Civilinė byla Nr. e2A-739-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01126-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.3.1.1; 3.3.1.2; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės advokatų profesinės bendrijos „APB Protego“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paupio investicijos“ ieškinį atsakovei advokatų profesinei bendrijai „APB Protego“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paupio investicijos“ (toliau – ieškovė) 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovės advokatų profesinės bendrijos „APB Protego“ (toliau – atsakovė, „APB Protego“) 2020 m. birželio 17 d. atliktą vienašalį 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), nuomos sutarties (toliau – nuomos sutartis) nutraukimą pripažinti neteisėtu, ieškovei iš atsakovės priteisti 44 034,64 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2015 m. birželio 1 d. sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį, kuria pakeitė nuo 2012 m. galiojusią tų pačių patalpų nuomos sutartį. 2017 m. gruodžio 1 d. susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo šalys susitarė dėl nuomos mokesčio pakeitimo nuo 2020 m. birželio 1 d. ir dėl nuomos sutarties termino pratęsimo iki 2025 m. birželio 1 d.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nuomos sutartį nutraukti dėl ieškovės kaltės, kaltę grįsdama tuo, jog ieškovė atsisakė bendru sutarimu nutraukti nuomos sutartį ar pakeisti atsakovę kitu nuomininku; 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020 ir kartu pareiškė, kad, ieškovei nesutikus su pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis, nuomos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. birželio 17 d., išnuomotos patalpos bus perduotos ieškovei.
4. Ieškovės teigimu, ji, neturėdama pasirinkimo ir siekdama užtikrinti turto apsaugą, 2020 m. birželio 17 d. pasirašė patalpų grąžinimo aktą, už 2020 m. birželio mėn. atitinkamą dienų skaičių išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo; 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovė atsisakė ieškinio, byla buvo nutraukta.
5. Nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d. ieškovė, siekdama kuo greičiau išnuomoti patalpas ir gauti pajamas, su nekilnojamojo turto brokerių agentūra UAB „Capital Real Estate“ sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį dėl potencialių nuomininkų paieškos, taip pat 2020 m. liepos 24 d. paviešino skelbimą dėl patalpų nuomos; ieškovė pasiūlė ir vedė derybas dėl galimos nuomos su šalia esančiose patalpose įsikūrusia kita nuomininke – Italijos ambasada. Tačiau ieškovei nepavyko rasti naujų nuomininkų, todėl patalpos liko neišnuomotos. Pasak ieškovės, mažą susidomėjimą patalpų nuoma lėmė visuotinai žinomi įvairūs veiklų apribojimai dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje.
6. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu su pretenzija nesutiko, rėmėsi tuo, kad: ieškovė nebendradarbiavo, nesutiko nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu; ieškovė sutiko su atsakovės vienašališkai atliktu nuomos sutarties nutraukimu ir po nuomos sutarties nutraukimo elgėsi nerūpestingai; reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis įvertintas netinkamai.
7. Anot ieškovės, nuomos sutartį atsakovė nutraukė be teisinio pagrindo; sutarties šalies nesutikimas bendru sutarimu nutraukti sutartį nėra ir negali būti teisėtas pagrindas vienašališkai atsisakyti sutarties; tokios pozicijos pati atsakovė atsisakė, pateikdama pareiškimą atsisakyti ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020. Ieškovės teigimu, ji elgėsi rūpestingai ir stengėsi rasti kitą patalpų nuomininką, derėjosi su Italijos ambasada, tačiau aplinkybė, kad ieškovei nepavyko operatyviai surasti naujo nuomininko, savaime nepateisina atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes; ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo iš anksto numatytų ir realių pajamų (nuomos mokesčio) iki nuomos sutartyje numatyto termino – 2025 m. birželio 1 d.. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė prašė apginti jos pažeistas teises, taikant atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisiant iš jos ieškovės naudai 44 034,64 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atsakovės 2020 m. birželio 17 d. atliktą vienašalį 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, ieškovei iš atsakovės priteisė 22 017,32 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 476,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei iš ieškovės priteisė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad iš nuomos sutarties nuostatų, kuriose sulygta dėl sutarties nutraukimo sąlygų, turinio akivaizdu, jog šalys numatė galimybę sutartį nutraukti prieš terminą: 1) abiejų šalių rašytiniu susitarimu; 2) įstatyme numatytais pagrindais; 3) sutartyje numatytais pagrindais (nuomos sutarties 11.1, 11.3 punktai, CK 6.217 straipsnis).
10. Teismo vertinimu, nuomos sutarties nutraukimas šalių bendru sutarimu nebuvo pasiektas. Sprendžiant dėl šalių (ne)bendradarbiavimo vykdant nuomos sutartį, svarbu yra tai, kad atsakovė, siekdama nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu, pateikė ieškovei tik vieną pasiūlymą dėl naujo nuomininko; duomenų apie kitus realius atsakovės pasiūlymus dėl sutarties sąlygų pakeitimo (pavyzdžiui, nuomos mokesčio sumažinimo, nuomojamo ploto sumažinimo ar pan.) byloje nepateikta.
11. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, jog siūlomas vienos dienos, vėliau – septynių dienų terminas sutarties šaliai (nuomininkui) pakeisti buvo itin trumpas ir pagrįstai galėjo sukelti ieškovei abejonių dėl siūlomo nuomininko patikimumo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuomos sutarties nutraukimas šalių susitarimu nebuvo pasiektas dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ir kad būtent ieškovės neveikimas lėmė atsakovės sprendimą nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutartyje nurodyto patalpų nuomos termino.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė visuose savo atsakymuose atsakovei kategoriškai prieštaravo dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, apeliavo į nuomos sutartyje sulygtą terminą, į ieškovės pagrįstą lūkestį gauti nuompinigius iki 2025 m., į jos galimus nuostolius, sutiko svarstyti tik tokius variantus, kurie leistų jai išvengti pajamų praradimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė perėmė atsakovės perduodamas nuomojamas patalpas 2020 m. birželio 17 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu, įvertinusi atsakovės įspėjimą, kad, ieškovei nurodytu laiku neatvykus į patalpų perdavimą, jos bus perduotos vienašališkai, pasikvietus antstolį, priešingai nei teigia atsakovė, negali būti vertinama kaip ieškovės pripažinimas, jog atsakovės atliktas vienašalis nuomos sutarties nutraukimas yra pagrįstas ir teisėtas.
13. Teismo nuomone, sutarties šalies (ieškovės) atsisakymas sudaryti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nėra ir negali būti vertinamas kaip nuomos sutarties pažeidimas nei CK 6.217 straipsnio, nei CK 6.498 straipsnio, nei CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto (ieškovės bendradarbiavimo stokos) nuostatų kontekste.
14. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sudaryta sutartis buvo terminuota, ji sudaryta laisva šalių valia, sutartyje numatyta nuomos termino sąlyga suprantama ir laikytina atitinkančia abiejų šalių interesus. Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai atitinka abiejų šalių interesus, nes užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartis nenumatė galimybės vienašališkai ją nutraukti dėl to, jog sumažėjo darbuotojų skaičius ir atsakovei dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos išnyko poreikis tokio ploto patalpų nuomai.
15. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė yra advokatų profesinė bendrija, eliminuoja bet kokius pasvarstymus, jog atsakovei gali būti nežinoma terminuotos prievolės esmė, draudimas vienašališkai atsisakyti prievolių vykdymo, sutarčių nutraukimo pagrindai.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė (nuomotoja) yra verslininkė, turinti patirties nekilnojamojo turto rinkoje, siekianti savo tikslų, atsakovė (nuomininkė) – advokatų profesinė bendrija, t. y. teisės profesionalė, kuriai žinomi sutarčių teisinio reglamentavimo aspektai. Nuomos sutartyje yra konstatuota, kad abi šalys perskaitė šią sutartį, suprato jos turinį, jos vykdymo ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes, pasirašė šią sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų valią ir sutarties tikslus. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad vienos iš sutarties šalių teisės ir interesai turėtų prioritetą prieš kitos šalies teises ir interesus; nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovė ar atsakovė galėtų būti laikomos silpnesne sutartinių santykių šalimi.
17. Teismas nurodė, kad nuomos sutarties turinio gilesnė analizė nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės pateiktu sutarties 8.2-8.3 punktų aiškinimu ir šiuose punktuose įtvirtintą susitarimą dėl netesybų (baudos) vertinti kaip susitarimą dėl civilinės atsakomybės ribojimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Teismo įsitikinimu, šiuose punktuose atskleistas šalių susitarimas dėl baudos sutarties pasibaigimo dėl nuomininko ar nuomotojo kaltės, t. y. sutarties 11.2-11.3 punktuose numatytais atvejais, jais šalių sulygta dėl minimalių ir neginčijamų nuostolių, kurių nukentėjusiai šaliai nereikia įrodinėti. Tuo tarpu dėl nuostolių, atsiradusių dėl vienos iš sutarties šalių neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju – dėl atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo), atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal nuomos sutarties 8.7 punktą.
18. Teismas nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto nuomos tarpininkavimo paslaugų sutartį sudarė 2020 m. birželio 25 d., ji galiojo 6 mėn. nuo sudarymo dienos. Į bylą pateiktas nuomos skelbimas galiojo nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. tik du mėnesius. Italijos ambasados atsakymas dėl pasiūlymo išsinuomoti gretimas patalpas gautas 2020 m. liepos 1 d., ieškovė patvirtino, kad derybos po kurio laiko nutrūko. Kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovė vykdė naujo nuomininko paieškas, aktyviai siekė minimalizuoti patiriamus nuostolius, byloje nepateikta.
19. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti patirtus nuostolius, viena vertus, nesutinka su ieškove, jog šie nuostoliai negautų pajamų forma iš tiesų atitinka kasacinio teismo nurodytus negautų pajamų kriterijus, tačiau, kita vertus, negali nesutikti ir su atsakove, kad svarbu atsižvelgti į pačios ieškovės veiksmus ir svarstyti dėl pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas.
20. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė nuo 2021 m. pradžios, t. y. beveik pusę laikotarpio, už kurį ieškiniu reikalauja iš atsakovės padengti patirtus nuostolius, nesiėmė jokių priemonių, galinčių užtikrinti kuo greitesnį naujos nuomos sutarties sudarymą, buvo pasyvi, nesiėmė priemonių patiriamiems nuostoliams sumažinti. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ėmėsi veiksmų patiriamiems nuostoliams minimalizuoti, kad buvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
21. Teismas nusprendė, kad dėl ieškovės nepakankamo veikimo yra pagrindas taikyti tiek CK 6.248 straipsnio 4 dalies, tiek 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir mažinti atsakovės (skolininko) atsakomybę 50 proc., t. y. prašomus nuostolius priteisti ne už 16 mėn., o už 8 mėn., t. y. 22 017,32 Eur sumą. Teismo vertinimu, CK 6.258 straipsnio 4 dalies kontekste atsakovė galėjo protingai numatyti ieškovės nuostolius dėl neteisėto terminuotos nuomos sutarties nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovė advokatų profesinė bendrija „APB Protego“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, priimti nutartį dėl žyminio mokesčio (473 Eur) permokos grąžinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas aiškino pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to iš esmės paneigė nuomos sutarties 8.2–8.3 punktuose įtvirtinto susitarimo dėl netesybų, mokamų nutraukus nuomos sutartį dėl vienos iš šalių kaltės, reikšmę, o 8.7 punkto nuostatą dėl „visų kitų nuostolių“ atlyginimo išaiškino kaip įpareigojančią atlyginti nuostolius, patirtus dėl nuomos sutarties nutraukimo.
22.2. Ieškovės nuostoliams, patirtiems dėl atsakovės iniciatyva nutrauktos nuomos sutarties, kompensuoti skirtas būtent nuomos sutarties 8.2 punktas, bet ne 8.7 punktas, todėl, esant šalių susitarimui dėl netesybų, ieškovė negali pretenduoti į jokį papildomą nuostolių atlyginimą. Priešingas aiškinimas paneigia šalių susitarimą dėl netesybų, daro jį beprasmį ir nelogišką, nes kitaip ieškovė (nuomotoja) galėtų skaičiuoti savo nuostolius už visiškai neapibrėžtą ir nepagrįstą laiko tarpą.
22.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė ėmėsi veiksmų patiriamiems nuostoliams minimizuoti, buvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl pritarė atsakovės argumentams dėl ieškovės nepakankamo veikimo. Teismas vadovavosi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.259 straipsnio 1-2 dalimis ir nusprendė sumažinti atsakovės atsakomybę, tačiau tai padarė netinkamai, t. y. nevertino, koks yra protingas terminas tokio pobūdžio patalpoms išnuomoti; kaip atsakovės atsakomybės mažinimo atskaitos tašką pasirinko 16 mėn. laikotarpį, už kurį ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tam tikras pastangas nepatirti nuostolių dėjo tik pirmuosius du mėnesius po nuomos sutarties nutraukimo.
22.4. Ieškovė nebuvo pakankamai motyvuota nepatirti nuostolių dar prieš nuomos sutarties nutraukimą, nes nesiėmė jokių veiksmų bendram sutarimui rasti. Nesutikdama su atsakovės 2019 m. balandžio 3 d. pasiūlymu dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, ieškovė siūlė, kad nuomos sutarties šalys ieškotų tokio susitarimo, kuris leistų išvengti nuostolių (pavyzdžiui, bendrai ieškotų nuomininko), tačiau ieškovė nedėjo pastangų naujam nuomininkui surasti, taip pat nemotyvuotai atsisakė pasirašyti sutartį su atsakovės surastu potencialiu kontrahentu.
22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika ir, spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, įvertino tik atsakovės advokato G. M. laiko sąnaudas, nepagrįstai nepriteisė išlaidų, susijusių su advokatų kontoroje dirbančios teisininkės suteiktomis paslaugomis.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Paupio investicijos“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
23.1. Atsakovė (apeliantė) neskundžia sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad atsakovė nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir teisiškai pagrįstas išvadas, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje numatytas taisykles.
23.2. Atsakovė nuomos sutartį nutraukė vienašališkai ir akivaizdžiai ne sutartyje numatyta tvarka, be faktinio bei teisinio pagrindo – tai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir atsakovė (apeliantė) to neginčija. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad nuomos sutartis nutraukta pasinaudojus joje numatyta teise nutraukti sutartį, sumokant vien tik sutartines netesybas (baudą). Šalys nesusitarė dėl civilinės atsakomybės ribojimo, todėl taikytinas CK 6.251 straipsnyje numatytas visiškas nuostolių atlyginimo principas.
23.3. Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl netesybų pareikšti yra neaktualūs, nes ieškovė nagrinėjamu atveju reikalauja priteisti patirtų nuostolių atlyginimą, o tokiam reikalavimui taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
23.4. Atsakovė ignoruoja aplinkybę, kad būtent dėl jos neteisėtų veiksmų (neteisėto nuomos sutarties nutraukimo) ieškovė pateko į padėtį, kai jai teko ieškoti naujo patalpų nuomininko, nors to nebūtų reikėję daryti iki 2025 m. birželio 1 d., jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus.
23.5. Atsakovės (apeliantės) argumentai dėl ieškovės nebendradarbiavimo ar nepakankamų ieškovės pastangų išnuomoti patalpas yra nepagrįsti. Po neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ieškovė ėmėsi pakankamų, protingų priemonių ir pastangų kitam nuomininkui surasti, t. y. ieškovė nedelsdama kreipėsi į šalia esančiose patalpose įsikūrusį kitą nuomininką; po to iškart sudarė nekilnojamojo turto nuomos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį; pasiūlė patalpų nuomą viešai; ieškojo kitų potencialių nuomininkų.
23.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo teisme pagal pavedimą) atlyginimo klausimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
26. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovės atlikto vienašalio negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama sutartinė civilinė atsakomybė, vienašališkai nutraukus nuomos sutartį prieš terminą.
27. Dėl šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų pažymėtina tai, kad atsakovė (apeliantė) apeliacinio skundo dalyką suformulavo kaip reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys yra patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo nuomos sutarties vienašalis nutraukimas buvo neteisėtas, argumentų. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą ginčo nuomos sutarties sąlygų aiškinimą, ieškovei priteistų nuostolių dydį ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pagal atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, t. y. nepasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovės vienašališkai atliktas ginčo nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
28. Atsakovė (apeliantė) 2022 m. rugsėjo 28 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad, susipažinus su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniu, atsirado būtinybė pateikti papildomus paaiškinimus.
29. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad atsakovė (apeliantė) rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, susijusią su potencialaus nuomininko UAB „Neiluva“ tuomečio direktoriaus kvietimu liudyti proceso pirmosios instancijos teisme metu. Toks siekis atsikirsti į atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas apeliacinio skundo papildymu, kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. birželio 1 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas laikinai valdyti ir naudotis jomis už nuomos mokestį, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus sutartyje aptartus mokesčius bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (nuomos sutarties 2.1 punktas).
32. Šalys 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą dėl 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo sulygo penkeriais metais prailginti nuomos terminą ir pakeisti sutartyje numatytą nuomos mokesčio dydį (taip pat jo perskaičiavimo tvarką) (susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo preambulės b punktas).
33. Šalys susitarė dėl naujo nuomos mokesčio dydžio, kuris įsigalios nuo 2020 m. birželio 1 d. ir bus apskaičiuojamas pagal nuo tos pačios datos pakeičiamą nuomos sutarties 4.1 punktą, išdėstytą taip: „Nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui po 14 Eur už vieną kvadratinį patalpų ploto metrą. Visas nuomos mokestis sudaro 2 814 Eur per mėnesį. Už papildomas patalpas (jų dalį) kartu su nuomos mokesčiu mokamas 39 Eur per mėnesį mokestis, kurio dydis nėra nustatomas pagal faktinį patalpų plotą, jis nėra keičiamas, ir jam neturi įtakos vartotojų kainų indeksas (VKI) ir patalpų ploto perskaičiavimo aplinkybė (sutarties 3.2 punktas). Pridėtinės vertės mokestis į nurodytą nuomos mokestį neįskaičiuotas ir turi būti sumokėtas papildomai, kartu su nuomos mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka“. Šalys taip pat susitarė ir dėl nuomos mokesčio pakeitimo tvarkos (susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 2 punktas).
34. Šalys susitarė pratęsti nuomos terminą penkeriais metais, todėl nuomos sutarties 1.2.8 punktą pakeitė ir jį išdėstė taip: „1.2.8. Nuomos terminas – iki 2025 m. birželio 1 d. Jeigu nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal šią sutartį, tai jis turi pirmenybės teisę pratęsti sutarties galiojimą ir nuomos terminą dešimčiai metų“ (susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 3 punktas).
35. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei oficialų prašymą nutraukti nuomos sutartį šaliu susitarimu. Atsakovė rėmėsi ekonomine situacija, taip pat tuo, kad išnuomotos patalpos atsakovei yra per didelės. Prašė sutikimo nutraukti sutartį šalių susitarimu nuo 2019 m. gegužės 1 d., o susikaupusią nuomos mokesčio skolą leisti padengti dalimis per aštuonis kalendorinius mėnesius po sutarties nutraukimo.
36. Ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad nesutinka su siūlomomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis. Nurodė, kad prašymas nutraukti sutartį yra netikėtas, sutartis turėjo galioti dar šešerius metus. Kartu ieškovė pažymėjo, kad sutinka svarstyti variantus, kurie leistų išvengti visiško pajamų praradimo arba tikėtis bent dalies praradimų, atsirasiančių dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, kompensavimo tol, kol atsiras naujas nuomininkas. Pasiūlė ieškoti kito susitarimo, kad abi pusės išvengtų neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, bendros nuomininko paieškos, turtinės garantijos, kad bus kompensuotos prarastos pajamos iki tol, kol bus surastas naujas nuomininkas, suteikimo ir pan.).
37. Atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. informavo ieškovę, kad surado naują nuomininką, kuris pageidauja įsikelti į nuomojamas patalpas nuo 2019 m. lapkričio 18 d.; prašė kuo skubiau perrašyti sutartį; nurodė potencialaus naujo nuomininko UAB „Neiluva“ rekvizitus (pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir kt.); patikino, kad potencialus nuomininkas yra supažindintas ir sutinka su visomis nuomos sutarties sąlygomis, sutinka nuo 2019 m. lapkričio 18 d. mokėti nuomos mokestį; nurodė, kad patikrino potencialaus nuomininko mokumą. Atsakovė 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 13 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties pasirašymo (nuomininko pakeitimo nuomos sutartyje), akcentavo klausimo išsprendimo skubą. Ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku informavo negalinti spręsti nuomos sutarties pasirašymo (nuomininko pakeitimo nuomos sutartyje) klausimo jai siūlomais terminais, nurodė, kad reikalingas papildomas laikas pasiruošti, apsvarstyti, be to, pažymėjo, kad ieškovei kelia abejonių naujo nuomininko rimtumas dėl jo iškelto ultimatumo sutarties sudarymo terminui.
38. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą Nr. 19/11/18-01, kuriuo informavo, kad nuomininkė inicijuoja sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 31 d., ir nurodė, jog tuo atveju, jeigu nuomotoja iki 2019 m. lapkričio 30 d. nepateiks pritarimo dėl sutarties nutraukimo, bus laikoma, kad ji atsisakė nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė su atsakovės prašymu nutraukti nuomos sutartį nesutiko.
39. Atsakovė 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės; ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-5950-592/2020. Ieškovės kaltę atsakovė įrodinėjo aplinkybėmis, kad ieškovė nebendradarbiavo, atsakovei siekiant nutraukti nuomos sutartį šalių bendru sutarimu, nesutiko nedelsiant pasirašyti nuomos sutartį su atsakovės surastu kitu nuomininku.
40. Atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. pateikė ieškovei pranešimą apie patalpų perdavimą ir pasiūlymą dėl taikos sutarties pasirašymo Nr. 20/05/18-01, kuriame pasiūlė civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020 sudaryti taikos sutartį atsakovės nurodomomis sąlygomis. Informavo, kad, ieškovei nesutikus su siūlomomis sąlygomis, nuomos sutartis nutraukiama nuo 2020 m. birželio 17 d. Iš pranešimo turinio matyti, kad atsakovė prašė ieškovės bet kuriuo atveju 2020 m. birželio 17 d. paskirti įgaliotą asmenį sutartimi išnuomotoms patalpoms perduoti–priimti; nurodytu laiku patalpų adresu neatvykus nuomotojos įgaliotam atstovui, 2020 m. birželio 17 d. sutartimi išnuomotų patalpų vienašalis perdavimas bus fiksuojamas antstolio.
41. Šalys, dalyvaujant antstoliui A. N., 2020 m. birželio 17 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė 2020 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija INV480 už patalpų ir papildomų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d., suma – 1 952,17 Eur.
42. Ieškovė ir UAB „Capital Real Estate“ 2020 m. birželio 25 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. OS_2020 dėl tarpininkavimo išnuomojant ginčo patalpas. Šalys sulygo, kad paslaugos teikėjas tarpininkaus išnuomojant administracines patalpas ir bus vienintelis turto pardavimo skelbėjas; klientas, kiti brokeriai bei tretieji asmenys nesiims jokių patalpų nuomos veiksmų (2 punktas); sutartis galioja 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir gali būti nutraukta kliento sprendimu (5 punktas). Šios sutarties pagrindu internetinėje skelbimų svetainėje buvo paskelbta apie ginčo patalpų nuomą už 3 568 Eur kainą. Skelbimas paskelbtas 2020 m. liepos 24 d., jis buvo aktyvus iki 2020 m. rugsėjo 23 d.
43. Ieškovei adresuotame 2020 m. liepos 1 d. rašte Italijos Respublikos ambasada pažymėjo, kad, atsakydama į ieškovės 2020 m. birželio 22 d. laišką, informuoja, jog yra suinteresuota aptarti pirmojo aukšto patalpų, besiribojančių su ambasados kanceliarijos patalpomis, nuomos detales bei bendrą patalpų nuomos kainą.
44. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu atsisakė ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priėmė atsakovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą Nr. e2-5950-592/2020 nutraukė.
45. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu su pretenzija nesutiko. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių priteisimo.
46. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atliktą vienašalį patalpų nuomos sutarties nutraukimą teismas pripažino neteisėtu. Teismas taip pat nustatė esant visas būtinas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovės patirtus nuostolius negautų nuomos pajamų forma. Spręsdamas dėl atlygintinų nuostolių dydžio, teismas atsižvelgė ir į ieškovės (kreditorės) veiksmus, susijusius su pastangomis minimizuoti patiriamus nuostolius, bei, padaręs išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, vadovaudamasis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.259 straipsnio 1, 2 dalimis, sumažino atsakovės (skolininkės) atsakomybę 50 proc., t. y. ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius (negautų nuomos pajamų forma) priteisė ne už prašytus 16 mėnesių, bet už 8 mėnesius.
47. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą trimis aspektais: 1) teismas paneigė nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose įtvirtinto susitarimo dėl netesybų reikšmę, o 8.7 punkto nuostatą dėl „visų kitų nuostolių“ atlyginimo išaiškino kaip įpareigojančią atlyginti nuostolius, patirtus dėl nuomos sutarties nutraukimo; 2) teismas netinkamai sumažino atsakovės atsakomybę, neįvertinęs protingo termino ginčo patalpoms išnuomoti, ir kaip atsakomybės mažinimo atskaitos tašką nepagrįstai pasirinko 16 mėnesių laikotarpį; 3) teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų dalies, remdamasis tuo, kad teisinių paslaugų dalis suteikta ne advokato ar advokato padėjėjo, bet advokatų kontoroje dirbančios teisininkės.
Dėl nuomos sutarties sąlygų, nustatančių netesybas, mokamas nutraukus nuomos sutartį dėl vienos iš šalių kaltės, ir visų kitų nuostolių atlyginimą, vertinimo
48. Ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 8.7 punktu, prašė teismo, pripažinus atsakovės atliktą vienašalį nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu, taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę ir priteisti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. (neteisėto nuomos sutarties nutraukimo) iki 2021 m. spalio 1 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) negautą nuomos mokestį – po 2 853 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso – 44 034,64 Eur. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo, remdamasi nuomos sutarties 8.2 ir 8.3 punktais, teigė, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės ribų, kai nuomos sutartis pasibaigia dėl vienos iš šalių kaltės, ir nustatė, jog tokiu atveju kalta dėl sutarties pasibaigimo šalis sumoka dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčio baudą.
49. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pateiktu nuomos sutarties 8.2-8.3 punktų aiškinimu ir šiuose punktuose įtvirtinto susitarimo dėl netesybų (baudos) nevertino kaip šalių susitarimo dėl civilinės atsakomybės ribojimo. Teismo įsitikinimu, šalių susitarimas taikyti netesybas (baudą) sutarties pasibaigimo dėl nuomininko ar nuomotojo kaltės atvejais (sutarties 11.2-11.3 punktai), reiškia šalių susitarimą dėl minimalių ir neginčijamų nuostolių, kurių nukentėjusiai šaliai nereikia įrodinėti; tuo tarpu, nuostolių, atsiradusių dėl vienos iš sutarties šalių neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju – atsakovės neteisėtai atlikto sutarties nutraukimo), atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal nuomos sutarties 8.7 punktą.
50. Atsakovė (apeliantė) kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, teigdama, kad ieškovės nuostoliams, patirtiems dėl atsakovės iniciatyva nutrauktos nuomos sutarties, kompensuoti, buvo skirtas būtent nuomos sutarties 8.2 punktas, o ne 8.7 punktas, todėl, esant šalių susitarimui dėl netesybų, ieškovė negali pretenduoti į papildomą nuostolių atlyginimą. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, priešingas aiškinimas paneigia šalių susitarimą dėl netesybų, daro jį beprasmį, nes ieškovė (nuomotoja) savo nuostolius galėtų skaičiuoti už neapibrėžtą ir nepagrįstą laiko tarpą. Tokius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
51. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą). Aiškinant sutarties turinį, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022). Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio l6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022, 59 punktas).
52. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022 60 punktą).
53. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jeigu šis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jeigu rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 74 punktas).
54. Iš ginčo nuomos sutarties nuostatų turinio matyti, kad šalys sulygo dėl sutartinės atsakomybės, pasibaigus nuomos sutarčiai: jeigu sutartis pasibaigia dėl nuomininkės (atsakovės) kaltės, ji įsipareigoja sumokėti nuomotojai (ieškovei) dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (nuomos sutarties 8.2 punktas); jeigu sutartis pasibaigia dėl nuomotojos (ieškovės) kaltės, ji įsipareigoja sumokėti kitai šaliai dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (nuomos sutarties 8.3 punktas); šalys privalo atlyginti viena kitai visus kitus nuostolius, kurie atsiranda kaip šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmė (nuomos sutarties 8.7 punktas). Šalys pareiškė, kad šioje sutartyje nustatytos baudos yra laikomos teisingomis, sąžiningomis, protingomis bei proporcingomis, ir sutiko, jog šios nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to, ar prievolės dalis yra įvykdyta. Šalys taip pat pripažino, kad nurodytų baudų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties pažeidimo, nereikalaudama nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų (nuomos sutarties 8.8 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai aiškina nuomos sutarties sąlygas dėl sutartinės atsakomybės. Atsakovė (apeliantė) teigia, kad nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose šalys nustatė jų civilinės atsakomybės ribas, kai nuomos sutartis pasibaigia dėl vienos iš šalių kaltės, o nuomos sutarties 8.7 punkte sulygo dėl visų kitų nuostolių, kuriuos sunku iš anksto numatyti ir nustatyti konkretų netesybų dydį. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, dėl jos atlikto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovė turi teisę reikalauti tik dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos, kaip šalių susitarta nuomos sutarties 8.2 punkte. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose numatytos sutartinės netesybos, atsižvelgiant į 8.8 punkte atskleistą jų sampratą, yra minimali ir neginčijama nuostolių suma, kurios nukentėjusiajai šaliai nereikia įrodinėti, tačiau šalių susitarimas dėl netesybų neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo pagal nuomos sutarties 8.7 punktą.
56. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįsta ieškovės poziciją ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nurodytų nuomos sutarties sąlygų aiškinimo. Atsakovės (apeliantės) pateiktas nuomos sutarties sąlygų interpretavimas, teigiant, kad nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės ribojimo sulygtų netesybų suma, stokoja pagrįstumo, iš esmės yra grindžiamas nuomos sutarties teksto nuostatų subjektyviu, būtent atsakovei (apeliantei) šioje situacijoje palankiu, aiškinimu.
57. Atlikus nuomos sutarties sąlygų sisteminę analizę, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose šalys sulygo dėl baudos, kaip iš anksto numatytų minimalių nuostolių, kurių nukentėjusiai šaliai nereikia įrodinėti. Tai akivaizdu iš nuomos sutarties 8.8 punkte įtvirtinto šalių pareiškimo, kad jų sulygtų baudų dydis yra minimali neginčijama nukentėjusiosios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiai dėl sutarties pažeidimo šaliai, nereikalaudama nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks šalių susitarimas dėl netesybų, kaip minimalių neįrodinėtinų nuostolių, iš nukentėjusios šalies neatima teisės įrodinėti, jog ji dėl kitos sutarties šalies veiksmų, neteisėtai nutraukus sutartį prieš terminą, patyrė didesnių nuostolių, ir reikalauti tokių nuostolių atlyginimo, vadovaujantis nuomos sutarties 8.7 punktu.
58. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą išvadai, kad šalys, sudarydamos ginčo nuomos sutartį, siekė apriboti civilinę atsakomybę sutarties pasibaigimo dėl vienos iš šalių kaltės atveju būtent 8.2 ar 8.3 punktuose nustatytos baudos dydžiu (CK 6.193 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Atsakovė (apeliantė) į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių kitokį, nei nustatytas pirmosios instancijos teismo, nuomos sutarties sąlygų turinį (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties 8.2-8.3 punktuose nustatytų civilinės atsakomybės ribų vertintini kaip atsakovės (apeliantės) gynybinė pozicija nuo ieškovės pareikšto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų negautomis nuomos pajamomis, atsakovei neteisėtai nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, atlyginimo ir rėmėsi nuomos sutarties 8.7 punktu.
Dėl priteistinų nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) dydžio
59. Pirmosios instancijos teismas nustatė esant visas būtinas atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę): atsakovei neteisėtai nutraukus nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo pajamų (nuomos mokesčio), kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); šiuos nuostolius lėmė atsakovės neteisėtas sutarties nutraukimas prieš terminą (CK 6.247 straipsnis); atsakovė nepaneigė jos kaltės dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis).
60. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai atitinka nuostolių negautų pajamų forma kriterijus: pajamos buvo numatytos gauti iš anksto (sudaryta terminuota nuomos sutartis, turėjusi galioti iki 2025 m. birželio 1 d., sulygtas apibrėžto dydžio nuomos mokestis); ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai (nuomodama patalpas atsakovei visą sutartą terminą); numatytų pajamų negauta būtent dėl skolininkės (atsakovės) neteisėtų veiksmų (neteisėto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą).
61. Atsakovė (apeliantė) kelia ieškovei priteistinų negautų nuomos pajamų dydžio mažinimo klausimą, remdamasi pačios ieškovės (kreditorės) kalte dėl reikalaujamų nuostolių atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šį klausimą, nurodė, kad ieškovė nebuvo tiek aktyvi, rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nesiėmė veiksmų patiriamiems nuostoliams minimizuoti, todėl, pritardamas atsakovės argumentams dėl ieškovės nepakankamo veikimo, konstatavo esant pagrindą taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir, atsižvelgęs į ieškovės (kreditorės) kaltę dėl nuostolių (negautų nuomos pajamų) atsiradimo, atsakovės (skolininkės) atsakomybę sumažino 50 proc., t. y. prašomus atlyginti nuostolius priteisė ne už 16 mėnesių, bet už 8 mėnesius, iš viso – 22 017,32 Eur.
62. Atsakovė (apeliantė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pasirinktą atsakovės atsakomybės mažinimo būdą, teigdama, kad teismas neįvertino, koks yra protingas terminas tokio pobūdžio patalpoms išnuomoti, kaip atsakovės atsakomybės mažinimo atskaitos tašką nepagrįstai pasirinko 16 mėnesių laikotarpį. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tam tikras pastangas nepatirti nuostolių dėjo tik pirmuosius du mėnesius po nuomos sutarties nutraukimo, jos patirti nuostoliai turėtų būti sumažinami bent iki nurodyto (dviejų mėnesių negautų pajamų) dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
63. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 54 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 10 punktas).
64. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kreditoriaus kaltė esant civilinei atsakomybei nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę procesinę pareigą įrodyti, kad kreditorius netinkamai vykdė pareigą mažinti nuostolius, turi skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 54 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 11 punktas).
65. Iš ieškovės 2021 m. spalio 6 d. teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad nuo 2020 m. birželio 17 d., kai atsakovė (apeliantė) neteisėtai nutraukė nuomos sutartį prieš terminą, iki 2021 m. spalio 1 d. ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovei nepavyko išnuomoti ginčo patalpų naujam nuomininkui, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama už nurodytą 16 mėnesių laikotarpį priteisti negautas nuomos pajamas iš nuomos sutartį prieš terminą neteisėtai nutraukusios atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pasirinktą 16 mėnesių laikotarpį, už kurį prašoma negautų nuomos pajamų, šio konkretaus ginčo atveju vertina kaip pagrįstą reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžiui apskaičiuoti. Pažymėtina tai, kad ginčo šalis sieję nuomos teisiniai santykiai buvo terminuoti ir ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog pajamas už ginčo patalpų nuomą iš atsakovės (apeliantės) gaus iki 2025 m. birželio 1 d. Atsakovei (apeliantei) neteisėtai nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, ieškovė kreipėsi į teismą ir negautų pajamų prašo už laikotarpį nuo neteisėto nuomos sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui pateikimo, remdamasi tuo, kad šiuo laikotarpiu nepavyko surasti naujo nuomininko, norinčio išsinuomoti ginčo patalpas. Atsakovės (apeliantės) argumentai, kad, pripažinus nurodytą laikotarpį atskaitos tašku, ieškovė gali reikalauti nuostolių už neapibrėžtą laiko tarpą, yra nepagrįsti.
66. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad, atsakovei 2020 m. birželio 17 d. nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, naujo nuomininko paieškas apsunkino (galėjo apsunkinti) objektyvios priežastys, t. y. ūkinės komercinės veiklos ribojimai Lietuvoje, susiję su pasauline COVID-19 pandemija, sumažėjusi tokios paskirties patalpų nuomos paklausa. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo pagrįstą interesą tinkamai įvertinti atsakovės pasiūlytą naują potencialų nuomininką. Nurodytas tik vienos savaitės terminas sutarčiai su nauju nuomininku sudaryti nebuvo pakankamas. Skubėjimas sudaryti nuomos sutartį su nauju nuomininku, neįsitikinus jo patikimumu ir finansinėmis išgalėmis tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatitiktų bonus pater familias (apdairaus ir atidaus asmens) elgesio standarto. Ieškovei galėjo sukelti abejonių ypatinga skuba ir raginimai būtent per vieną savaitę pasirašyti nuomos sutartį su nauju nuomininku, kuris teigė, kad, to nepadarius per jo siūlomą terminą, derybos dėl patalpų nuomos bus nutrauktos.
67. Kartu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovės (kreditorės) elgesį, ieškant naujo ginčo patalpų nuomininko, bei nustatęs, jog ieškovė nedėjo pakankamai pastangų naujam nuomininkui surasti, taigi ir nuostoliams negautų nuomos pajamų forma minimizuoti, konstatavo esant mišrią abiejų sutarties šalių kaltę dėl ieškovės patirtų nuostolių bei nusprendė, kad yra pagrindas atsakovės (skolininkės) atsakomybę sumažinti 50 proc. Išanalizavęs nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovės (kreditorės) nepakankamą veikimą, siekiant sumažinti nuostolius dėl prarastų pajamų, atsakovės (skolininkės) atsakomybė turėtų būti sumažinta didesne nei 50 proc. dalimi. Juolab nėra pagrindo atsakovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
68. Nagrinėjamo ginčo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų verslo subjektų, iš kurių vienas – nuomotojas – verčiasi patalpų nuoma, o kitas – nuomininkas – teisinių paslaugų teikimo veikla. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai nuomos sutartis sudaroma dviejų verslo subjektų, yra preziumuojama, kad jie abu yra savo veiklos profesionalai ir pajėgūs prisiimti savo veiksmų ar neveikimo riziką. Dispozityvumas galėtų būti ribojamas nebent tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra silpnesnė, tačiau nuomininkas pats savaime nėra silpnesnioji nuomos sutarties šalis, kuriai būtų reikalinga ypatinga valstybės apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018 23–24 punktus; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022 65 punktą).
69. Atsakovei (advokatų profesinei bendrijai), kaip teisės srities profesionalei, neabejotinai turėjo būti suprantama pasirašomos terminuotos nuomos sutarties esmė ir sukeliamos teisinės pasekmės. Elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama tai, kad be teisinio pagrindo nutraukia terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, atsakovė (apeliantė) turėjo numatyti su tuo susijusius, galimus teisinius padarinius, be kita ko, ir nuostolių atlyginimo tikimybę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).
70. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovei atlygintinų nuostolių, grindžiamų negautomis nuomos pajamomis, dydžio klausimą, be kita ko, tinkamai įvertinęs ir pačios ieškovės (kreditorės) kaltę, nedėjus pakankamų pastangų nuostoliams sumažinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo
71. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisinių paslaugų dalį atsakovei suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o advokatų kontoroje dirbanti teisininkė, atlygintinomis pripažino tik atsakovės išlaidas, susijusias su advokato G. M. suteiktomis paslaugomis, detalizuotomis į bylą pateiktoje darbų ataskaitoje.
72. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tai lėmė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų, susijusių su advokatų kontoroje dirbančios teisininkės suteiktomis paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
73. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
74. Teisinių paslaugų (tarp jų – ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo) teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022, 17 punktas).
75. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė ir advokatų profesinė bendrija „SPC legal“ 2021 m. spalio 22 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuria atsakovė pavedė atstovavimo sutartyje nurodytiems advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatams, advokato padėjėjams, teisininkams ir teisininkų asistentams atstovauti jos interesams, be kita ko, suteikė teisę perįgalioti kitus asmenis atlikti veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu. Atstovavimo sutartyje nurodyti advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatai E. A., T. K., G. M..
76. Atsakovės atstovas advokatas G. M. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 2 559,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš suminių ir detalių darbų ataskaitų, pateiktų su 2022 m. vasario 25 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, matyti, kad, rengiant procesinius dokumentus, pateiktus atstovaujant atsakovei nagrinėjamoje byloje, be advokato G. M., dalyvavo ir R. B., kuri yra advokatų profesinėje bendrijoje „SPC legal“ dirbanti teisininkė.
77. Iš pateiktų į bylą 2021 m. gruodžio 10 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas atsakovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „SPC legal“.
78. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovei nagrinėjamoje byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis, pažymi, kad visi procesiniai dokumentai, tarp jų ir tie, kuriuos, atsižvelgiant į suminių ir detalių darbų ataskaitose padarytus įrašus, rengiant dalyvavo advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ teisininkė R. B., yra pasirašyti ir teismui pateikti 2021 m. spalio 22 d. atstovavimo sutartyje įvardyto advokato G. M.. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad „SPC legal“ teisininkė R. B. teisines paslaugas atsakovei teikė savarankiškai, kaip atstovė pagal pavedimą. Priešingai, byloje esančių dokumentų visumos analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad nurodyta advokatų profesinės bendrijos teisininkė veikė ne savarankiškai, bet pasitelkta atsakovei atstovaujančio advokato G. M. tam tikriems darbams, kurių galutinį rezultatą savo parašais patvirtino ir teismui pateikė būtent advokatas, atlikti. Tai, kad atsakovei atstovaujantis advokatas tam tikras užduotis, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, pavedė atlikti advokatų profesinėje bendrojoje dirbančiai teisininkei, yra advokatų profesinės bendrijos ir advokato vidinio darbo organizavimo sritis ir specifika. Nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės prašomų atlyginti jai advokato teisinės pagalbos išlaidų, nes byloje esantys duomenys pagrindžia, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu visus procesinius dokumentus pateikė ir kitus procesinius veiksmus, susijusius su atstovavimu atsakovei, atliko advokatas G. M..
79. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovei suteikė advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatas G. M.. Suteiktų paslaugų pobūdis ir apimtis yra pagrįsti prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pridėtais dokumentais. Į bylą taip pat pateikti dokumentai, kad už visas nurodytas teisines paslaugas atsakovė advokatų profesinei bendrijai „SPC legal“ yra sumokėjusi iš viso 2 559,16 Eur. Taigi atsakovė yra pateikusi tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktą ir dydį. Įvertinus atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Atsižvelgus į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (25 proc.), atsakovė turi teisę gauti iš ieškovės 639,79 Eur (2 559,16 Eur x 25 proc.) advokato teisinės pagalbos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
80. Pažymėtina tai, kad tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė, be kita ko, vadovaudamasis ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022).
81. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų patikslintina, nustatant, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 639,79 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
82. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę sutartinę atsakomybę ir jos mažinimą, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę dėl atsiradusių nuostolių, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, suklydo ir be pagrindo įvertino, jog teisinių paslaugų dalį atsakovei suteikė ne advokatas, bet advokatų profesinėje bendrijoje dirbanti teisininkė, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina, padidinant atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 290,40 Eur iki 639,79 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
83. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
84. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas dėl šalių ginčo esmės yra atmestas, tik patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, darytina išvada, jog byla apeliacine tvarka išspręsta ieškovės naudai, todėl atsakovės išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys), todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo
85. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priimti nutartį dėl žyminio mokesčio (473 Eur) permokos grąžinimo. Atsakovės prašymas tenkintinas.
86. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.
87. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; 2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pagal aptariamo straipsnio 7 dalį šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
88. Ieškovė ieškinyje pareiškė du reikalavimus: 1) neturtinį – pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, apmokestinamą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį; 2) turtinį – priteisti 44 034,64 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, apmokestinamą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį.
89. Atsakovė (apeliantė), neginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, apeliacinį skundą padavė dėl turtinio pobūdžio reikalavimo – dėl iš jos priteistos 22 017,32 Eur nuostolių sumos. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 ir 7 dalių nuostatomis, už apeliacinį skundą mokėtinas 495,39 Eur žyminis mokestis (22 017,32 Eur x 3 proc.) x 75 proc.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 969 Eur žyminio mokesčio, todėl atsakovei grąžintina 473,61 Eur žyminio mokesčio, nes jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės advokatų profesinės bendrijos „APB Protego“ (juridinio asmens kodas 302714947) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paupio investicijos“ (juridinio asmens kodas 303286182) 1 476,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paupio investicijos“ (juridinio asmens kodas 303286182) atsakovei advokatų profesinei bendrijai „APB Protego“ (juridinio asmens kodas 302714947) 639,79 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų“.
Grąžinti atsakovei advokatų profesinei bendrijai „APB Protego“ (juridinio asmens kodas 302714947) 473,61 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 61 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą AB Swedbank 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3671.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė
Tomas Venckus