Administracinė byla Nr. I-3877-142/2014

Proc. Nr. 3-61-3-03067-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. K., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovėms Indrei Gasperei ir Rasai Pranaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintus skundus (t. I, b. l. 1–4, 45–46, t. II, b. l. 98–101), kuriuose prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2012-11-14 sprendimą Nr.10-1-18899; 2) įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą ir grąžinti ekspertinį sprendimą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK), reikalaujant pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota (du pirminio skundo reikalavimai priimti teismo 2012-12-04 nutartimi, t. I, b. l. 20); 3) pripažinti pareiškėją tinkamu vidaus tarnybai pagal Vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado (toliau – Sąvadas) trečią skiltį; 4) įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą (pirmasis patikslintas skundas, t. I, b. l. 45–46, nutarta, kad reikalavimai priimti teismo 2013-01-15 nutartimi, t. I, b. l. 49–50).

Teisme 2014-05-07 gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimą Nr.10-1-18899; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK tęsti pareiškėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą; 3) panaikinti CMEK 2012-10-29 akto Nr. 5902 sprendimą, kuriuo pareiškėjas yra pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Šie reikalavimai buvo priimti teismo 2014-05-12 nutartimi (t. II, b. l. 105–106).

Skunde ir patikslintuose skunduose pareiškėjas paaiškina, kad iki 2009-08-05 ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėjo komisaro inspektoriaus laipsnį. Tarnybą turėjo laikinai nutraukti, nes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) valstybės sekretoriaus 2009-04-30 potvarkiu Nr. DP-14 pareiškėjo sutuoktinė K. K. nuo 2009-08-10 buvo perkelta į Lietuvos Respublikos ambasados JAV vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjas kartu su sutuoktine bei mažamečiais vaikais išvyko į JAV. Pareiškėjo sutuoktinės perkėlimas darbui JAV baigėsi 2012-08-20. Vidaus reikalų ministras 2009-06-08 rašte Nr. 1D-4345 (2) pareiškėjui išaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato pareigūno, kuris išvyksta į užsienį kartu su sutuoktiniu, paskirtu darbui užsienyje, teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, jeigu prašymas pateikiamas per 3 mėnesius nuo sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos. Analogiškai išaiškinta ir Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Personalo skyriaus 2009-07-09 rašte Nr. 2D-713. Pareiškėjas 2012-08-21 pateikė prašymą Vilniaus AVPK. Vilniaus AVPK informavo pareiškėją apie laisvas pareigybes šioje įstaigoje. Susipažinęs su šiuo sąrašu pareiškėjas išreiškė pageidavimą eiti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (B pareigybės lygis, 9 kategorija) pareigas. Vilniaus AVPK pradėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo pareiškėjui procedūrą ir išdavė jam siuntimą į CMEK, siekdamas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai ir konkrečioms pareigoms. Vilniaus AVPK Personalo skyrius 2012-10-30 gavo CMEK 2012-10-29 pažymą Nr. 5902, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai. Remdamasis šia pažyma Vilniaus AVPK 2012-11-14 priėmė sprendimą Nr. 10-1-18899 netęsti pareiškėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros. Vilniaus AVPK nepagrįstai nutarė netęsti pareiškėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros. Vilniaus AVPK supainiojo ir nepagrįstai apjungė dvi skirtingas procedūras, kurios yra vykdomos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą ir grąžinimo į vidaus tarnybą procedūrą. Šios dvi procedūros yra skirtingos, joms įgyvendinti taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, šiose procedūrose yra skirtingas asmenų teisinis statusas, jos neturi būti tarpusavyje tapatinamos. Pareiškėjui buvo taikoma grąžinimo į vidaus tarnybą procedūra ir tai įrodo 2012-09-10 siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-58, kuriame klaidingai nurodomas pareiškėjo statusas – „buvęs pareigūnas“. Vilniaus AVPK taikė vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintas Grąžinimo į vidaus tarnybą taisykles, o privalėjo vadovautis vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymu Nr. IV-297 patvirtintomis Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklėmis. Todėl yra pagrindas naikinti atsakovo Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimą Nr. 10-1-18899. Vilniaus AVPK savo sprendimą grindžia CMEK 2012-10-29 pažyma Nr. 5902. Joje išvardintas pareiškėjo diagnozių sąrašas. CMEK medikai išanalizavo šias diagnozes ir nurodė, kad jos netrukdo pareiškėjo tinkamumui tarnybai, išskyrus kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystę (M 21.4). Nurodoma, kad pareiškėjui diagnozuota kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė ir dėl tokio plokščiapėdystės laipsnio pareiškėjas netinkamas tarnybai pagal Sąvado nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Šią klaidingą diagnozę paneigė teismo paskirta 2014-03-21 Lietuvos teismo medicinos ekspertizė (toliau – LTME). LTME akte Nr. 0018/14 konstatuota išvada, kurioje pažymima, kad J. K. nustatyta abiejų pėdų pirmojo laipsnio plokščiapėdystė. Pirmojo laipsnio plokščiapėdystę yra nustatęs ir VRM Medicinos centras. Sąvado priedo – Sąvado taikymo paaiškinimo 42 punkto „Pėdos deformacijos“ 42.3 papunktyje nustatyta, kad „ 1° plokščiapėdystė pareigūno tarnybai ir mokytis profesijos su pareigūno tarnybos perspektyva kliūčių nesudaro“. Pareiškėjas ginčija klaidingą CMEK ekspertinį sprendimą.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė skundą ir patikslintus skundus.

Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į patikslintą skundą prašo skundą atmesti (t. II, b. l. 111–115). Paaiškina, kad pagrindiniai teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas pareiškėjo sveikatos ekspertinis tyrimas, yra: Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – Aprašas); Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose Švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas, patvirtintas vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012-04-06 įsakymu Nr. V-2K 291/V-308 (toliau – Sąvadas) ir Sąvado paaiškinimai, nustatyti tuo pačiu įsakymu, nustatantys kiekvieno Sąvado punkto taikymo ribas. CMEK 2012-10-29 aktas Nr. 5902 buvo priimtas su ekspertinio sprendimo pagrindimu – kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystė (M 21.4), netinkamas pagal Sąvado 42.3. punktą – III skiltį vertinimą – tinkamumas individualus. Medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas gali tik vertinti, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiuose teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą. CMEK yra įgaliota atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. CMEK išvada priimta vadovaujantis gydytojų specialistų nuomone, medicininiu tyrimu: 2012-10-15 rentgeno nuotraukomis, įvertinus visus medicininius dokumentus, buvo išmatuoti medicininiai pėdos skliauto, kampų dydžiai, vadovaujantis Sąvade išdėstytais paaiškinimais, įvertinus vidaus tarnybos ypatybes (konkrečiai taikomi Aprašo 4, 65 punktai). Pareiškėjo sveikata buvo vertinama kaip naujai priimamojo, kadangi Aprašo 38 punktas nustato, kad buvusieji pareigūnai priimami vadovaujantis Sąvado nuorodomis kaip „nauji priimamieji“. CMEK yra sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi kompetencijos ir įgaliojimų vertinti, ar teisės aktas yra teisėtas, vertinti jo teisės spragų, ši įstaiga veikia pagal savo nuostatus ir teikia ekspertines išvadas pagal tuos kriterijus, kuriuos nurodo siuntime į šią įstaigą nurodžiusi vidaus tarnybos įstaiga – kaip naujai priimamojo į tarnybą. Mano, kad toks teisės akto reikalavimas yra proporcingas, nes praėjus tam tikram laikui medicininės diagnozės ir asmenų sveikata gali keistis (paprastai – į blogąją pusę), todėl jie priimami kaip naujai priimamieji, siekiant įgyvendinti vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principą. Praėjus tam tikram laikotarpiui pareigūno sveikata gali pasikeisti tokiu mastu, kad tik atkūrus statutinio tarnautojo statusą (kaip tarnaujančio pareigūno), jam būtų skiriama valstybinė pensija dėl atleidimo iš tarnybos esant neigiamai CMEK išvadai (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymuose nustatyti reikalavimai dėl tinkamumo tarnybai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, priimami į vidaus tarnybą, taip pat ir tarnaujantys vidaus tarnyboje, būtų tinkami tarnauti ne tik ekspertinio tyrimo metu, bet ir ateityje, taip pat, kad jų neveiktų vidaus tarnybos faktoriai labiau nei sveikų asmenų. Turi būti užtikrinti ir darbdavio interesai (apsaugotos teisinių santykių dalyvių teisės, gerbiami teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai). Valstybė, kuri yra plačiąja prasme pareigūnų darbdavys, turi užtikrinti, kad ir ateityje pareigūnų tarnyba vidaus tarnyboje neatsilieps jų sveikatai ar gyvybei išskirtinėse, sveikatai grėsmę ir pavojų keliančiomis sąlygomis. Reikėtų vertinti ne tik dabartinę pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau taip pat vertinti, ar ateityje vidaus tarnyba neturės medicininių pasekmių pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisės aktuose mediciniškai pagrįstai nustatyti būtent tokie ir atitinkamo dydžio (apimties, sudėties, sunkumo) asmenų organizmo sutrikimai/būklės, kurioms esant perspektyvoje vidaus tarnyba gali neigiamai atsiliepti pareiškėjo sveikatai. Tokiu būdu valstybė, kaip darbdavys, leisdama tarnauti vidaus tarnyboje asmenims, kurie dėl sveikatos būklės gali būti labiau veikiami vidaus tarnybos faktorių (vibracijos, smūgių, temperatūros svyravimų), turėtų pareigą sutrikus pareigūnų sveikatai taikyti reikšmingas socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 40, 42, 52 ir kt. straipsniuose, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, Valstybinių pensijų įstatyme (kompensacijos mirties ir sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokos medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų; pareigūnų našlių ir našlaičių pensijos, valstybinių pareigūnų pensijų mokėjimas). Medicininiai kriterijai ir metodai, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta III laipsnio plokščiapėdystė, nurodyti CMEK 2013-02-11 atsiliepime Nr. 45R-355 – kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystė (M 21.4), netinkamas pagal Sąvado 42.3. punktą – pėdos deformacijos: lengvai apsunkinančios vaikščiojimą – III skiltį vertinimą – tinkamumas individualus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus tyrimus (ir apžiūrą, ir objektyvų medicininį tyrimą), dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai buvo sprendžiama individualiai, įvertinus ne tik matematinius rodmenis – pėdos skliauto aukštį, skliauto kampą, bet ir šios diagnozės (dešinė pėda – II plokščiapėdystė; kairė pėda – III plokščiapėdystė) įtaką pareiškėjo sveikatai ir likusioms pėdos dalims, t. y. buvo individualiai įvertinta, kad plokščiapėdystė įtakojo sveikatos komplikacijų atsiradimą: abiejų čiurnų sąnarių artrozę, abiejų kulnikaulių pentinų susiformavimą. Nors atskirai šios diagnozės (artrozė, pentinai) neįtakoja pareiškėjo tinkamumo tarnybai, tačiau jų buvimas leidžia įvertinti pareiškėjo diagnozės (plokščiapėdystės II–III laipsnio) jau esamų komplikacijų organizme atsiradimą ir galimą įtaką tolesnei tarnybai. Įvertinus galimo padidinto fizinio krūvio galimybę, šis vidaus tarnybos veiksnys gali išprovokuoti negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sveikatos problemų progresavimą. CMEK pakartotinai vertino pareiškėjo sveikatos būklę po pareiškėjo pateiktų daktaro Ž. tyrimų ir išvados. Pareiškėjo pateiktoje medicininėje dokumentacijoje plokščiapėdystės laipsnis buvo nustatytas žemesnis – II laipsnio, tačiau kiti objektyvūs duomenys, t. y. pėdos skliauto kampai, dydžiai, atitiko (buvo panašūs) objektyvius matematinius duomenis, todėl CMEK nekeitė ekspertinio sprendimo išvados. Skyrėsi tik metodikų taikymas ir, kadangi akivaizdžiai neatitikimo tarp išvadų nebuvo, jos laikytinos viena kitą papildančiomis. Sąvado taikymo paaiškinimuose nurodyta, kad Sąvado punktui 42.3. (dėl kurio pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai) priskirtina net ne III laipsnio, o II laipsnio plokščiapėdystė. Todėl Aprašo punktai 75, 76 buvo tinkamai pritaikyti. Ekspertinio sprendimo priėmimo metu jokių kitų duomenų, nei kitų medicininių išvadų, nei kitų medicininių tyrimų duomenų, kurie prieštarautų turimiems, nebuvo. Jokių abejonių, kad pareiškėjo medicininė diagnozė nustatyta tinkamai - III laipsnio plokščiapėdystė ir dėl to vidaus tarnybos specifiniai faktoriai gali turėti įtakos tolesnei pareiškėjo sveikatai, CMEK nebuvo, nes ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis ir šis sprendimas buvo pakartotinai peržiūrėtas. Tokiu būdu Aprašo 67 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Todėl CMEK laikytina tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų ir taisyklių, objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir priimtas pagrįstas ekspertinis sprendimas. Dėl medicininės ekspertizės išvados paaiškina, kad medicininės ekspertizės išvada yra neišsami, nemotyvuota, nepateikta konkrečių CMEK veiksmų/sprendimų, kurie būtų nurodyti kaip neteisėtas faktinis, teisinis pagrindas neatitinkančiai medicininės ekspertizės išvados pareiškėjo diagnozei nustatyti. Medicininės ekspertizės metu priimta išvada – I laipsnio plokščiapėdystė kardinaliai prieštarauja ne tik CMEK ekspertinio sprendimo išvadai, tačiau ir pareiškėjo pateiktai gyd. Ž. išvadai. Ekspertas vertino 2013 m. atliktus tyrimus ir nuotraukas, kurių CMEK ekspertinio sprendimo metu neturėjo ir negalėjo remtis, ekspertas vertino nuotraukas, kurių objektyvūs duomenys visiškai neatitinka anksčiau gautų objektyvių radiologinių duomenų ir objektyvių matematinių dydžių (pėdų skliauto skirtumai – 11 mm, 8 mm.), o kodėl tose pačiose asmens pėdose galėjo atsirasti tokių neatitikimų, medicininės ekspertizės išvadoje nėra paaiškinta. Ir CMEK, ir profesorius Ž. nurodo iš nuotraukų tuos pačius objektyvius pėdos skliauto, kampo dydžius, todėl medicininės ekspertizės išvada iškelia daugiau klausimų. Eksperto vertintose nuotraukose neatitinka ne tik pėdų skliautų dydžiai, bet ir kiti objektyvūs pėdos patologijos duomenys – susiformavę pentinai, sąnarių artrozė (apie tai medicininės ekspertizės išvadoje nėra pažymėta). Medicininės ekspertizės išvadoje nėra nurodyta duomenų: ar buvo tikrinta pareiškėjo asmens tapatybė tikrinant sveikatą VRM Medicinos centro Vilniaus filiale; ar medicinos ekspertas vykdė objektyvią pareiškėjo pėdų apžiūrą; ar buvo vertinamos tos pačios 2012-10-05 abiejų pėdų sąnarinės su krūviu rentgenogramos, kuriomis remdamasi CMEK priėmė ekspertinį sprendimą. Pažymi, kad teismui pateiktoje dokumentacijoje šio objektyvaus tyrimo – 2012-10-05 abiejų pėdų sąnarinių su krūviu rentgenogramų nėra pateikta, mano, kad medicininės ekspertizės vykdymo metu ši rentgeno nuotrauka taip pat nebuvo vertinama, dėl to nėra atsakyta į esminį šios administracinės bylos klausimą – ar CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą ir vertindama rentgeno nuotrauką, taikė teisingą metodiką, teisingai apskaičiavo ir išmatavo pėdos skliauto dydžius, kokias (hipotetiškai) klaidas padarė CMEK, vertindama 2012-10-05 rentgenologinio tyrimo duomenis, kad buvo gauti kardinaliai medicininės ekspertizės išvadai priešingi sveikatos duomenys? Atkreipia dėmesį, kad 2012-10-05 abiejų pėdų sąnarinės su krūviu rentgenogramos (medicininio tyrimo originalo) nėra nei administracinės bylos medžiagoje, nei pareiškėjo sveikatos kortelėje, nėra duomenų, kad su šia nuotrauka buvo supažindintas medicinos ekspertas, nors ir CMEK, ir gydytojas Ž., nustatydami pareiškėjo diagnozę, rėmėsi būtent šia nuotrauka. Teigia, kad CMEK išvada, jog pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį, atitinka Sąvado 42.3 punkto dispoziciją, yra pagrįsta ir teisėta. CMEK laikėsi Aprašo 65 ir 67 punktų, nes atsižvelgė į ekspertizės metu surinktus medicininius dokumentus (išrašų iš med. dokumentų), pakartotinai vertino pareiškėjo sveikatą po pateiktos gydytojo Ž. išvados, pašalino priimant ekspertinį sprendimą kilusias visas abejones, todėl ekspertinis sprendimas yra priimtas be abejonių. Kitų medicinos specialistų vertinimas/išvados nėra privalomi CMEK, o yra tik rekomendacinio pobūdžio, priimant specializuotos medicininės ekspertizės sprendimus. Teisės aktuose nustatytas reikalavimas priskirti diagnozę, kuri užkerta kelią tarnauti vidaus tarnyboje, yra mediciniškai pagrįstas, t. y. mediciniškai ši diagnozė nesuderinama su vidaus tarnybos atlikimu ir jos faktorių įtaka asmens tolesnei sveikatos būklei. CMEK specialistai yra kompetentingi įvertinti medicininės diagnozės įtaką planuojamoms eiti vidaus tarnybos pareigoms ir koks poveikis galimas ateityje pareiškėjui stojus tarnauti vidaus tarnyboje. Teisės aktų normose nustatytas terminas „tinkamas/netinkamas tarnybai“ yra formalaus pobūdžio, šios teisės normos yra formaliosios, o ne materialiosios sudėties, t. y. nebūtinai teisinės (ar kitokio pobūdžio, pvz. įtaka sveikatai; atsiradę materialūs nuostoliai) pasekmės dėl šių teisės normų reikalavimų neužtikrinimo turi būti atsiradusios šių aplinkybių konstatavimo momentu. Vien tai, kad pareiškėjo diagnozė atitinka teisės normos dispozicijoje nurodytąją, yra teisės normos reikalavimo atitikimas. Sąvado 42.3. punkte nustatyta diagnozė (dėl kurios pareigūnai neatitinka reikalavimų eiti vidaus tarnybą) atitinka pareiškėjo diagnozę. Visuose medicinos specialistų dokumentuose/išvadose yra konstatuota, kad plokščiapėdystės diagnozė nėra paneigta, yra nustatyti tik skirtingi laipsniai. Įvertinus tai, kad pareiškėjo medicininė diagnozė vertintina kaip atitinkanti Sąvado 42.3. punktą, diagnozė nėra paneigta, ši diagnozė gali turėti įtakos asmens sveikatai veikiant vidaus tarnybos faktoriams, CMEK ekspertinė išvada yra atitinkanti konkretų, individualų pareiškėjo atvejį, pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina. Nesant pagrindo naikinti šią išvadą, visi susiję pareiškėjo reikalavimai netenkintini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į patikslintą skundą su skundu nesutinka (t. II, b. l. 118–120). Paaiškina, kad gavus CMEK 2012-10-29 pažymą Nr. 5902, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, pareiškėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo – grąžinimo į vidaus tarnybą – procedūra nebegalėjo būti tęsiama. Vilniaus AVPK rėmėsi CMEK išvada, nes nėra kompetentingas vertinti CMEK išvados teisingumą ar reikalauti paaiškinimų dėl ekspertinio sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjas neskundė teismui CMEK sprendimo. Paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo antrąjį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą, nes toks reikalavimas negali būti įvykdytas, kadangi Vilniaus AVPK nesuteikti įgaliojimai vertinti CMEK išvados teisingumą ar reikalauti paaiškinimų dėl ekspertinio sprendimo pagrįstumo. Pažymi, kad dėl CMEK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme. Dėl to mano, kad pareiškėjo reikalavimai Vilniaus AVPK nepagrįsti.

Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas yra dėl pareiškėjo, kuris iki 2009-08-05 turėjo vidaus tarnybos statutinio pareigūno statusą, teisės į šio statuso atkūrimą realizavimo.

Vidaus tarnybos statuto (patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, toliau – Statutas)  5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Statute yra nustatyti atvejai, kai statutinis pareigūnas pats yra siunčiamas į užsienio valstybes, paskiriant pareigūną į atitinkamas pareigas (Statuto 19 straipsnis). Tačiau Statutas nereglamentuoja atvejų, kai vidaus reikalų sistemos pareigūnas atsistatydina savo noru dėl to, kad išvyksta kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) šiuos santykius reglamentuoja tiesiogiai ir nurodo konkrečias statutinio pareigūno teises: šios teisės išvardintos VTĮ 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

VTĮ 4 straipsnyje yra nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 183 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 34 straipsnis, 341 straipsnis, 381 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

VTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas statutas, turi buvę statutiniai valstybės tarnautojai, taip pat buvę statutiniai valstybės tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

Vilniaus AVPK neginčija fakto, kad pareiškėjas prašymą atkurti statutinio pareigūno statusą padavė nepažeisdamas nurodyto termino. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo 2012-08-21 paduotas prašymas Vilniaus AVPK (t. I, b. l. 29), nepaisant to, kad jame ne visai tinkamai suformuluotas reikalavimas, nes jis prašė grąžinti į tarnybą policijoje, turėjo būti suprastas teisingai, nes iš bylos duomenų matyti, kad ir Vilniaus AVPK, ir VRM buvo žinoma, kad pareiškėjas atsistatydino dėl jo sutuoktinės paskyrimo darbui užsienyje (URM valstybės sekretoriaus 2009-04-30 potvarkis Nr. DP-14, t. I, b. l. 7, VRM 2009-06-08 raštas Nr. 1D-4345(2) pareiškėjui, t. I, b. l. 8 ir kt.), tas faktas buvo nurodytas prašyme ir dar viename pareiškėjo 2012-09-11 prašyme (t. I, b. l. 31–32). Todėl pareiškėjo pateiktas prašymas „grąžinti į tarnybą“ turėjo būti suprastas kaip VTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos statutinio valstybės tarnautojo teisės realizavimas.

VTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Nors nurodyta įstatymo nuostata nėra besąlygiškai taikoma statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau aiškinant Statuto ir VTĮ 16 straipsnio kitas nuostatas yra svarbu įvertinti, kas yra šie bendrieji ir specialieji reikalavimai. VTĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Tokia Metodika patvirtinta Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685. Pagal šios Metodikos nuostatas, pareigybės aprašymas rengiamas pirmiausiai aprašant pareigybės paskirtį, o ji aprašoma atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos arba įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas, po to, aprašomi bendrieji ir specialieji reikalavimai (atsižvelgiant į pareigybės paskirtį) (5–7 punktai). Pagal Metodikos nuostatas reikalavimai sveikatai priskiriami prie specialiųjų reikalavimų (11.6 punktas).

Grąžinimą į vidaus tarnybą reglamentuoja Statuto 51 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pareigūnas, atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės panaikinimo, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, atleistas iš vidaus tarnybos dėl atsisakymo eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Teismas daro išvadą, kad šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos, kadangi šiame straipsnyje sakoma „gali būti grąžinamas“, tuo tarpu kai VTĮ yra nustatyta garantija – teisė atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kai jis prarandamas dėl pareigūno išvykimo su sutuoktiniu, kuris paskirtas dirbti užsienyje. Šiai teisei realizuoti pagal VTĮ 16 straipsnio 4 dalį yra nustatyta kita tvarka, nei minėtame Statuto 51 straipsnyje, kadangi VTĮ pasakyta, kad statutinio valstybės tarnautojo statusas atkuriamas kita Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, be to ši teisė atkurti statusą yra ribojama tik kreipimosi dėl jos terminu – būtina kreiptis per 3 mėnesius, ir tai yra vienintelė įstatyme nustatyta sąlyga statutiniams valstybės tarnautojams, norintiems atkurti statusą.

Atsižvelgiant į nurodytą VTĮ esantį reguliavimą dėl statuso atkūrimo ir Statute esantį kitokį reglamentavimą dėl galimybės grąžinti į tarnybą, vidaus reikalų ministro įsakymais yra patvirtintos skirtingos pirmiau aprašytų įstatyminių normų įgyvendinimo taisyklės. Vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymo Nr. 1V-384 preambulėje nurodyta, kad ministras vadovaujasi Statuto 51 straipsniu ir tvirtina Grąžinimo į vidaus tarnybą taisykles. Vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymo Nr. 1V-297 preambulėje yra nurodyta, kad ministras vadovaujasi Vyriausybės 2006-06-01 nutarimo Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį“ 6 punktu ir tvirtina Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisykles (toliau – Grąžinimo taisyklės ir Statuso atkūrimo taisyklės).

Dėl to, kad pareiškėjui buvo siūlomos pareigos ir jis jas pasirinko, ginčo nėra. Vilniaus AVPK 2012-09-10 pareiškėjui išrašė siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-578 (t. II, b. l. 8, voke esančios medžiagos 9 lapas). Specializuotos medicininės ekspertizės uždavinys nurodytas – nustatyti buvusio pareigūno tinkamumą vidaus tarnybai, nurodytas ekspertizės pagrindas 12 punkte – dėl tinkamumo vidaus tarnybai, o Sąvado skiltis nurodyta III.  Siuntime nurodytos ir pareigos, į kurias pretenduoja pareiškėjas – Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto. Pagal Aprašo 12 punktą, buvusieji pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl tinkamumo vidaus tarnybai. Apraše atskiriami naujai priimami pareigūnai (9 punktas), esami pareigūnai (10 punktas) ir buvusieji pareigūnai (12 punktas).

Pagal Grąžinimo taisyklių 10 punktą, personalo padalinys turi surinkti ir pateikti  specialios tam tikslui sudaryto komisijos, sudarytos pagal šių taisyklių 8 punkto reikalavimą, pirmininkui dokumentus, tarp kurių nurodyta Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM CMEK išvada dėl buvusio pareigūno sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai konkrečioms pareigoms (10.7 p.). Statuso atkūrimo taisyklėse šiuo klausimu pasisakoma tik 3 punkte, kuriame nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo statusas atkuriamas asmenims, kurie atitinka Statute nustatytus reikalavimus, keliamus asmenims, priimamiems į vidaus tarnybą (išskyrus reikalavimą būti sulaukusiam ne daugiau kaip 30 metų, o turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus), ir specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigoms, į kurias asmenys, siekiantys atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, pretenduoja. Pagal šių taisyklių 15 punktą, statuso atkūrimas įforminamas vadovo įsakymu, kuriame būtina nurodyti, kad asmuo į laisvas pareigas priimamas atkuriant statutinio valstybės tarnautojo statusą. Tai patvirtina, kad statuso atkūrimas skiriasi nuo grąžinimo į pareigas. Šis reguliavimas yra skirtingas ir todėl, kad atkuriant statusą daromos išimtys pagal amžių. Kita vertus, ir Statuso atkūrimo taisyklėse yra nustatyta, kad taikomi Statuto reikalavimai, keliami priimamiems į tarnybą pareigūnams. Todėl nėra itin didelio skirtumo tarp grąžinamų pareigūnų pagal Statuto 51 straipsnį ir pareigūnų, kurių statusas atkuriamas pagal VTĮ 16 straipsnio 4 dalį. Tačiau, teismo nuomone, išrašant siuntimą į CMEK, šie skirtumai turėtų būti nurodyti, pažymint, kad bus sprendžiamas pareigūno statuso atkūrimo klausimas, kadangi yra skirtumų dėl amžiaus. Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu Sąvado sąraše nustatyta, kad pagal tam tikras diagnozes vertinimas turi būti individualus, turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad su tokia sveikatos būkle pareigūnams leidžiama tarnauti, jie yra tinkami tarnybai. Negali būti taip skirtingai žiūrima į atkuriančius statusą pagal VTĮ 16 straipsnio 4 dalį pareigūnus ir tarnaujančius pareigūnus,  reikia atsižvelgti, kad jiems netaikomi reikalavimai dėl amžiaus, o tokiu atveju, kai kurie sveikatos sutrikimai gali pasireikšti būtent dėl amžiaus.

Taigi pareiškėjas gavo siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, kuriame yra tam tikros užuominos apie taikytinus teisės aktus.

Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sveikatos būklės reikalavimus nustato  vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai.

Sveikatos būklė nustatoma vadovaujantis Aprašu, Sąvadu ir Sąvado paaiškinimais, juose paaiškinamos kiekvieno Sąvado punkto taikymo ribos.

Nagrinėjamu atveju pagal minėtą siuntimą CMEK 2012-10-29 surašė specializuotosios medicininės ekspertizės aktą Nr. 5902 (t. I, b. l. 62, t. II, b. l. 8, voke, toliau – Aktas), o šio akto pagrindu – specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 5902, 2012-10-29 datos (toliau – Pažyma). Pareiškėjas ginčija akto Nr. 5902 sprendimą, kuriuo jis pripažintas netinkamu tarnybai.

Pažymoje rašoma, kad nustatytų ligų ir sveikatos sutrikimų kodai yra: M21.4; H52.2;E66.9; R93.2; M19.0; M77.3; M54.5; M42.16; H93.3; J34.2; K08.1; K05.0. Pateikiama išvada, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Akto grafoje pavadintoje ekspertinė išvada ir jos pagrindimas nurodyta, kad taikomas punktas 42.3 dėl diagnozės M21.4, paaiškinama, kad dėl to, jog kairėje pėdoje yra plokščiapadystė III laipsnio. Toliau Akte įsegtas lapas, kuris rodo, kaip ta plokščiapadystė buvo pamatuota: kairės pėdos skliauto aukštis 18 mm, skliauto kampas 159 laipsniai, dar paminėtos išaugos ir artrozė. Tai visi Akte panaudoti parametrai, pagal kuriuos nustatyta plokščiapėdystė, kaip matyti iš Akto ir atsakovo Medicinos centro atstovų paaiškinimų, tie duomenys buvo gauti tik iš rentgeno nuotraukos (kuri neišliko).

Pagal Sąvado ligų sąrašą matyti, kad pareigūnams ir naujai priimamiems pareigūnams yra nustatyti skirtingi sveikatos būklių reikalavimai. Šio sąrašo IV skyriaus „Chirurginės ligos“ 42 punkte nurodytos pėdos deformacijos, 42.3 punkte (kuris taikytas pareiškėjui) nurodytos deformacijos lengvai apsunkinančios vaikščiojimą, III skiltis taikoma asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą ir pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nurodomos funkcijos daugiausia susijusios su budėjimu patalpose ir kt., kas nurodyta 4 išnašoje prie III skilties. Pareiškėjas neginčija, kad III skiltis siuntime nurodyta buvo teisingai. Jeigu pareiškėjas nebūtų išėjęs iš tarnybos dėl jo sutuoktinės paskyrimo į darbą užsienyje, pareiškėjo sveikatos būklė būtų: tinkamas tarnybai (III skiltis). Tačiau Sąvade naujai priimamiems pareigūnams III skiltyje nurodyta – tinkamumas individualus. T. y. CMEK nusprendžia, ar pareiškėjas tinkamas, ar netinkamas tarnybai. Komisija nusprendė, kad pareiškėjas individualiai įvertinus yra netinkamas tarnybai, tačiau Akte nėra pagrindimo, kodėl nuspręsta individualiai, kad pareiškėjas netinkamas tarnybai. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokio pobūdžio ekspertiniai dokumentai turi būti motyvuoti. Teisme Medicinos centro atstovai pasisakė, kad taip nusprendė komisija, joje kvalifikuoti specialistai, todėl abejoti jų sprendimu nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovo atstovės minėjo, kad buvo atsižvelgta į tai, kad yra kažkokios ataugos kulne ir artrozė. Tačiau tai tik atstovų paaiškinimai teisme. Akte nėra paaiškinimo, kaip tai sietina su plokščiapėdyste, nes pačios Medicinos centro atstovės nurodė, kad šios dvi diagnozės pačios savaime nedaro asmens netinkamu tarnybai pagal jokius Sąvado sąrašo punktus.

Vertinant šią Akto dalį, pagal kurią pareiškėjas pripažintas netinkamu tarnybai, pirmiausiai turi būti įvertinami Sąvado paaiškinimai, po to, teismo atliktos ekspertizės duomenys.

Sąvado 42 punkto paaiškinimuose sakoma, kad 42.3 punktui priskiriamos pėdos deformacijos vidutiniškai apsunkinančios vaikščiojimą, II laipsnio plokščiapėdystė. Prie 42 punkto pateikiami metodai ir kriterijai plokščiapėdystės laipsniui nustatyti. Pagal čia aprašytus metodus, geriausiai yra ant rentgenogramos braižyti trikampį ir plokščiapėdystės laipsnis nustatomas pagal pėdos išilginio skliauto aukščio ir kampo parametrus, pateiktoje lentelėje sakoma, kad III laipsnio plokščiapėdystė yra tada, kai pėdos išilginio skliauto aukštis yra mažiau kaip 17 mm, o kampas daugiau kaip 155 laipsniai. Tačiau įrašas Akte rodo, kad atlikus tyrimą pareiškėjo kairės pėdos skliauto aukštis yra 18 mm, nors kampas jau yra 159 laipsniai. Taigi pagal skliauto aukštį yra tik II laipsnio plokščiapėdystė. Akte yra 2012-10-05 įrašas, kuriame taip pat nurodyta, kad yra II–III laipsnio plokščiapėdystė. Įvertinęs tokius nesutapimus teismas paskyrė ekspertizę (t. II, b. l. 48–53). Be kita ko, eksperto buvo klausiama, ar Sąvado paaiškinime nurodyta metodika plokščiapėdystės laipsniui nustatyti yra vienintelė galima, taip pat buvo klausiama, ar III laipsnio plokščiapėdystei diagnozuoti yra dar kokie nors papildomi požymiai.

Ekspertizė pagal teismo nutartį buvo atlikta ir teismui pateiktas ekspertizės aktas Nr. 0018/14 (t. II, b. l. 63–75).

Ekspertas akto dalyje „Tiriamoji dalis“ nurodė, kokia medžiaga jis rėmėsi. Nurodyta, kad rėmėsi 2012-10-05 abiejų pėdų sąnarinės su krūviu rentgenogramos Nr. 2012–2013 duomenimis, taip pat rėmėsi asmens sveikatos istorija Nr. 1904/VIII iš VRM Medicinos centro Vilniaus filialo ir  2013-12-05 abiejų pėdų tyrimo duomenimis, kur nustatyta abiejų pėdų I laipsnio polkščiapėdystė (II tomas 17 lapas byloje). T. y. ekspertas turėjo specializuotosios medicinos ekspertizės aktą ir pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, esančią tame pačiame Medicinos centre. Ekspertizės akte yra plačiai aprašyti plokščiapėdystės nustatymui taikomi tyrimai ir metodai, iš šio aprašymo matyti, kad metodų yra nemažai ir įvairių. Taip pat pažymėta, kad objektyviai nustatyti plokščiapėdystės laipsnį padeda rentgeninis tyrimas, pateikiama ta pati lentelė kaip ir Sąvado paaiškinimuose. Tačiau ekspertizės akte aprašyta rentgenologinio tyrimo metodika rodo, kad turi būti padaroma ne viena rentgeno nuotrauka, o dvi – griežtai šoninė ir tiesinė. Iš skundžiamo CMEK akto daroma išvada, kad buvo vertinama tik viena rentgeno nuotrauka.

Pagal ištirtus dokumentus ekspertas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatyta abiejų pėdų plokščiapėdystė pagal jo asmens sveikatos istorijos duomenis, t. y. abiejų pėdų 2013-12-05 rentgenogramas Nr. 8106-7. Eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad plokščiapėdystės nustatymo metodikų yra keletas ir taikant skirtingus metodus gali būti nustatytas skirtingas plokščiapėdystės laipsnis. Eksperto išvadoje pasakyta, kad III laipsnio plokščiapėdystė priskiriama Sąvado sąrašo 42.2 punktui. Iš tiesų taip ir yra. Eksperto išvadoje nurodyta, kad tokiu atveju turi būti konstatuota ir nykščio atitraukiamoji kontraktūra, pėdos nukrypimas į išorinę pusę ir jos kaulų egzostozės. Tai būtina diagnozuoti, jeigu nustatyta III laipsnio plokščiapėdystė. Taip yra nurodyta Sąvado 42.2 punkto paaiškinime.

Ekspertas buvo apklaustas ir teisme. Ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertas P. P., turintis daktaro mokslinį laipsnį, teisingumo ministro 2013-10-25 įsakymu Nr. 1R-250 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas teisme paaiškino, kad jis vertino medicininę dokumentaciją, t. y. 2012 m. rentgeno nuotraukos aprašymą, nes rentgeno nuotraukos tiesiogiai netiriamos ir ekspertas jų netyrė. Rentgeno nuotraukos pirmiausiai aprašomos tos srities specialisto, tik po to jos gali būti vertinamos kitų specialistų pagal pateiktą aprašymą (taip pat buvo padaryta ir skundžiamame CMEK akte, buvo vertinamas tik nuotraukos aprašymas). Taip pat ekspertas paaiškino, kad vertinimas visada turi būti atliekamas pagal paskutinius turimus duomenis, todėl buvo vertinami paskutinių darytų rentgeno nuotraukų aprašymai, buvę pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje. Paaiškino, kad ginčijamame ekspertizės akte buvo klaidų, nes nustatant III laipsnio polkščiapėdystę nebuvo vertinami jai būdingi kiti požymiai, Medicinos centras neatliko tyrimo dėl nykščio kontraktūros ir kitų būtinų požymių. Paaiškino, kad rentgeno nuotraukų aprašymai gali skirtis ir dėl nuotraukų ryškumo lygio, kadangi prieš jas aprašant jose tušinuku žymimi taškai, atstumai, tarp kurių matuojami. Jeigu nuotrauka neryški, taškas padedamas netikslioje vietoje ir visas matavimas tampa netikslus. Aiškino, kad plokščiapėdystės laipsnis gali keistis, nes jis priklauso nuo žmogaus svorio.

Teismas neranda pagrindo netikėti eksperto išvada, kadangi ji buvo grindžiama ne kokių nors privačių sveikatos priežiūros įstaigų surinkta medžiaga, o medicinine dokumentacija, kuri yra Medicinos centre, kuriame pareiškėjas lankosi dėl jo sveikatos priežiūros. Medicinos centro atstovės teigia, kad nebuvo įsitikinta, ar tirta rentgeno nuotrauka yra pareiškėjo. Tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjo nežino jo poliklinikoje, kad pareiškėjas nuotrauką padarė pasinaudodamas kokia nors apgaule. Be to, kaip jau nurodyta, CMEK akte yra prieštaravimų, nėra motyvų, dėl ko atliktas būtent toks individualus vertinimas, ekspertas paaiškino, dėl kokių priežasčių gali skirtis rentgeno nuotraukų aprašymai ir, kad III laipsnio plokščiapadystei būdingi papildomi požymiai, kurie turi būti nustatyti.

Medicinos centro atliktos specializuotosios medicininės ekspertizės aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dokumentu dar ir dėl to, kad byloje yra duomenų, kad dėl akto klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje yra 2013-08-13 specialisto išvada Nr. 11-1987(13) (atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras), (t. I, b. l. 18–-188). Iš šios išvados matyti, kad Medicinos centro akte daryti įvairūs pataisymai, kurie nėra niekaip aptarti pačiame Akte, taisyti būtent Sąvado sąrašo punktai ir skiltis (t. I, b. l. 73), o taip pat akto data taisyta iš 2012-10-26 į 2012-10-29 (t. I, b. l. 73), daryti ir kiti neaptarti taisymai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-10-23 nutarimo (t. II, b. l. 39) nutariamojoje dalyje pasakyta, kad Medicinos centro akte padaryti klastojimai, tačiau nenustatyta asmenų, padariusių klastojimą, kaltė (nesurinkta pakankamai duomenų).

Šie dokumentai patvirtina pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, duotus 2013-02-11 teismui, kai jo skundas buvo nagrinėjamas pirmą kartą (t. I, b. l. 7–-83), kad tarp komisijos narių nebuvo sutarimo dėl išvados, kad tarp pareiškėjo ir komisijos narių kilo konfliktas, kad posėdis tikrai vyko 2012-10-26 ir būtent tada buvo priimtas sprendimas, pareiškėjas dalyvavo ir atsisakė pasirašyti. Medicinos centro atstovės aiškina, kad tai įprasta praktika, kai akto data nurodoma tokia, kai surenkami visi reikiami gydytojų parašai. T. y. jos patvirtino, kad realiai jokie posėdžiai gali nevykti, o yra renkami parašai. Teismo nuomone, taip neturėtų būti, nes tokiu atveju yra labai didelė tikimybė, kad dalis komisijos narių pasirašo visai nesusipažinę su akto turiniu, o tuo labiau, neišklausę tiriamo asmens.

Ekspertizės atlikimo tvarka yra nustatyta Apraše, kurio IX skyriuje „Ekspertizės dokumentai“ 54 punkte nustatyta, kad ekspertinius sprendimus CMEK priima kolegialiai CMEK posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai). Iš pareiškėjo paaiškinimo darytina išvada, kad 2012-10-26 (tokia data buvo pasirašytas aktas, o vėliau data ištaisyta, kas patvirtinta) dalyvavo tik du specialistai, minėta, kad taisymą patvirtino ir specialisto atliktas tyrimas. Pagal 56 punktą pareiškėjo atsisakymą pasirašyti akte 2012-10-26 turėjo patvirtinti CMEK pirmininkas ir du gydytojai. Tokio įrašo akte nėra, nes jo data ištaisyta į 2012-10-29, kai pareiškėjo nebuvo. Taigi šios teisės akto nuostatos reiškia, kad sprendimas turi būti priimtas posėdžio metu, o ne renkant parašus. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad 2012-10-29 vėl vyks posėdis.

Pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų (t. I, b. l. 1–4, 45–46, t. II, b. l. 98–101), reikalavimai buvo tokie: 1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.10-1-18899; 2) įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą ir grąžinti ekspertinį sprendimą CMEK, reikalaujant pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota; 3) pripažinti pareiškėją tinkamu vidaus tarnybai pagal sąvado trečią skiltį.

Pareiškėjo 2014-05-07 patikslinto skundo reikalavimai tokie: 1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimą Nr.10-1-18899; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK tęsti pareiškėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą; 3) panaikinti CMEK 2012-10-29 akto Nr. 5902 sprendimą, kuriuo pareiškėjas yra pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes dėl CMEK akto, daroma išvada, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to aktas naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu).

Skundžiamas Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimas Nr. 10-S-18899 priimtas jį grindžiant vien tik tuo, kad VPK personalo skyrius gavo CMEK 2012-10-29 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 5902, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Nurodyta, kad dėl šios priežasties toliau nebus tęsiama statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūra. Dėl to, kad CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl to naikintinas, atsakovo Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimas Nr. 10-1-18899 naikintinas taip pat. Dėl to pareiškėjo 2012-08-21 prašymas grąžinti jį į tarnybą policijoje turi būti išnagrinėtas iš naujo. Tokių prašymų nagrinėjimui yra nustatytos procedūros ir VTĮ 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir Statuto 51 straipsnyje, o taip pat remiantis šiais įstatymais priimtose Statuso atkūrimo taisyklėse ir Grąžinimo taisyklėse. Panaikinus skundžiamą Vilniaus AVPK sprendimą, pareigūno statuso atkūrimo procedūra turi būti pradėta iš naujo.

Reikalavimas įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą ir grąžinti ekspertinį sprendimą CMEK, reikalaujant pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota, negali būti tenkinamas visa apimtimi, nes CMEK turi iš naujo vertinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai, kadangi, jeigu neliko laisvų pareiškėjui siūlytų pareigų, Vilniaus AVPK turi pasiūlyti pareigas, pagal tų pareigų reikalavimus išrašyti siuntimą į CMEK (t. y. procedūra turi būti ne tęsiama, o pradėta iš naujo), o CMEK privalo surašyti naują specializuotosios ekspertizės aktą, kadangi gali būti nustatyti kiti reikalavimai pareigoms užimti. Nei Vilniaus AVPK, nei teismas negali spręsti, kokia sveikatos būklė turi būti nustatyta pareiškėjui, nes tai yra tik Medicinos centro kompetencijoje (Medicinos centro nuostatai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2010-03-19 įsakymu Nr. 1V-160). Dėl tų pačių priežasčių nei Vilniaus AVPK, nei teismas negali pripažinti pareiškėją tinkamu vidaus tarnybai pagal Sąvado trečią skiltį, nes tokius klausimus sprendžia tik CMEK, o panaikinus skundžiamą aktą, nelieka vieno iš būtinų dokumentų pareigūno statusui atkurti. Minėta, kad akte nustatyta neteisinga diagnozė, todėl gali būti taikomas visai kitas Sąvado sąrašo punktas, o dėl to neaišku, pagal kokio punkto III skiltį pareiškėjas laikytinas tinkamu tarnybai. Be to, Vilniaus AVPK neturi jokios kompetencijos duoti kokius nors nurodymus CMEK, grąžinti CMEK aktus, nurodyti, kaip pataisyti tokius aktus. Tokiems klausimams spręsti būtina turėti specialių žinių medicinos mokslo klausimais, o VPK funkcijos, veikla ir kompetencija yra visai kitokio pobūdžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-11-14 sprendimą Nr.10-1-18899 „Dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūros“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012-10-29 aktą Nr. 5902 dėl J. K. tinkamumo vidaus tarnybai.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti iš naujo J. K. prašymą dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė