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šioje byloje pareiškėjas nepagrįstai kvalifikavo asmens veiksmus kaip ATPK 87 straipsnio 1 dalį numatytą administracinį teisės pažeidimą, o ne kaip numatytąjį ATPK 87 straipsnio 3 dalyje.
- Teismo pagrįstais pripažinti teiginiai apie objektyvių galimybių apskaičiuoti žalos žuvų ištekliams dydį nebuvimą yra deklaratyvūs. Be to, Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūroje yra elektroninės svarstyklės, kuriomis pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti.
Pareiškėjas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94–96) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Klaipėdos apygardos administracinis teismas nenustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-29/2013 būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo lietuvių kalbos nemokančio asmens teisės. Departamentas, teigdamas priešingai, nepateikia jokių įrodymų. Be to, teismas pripažino, kad būtent atsakovas neužtikrino pareiškėjui galimybės tinkamai atlikti savo pareigas ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą. Pažymi, jog jokiuose teisės aktuose nėra numatyta pareigūno prievolė kreiptis į Departamentą, prašant užtikrinti vertėjo dalyvavimą. Nurodo, kad žodinius prašymus dėl vertėjo užtikrinimo pareiškėjas ne kartą teikė savo tiesioginiam viršininkui.
- Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (8)-LT5-129/2014 teisena turėjo būti vykdoma kitaip nei teigia atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų. Pažymi, jog apie elektroninių svarstyklių buvimą Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūroje sužinojo tik gavęs apeliacinį skundą, kadangi į pareiškėjo 2013 m. sausio 23 d. prašymą išskirti kalibruotas svarstykles, jam nebuvo atsakyta. Paaiškina, kad 2014 m. spalio 10 d. kreipėsi į savo tiesioginį vadovą, kuris 2014 m. spalio 15 d. pateikė pareiškėjui svarstyklių atitikties sertifikato kopiją, o paprašytas paaiškinti, kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas apie gautas svarstykles, nurodė, jog jos perduotos agentūrai, o ne pareiškėjui asmeniškai, todėl jo neinformavo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pripažinta, jog Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis ir patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tačiau patikslina atsakovo Įsakymo panaikinimo argumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo apimtyje yra nagrinėjamos tik tos pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo aplinkybės, kurios yra nurodytos 2014 gegužės 15 d. tikrinimo išvadoje Nr. (2)-LV9-41 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014“, o ne atsiliepime į skundą ar apeliaciniame skunde nurodytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas tikrina Išvadą dėl to, kiek joje yra pagrįsti pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Išvadą, rėmėsi tinkama teismų praktika nustatyta panašiose bylose ir pagrįstai pažymėjo, kad Išvada neatitinka apkaltinamojo pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda.
Taisyklių 13 punkto 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 23 d.) nustatyta, jog jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 10 punktą (2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija), kuris pagal savo turinį labai panašus į pirmiau nurodytą šiuo metu galiojančių Taisyklių 13 punktą, nurodė, jog ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio (2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1380/2011).
Byloje nustatyta, kad asmenys, kuriems pareiškėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014, buvo nubausti administracinėmis nuobaudomis ir atsakomybės jie neišvengė. Išvadoje nurodyti administracinių teisės pažeidimų pildymo trūkumai nėra esminiai, kuriuos būtų galima pripažinti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisių suvaržymais.
Patikrinimo metu nustatyta ir Išvadoje nurodoma, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (8)-LT5-29/2013 buvo pažeisti ATPK 253 straipsnio, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba, o dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, reikalavimai. Pažymėtina, jog byloje esantis asmens traukiamo atsakomybėn paaiškinimas rusų kalba patvirtina, kad jam buvo leidžiama teikti paaiškinimus rusų kalba ir tai reiškia, kad ši kalba jam yra suprantama. Asmeniui buvo įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Laivo patikrinimo akto nuorašai, tai reiškia, kad asmuo turėjo galimybę savarankiškai naudotis vertėjo pagalba jei jis jam buvo reikalingas. Byloje nėra įrodymų, kad traukiamas atsakomybėn asmuo teikė prašymą dėl vertėjo dalyvavimo ar kitokio pobūdžio skundus dėl jo teisių suvaržymų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jo teisė kalbėti jam suprantama kalba buvo pažeista.
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (8)-LT5-129/2014 nurodyta, kad 2014 m. vasario 24 d. pažeidėjas žvejojo „ties krantine 27“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žvejojama buvo ant ledo ties uosto krantine Nr. 27. Ši aplinkybė byloje nėra paneigta, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad ji atitinka nustatytą žvejybos būdą ir padarytą pažeidimo kvalifikavimą pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, nes stintos buvo žvejojamos ant ledo su 14 kabliukų, nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktą tokiai žvejybai leistinas kabliukų kiekis – 12 vienetų.
Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutinka su atsakovo pozicija, kad administracinio teisės pažeidimo protokoluose turi būti užpildytos visos grafos, protokole nurodyta pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės turi nekelti jokių abejonių (ATPK 260 straipsnis), šio ginčo atveju konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų protokolų Nr. (8)-LT5-29/2013 ir Nr. (8)-LT5-129/2014 trūkumai, išdėstyti Išvadoje ir nesukėlę atitinkamų pasekmių, vertintini kaip mažareikšmiai, dėl kurių tarnybinės nuobaudos skirti nebuvo pagrindo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Departamento direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. LP1-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė