Civilinė byla Nr. e2-1092-910/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-33

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ITDU“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ITDU“ prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje pareikšti.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – nemokumo administratorė).

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjos UAB „ITDU“ (toliau –ir pareiškėja) prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje pareikšti ir patvirtinti pareiškėjos UAB „ITDU“ 98 743,87 Eur finansinį reikalavimą (įskaitant delspinigius ir palūkanas).

3.       Pareiškėja nurodė, kad yra bendrovės kreditorė, kurios finansinis reikalavimas susidarė pagal 2019–2023 metais vykdytus pirkimo–pardavimo sandorius. Skolos suma su delspinigiais ir palūkanomis – 98 743,87 Eur. Pareiškėja praleido terminą reikalavimui pateikti, nes negavo informacijos apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, jai nebuvo siųsti laiškai, niekas nesusisiekė ir telefonu. Pažymėjo, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti baigėsi vasarą, kai įmonių veikla sulėtėja, darbuotojai atostogauja. Pareiškėjos teigimu, apie bendrovei iškeltą bankroto bylą sužinojo iš bendrovės darbuotojo, kuris ir atsiuntė nutartį be pareiškėjos finansinio reikalavimo. Tą pačią dieną pareiškėja kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, kuri nurodė kreiptis į teismą. Pasak pareiškėjos, ji veikia sąžiningai, nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sužinojusi apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, nedelsdama kreipėsi į nemokumo administratorę ir teismą. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju yra ir viešasis interesas, todėl, teismui atmetus pareiškėjos reikalavimą tik formaliu pagrindu, nebūtų apgintos jos teisės, būtų pažeistas viešasis interesas, nes bankroto procese nebūtų įtrauktas realus kreditorius. Tokia situacija neatitiktų bankroto proceso esmės – kuo visapusiškiau išnagrinėti ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti.

6.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra aplinkybių, kurios objektyviai ir realiai sukliudė pareiškėjai nuo jos sužinojimo momento 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. įgyvendinti teisę pareikšti finansinį reikalavimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka.

7.       Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja yra verslo subjektas, kuriam yra keliami aukštesni apdairumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nurodė, jog pareiškėjos veikimas, kai vasaros atostogų metu nebuvo užtikrintas būtinų įmonės pareigų vykdymas, šiuo atveju – teisės pareikšti finansinį reikalavimą įgyvendinimas, kuris tęsėsi pakankamai ilgai, t. y. apie 3,5 mėnesio (nuo 2025 m. gegužės 16 d., kai pareiškėjai buvo pranešta, kad ji turi teisę pateikti finansinį reikalavimą, iki 2025 m. rugsėjo 4 d., kai finansinis reikalavimas buvo pateiktas), negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

8.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė ne tik viešai paskelbė Nemokumo procesų informaciniame portale iki kada kreditoriai turi pateisę pateikti savo finansinius reikalavimus (iki 2025 m. birželio 16 d.), bet ir kiekvienam galimam kreditoriui, taip pat ir pareiškėjai, pateikė pranešimus elektroniniu paštu, be to, pakartojo pranešimus tiems kreditoriams (tarp jų – ir pareiškėjai), kurie pirmą kartą nepatvirtino nemokumo administratorei apie pranešimo gavimą, t. y., nemokumo administratorė pareiškėjai pranešimą apie jos teisę pateikti savo finansinį reikalavimą asmeniškai išsiuntė du kartus ir antrą kartą pareiškėja patvirtino gavusi pranešimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl nemokumo administratorės pasyvumo ir aplaidumo.

9.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą praleido dėl pačios pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių, realiai sukliudžiusių pareiškėjai įgyvendinti teisę pareikšti finansinį reikalavimą, todėl nusprendė, jog šiuo atveju termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų kitų kreditorių, kurie laiku pateikė finansinius reikalavimus, atžvilgiu, nes pareiškėjos reikalavimo patvirtinimas lemtų mažesnę tikimybę patenkinti jų finansinius reikalavimus.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Pareiškėja UAB „ITDU“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą patvirtinti bendrovės bankroto byloje jos 98 743,87 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai apsiribojo vien formaliu faktu, kad informacija pareiškėjai buvo išsiųsta, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį privalėjo įvertinti įrodymus visapusiškai – nustatyti, ar pareiškėja realiai galėjo tinkamai suvokti gautos informacijos turinį ir reikšmę, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pareiškėja (kreditorė) susidūrė su dviejų skirtingų bankroto procesų – UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Elektrinio transporto sistemos“ – sutapimu, todėl jai susidarė klaidingas, tačiau objektyviai pateisinamas įsitikinimas, kad 2025 m. gegužės mėn. gautas elektroninis laiškas susiję su UAB „Vėjo projektai“ bankroto byla. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

10.2.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja apie bendrovės bankroto bylą žinojo nuo 2025 m. gegužės 19–20 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie bendrovei iškeltą bankroto bylą pareiškėja faktiškai sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 23 d. iš bendrovės darbuotojo. Pareiškėjos 2025 m. gegužės mėn. tik formaliai patvirtintas pakartotinio pranešimo gavimas neatspindėjo realaus pareiškėjos žinojimo, nes ji buvo įsitikinusi, kad šis pranešimas susijęs su UAB „Vėjo projektai“ bankroto byla. Pareiškėja iš karto po to, kai realiai sužinojo apie bendrovės bankroto bylą, ėmėsi veiksmų – kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę ir į teismą, o tai atitinka kasacinio teismo praktikos reikalavimus dėl termino atnaujinimo ir kreditorių interesų apsaugos.

10.3.       Teismas neįvykdė jam tenkančios pareigos būti aktyviu bankroto procese ir užtikrinti, kad kreditorių teisės būtų realiai, o ne formaliai apgintos. Neįvertinęs esminių aplinkybių, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje įtvirtinto principo, kad viešojo intereso apsauga bankroto bylose suponuoja teismo pareigą išsamiai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, lemiančias kreditoriaus galimybę įgyvendinti savo teises.

10.4.       Byloje nėra duomenų, kad praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti būtų sukėlęs bankroto procedūrų vilkinimą ar kitus neigiamus padarinius bankrutuojančiai bendrovei. Įstatymo nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti skirtas skatinti operatyvų bankroto procesą, o ne bausti terminą praleidusią šalį. Pareiškėjos finansinis reikalavimas yra įrodytas pateiktais dokumentais, jo suma – didelė (98 743,87 Eur), todėl termino neatnaujinimas sukeltų pareiškėjai neproporcingus neigiamus padarinius.

11.       Atsakovė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apie bendrovei iškeltą bankroto bylą pareiškėja (apeliantė) buvo informuota tinkamai, ji finansinį reikalavimą galėjo pateikti laiku, tačiau savo teise nepasinaudojo. Teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingumo ir aplaidumo.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, (toliau – trečiasis asmuo), atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pareiškėja prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą ir atskirajame skunde išdėstė skirtingas versijas, kodėl ji pavėlavo pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Prašyme teigė, kad apie terminą pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ji nebuvo informuota ir apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 23 d. iš bendrovės darbuotojo; be to, terminas finansiniam reikalavimui pareikšti sutapo su vasaros laikotarpiu, kai dalis darbuotojų atostogavo, bei iš esmės tuo pačiu metu vykusiu UAB „Vėjo projektai“ bankroto procesu, neva nebuvo pagrindo manyti, jog ir kita įmonė gali bankrutuoti. Tačiau, bendrovės nemokumo administratorei pateikus įrodymus, kad pareiškėja buvo informuota apie terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, atskirajame skunde jau teigia, kad neva ji sąžiningai klydo, supainiojusi bendrovės ir jos motininės įmonės – UAB „Vėjo projektai“ – nemokumo procesus, bei nutyli, jog termino praleidimą ji pirmiausiai grindė tuo, kad dalis darbuotojų vasaros metu atostogavo ir kad pareiškėjai kažkodėl „nebuvo pagrindo manyti“, jog bankrutuoja ne tik UAB „Vėjo projektai“, bet ir bendrovė. Toks pozicijos pakeitimas tiesiogiai pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį (šiuo atveju – atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

12.2.       Iš atskirajame skunde nurodytų argumentų neaišku, kaip pareiškėja, laiku pateikusi finansinį reikalavimą UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje, šiuo atveju manė, kad kita nemokumo administratorė pakartotinai prašo pateikti finansinį reikalavimą UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje. Juo labiau, kad nemokumo administratorės siųstame pareiškėjai pranešime yra aiškiai nurodyta, jog bankrutuoja UAB „Elektrinio transporto sistemos“.

12.3.       Tai, kad pareiškėja yra ir UAB „Vėjo projektai“ kreditorė, tik dar labiau įrodo faktą, jog jai negalėjo būti nežinoma apie bendrovės bankroto procesą. Apie bendrovės bankroto bylą pareiškėja vėliausiai sužinojo 2025 m. kovo mėn. ir galėjo domėtis savo tariamos skolininkės bankroto proceso eiga. UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje pareiškėja finansinį reikalavimą pareiškė laiku ir to padaryti nesutrukdė „vasarą sulėtėjusi įmonių veikla ir darbuotojų atostogos“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pateikti ir patvirtinti pareiškėjos 98 743,87 Eur finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

15.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-429-730/2025 atsakovei UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra (6 t., b. l. 161–173). Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-461-450/2025 paliko ją nepakeistą (7 t., b. l. 41–56).

16.       Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT) interneto svetainėje paskelbtų duomenų apie BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto bylą matyti, kad nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo data – 2025 m. kovo 17 d., nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo data – 2025 m. gegužės 14 d., reikalavimų pareiškimo terminas – 2025 m. birželio 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma – 10 848 348,93 Eur) (12 t., b. l. 163–169), kuris 2025 m rugpjūčio 21 d. nutartimi patikslintas (patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma – 10 848 730,72 Eur (13 t., b. l. 132–138).

18.       Bendrovės bankroto byloje 2025 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjos UAB „ITDU“ prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo ir praleisto termino atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti jos 98 743,87 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja grindė tuo, kad negavo jokios oficialios informacijos apie bendrovei iškeltą bankroto bylą; be to, terminas finansiniam reikalavimui pateikti sutapo su vasaros laikotarpiu, kai įprastai sulėtėja įmonių veikla, dalis darbuotojų atostogauja; faktiškai tuo pačiu metu vyksta UAB „Vėjo projektai“, kurios kreditorė yra pareiškėja, bankroto procesas, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad ir kita įmonė gali bankrutuoti. Nurodė apie bendrovės bankrotą sužinojusi iš pažįstamo bendrovės darbuotojo 2025 m. rugpjūčio 23 d.; tai sužinojusi, iš karto kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, kuri nurodė kreiptis į teismą (reg. Nr. DOK-10988; 14 t., b. l. 1–2).

19.       Į bylą pateiktas 2025 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjos vadovui T. K., kuriuo jam atsiųsta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, taip pat T. K. elektroninis laiškas, siųstas bendrovės nemokumo administratorei, kuriame nurodyta: „Kodėl į kreditorių sąrašą nėra įtraukta UAB „ITDU“? Siunčiau Jums visus reikiamus dokumentus laiku.“ (14 t., b. l. 36–37, 38–39).

20.       Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniame laiške pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos pateikto finansinio reikalavimo iki 2025 m. birželio 16 d. nėra gavusi (14 t., b. l. 41).

21.       Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniame laiške nemokumo administratorei nurodė: „Taip, pasirodo, siunčiau dokumentus dėl UAB Vėjo projektų, buvo panašus laikas, susimaišiau.“ Klausė, kokia būtų kita procedūra (14 t., b. l. 40).

22.       Nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniame laiške pareiškėjos vadovui nurodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. siuntė pareiškėjai pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame buvo nurodyta, jog kreditoriai ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 16 d. turi pateikti savo finansinius reikalavimus; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi yra patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; nurodyta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą (14 t., b. l. 40).

23.       Nemokumo administratorė su atsiliepimu į pareiškėjo prašymą pateikė į bylą 2025 m. gegužės 20 d. elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „Laba diena, vakar siuntėme pranešimus dėl bankroto bylos UAB „Elektrinio transporto sistemos“. Kadangi yra didelė dokumentų apimtis (2 nutartys ir pranešimas), prašome patvirtinti, ar gavote“; laiškas taip pat adresuotas ir pareiškėjai (elektroninio pašto adresas info@it2.lt); pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. atsakė į laišką, nurodydama: „gauta“ (reg. Nr. DOK-11341; 14 t., b. l. 72).

24.       Į bylą pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025, kurioje konstatuota, kad restruktūrizuojama UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, todėl yra pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, paskirtas 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo (14 t., b. l. 86–118). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla UAB „Vėjo projektai“ iškelta 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje  Nr. eB2-172-777/2025, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G.; nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat pateikti įrodymai, kad UAB „Vėjo projektai“ nemokumo byloje pareiškėja 2025 m. liepos 4 d. pateikė finansinį reikalavimą (14 t., b. l. 119–122).

25.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos UAB „ITDU“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas nagrinėti atskiroje civilinėje byloje (15 t., b. l. 196–198); bylai suteiktas numeris – Nr. eB2-824-730/2025.

26.       Pareiškėja 2025 m. spalio 13 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bendrovės bankroto byloje praleido, nes tuo pačiu metu bankrutavo ir UAB „Vėjo projektai“, o pareiškėja iš bendrovės nemokumo administratorės negavo aiškiai išdėstytos, individualiai pareiškėjai adresuotos informacijos. Pareiškėjos teigimu, dėl to ji pagrįstai manė, kad dokumentai susiję su kita bankroto byla, o informacijos stoka dar labiau prisidėjo prie klaidingo situacijos supratimo. Supainiojimas yra objektyviai suprantamas ir žmogiškai paaiškinamas, nes abiejose bylose: 1) kreditorė yra ta pati – UAB „ITDU“; 2) bylos vyksta panašiu metu; 3) komunikacija dėl bankroto procesų vyko vasaros sezono metu, kai įmonės veikla sulėtėjusi, darbuotojai atostogauja, todėl normalu, kad informacija įmonės vadovo galėjo nepasiekti. Pažymėjo, kad teismų nutartyse dažnai minimos abi įmonės – BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir UAB „Vėjo projektai“, tai dar labiau sustiprino įspūdį, jog gauta korespondencija yra susijusi su jau prasidėjusiu UAB „Vėjo projektai“ bankroto procesu. Klaidingas įspūdis susidarė ne dėl pareiškėjos neatsakingumo ar nerūpestingumo, o dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Bendrovės nemokumo administratorė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nors objektyviai turėjo pagrindą pastebėti, kad viena iš buvusių bendrovės kreditorių – UAB „ITDU“, turinti reikšmingos vertės reikalavimą (98 743,87 Eur), nepateikė finansinio reikalavimo iki nustatyto termino pabaigos. Vien tik laiško išsiuntimas negali būti laikomas pakankamu kreditoriaus informavimu. Administratorė galėjo ir turėjo: patikrinti, ar siunčiamas dokumentas iš tikrųjų pasiekė adresatą; imtis papildomų priemonių informacijos perdavimui užtikrinti (reg. Nr. DOK-12734; 16 t., b. l. 94–96).

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti netenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai ir realiai sukliudė pareiškėjai nuo jos sužinojimo momento 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. įgyvendinti teisę pateikti finansinį reikalavimą JANĮ nustatyta tvarka; 2)  atsižvelgiant į verslo subjektams keliamus aukštesnius apdairumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; 3) nemokumo administratorė pranešė pareiškėjai asmeniškai du kartus apie jos teisę pateikti finansinį reikalavimą, toks elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus, aplaidus ir neatitinkantis rūpestingo nemokumo administratoriaus elgesio standarto (17 t., b. l. 128–134).

28.       Pareiškėja, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi tuo, kad: 1) teismas formaliai konstatavo, jog pareiškėja buvo informuota apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą; teismas neįvertino faktiškai egzistavusių aplinkybių, nulėmusių klaidingą pareiškėjos situacijos suvokimą; 2) teismo išvada, kad pareiškėja terminą praleido „dėl savo pasirinkto elgesio“, yra deklaratyvi, nepagrįsta nei bylos duomenimis, nei teisiškai argumentuota; 3) teismas neįvykdė pareigos būti aktyviu bankroto procese ir užtikrinti, kad kreditorių teisės būtų realiai, o ne formaliai apgintos.

Dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti pradžios, pabaigos ir pagrindo praleistą terminą atnaujinti

29.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1– 2 dalys). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

30.       Sprendžiant, ar yra praleistas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, pirmiausiai turi būti nustatyta, kada šis terminas prasidėjo ir kada pasibaigė.

31.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį 30 dienų terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti prasideda nuo teismo nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos. Tik JANĮ nuostatas atitinkantis kreditorių informavimas apie konkrečiam juridiniam asmeniui iškeltą nemokumo bylą nulemia JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino finansiniams reikalavimams pareikšti pradžią.

32.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-407/2022).

33.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžiai būtina dviejų juridinių faktų sudėtis: nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimas ir įsiteisėjusios teismo nutarties paskelbimas AVNT interneto svetainėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Elektroninio transporto sistemos“ bankroto byla iškelta 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d. (šios nutarties 15 punktas). Iš AVNT interneto svetainėje paskelbtų duomenų apie BUAB „Elektroninio transporto sistemos“ bankroto bylą matyti, kad kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo terminas – 2025 m. birželio 16 d. (šios nutarties 16 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prasidėjo 2025 m. gegužės 16 d. ir baigėsi 2025 m. birželio 16 d.

35.       Apeliantė atskirajame skunde remiasi tuo, kad ji nebuvo informuota apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą, jog apie bendrovės bankroto bylą sužinojo tik 2025m. rugpjūčio 23 d. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

36.       Jau nurodyta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą. Tai reiškia, kad kiekvienas kreditorius turi būti atidus ir rūpestingas bei domėtis savo skolininko, nevykdančio finansinių prievolių, padėtimi, be kita ko, pasitikrinti AVNT interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją apie juridiniams asmenims inicijuotus nemokumo procesus. Kita vertus, paskelbimas apie bankroto bylos tam tikram juridiniam asmeniui iškėlimą AVNT interneto svetainėje gali nesutapti su konkretaus to juridinio asmens kreditoriaus sužinojimo apie skolininkui iškeltą bankroto bylą momentu. Tai nekeičia įstatyme nustatyto termino finansiniam reikalavimui pareikšti skaičiavimo pradžios momento, tačiau, kreditoriui įvardijus priežastis, dėl kurių jis apie skolininkui iškeltą bankroto bylą sužinojo vėliau, gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. 

37.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, jog kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

38.       Pagal JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga pranešti kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui. Ši teisės norma nėra savitikslė, ja siekiama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų nemokumo procesą.

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorė galimiems bendrovės kreditoriams, tarp jų – ir pareiškėjai, 2025 m. gegužės 19 d. išsiuntė elektroninį laišką, informuodama apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir teisę pareikšti finansinius reikalavimus, be to, 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku paprašė patvirtinti 2025 m. gegužės 19 d. išsiųstų dokumentų gavimą. Pareiškėja į nurodytą nemokumo administratorės laišką sureagavo ir 2025 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku patvirtino – „gauta“ (šios nutarties 23 punktas).

40.       Aptarti bylos duomenys, viena vertus, aiškiai patvirtina, kad apeliantė bendrovės nemokumo administratorės net du kartus buvo informuota apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir terminą finansiniams reikalavimams pateikti, kita vertus, paneigia apeliantės poziciją, jog dėl panašiu laikotarpiu vykusio UAB „Vėjo projektai“ bankroto proceso ji, gavusi šią informaciją, suklydo – bendrovės nemokumo administratorės elektroniniame laiške, kurio gavimą apeliantė patvirtino, buvo expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta, kad pranešama apie bankroto bylos būtent UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlimą.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, prieina prie išvados, kad apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga dėl savo teisių apie bankroto bylos UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlimą galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2025 m. gegužės 20 d. Į teismą dėl finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimo apeliantė kreipėsi 2025 m. rugsėjo 4 d., t. y. praleidusi terminą (kuris baigėsi 2025 m. birželio 16 d.) beveik trimis mėnesiais (šios nutarties 18, 34 punktai).

42.       Pagal jau aptartas JANĮ nuostatas tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas yra pateikiamas praleidus JANĮ nustatytą terminą, teismas turi patikrinti termino praleidimo priežastis ir nustatyti, yra ar ne pagrindas praleistą terminą atnaujinti. JANĮ nereglamentuoja praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, todėl šis klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

43.       Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

44.       Nei CPK, nei JANĮ nekonkretizuota, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis klausimą teismas kiekvieną kartą sprendžia, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

45.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, atsižvelgia į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertinamos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

46.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog pareiškėja apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą buvo informuota, tačiau neįvertino faktiškai egzistavusių aplinkybių, nulėmusių klaidingą pareiškėjos situacijos suvokimą. Teisėjų kolegija šiuos  atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.

47.       Jau nurodyta, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorė apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir terminą finansiniams reikalavimams pareikšti kreditorius, tarp jų – ir apeliantę, informavo net du kartus (2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniais laiškais), apeliantė 2025 m. gegužės 21 d. patvirtino laiškų gavimą. Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniame laiške tiesiogiai įvardijo, kad 2025 m. gegužės 19 d. išsiųstas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtent UAB „Elektroninio transporto sistemos“. Apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo, kad nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 19 d. laišku atsiuntė dokumentus, susijusius ne su bendrovės, o su UAB „Vėjo projektai“ bankroto byla. Be to, UAB „Vėjo projektai“ bankroto byla iškelta 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d., t. y. vėliau nei bankroto byla iškelta bendrovei. Atitinkamai, apeliantė pirmiau gavo dokumentus būtent dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos, be to, jai buvo išsiųstos ir teismo nutartys, kuriomis bendrovei iškelta bankroto byla. UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje apeliantė finansinį reikalavimą pareiškė laiku – 2025 m. liepos 4 d. (šios nutarties 24 punktas), kai BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje finansinių reikalavimų pareiškimo terminas jau buvo pasibaigęs. 

48.       Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovės nemokumo administratorės pateikta informacija apie bendrovei iškeltą bankroto bylą buvo neaiški ir apeliantės galėjo būti nesuprasta ar suprasta klaidingai dėl panašiu laiku vykusio UAB „Vėjo projektai“ bankroto proceso. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė yra verslo subjektas, jai keliami aukštesni apdairumo, rūpestingumo, atidumo reikalavimai ir už gaunamos korespondencijos tvarkymą yra atsakinga tik pati apeliantė.

49.       Antra, JANĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimą ir tvirtinimą, finansinio reikalavimo tvirtinimą sieja su konkretaus kreditoriaus valia. Tik pats kreditorius turi teisę spręsti – teikti ar ne nemokumo administratoriui pareiškimą patvirtinti finansinį reikalavimą juridinio asmens nemokumo byloje. Nemokumo administratorius tik gavęs konkretaus kreditoriaus pareiškimą sužino jo valią dėl finansinio reikalavimo ir, patikrinęs prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, teikia jo (ne)patvirtinimo klausimą išspręsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, bendrovės nemokumo administratorė, tinkamai informavusi apeliantę apie bendrovės bankroto bylą ir terminą finansiniams reikalavimas pareikšti, negavusi apeliantės prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, neturėjo pareigos papildomai domėtis, dėl kokių priežasčių nepareikštas finansinis reikalavimas.

50.       Trečia, teisėjų kolegija sutinka, kad viešasis interesas bankroto bylose reikalauja, jog visus klausimus teismas spręstų atsižvelgdamas į bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas yra ypač svarbus, nes yra tiesiogiai susijęs su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir JANĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kreditorių lygiateisiškumo principo, reiškiančio, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus, užtikrinimu. Nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, yra reikšminga visų kreditorių interesams, nes nuo ja patvirtinto konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso visų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Dėl to, siekiant viešojo intereso tinkamo užtikrinimo bankroto procese, būtina atsižvelgti į JANĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą kreditorių lygiateisiškumo principą, kurio taikymas, be kita ko, reiškia ir tai, kad visiems kreditoriams turi būti sudarytos vienodos galimybės reikšti finansinius reikalavimus per tą patį JANĮ apibrėžtą terminą, o praleidusiems šį terminą jį atnaujinti tik nustačius objektyvias ir svarbias termino praleidimo priežastis. Termino, praleisto ne dėl objektyvių ir svarbiomis konkrečiu atveju galinčių būti pripažintomis priežasčių, atnaujinimas nebūtų suderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimu.

51.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pagrindo atnaujinti apeliantės praleistą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti, pažymi tai, kad, siekiant bankroto proceso operatyvumo, efektyvumo, JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtent 30 dienų terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Apeliantė įstatymo nustatytą terminą praleido daugiau nei dvigubai, nors nemokumo administratorė, vykdydama JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, apeliantę, kaip bendrovės galimą kreditorę, net du kartus informavo apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir terminą finansiniams reikalavimas pareikšti, nemokumo administratorės siųsta informacija buvo aiški ir tiksli. Apeliantės įvardytos termino praleidimo priežastys yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliantė nepareiškė tik dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, jokių objektyvių ir nuo apeliantės valios nepriklausiusių termino praleidimo aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi tai, kad apeliantė terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje praleido daug ir tik dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kurių nėra pagrindo pripažinti svarbiomis ir galinčiomis pateisinti žymų termino praleidimą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti apeliantės praleistą terminą (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis; CPK 78 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias termino finansiniam reikalavimui juridinio asmens bankroto byloje pareikšti, atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį praleisto termino neatnaujinti. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“.

55.       Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti 949,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia 2025 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2025-12-04-00336 bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą.

56.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

57.       Trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos 2025 m.  IV ketvirtį, todėl atlygintinam jų dydžiui apskaičiuoti imamas 2025 m. II ketvirčio Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 387,00 Eur. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 954,80 Eur (0,4 x 2 387,00 Eur).

58.       Trečiojo asmens patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma – 949,85 Eur – neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis pripažįstama pagrįsta visa apimtimi, todėl priteisiama iš apeliantės UAB „ITDU“.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, valdančiai uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“ (juridinio asmens kodas 304405305), iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ITDU“ (juridinio asmens kodas 301678537) 949,85 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                  Marius Bajoras

                                                                                                     Laima Ribokaitė

                                                                                                     Aldona Tilindienė