Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 1 d.
Z. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2019-10-09 apie 08 val. 20 min., Z. Š., vairuodamas automobilinį kraną „Kamaz 53213“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Kisinių kaimo ribose, Klaipėdos rajone, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu - Stučių gatve, įvažiuodamas į sankryžą su Klaipėdos gatve, nedavė kelio pagrindiniu keliu - Klaipėdos gatve važiavusiam automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. J. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas vairuotojas M. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sužaloti šio automobilio keleiviai: E. S., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir K. Ū., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais Z. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis Z. Š. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019-10-09 apie 07 val., vairuodamas automobilinį kraną „Kamaz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš UAB „Hidrostatyba“ teritorijos, esančios Gamyklos g. 4, Gargžduose. Važiavo vienas į Drevernos k., Klaipėdos r. Važiavo per Dovilų miestelį, po to, per Baičių kaimą link Kisinių. Atvažiavęs į Kisinių kaimą, sustojo prie sankryžos su pagrindiniu keliu, vedančiu į Veiviržėnų mstl. Sustojo visiškai, pažvelgė į dešinę, o po to į kairę. Iš dešinės, pagrindiniu keliu nuo Klaipėdos pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo (jis nematė). Iš kairės, nuo Veiviržėnų mstl. pusės, matė atvažiuojančio automobilio šviesas, markės ir modelio dėl atstumo neįžiūrėjo, šis automobilis nuo sankryžos buvo apie 200 m atstumu. Sankryžoje Z. Š. ketino sukti į kairę, todėl buvo įjungęs kairės pusės posūkio signalą. Manydamas, kad spės saugiai įvažiuoti į sankryžą, įjungė antrą pavarą ir pradėjo važiuoti. Į sankryžą važiavo apie 5 km/h greičiu. Automobilinis kranas dėl didelio svorio, ir techninių charakteristikų negali staigiai pajudėti iš vietos, greitėja palaipsniui. Kai sankryžoje sukdamas į kairę įvažiavo į dešinės kelio pusės (žiūrint link Veiviržėnų) eismo juostą, o galinė automobilinio krano dalis apie 0,5 m dar buvo priešpriešinėje eismo juostoje, pajautė stiprų smūgį į galinę dalį. Nuo smūgio automobilinis kranas pasisuko, buvo nublokštas į priešpriešinę eismo juostą, liko stovėti priekine dalimi nukreiptas Veiviržėnų link. Smūgis į vairuojamą automobilinį kraną Z. Š. buvo netikėtas, nes jis buvo įsitikinęs, kad automobilis, važiavęs nuo Veiviržėnų pusės, dar yra pakankamai saugiu atstumu nuo jo ir jis spės išsukti, kol šis automobilis privažiuos sankryžą. Po susidūrimo įjungė avarines šviesas ir išlipo iš „Kamazo“. Apie 10 m atstumu nuo „Kamazo“ galinės dalies, sankryžoje stovėjo sugadintas automobilis „BMW“, kurio priekinė dalis buvo nukreipta Veiviržėnų link. Pribėgęs prie automobilio „BMW“, bandė atidaryti vairuotojo duris, tačiau dėl sugadinimų to padaryti nepavyko. Prie šio automobilio vairo sėdėjo nepažįstamas vaikinas, kuris buvo sąmoningas, tačiau savarankiškai iš automobilio išlipti negalėjo. „BMW“ važiavo dar du vaikinai, kurie išlipo iš jo. Netrukus įvykio vietoje atsirado nepažįstama moteris, kuri automobilio „BMW“ vairuotojui suteikė medicininę pagalbą, paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai išvadavo automobilio „BMW“ vairuotoją ir jį perdavė medikams. Šio automobilio keleiviai taip pat buvo išvežti į ligoninę. Z. Š. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes mano, kad automobilio „BMW“ vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu; mano, kad jei jis būtų važiavęs leistinu greičiu ir būtų buvęs dėmesingas, tai šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, galiausiai – būtų galėjęs pristabdyti „BMW“ automobilį, pasukti jį į kelkraštį ar griovį ir taip išvengti susidūrimo. Sutinka, kad įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, todėl savo kaltę pripažįsta iš dalies, labai dėl to pergyvena, gailisi, kad kilo tokios pasekmės, jauni vaikinai buvo sužaloti.
Nukentėjusysis M. J.parodė, kad 2019-10-09 apie 07.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iš Vanagų k. Klaipėdos r., Klaipėdos m. link. Su juo kaip keleiviai kartu važiavo K. Ū. ir E. S.. Buvo pakankamai šviesu. Kelio atkarpoje, kuri iš abiejų pusių apaugusi medžiais, artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu vedančiu į Dovilus, pamatė iš dešinės atvažiuojantį automobilinį kraną. Pats tuo metu važiavo apie 70 km/h greičiu, gal keliais kilometrais jį viršijo, bet ne daugiau kaip 80 km/h, nes tuo metu buvo pradedantysis vairuotojas ir turėjo važiuoti didžiausiu 70 km/h greičiu, nors tame kelyje leidžiamas iki 90 km/h greitis. Kranas link sankryžos judėjo lėtai, todėl M. J. manė, kad jo vairuotojas pamatys pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį ir sustos, tačiau kranas nestabdydamas važiavo per jo važiavimo krypties eismo juostą. Siekdamas išvengti eismo įvykio, M. J. abiem kojomis staigiai nuspaudė stabdžių pedalą ir automobilis pradėjo slysti tiesiai. Kaip įvyko susidūrimas su automobiliniu kranu, kurioje kelio vietoje tai įvyko, neprisimena, nes trumpam prarado sąmonę. Kai ją atgavo, pamatė, kad automobilis stovi sankryžos dešinėje, posūkyje link Dovilų. Jis pats išlipti iš automobilio negalėjo, nes kojos buvo užspaustos automobilio detalių, iš kojos ir rankų jam tekėjo kraujas. Netrukus pribėgo nepažįstama moteris, kuri aprišo kairę ranką ir tokiu būdu sustabdė stiprų kraujavimą. Buvo priėjęs automobilinio krano vairuotojas, kuris šaukė ir kaltino M. J. dėl eismo įvykio, sakydamas, kad šis per greitai važiavo ir dėl to atsitrenkė į jo automobilį. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai panaudodami spec. įrangą išvadavo M. J. iš sugadinto automobilio ir perdavė medikams, kurie nuvežė jį į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo gydomas iki 2019-10-18. (1 t., b. l. 111-114)
?? Nukentėjusysis K. Ū. parodė, kad 2019-10-09 apie 07.20 val., Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, įsėdo į draugo M. J. vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo Klaipėdos kryptimi. Sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, kelio nuolat nestebėjo. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo E. S.. Išvažiavus iš Agluonėnų, „T“ formos sankryžoje M. J. pasuko į kairę ir nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. M. J. automobilį vairavo su įjungtais šviesų žibintais. Kelio ruože, kuriame iš abiejų pusių yra miškas, netikėtai išgirdo, kaip M. J. sušuko: „laikykitės“. Tada pažvelgęs per priekinį lango stiklą pamatė, kaip „T“ formos sankryžoje, iš šalutinio kelio dešinėje pusėje, į jų važiavimo krypties eismo juostą įvažiavo automobilinis kranas, kuris jau buvo per visą plotį užėmęs jų važiavimo krypties eismo juostą. Krano priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, o galinė dar buvo šalutiniame kelyje, tačiau iki M. J. automobilio buvo likę apie 5-10 m. Pajautė, kad automobilis yra stabdomas, nes jis pradėjo slysti, jautėsi, kad suveikia stabdžių „ABS“ sistema. M. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilinio krano kairįjį šoną maždaug ties viduriu. Kontakto metu K. Ū. trumpam prarado sąmonę. Kokiu greičiu buvo važiuojama prieš susidūrimą, jis nežino, mano, kad apie 70-80 km/h. Sąmonę po eismo įvykio jis atgavo jau sustojus automobiliui. Jis ir E. S. išlipo iš automobilio. M. J. liko automobilyje ir iš jo išlipti negalėjo, nes buvo prispaustas sugadinto automobilio detalių. Automobilinio krano vairuotojas buvo piktas, girdėjo, kaip jis kaltino M. J., kad šis nepristabdė automobilio; jis arčiau priėjęs nebuvo, pagalbos niekam nesiūlė. Pirmąją medicininę pagalbą suteikė ir spec. tarnybas iškvietė įvykio vietoje sustojusi nepažįstama moteris. Atvykę medikai juos greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. (1 t., b. l. 145-148)
?? Panašiai parodė ir nukentėjusysis E. S., prieš susidūrimą pamatęs į jų eismo juostą iš dešinės įvažiavusį automobilinį kraną, kuris buvo visiškai užėmęs jų eismo juostą. Ir jis buvo praradęs sąmonę susidūrimo metu, o po to kartu su M. J. ir K. S. išvežtas į ligoninę. Tvirtina, kad M. J. važiavo apie 70 km/h greičiu, jei jį viršijo, tai tik keliais kilometrais per valandą, ne daugiau kaip 80 km/h(1 t., b. l. 163-166).
?? Liudytoja L. L. parodė, kad 2019-10-09 apie 07.40 val., vairuodama automobilį „Opel Insignia“, valstybinio numerio ženklas. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu vedančiu nuo Žiaukų kaimo, Dovilų mstl. link, Klaipėdos rajone. Naktį buvo liję, todėl kelias kiek slidus, ji važiavo nedideliu greičiu. Jos važiavimo kryptimi priekyje kitų transporto priemonių nebuvo. Priartėjus prie „T“ formos sankryžos ties Kisinių kaimu, L. L. pradėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį, nes sankryžoje ketino sukti į kairę (į šalutinį kelią), nes priešpriešine eismo juosta nuo Agluonėnų pusės matė atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį. Atstumas tarp jo ir sankryžos nebuvo didelis, todėl ji suprato, kad sankryžoje turės sustoti ir praleisti priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį „BMW“.Važiavimo greitį pradėjo mažinti maždaug ties dešinėje kelio pusėje buvusiu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Tuo metu pamatė, kad šalutiniu keliu, nuo Dovilų mstl., pusės, link pagrindinio kelio pakankamai greitai atvažiuoja automobilinis kranas. Ji buvo įsitikinusi, kad automobilinis kranas privalės prieš sankryžą sustoti ir praleisti automobilį „BMW“ bei ją, tačiau dar labiau priartėjusi prie sankryžos pamatė, kaip automobilinis kranas nesustojęs, o tik šiek tiek sumažinęs greitį įvažiavo į sankryžą ir pasuko į kairę. Matydama šį vaizdą, ji visiškai sustabdė savo automobilį, nors važiavo pagrindiniu keliu ir automobilinio krano vairuotojas turėjo duoti jai kelią. Automobiliniam kranui įvažiavus į automobilio „BMW“ važiavimo krypties eismo juostą, jis į savo važiavimo krypties eismo juostą įvažiuoti nespėjo ir privažiavęs automobilis „BMW“ atsitrenkė į automobilinio krano kairės pusės galinę dalį. Po smūgio automobilis „BMW“ apsisuko ir sustojo ties nusukimu į Dovilus. Netrukus iš automobilio „BMW“ dešinės pusės priekinės dalies išlipo keleivis, rankomis susiėmęs už galvos. Iš šio automobilio galinės dalies išgriuvo kitas keleivis. Ji paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo sąmoningas, tačiau išlipti iš transporto priemonės negalėjo, nes buvo užspaustas. Netrukus įvykio vietoje sustojo daug pravažiuojančių automobilių, pašaliniai žmonės siūlė pagalbą. Automobilinio krano vairuotojas buvo šiek tiek atokiau, įvykio aplinkybių jis neaiškino. Girdėjo tik tai, kaip automobilinio krano vairuotojas kažkokiam vaikinui aiškino, kad nereikėjo automobiliui „BMW“ lėkti, kad reikėjo jį praleisti. Automobilinio krano vairuotojas turėjo puikiai matyti jos automobilį, nes prieš įvykį buvo prie sankryžos privažiavusi apie 20 m atstumu, rodė kairės pusės posūkio signalą. (1 t., b. l. 195-198)
Iš 2019-10-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko nelygiareikšmėje, Stučių ir Klaipėdos gatvių, sankryžoje, Kisinių kaimo ribose, Klaipėdos rajone. Greitį ribojančių kelio ženklų nėra, didžiausias leistinas važiavimo greitis 90 km/h. Klaipėdos gatvėje, važiuojant kryptimi nuo Veiviržėnų, prieš sankryžą yra kelio ženklas Nr. 109 („Šalutinis kelias iš dešinės“), o Stučių gatvėje – Nr. 203 („Duoti kelią“). Važiuojamųjų dalių danga - šlapias asfaltas. Automobilinis kranas „Kamaz 53213“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi Klaipėdos gatvėje nuo sankryžos kryptimi link Veiviržėnų, kairėje kelio pusėje, tarp kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir priekinio kairiojo rato yra 1 m, o galinės ašies kairiojo rato – 1,5 m atstumas. Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sankryžoje, šalutiniame kelyje, priekiu ir kairiuoju šonu pasisukęs prieš įvykį buvusia važiavimo kryptimi link Veiviržėnų. Tarp menamo kairiojo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „BMW 530“ dešinės pusės priekinio rato yra 1,1 m atstumas, galinio – 3,2 m atstumas. (1 t., b., l. 12-20)
Iš 2019-10-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvažiuojant į Stučių ir Klaipėdos gatvių sankryžą (Kisinių k., Klaipėdos r.) iš šalutinio kelio – Stučių g. (nuo Dovilų mstl., pusės), į pagrindinį kelią – Klaipėdos g., matomumui iš kairės niekas netrukdo (tiesus kelio ruožas be įkalnių ar nuokalnių). Žiūrint kryptimi nuo Agluonėnų k., link Klaipėdos, dešinėje kelio pusėje yra stotelė su įvaža ir keleivių laukimo platforma. Stotelės įvažos ilgis – 77,60 m, keleivių laukimo platformos ilgis - 34,20 m. Nuo važiuojamųjų dalių (Klaipėdos ir Stučių g.) sankirtos iki stotelės įvažos artimesnio krašto yra 46,70 m atstumas, o iki keleivių laukimo platformos artimesnio krašto – 67,30 m atstumas. (1 t., b. l. 42-45)
Iš 2019-10-09 techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliniam kranui „Kamaz 53213“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas kairysis šonas. Ant krano kairėje pusėje esančio priekinio atraminio hidraulinio cilindro korpuso, jo kairiajame šone, iki apie 70 cm aukštyje nuo pagrindo yra slystamo kontakto pėdsakai. Viduriniosios ašies priekyje esantis purvasaugis deformuotas nulenkiant kryptimi link krano galo ir link išilginės ašies (vidurio). Vidurinės ašies kairės pusės išorinis ratas atidalintas. Tos pačios ašies vidinis ratas dehermetizuotas, padangoje oro slėgio nėra. Padangos išorinėje pusėje, visu perimetru, yra slystamo kontakto pėdsakai. Ant ratlankio centrinė dalies, ant varžtų užspausta „BMW“ plastikinė detalės nuolauža. Vidurinis automobilio „tiltas“ pažeistas, kairys ratas persislinkęs link automobilio galo. Automobilinio krano padangos nesusidėvėjusios, protektoriaus raštas – padidinto pravažumo. (1 t., b. l. 21-24)
Iš 2019-10-09 techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „BMW 530D“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apgadintas patyrus smūginį poveikį į priekinę automobilio dalį. Didžiausias deformacijų įsigilinimas yra apie 40 cm kairiau automobilio vidurio. Priekinis kairys automobilio ratas atidalintas. Darbinė stabdžių sistema pažeista atidalinant priekinį kairį ratą. Vairo pavara pažeista priekinės dalies sugniuždymo vietoje atsidalinus vairo kotui. (1 t., b. l. 30-33)
Iš 2019-10-23 apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis ir kairysis šonas. Kairiajame šone, priekinėje dalyje su statramsčiu nukirptos vairuotojo durelės. Automobilio sugadinimai susidarę kėbulo dalis ir mazgus sugniuždant įstrižai kryptimi nuo priekio link galo ir iš dešinės į kairę. Automobilio priekinis kairysis lonžeronas, užlenkiant jį į viršų, sustumtas iki salono ertmės priekio kairiojo kampo, šis kampas deformuotas įspaudžiant. (1 t., b. l. 54-56)
2019-02-11 ekspertizės akto Nr. 11K-366(19) išvadose konstatuota kad:
??- Eismo įvykio metu pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „BMW 530D“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės susidūrė su iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavusiu automobiliu - kranu „Kamaz 53213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susidūrimo metu automobilis „BMW 530D“ priekiniu kairiuoju kampu, priekinės dalies kairiosios pusės kairiąja puse ir kairiojo šono priekine dalimi atsitrenkė į automobilio - krano „Kamaz 53213“ kairiojo šono viduriniosios ašies sudvejintus ratus, prieš tai slystamai kliudydamas į priekį nuo šios ašies esančią hidraulinės atramos korpuso išorinį šoną. Susidūrimo metu tarp automobilio „BMW 530D“ išilginės ašies ir automobilio - krano „Kamaz 53213“ išilginės ašies buvo bukas apie 140°÷160° kampas atviras į kairę, tai yra prieš pat susidūrimą automobilio „BMW 530D“ judėjimo krypties atžvilgiu automobilis - kranas „Kamaz 53213“ judėjo įstrižai priešpriešiais iš dešinės į kairę. Susidūrimo smūgio metu automobiliui - kranui „Kamaz 53213“ buvo atidalintas kairiojo šono viduriniojo tilto kairės pusės išorinis ratas, o vidurinės ašies tiltas kairiuoju galu buvo pastumtas atgal. Automobiliui „BMW 530D“ susidūrimo smūgio metu buvo atidalintas priekinis kairysis ratas, todėl, tikėtina, kad automobilio priekinės dalies kairėje pusėje esančios kėbulo detalės ar mazgai kontaktavo su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi. Tikėtinas transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu sankryžoje pavaizduotas tiriamojoje dalyje esančioje iliustracijoje (žr. 8 pav.), tikėtina, kad eismo įvykio metu automobilis „BMW 530D“ buvo nusukinėjamas dešiniau ir susidūrimo metu apytiksliai puse savo pločio buvo išvažiavęs dešiniau pagrindinio kelio (Klaipėdos gatvės) menamo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o automobilis - kranas „Kamaz 53213“ buvo dalinai įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą bei buvo padėtyje skersai automobilio „BMW 530D“ judėjimo juostos, savo priekine dalimi kairiojoje, priešpriešiniam eismui skirtoje eismo juostoje. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti transporto priemonių judėjimo prieš eismo įvykį greičius.
- Tikėtinas transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu sankryžoje pavaizduotas tiriamojoje dalyje esančioje iliustracijoje (žr. 8 pav.), tikėtina, kad eismo įvykio metu automobilis „BMW 530D“ buvo nusukinėjamas dešiniau ir susidūrimo metu apytiksliai puse savo pločio buvo išvažiavęs dešiniau pagrindinio kelio (Klaipėdos gatvės) menamo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o automobilis - kranas „Kamaz 53213“ buvo dalinai įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą bei buvo padėtyje skersai automobilio „BMW 530D“ judėjimo juostos, savo priekine dalimi kairiojoje, priešpriešiniam eismui skirtoje eismo juostoje.
- Susidūrimo metu tarp automobilio „BMW 530D“, išilginės ašies ir automobilio - krano „Kamaz 53213“, išilginės ašies buvo bukas apie 140°÷160° kampas atviras į kairę, tai yra prieš pat susidūrimą automobilio „BMW 530D“ judėjimo krypties atžvilgiu automobilis - kranas „Kamaz 53213“ judėjo įstrižai priešpriešiais iš dešinės į kairę
- Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitį prieš eismo įvykį.
- Situacijoje, kurią 2019-10-22 liudytojo apklausos protokole nurodo automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. J., važiuodamas didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu, automobilio - krano „Kamaz 53213“ įvažiavimo į pagrindinį kelią momentu, savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti neprivažiuodamas susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo.
- Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio - krano „Kamaz 53213“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo Z. Š. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.
Jeigu prieš eismo įvykį automobilio „BMW 530D“, vairuotojas M. J. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu - kranu „Kamaz 53213“ (žr. 5-tą išvadą), tai vairuotojo M. J. veiksmai, – savalaikiai nestabdė vairuojamą automobilį ir susidūrė su automobiliu - kranu „Kamaz 53213“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. (1t., b. l. 86-95).
Apklaustas ekspertizės išvadą pateikęs teismo ekspertas V. P. paaiškino, kad prieštaravimų tarp 5 ir 7 išvados punktų nėra, pagrindine šio eismo įvykio priežastimi buvo automobilinio krano vairuotojo, važiavusio šalutiniu keliu ir nedavusio kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui BMW, veiksmai. Jeigu BMW vairuotojas viršijo jam kaip pradedančiajam vairuotojui leidžiamą greitį iki šio susidūrimo, tai irgi buvo priežastiniu ryšiu susiję su šiuo eismo įvykiu, bet tai yra papildoma, ne pagrindinė jo priežastis. Kadangi kelyje nebuvo likę automobilio BMW stabdymo pėdsakų, o taip galėjo atsitikti dėl suveikusios stabdžių blokavimo sistemos, objektyviai nustatyti automobilio BMW greičio iki susidūrimo nebuvo ir nėra galimybės. Sankryžos matomumas toje vietoje abiems vairuotojams buvo pakankamas, pagal BMW judėjimo trajektoriją nustatyta, kad vairuotojas bandė šį automobilį nusukti ir išvengti susidūrimo, todėl ir atsitrenkė jau į galinę krano dalį, o ne arčiau priekio, kaip būtų buvę nesukant. Tai, kad ir automobilinio krano judėjimo trajektorija pasikeitė po šio susidūrimo lemia ne labai didelis BMW automobilio greitis (toks ir nebuvo nustatytas), o tai, kad abi transporto priemonės susidūrimo metu judėjo, smūgis buvo ne statmenas, o slystamas nuo kampo, vyko galinių ratų išsisukimas ir kiti fizikiniai reiškiniai, įtakoję krano trajektorijos pakitimą. Tai, kad automobilio BMW padangos buvo gan nusidėvėjusios, turėjo tam tikros įtakos jo stabdymo keliui, tačiau labai nedidelės ir tai nekeičia ekspertizės akto išvadų dėl kiekvieno vairuotojo veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis. Tai, kad kita vairuotoja, atvažiavusi iki šios sankryžos pagrindiniu keliu nuo Klaipėdos, matė atvažiuojantį BMW automobilį ir sustojo jo praleisti, o automobilinio krano vairuotojas nedavė kelio ir jai, patvirtina ekspertizės išvadą, kad būtent automobilinio krano vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Šios transporto priemonės vairuotojas, atvažiavęs iki sankryžos šalutiniu keliu, galėjo nesustoti tik tuo atveju, jei nebuvo pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių arba atstumai iki jų buvo tokie dideli, kad jis būtų galėjęs pagrįstai tikėtis pasukti ir nuvažiuoti, nesukeldamas niekam pavojaus, iki šiems automobiliams atvažiuojant.
Iš specialisto išvados Nr. G 2267/2019 (03) matyti, kad M. J. nustatyti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairio dilbio vidinio paviršiaus žaizda su alkūninio nervo, alkūninės arterijos ir dilbio lenkiamųjų raumenų pažeidimu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., M. J. sužalojimai priskiriami sužalojimams, sukėlusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. J. alkūninės arterijos pažeidimo negalima vertinti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes ši arterija neįtraukta į taisyklių punkto 6.6.12 stambiųjų kraujagyslių sąrašą, kurių sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.(1t., b. l. 128)
Iš specialisto išvados Nr. 2251/2019 (03) matyti, kad K. Ū. konstatuota: dešinio klubo sąnario priekinis išnirimas, dešinio šlaunikaulio galvutės sąnario paviršiaus lūžis, galvos nubrozdinimas, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Dėl kaulų lūžimo K. Ū. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 156-157)
Iš specialisto išvados Nr. 2248/2019 (03) matyti, kad E. S. konstatuota: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis, dešinės plaštakos nubrozdinimas, kairio kelio sumušimas. Dėl kaulo lūžimo E. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), jo sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 175-176).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas Z. Š. dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Pats kaltinamasis iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos laikėsi nuomonės, kad ne jis yra kaltas dėl šio eismo įvykio ir žalos nukentėjusiųjų sveikatai bei vieno jų turtui padarymo, nes jo greitis buvęs nedidelis, matomumas geras ir BMW vairuotojas M. J. turėjęs pakankamai galimybių išvengti susidūrimo, sustabdydamas automobilį ar pasukdamas jį į šoną – kelkraštį ar griovį. Neigdamas savo atsakomybę, kaltinamasis kėlė hipotezes, kad BMW vairuotojas važiavęs per dideliu greičiu, viršydamas leistiną greitį, o gal net buvęs nukreipęs savo dėmesį į mobilųjį telefoną ar pan. ir todėl nespėjęs laiku sustabdyti automobilio ir praleisti į sankryžą įvažiavusios sunkiasvorės transporto priemonės. Jo gynėjas tvirtino didelės įtakos šiam eismo įvykiui turėjus M. J. vairuoto automobilio padangų nusidėvėjimą ir antrino savo ginamajam dėl itin didelio BMW automobilio greičio, kurį neva rodo dėl jo susidūrimo su kaltinamojo vairuoto automobilinio krano stipriai pakitusi ne tik lengvosios, bet ir sunkiasvorės transporto priemonės padėtis ant kelio.
Išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo teikti šiems kaltinamojo ir gynėjo argumentams esminės reikšmės, galinčios paneigti teismo ekspertizės akte nustatytų šio eismo įvykio aplinkybių ir esminio priežastinio ryšio būtent tarp kaltinamojo Z. Š. kaip vairuotojo veiksmų ir aptariamo eismo įvykio kilimo. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad būtent kaltinamasis, vairavęs automobilinį kraną (sunkiasvorę transporto priemonę) net nesustojęs įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą iš šalutinio kelio ir taip sudaręs kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam BMW automobilio vairuotojui, į kurią šis, nebespėjęs sustabdyti vairuojamo automobilio, atsitrenkė. Kaltinti M. J. važiavus itin dideliu greičiu, dėl kurio Z. Š. galėjo sąžiningai nenumatyti, kad nespės pravažiuoti sankryžos iki šio automobilio privažiavimo iki jos, teismas neturi pagrindo; byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad BMW buvo vairuojamas, viršijant leistiną toje vietoje 90 km/h greitį ar net M. J. kaip pradedančiajam vairuotojui leidžiamą didžiausią 70 km/h greitį – paties M. J. ir jo automobilio keleivių E. S. ir K. Ū. parodymai šiuo klausimu yra apytiksliai, bet kokiu atveju jie visi paliudijo važiavę ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, o jokių objektyvių duomenų apie tai byloje nesurinkta ir dabar nebeįmanoma surinkti. Itin svarbūs šiuo klausimu yra liudytojos L. L. parodymai apie tai, kad ji, atvažiavusi iki šios sankryžos pagrindiniu keliu iš kitos pusės nei BMW ir ketinusi sukti į šalutinį kelią, kuriuo gan dideliu greičiu atvažiavo Z. Š. vairuojamas autokranas, matė atvažiuojantį BMW automobilį ir sustojo jo (ne autokrano, kuris turėjo duoti kelią visiems, važiuojantiems pagrindiniu keliu) praleisti, tik todėl pati neatsitrenkė į be stabdymo į sankryžą įvažiavusį autokraną. Kaip paaiškino autotechninę ekspertizę šioje byloje atlikęs ekspertas, automobilio BMW padangų nusidėvėjimas galėjo turėti labai nedidelės įtakos šio eismo įvykio pasekmėms, o jo atsitrenkimo į autokraną vieta, kampas ir tai, kad abi transporto priemonės susidūrimo metu judėjo, paaiškina ir abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, ir jų trajektorijos pasikeitimą, bet neįrodo didelio BMW greičio prieš šį susidūrimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad pagrindine šio eismo įvykio priežastimi buvo kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaraujantys autokrano vairuotojo Z. Š. veiksmai, todėl jis yra pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tokių kito vairuotojo veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti itin neatsargiais ar rizikingais ir tai sudarytų pagrindą švelninti kaltinamojo atsakomybę už jo paties veiksmus, šioje byloje nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Z. Š. padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą trims jauniems asmenims. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamasis tik iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką – jis pripažino tik dalyvavęs šiame eismo įvykyje, bet dėl jo kilimo iki pat proceso pabaigos kaltino automobilio BMW vairuotoją ir gailestį išreiškė ne dėl savo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad susidarė tokia situacija ir joje nukentėjo trys jaunuoliai. Z. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Z. Š. yra vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, dabar jau yra senatvės pensininkas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų ir anksčiau niekad nebuvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo. Įvertinus visa tai, konstatuojama, kad bausmės tikslams pasiekti jam pakaks skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant proporcingą nusikalstamos veikos ir jos pasekmių sunkumui bei kaltinamojo asmenybei ir jo turtinei padėčiai.
Baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kaltinamajam neskirtina, nes jis padarė ne tyčinę, o neatsargią nusikalstamą veiką, būdamas blaivus ir neturėdamas net administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi – atsitiktinai ir pats iki šiol dėl to labai pergyvena bei, tikėtina, daug atsargiau vairuoja ir nebe sunkiasvores transporto priemones, nes jau yra senatvės pensininkas.
Nukentėjusysis M. J. šioje byloje byra pareiškęs civilinį ieškinį dėl šio įvykio jam padarytai 475,59 Eur turtinei ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat civiliniu ieškiniu jis prašė priteisti jam 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias vėliau papildė dar 650 Eur.
Savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo M. J. sieja su kelionės išlaidomis kurui (427,30 Eur), apgyvendinimui viešbutyje (39,00 Eur), už automobilio pastatymą Vilniuje (5,60 Eur) ir vaistus (3,69 Eur). Kaip šias išlaidas įrodančius dokumentus jis yra pateikęs asmens sveikatos istorijos išrašą ir kitus medicininius dokumentus, įrodančius, kad M. J. buvo gydomas Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centre, Gargždų ligoninės konsultaciniame diagnostiniame skyriuje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2019-10-09 iki 2020-07-08, hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2019-10-09 iki 2019-10-18, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2019-10-25 iki 2019-10-28 (II t., 109-117 b.l.). 2019-10-14 jam išrašytas receptas vaistams, nurodant jų kainą 3,69 Eur. Kuro (ir maisto kelionėje) išlaidoms patvirtinti pateikti pablukę Baltic Petroleum degalinės, esančios Klaipėdos g., Priekulėje, dyzelino įsigijimo kvitai 2019-10-(diena ir galutinė suma neįskaitoma), be PVM – 41,40 Eur, PVM -8,70 Eur, 2019-10-19 – suma neįskaitoma, be PVM -41,02 Eur, PVM – 8,68 Eur, 2019-10-22 – 67,15 Eur (už dyzeliną), taip pat 1,83 Eur už kavą, 2020-01-29 – 67,35 Eur (už dyzeliną) ir 1,67 Eur už kavą, 2019-10-31 – 61,70 Eur (už dyzeliną) bei Circle K Kryžkalnis 2019-10-28 kvitas 69,75 sumai ( 63,62 Eur už dyzeliną, 3,78 Eur už kavą, 1,50 Eur už pyragėlį) bei 2019-10-25 kvitas 76,38 Eur sumai ( 72,58 Eur už dyzeliną ir 3,68 Eur už kavą). Apgyvendinimo viešbutyje Kalvarijų g. 265, Vilniuje išlaidoms patvirtinti pateiktas banko paslaugų kvitas 39,00 Eur sumai (sumokėta 2019-11-14). Automobilio parkavimo išlaidas patvirtina UAB „Santaros parkavimo paslaugos“ 2019-11-15 (0,60 Eur) ir 2019-10-25 (5,00 Eur)(122 b.l.).
Civilinio atsakovo UAB „BTA Insurance Company“, įvykio metu apdraudusios UAB „Hodrostatyba“ priklausančio automobilio - krano „Kamaz 53213“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinę atsakomybę, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies pripažįsta civilinio ieškinio reikalavimus, t.y., pripažįsta išlaidas kurui įsigyti, nukentėjusiojo patirtas 2019-10-25 ir 2019-10-28, kai pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išrašą M. J. buvo gydomas Vilniuje; šios išlaidos sudaro 136,20 Eur (72,98 Eur+63,62 Eur), o kitos kuro pirkimo dienos nesutampa su M. J. lankymosi pas gydytojus ne savo gyvenamojoje vietoje dienomis, todėl nėra pagrindo patenkinti šią civilinio ieškinio dalį. Viešbučio (apgyvendinimo) Vilniuje išlaidų taip pat nesutinka padengti, nes pateiktas kvitas išrašytas ne 2019-10-25-2019-10-28 dienomis, kai M. J. turėjo lankytis pas gydytojus Vilniuje, o 2019-11-14 ir nėra jokių kitų dokumentų, galinčių patvirtinti šių paslaugų suteikimą būtent nukentėjusiojo gydymo Vilniuje laikotarpiu ar kad jam buvo reikalingos tokios paslaugos dėl gydytojų konsultacijų ar pan. būtent 2019-11-14; neprieštaravo dėl automobilio statymo išlaidų Santaros klinikų aikštelėje (5,65 Eur) priteisimo, tačiau nurodė, kad prašomos priteisti vaistų įsigijimo išlaidos (3,69 Eur) taip pat nėra pakankamai pagrįstos, nes byloje pateiktas tik receptas, o ne įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos pagrindimui keliamus reikalavimus, teismas iš dalies tenkina M. J. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, priteisdamas jam 146,13 Eur kuro įsigijimo ir maisto kelionėje išlaidų, patvirtintų Circle K Kryžkalnis kvitais, 5,60 Eur automobilio pastatymo Vilniuje išlaidų ir 3,69 Eur vaistų įsigijimo išlaidų, kadangi šios išlaidos, teismo vertinimu, yra ne tik neabejotinai susijusios su M. J. 2019-10-09 padarytais sužalojimais ir ilgalaikiu jų gydymu, tame tarpe ir vykstant pas gydytojus iš savo gyvenamosios vietos Klaipėdos rajone į Vilnių, bet ir pakankamai pagrįstos prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais. Nors vaistų įsigijimą už 3,69 Eur patvirtina tik M. J. išrašytas receptas ir jame įrašyta šių vaistų kaina, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir jo atstovo paaiškinimus, nėra pagrindo laikyti šių išlaidų neįrodytomis. Taip pat, vadovaudamasis medicininių dokumentų išrašais, liudijančiais M. J. nevienkartinį lankymąsi Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centre ir Gargždų ligoninės konsultaciniame diagnostiniame skyriuje, nutolusiuose nuo šio asmens gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 2019-11-22 iki2021-07-08, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas priteisia M. J. dalį kitų jo pateiktų kuro įsigijimo išlaidų – 120,00 Eur, nes vien tai, kad jaunas nukentėjusysis ar šoko ištikti didelių teisinių žinių neturintys jo artimieji šiuo laikotarpiu nesurinko kvitų, patvirtinančių degalų įsigijimą būtent tomis dienomis, kai M. J. turėjo vykti gydymo tikslais į šias gydymo įstaigas, būtų labai formalus pagrindas nepriteisti jam jokios šių išlaidų dalies. Teismo vertinimu, nukentėjusysis yra patyręs ir daugiau turtinių išlaidų, susijusių su jam eismo įvykio metu padarytu sužalojimu, tačiau kadangi net suteikus papildomo laiko pateikti papildomiems įrodymams, tai nebuvo padaryta, tame tarpe liko neaiški ir M. J. ar jo artimųjų apgyvendinimo viešbutyje Vilniuje, įrodinėjamo tik 2019-11-14 kvitu, būtinybė, šiš išlaidų priteisti nėra pakankamo faktinio pagrindo, todėl jos ir nepriteisiamos. Apibendrinat visa, kas čia nurodyta, tenkinama M. J. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis – 275,42 Eur.
Reikšdamas 8 000,00 Eur reikalavimą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškovas yra nurodęs ir tinkamai argumentavęs neturtinės žalos jam priteisimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.: neabejotina, kad dėl eismo įvykio, įvykusio dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, padaryto nesunkaus sužalojimo M. J. patyrė didelę žalą savo sveikatai, buvo priverstas ilgą laiką gydytis, patirti mažiausiai dvi operacijas ir nemažai skausmingų procedūrų, tačiau, kaip matyti iš 2020-07-08 gydytojo išrašo, šio jauno asmens sveikata vis tiek nebuvo visiškai atstatyta, liko vargu ar kada praeisiančių liekamųjų reiškinių ir sutrikimų. Kaip M. J. padaryta neturtinė žala pripažintina ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo priverstas kurį laiką gydytis ir nelankyti mokyklos, kurios baigiamosiose klasėse tuo metu mokėsi, o tai neabejotinai sumažino ir jo mokymosi, ir bendravimo, ir bendrai gyvenimo kokybę. Visa tai taip pat neabejotinai sukėlė jaunam, vos pilnametystės sulaukusiam nukentėjusiajam sunkių ir iki šiol trunkančių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nerimo ir streso, paveikė ir kartu gyvenančių jo artimųjų gyvenimo kokybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu ir CK 6.283 straipsniu, neturtinė žala, padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, turi būti atlyginama visais atvejais, o jos dydis, šalims nesutarus, nustatomas teismo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kadangi nukentėjusiosios prašoma atlyginti turtinė bei neturtinė žala neviršija draudimo bendrovių atlygintinos žalos ribų, civilinio ieškinio reikalavimai, kuriuos teismas gali nuspręsti tenkinti, priteistini tik iš šio civilinio atsakovo.
Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, įvykio aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus dėl neturtinės žalos jam pagrindimo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ nuostatas, pripažintų M. J. priteistina neturtinės žalos suma 2500 Eur, kadangi asmuo patyrė nesunkų sužalojimą, gydėsi gan neilgai (iki 2019-10-28) ir nėra pagrindęs nei liekamųjų reiškinių jo sveikatai egzistavimo, nei kitų pagrindų didesnio dydžio neturtinei žalai priteisti. Teismas su tuo sutinka iš dalies, kadangi iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. J. buvo gydomas stacionare nuo 2019-10-09 iki 2019-10-28, tuo laikotarpiu patyrė dvi operacijas ir tęstinį bei reabilitacinį gydymą po jų, o iš 2020-07-08 gydytojos neurologės išrašo nustatyta, kad jam ir tada buvo likę liekamųjų reiškinių (plaštakos raumenų hipoatrofija, nepilnas kairės plaštakos pirštų valdymas). Taip pat, nustatant neturtinės žalos atlyginimui priteistiną sumą, turi būti atsižvelgta ir į kitus anksčiau aptartus, ne vien tiesiogiai medicininius kriterijus – jauno asmens išgąstį dėl jo atžvilgiu padaryto eismo įvykio, ilgalaikius išgyvenimus dėl šios situacijos ir su jais susijusią baimę vairuoti, būtinybę atsitraukti nuo mokslų ir normalaus bendravimo su bendraamžiais jauname amžiuje, vietoj to – skirti laiko lankymuisi pas gydytojus ir procedūroms, kasdienei mankštai ir kt. Pažymėtina, kad jokia šio nukentėjusio asmens kaltė dėl kilusio eismo įvykio, dėl kurio jis ir patyrė visas šias pasekmes, nebuvo nustatyta, jokia patirtos žalos dalis jam iki šiol nebuvo sumokėta, kiti šio eismo įvykio metu nukentėję asmenys ar neabejotinai skausmingai išgyvenę sūnaus traumą bei su ja susijusias pasekmes jo tėvai jokių reikalavimų neturtinei žalai atlyginti nėra pareiškę. Įvertinus visas šias aplinkybes, M. J. priteisiama 4000 Eur dydžio suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. prašymas priteisti jam advokato pagalbos išlaidas, iš viso 1650 Eur. Advokato paslaugų apmokėjimą patvirtina M. J. į bylą pateikti dokumentai – pinigų priėmimo kvitas LAT 874285 (II t., 123 b.l.), pavedimo išrašas Nr. 946158857, Nr. 999398991 (III t., 32 b.l.) ir Nr. 1008189557 (III t., 49 b.l.), iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas teikė teisinę pagalbą M. J. nuo ikiteisminio tyrimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ši suma iš esmės atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant ieškinį, konsultuojant ir atstovaujant nukentėjusįjį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios sąnaudos didele dalim susijusios su civiliniu ieškiniu, kuris šiuo nuosprendžiu tenkinamas tik iš dalies, priteistinomis iš kaltinamojo proceso išlaidomis pripažįstama tik jų dalis, atitinkanti 1000 Eur ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šioje byloje proceso išlaidos yra 50,34 Eur už priverstinį transporto priemonės „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą (b. l. 35–36).
Automobilis „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) po šio įvykio nuvežtas ir iki šiol saugomas Klaipėdos AVPK automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 80, Gargžduose (1 t., b. l. 37); išnagrinėjus šią bylą, tai tęsti nebetikslinga, todėl šis automobilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas jo savininkui ar kitam teisėtam valdytojui ( BPK 92 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kiti reikšmės bylos nagrinėjimui turėję daiktai - skaitmeninės informacijos laikmena (DVD-R) su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, skaitmeninės informacijos laikmena (DVD-R) su automobilio „BMW 530D", apžiūros nuotraukomis ir skaitmeninės informacijos laikmena (DVD-R) su papildomos įvykio vietos apžiūros nuotraukomis paliekami prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
pripažinti Z. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 60 MGL (bazinių bausmių dydžių) – 3000 Eur bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš dalies patenkinti M. J. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš UAB „BTA Insurance Company“ 275,42 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 4275,42 Eur. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš Z. Š. M. J. 1000,00 Eur ( vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš Z. Š. 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos AVPK naudai į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Mokėjimo paskirtyje nurodyti 2019 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą – faktūrą TOM 1 Nr. 0002606.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui ar kitam teisėtam valdytojui.
Kitus reikšmės bylos nagrinėjimui turėjusius daiktus - skaitmeninės informacijos laikmeną (DVD-R) su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, skaitmeninės informacijos laikmeną (DVD-R) su automobilio 'BMW 530D", apžiūros nuotraukomis ir skaitmeninės informacijos laikmeną (DVD-R) su papildomos įvykio vietos apžiūros nuotraukomis palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė