Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13-4175-660/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00907-2014-5

                            Procesinio sprendimo kategorija 53.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, išnagrinėjusi V. Š. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

2014-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą buvo nubausta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. 2014-04-14 Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-02-27 nutarimas paliktas nepakeistas ir V. Š. apeliacinis skundas netenkintas.

2014-05-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi V. Š. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą buvo atmestas.

2014-05-14 teisme gautas V. Š. prašymas, kuriuo ji prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Nurodo, kad ji baudą sumokėjo. Teisė vairuoti jai būtina darbe, dažnos komandiruotės, darbas Vilniuje, reikia nuvežti vaiką į mokyklą, vyras taip pat dažnai komandiruotėse. Jai reikia važiuoti pas sergančią mamą į Šilalės raj. Iš savo poelgio pasimokė, ateity panašių pažeidimų nekartos.

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. Š. yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Paskirtą baudą sumokėjo, jos darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuoja ją teigiamai, tarpininkauja dėl teisės vairuoti grąžinimo. Pareiškėja nurodė, kad teisė vairuoti jai būtina darbe, reikia vežti vaiką į mokyklą, prižiūrėti sergančią mamą.

Kauno apskrities VPK pažyma patvirtina, kad po teisės vairuoti atėmimo V. Š. administracine tvarka nebausta. Tačiau V. Š. už KET pažeidimus bausta keletą kartų, taip pat ir už nustatyto leistino greičio viršijimus. Pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, kas rodo, kad ji yra linkusi daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą.

V. Š. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jai būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, V. Š. prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str.,  teismas

n u t a r ė :

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Larisa Tamulionienė