Civilinė byla Nr. 2-1312-881/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00341-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L&M International Trading LT ir Č. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vingriai“ bankroto byloje Nr. B2-712-232/2019.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi AB „Vingriai“ iškelta bankroto byla, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bankroto administratore paskirta MB „Nemokumo valdymas“, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintas BAB „Vingriai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Bankroto administratorė pateikė prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Be kita ko, nurodė, kad gavo AB SEB banko prašymą patvirtinti 618 004 Eur papildomą AB SEB banko finansinį reikalavimą, grindžiamą neteisėtu patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios buvo AB SEB bankas nuosavybė, naudojimu laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Pažymėjo, kad AB SEB banko papildomas 618 004 Eur dydžio finansinis reikalavimas turėtų būti tvirtinamas BAB „Vingriai“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino – be kitų, į atsakovės BAB „Vingriai“ trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukė papildomą kreditoriaus AB SEB banko 618 004 Eur finansinį reikalavimą.

4.       Teismas nurodė, kad neturi duomenų, dėl kurių kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti patikslintas, ir sprendė, kad atsižvelgiant į bankroto administratorės prašyme nurodytas aplinkybes, bankroto administratorės pateiktus įrodymus ir administratorei sutinkant yra pagrindas patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L&M International Trading LT prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“ prašymo dalį dėl papildomo AB SEB banko 618 004 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1067-640/2019 pagal AB SEB banko ieškinį atsakovams BAB ,,Vingriai“, Č. K., L&M International Trading Ltd. ir S. K. dėl 1 988 623 Eur nuostolių atlyginimo už galimai neteisėtą patalpų naudojimą ir civilinė byla Nr. 2-1504-619/2019 pagal AB SEB banko ieškinį atsakovams BAB ,,Vingriai“ ir Č. K., kurioje bankas prašo iš atsakovų priteisti 240 820 Eur nuostolių už neteisėtą patalpų naudojimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Bankui patikslinus ieškinius, bendra abiejose bylose pareikštų reikalavimų suma yra 618 004 Eur. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019 bankas siekia prisiteisti nuostolius iš atsakovų ir, vadovaudamasis šioje byloje priimta skundžiama nutartimi, siekia sau palankaus sprendimo. Tačiau apelianto duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019 teismo procesinis sprendimas dėl neva neteisėto patalpų naudojimo nėra priimtas, todėl akivaizdu, kad bylos šalys su banko reikalavimu nesutinka. Taigi skundžiama nutartis pažeidžia apelianto teises ne tik bankroto byloje, bet ir civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019. Tikėtina, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo žinomos ir jeigu jos būtų sąžiningai šalių atskleistos, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis galėjo būti priešinga.

5.2.       Nagrinėjamu atveju banko reikalavimas jo tikslinimo apimtyje yra ginčijamas, tačiau jis yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019, todėl negalėjo būti tvirtinamas šioje byloje, kol nėra galutinai išspręstas tarp šalių (banko, bendrovės ir apelianto) kilęs teisminis ginčas, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019.

5.3.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bendrovės bankroto administratorė betarpiškai pritaria banko reikalavimo tvirtinimui, nors, tikėtinai, civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019 su banko reikalavimu nesutinka, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, formaliai pritarė bankroto administratorės pozicijai, nenagrinėdamas banko reikalavimo (tikslinimo) pagrįstumo iš esmės. Tuo sudaromos pagrįstos prielaidos abejoti patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumu.

5.4.       Banko pasirinktas tariamai pažeistų teisių gynimo būdas neatitinka įstatymo reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl sudaro pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl patvirtinto banko finansinio reikalavimo tikslinimo pagrįstumo. Tačiau procesinių prielaidų patikrinti banko reikalavimo pagrįstumą šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturi, kadangi tarp tų pačių šalių vyksta ginčas dėl to paties dalyko civilinėje byloje Nr. e2-1067-640/2019 ir tokio prašymo nagrinėjamas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normoms (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

5.5.       Kreditorių interesų apsauga ir jų teisėtų reikalavimų patenkinimas yra vienas iš prioritetinių bankroto proceso principų ir tikslų. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ypatingai išsamiai nagrinėti bankroto administratorės prašymą dėl banko reikalavimo tikslinimo ir atsižvelgti į tai, kad dėl prašomo patikslinti banko reikalavimo yra kilęs ir nagrinėjamas ginčas kitoje civilinėje byloje, o pats reikalavimas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

6.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Č. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas papildomas AB SEB banko 618 004 Eur finansinis reikalavimas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“ prašymo dalį dėl papildomo AB SEB banko 618 004 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžinti bankroto administratorei kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Skundžiama nutartis pažeidžia apelianto interesus, kadangi apeliantas nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 14 d. ėjo AB ,,Vingriai“ vadovo pareigas. Bet kokie veiksmai, kuriais BAB ,,Vingriai“ pripažįsta AB SEB banko reikalavimą dėl tariamai neteisėto patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 14 d., galėtų sąlygoti ir apelianto civilinės teisinės atsakomybės sąlygų atsiradimą. Apeliantas civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 su AB SEB banko reikalavimu nesutinka.

6.2.       Civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 su AB SEB banko reikalavimu nesutinka ir bankrutuojanti AB „Vingriai“, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju bankrutuojančios AB „Vingriai“ bankroto administratorė neprieštaravo AB SEB banko reikalavimo patvirtinimui. Skundžiama nutarties dalis pažeidžia apelianto, kaip bankrutuojančios AB „Vingriai“ kreditoriaus, tiek kaip atsakovo kitoje byloje, teises.

6.3.       Kadangi tarp apelianto ir AB SEB banko civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 vyksta ginčas dėl banko reikalavimo prigimties ir teisėtumo, toks reikalavimas vien tik formaliais pagrindais negali būti tvirtinamas šioje byloje. AB SEB banko reikalavimo pagrįstumas turi būti išnagrinėtas civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 ir tik vėliau tvirtinamas bankroto byloje.

7.       Pareiškėja AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 buvo konstatuota, kad AB „Vingriai“ nuo 2010 m. vasario 1 d. nepagrįstai naudojosi banko patalpomis, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Taigi neteisėti BAB „Vingriai“ veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti ginčijami.

7.2.       Banko nuostoliai, kuriuos turi atlyginti BAB „Vingriai“, buvo paskaičiuoti už kiekvienus metus nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kadangi bankas ir BAB „Vingriai“ nebuvo sudarę nuomos sutarties, vienintelis būdas apskaičiuoti patirtų nuostolių dydį buvo taikyti šio turto nuomos rinkos vertę (618 004 Eur). Bankas pateikė bankroto administratorei UAB „Ober-Haus“ atliktą nuomos kainos vertinimą, kuris pagrindžia nuostolių dydį, o administratorė, pateikdama teismui prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, pripažino, kad banko reikalavimas yra pagrįstas. Apeliantai patirtos žalos dydžio ar jo nepagrįstumo neginčija.

7.3.       Apeliantai siekia vilkinti visų bylų nagrinėjimą ir mėgina išvengti civilinės atsakomybės. Tą patvirtina apeliantų veiksmai ir atskirųjų skundų turinys.

7.4.       Bankroto administratorė pagrįstai pripažino, o teismas patvirtino AB SEB banko finansinį reikalavimą. Prieštaravimų tarp administratorės, kaip BAB „Vingriai“ atstovės, pozicijos nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad vykstančios kitos bylos nesudaro galimybės administratorei pripažinti banko reikalavimo pagrįstumo.

8.       Atsakovė bankrutavusi AB „Vingriai“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Civilinės bylos Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 buvo inicijuotos ne kaip AB SEB banko finansinio reikalavimo ginčijimas, tačiau paties kreditoriaus AB SEB banko, kuris teismui pateikė ieškinius dėl žalos atlyginimo. Taigi vertinant nurodytas civilines bylas ir AB „Vingriai“ bankroto bylą, akivaizdu, kad bylos esmingai skiriasi tiek dalyku, tiek proceso šalimis, tiek šalių procesine padėtimi. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad tol, kol minėtos civilinės bylos nepasibaigs įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nėra galima svarstyti kreditorinio reikalavimo padidinimo klausimo.

8.2.       Civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 bankroto administratorė nėra pareiškusi savo pozicijos, abi bylos iš esmės nebuvo nagrinėjamos, o vis prašoma jų nagrinėjimą atidėti dėl galimos taikos sutarties tarp šalių sudarymo.

8.3.       AB „Vingriai“ bankroto procedūros yra baigtos, administratorė yra pateikusi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl įmonės pabaigos, todėl apeliantų teiginiai, kad skundžiama nutartis turi būti naikinama, ir kad priėmus šią nutartį padidėjo bendra kreditorių reikalavimų suma, mažinanti apeliantų ir kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, yra nepagrįsti, nes neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojančių pajamų atsiradimą.

8.4.       Vien formalus BAB „Vingriai“ dalyvavimas civilinėse bylose Nr. e2-1067-640/2019 ir Nr. 2-1504-619/2019 iki jų baigties neatitinka bankroto proceso principų, nes BAB „Vingriai“ neturi jokio turto, bankroto procedūros jau yra baigtos ir AB SEB banko reikalavimas vis tiek negalėtų būti patenkintas. Ar BAB „Vingriai“ pasirinktų CPK 42 straipsnyje numatytą teisę pripažinti ieškinį, ar būtų patvirtintas AB SEB banko reikalavimas AB „Vingriai“ bankroto byloje, teisinis rezultatas būtų tas pats.

8.5.       Apeliantai neginčija AB SEB banko reikalavimo teisės pagrįstumo bei nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad AB SEB bankas neturi reikalavimo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria bankroto byloje patvirtintas papildomas AB SEB banko finansinis reikalavimas.

11.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

12.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas papildomą AB SEB banko finansinį reikalavimą, iš esmės netyrė jokių aplinkybių, susijusių su šio reikalavimo pagrįstumu, o apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad neturi duomenų, dėl kurių kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti patikslintas, bei tuo, kad atsižvelgia į bankroto administratorės prašyme nurodytas aplinkybes, jos pateiktus įrodymus bei sutikimą su pareikštais reikalavimais.

13.       Nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas prašė patvirtinti 618 004 Eur finansinį reikalavimą už neteisėtą naudojimąsi banko patalpomis nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Patirtus nuostolius bankas grindė bendrovės „Ober-Haus“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią kartu su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą bankroto administratorė pateikė ir pirmosios instancijos teismui.

14.       Kaip pažymima teismų praktikoje, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1221-943/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas papildomą AB SEB banko finansinį reikalavimą, netyrė nei aplinkybių, sudarančių šio reikalavimo faktinį pagrindą, nei pateiktų įrodymų, kuriais kreditorius jas įrodinėjo.

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017).

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neatlikęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir papildomo AB SEB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17.       Nagrinėdamas klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti apeliantų argumentus dėl nagrinėjamo klausimo ryšio su kitomis jų nurodytomis civilinėmis bylomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas papildomas AB SEB banko 618 004 Eur finansinis reikalavimas, panaikinti ir šio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                        Vilija Mikuckienė

Romualda Janovičienė

          Dalia Kačinskienė