Administracinė byla Nr. eA-1236-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05490-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. I. (H. M. I.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. I. (H. M. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas H. M. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 24S215160 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas bei 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Taigi, Sprendimas priimtas remiantis vieninteliu pagrindu – atsakovas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas faktiškai nepradėjo dirbti pas darbdavį. Susidaro situacija, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

2.2.       Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, neatsiuntė pareiškėjui Sprendimo susipažinti. Iš pranešimo dėl priimto Sprendimo tapo aišku, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarius nusikalstamą veiką, pateikus suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Įstatymo 133 straipsnis numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos, nes nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo Sprendimą.

2.3.       Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ir nutraukus darbo sutartį būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

2.4.       Sprendime nurodyta, kad, uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą, įtraukiamas perspėjimas į SIS. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas. Asmeniui neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbdavį, darbdaviui taip pat neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbuotoją, todėl vien darbo sutarties nutraukimas arba jos nepasirašymas negali sukelti asmeniui tokių padarinių.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.       Pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. lapkričio 20 d. darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Forsika“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvoje. 2024 m. sausio 24 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2401-PRNŠ-3616 (toliau – ir Pranešimas), kad pareiškėjas neįdarbintas. Bendrovė papildomai Pranešime nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko, tačiau neatvyko pasirašyti darbo sutarties. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S108521 panaikinti asmeniui [pareiškėjui] 2023 m. lapkričio 20 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760309160, nes buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nesudaryta darbo sutartis su asmeniu (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas.

3.2.       Pareiškėjas neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Pranešimas dėl priimto Sprendimo pareiškėjui buvo siunčiamas vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu.

3.3.       Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Sprendime, įvertinus tai, kad dėl pareiškėjo yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, teiktini SIS. Todėl Sprendimas laikytinas proporcingu. Pareiškėjas selektyviai cituoja SIS reglamento 24 straipsnį, ignoruodamas SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, kuris įvardija trečią sąlygą, kai minėto straipsnio 1 dalies a punktas gali būti taikomas, t. y. kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti [Europos] Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

3.4.       Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, be kita ko, neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II.

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo H. M. I. skundą.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.       Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d., vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą Nr. 24S108521 panaikinti asmeniui 2023 m. lapkričio 20 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760309160, nes buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nesudaryta darbo sutartis su asmeniu.

5.2.       Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S215160 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

6.       Teismas vadovavosi Įstatymo, Taisyklių, SIS reglamento nuostatomis, nustatė, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, teismas nustatė, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. lapkričio 20 d. darbo UAB „Forsika“ pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvoje. 2024 m. sausio 24 d. Bendrovės Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas neįdarbintas. Kadangi Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar, kad pareiškėjo šeimos nariams būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, teismas vertino, jog tai leidžia daryti išvadą dėl nesančių pareiškėjo ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes buvo priimtas Sprendimas.

7.       Teismas nustatė, jog Sprendime įvertinus tai, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padaryta pagrįsta išvada, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Teismas, įvertinęs draudimo atvykti instituto vieną iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, sprendė, jog Sprendimas vertintinas kaip proporcingas.

8.       Teismas nusprendė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų, o taip pat nenagrinėjo kitų ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados.

III.

9.       Pareiškėjas H. M. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, pagrindinius argumentus, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir nesutikimą su jais grindžia šiais argumentais:

10.1.       Teismas netinkamai taikė Įstatymo bei SIS reglamento teisės normas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, padarė išvadas dėl bylai svarbių aplinkybių, nesant jokių įrodymų. Teismas nesigilino į bylos esmę, rėmėsi atsakovo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu vien dėl to, kad pareiškėjas jo neskundė. Pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo neskundė, nes nesupranta lietuvių kalbos, 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo turinio, nemanė, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas gali daryti įtaką sprendimui dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungos šalis priimti. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl nesuprato Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo pasekmių. Faktas, kad sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nebuvo apskųstas, neatleidžia teismo nuo pareigos bylą išnagrinėti iš esmės ir nustatyti bylai svarbias faktines bylos aplinkybes.

10.2.       Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas teigė, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, t. y. nepateikė jokių neteisingų duomenų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas nenurodė, kad pareiškėjas buvo pateikęs kokius nors suklastotus duomenis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nepateikė pareiškėjo kaltę arba nesąžiningumą įrodančių duomenų teismui. Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes Bendrovė atsisakė jį įdarbinti, atsakovas yra gavęs Bendrovės Pranešimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas neįdarbintas, tačiau nėra žinoma dėl kokių priežasčių Bendrovė atsisakė įdarbinti pareiškėją. Pareiškėjas norėjo dirbti UAB „Forsika“. Atsakovo priimti sprendimai dėl pareiškėjo, nors ir nėra nuginčyti teisme, tačiau nereiškia, kad jie yra teisingi ir negali būti ginčijami. Teismas nevertino 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo turinio ir teisėtumo, buvo pasyvus, neatliko jokių veiksmų, išvadas grindė prielaidomis, t. y. atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas teikė atsakovui apgaulingus duomenis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Prielaidomis grindžiamas teismo sprendimas negali turėti teisinės galios.

10.3.       Atsakovo priimtas Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, pažeidžia gero administravimo, įstatymų viršenybės principus, priimtas remiantis formaliais pagrindais. Teismas Sprendimą pripažino atitinkančiu VAĮ reikalavimus, tačiau atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis. Įstatymas numato tik teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti minėtą ribojimą. Iš atsakovo nustatytų aplinkybių (pareiškėjas nedirbo Lietuvoje dėl to, kad Bendrovė atsisakė jį įdarbinti), nėra pagrindo daryti išvadą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis.

10.4.       Atsakovas įtraukė perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Teismas nepagrįstai šią atsakovo sprendimo dalį pripažino proporcinga, kadangi pareiškėjas neįvykdė jokios neteisėtos veikos, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl jokia poveikio priemonė jam negali būti taikoma. Vadovaujantis SIS reglamento 21–23 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024), teigiama, kad atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, dėl jo apėjimo ar bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Atsakovo Sprendime nėra individualizuotų objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Akivaizdu, jog pritaikytos poveikio priemonės ne tik yra neproporcingos, bet ir tai, kad Sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS yra neteisėta, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

11.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:

11.1.       Pareiškėjas neskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo, o kvestionuodamas Sprendimą, iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus.

11.2.       Sprendimas yra motyvuotas ir jame įvertinta aplinkybių visuma, įskaitant pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respubliką, padarytos pagrįstos išvados. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis nėra pagrindas konstatuoti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir tuo pagrindu jį panaikinti. Sprendimas priimtas ne dėl nusikalstamos veikos, o dėl panaikinto leidimo laikinai gyventi, nes pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir nesudarė darbo sutarties (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.). Aplinkybė, kad Bendrovė nesuteikė pareiškėjui darbo vietos, teismo sprendime nepatvirtinta. Tokiu teiginiu pareiškėjas klaidiną teismą ir bando teigti, jog neįsidarbinimas Bendrovėje yra Bendrovės kaltė, nors nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, po leidimo gyventi įteikimo atvykęs į Lietuvą, neįsidarbino Bendrovėje. Pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo, pasikeitus aplinkybėms, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi, tai, kad Migracijos departamento patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 4 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją Nepale, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuota, jog asmens deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio nuostatas – neatitinka tikrovės, taip pat tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

11.3.       Priimant sprendimą įtraukti perspėjimą į SIS pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies c punktą nereikia priimti atskiro sprendimo, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Valstybės narės gali įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Įvertinus, be kita ko, tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, teiktini SIS.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 24S215160, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui H. M. I. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei į SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus laikotarpis yra proporcingas.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aiškinimu ir aplinkybių, susijusių su jo įdarbinimu, vertinimu, teigia, jog atsakovo Sprendimas prieštarauja gero administravimo, įstatymų viršenybės principams, priimtas remiantis formaliais pagrindais.

15.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 24S215160. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš nagrinėjamos bylos ribų, pasisako tik dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nevertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu.

17.       Byloje nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi (asmens deklaruojamas tikslas dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str.), neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), padarė išvadą, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir įtraukė perspėjimą į SIS. Šis Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

18.       Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

19.       Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

20.       Iš Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 4 d. per Nepalo IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su UAB „Forsika“ nesudarė (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.), konstatavus, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p.).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendime nurodytos priežastys sudarė pagrindą atsakovui, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas įvertino pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi (kaip jau buvo minėta, Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje) (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjas ryšių neturi) (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.2 p.), tai, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. lapkričio 20 d. darbo Bendrovėje pagrindu (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3 p.) bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo tokio vertinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

22.       Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis numato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

23.       Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

24.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2467-789/2024).

25.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

28.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

29.       Pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; ir kt.).

30.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja L. T., kuri sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 11,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo (per EPP padavė advokatė R. J. pagal perįgaliojimą dėl teisinių paslaugų teikimo) padavimą, viso 34 Eur. Pareiškėjas nepateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo raštu su kitų (atstovavimo) išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl pareiškėjui, atsižvelgus į tai, jog jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. M. I. (H. M. I.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo H. M. I. (H. M. I.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 24S215160 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjo H. M. I. (H. M. I.) skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui H. M. I. (H. M. I.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė