Civilinė byla Nr. 2YT-2244-759/2017
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01203-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.21.1
(S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 2 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į antstolę su skundu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė tenkinti ankstesnius prašymus antstolei ir nustatyti konkrečią 380 Eur sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), iš kurios nebūtų vykdomi išieškojimai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė, priimdama patvarkymą, turi išanalizuoti ir remtis naujausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kuri nurodyta ankstesniuose skolininko prašymuose (b. l. 3).
Antstolė Tereza Gerasimovič 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko J. Š. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis). Todėl nagrinėdama skolininko skundą, antstolė nesirėmė skolininko pateikta teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje yra nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į vieną MMA iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kad tokio turto nėra, kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Tokiu atveju išieškojimas galimas net tada, kai įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio. Pažymėjo, kad CPK 668 straipsnis nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, kuris būtinas skolininko pragyvenimui. Tačiau skolininkui J. Š. esant Pravieniškių pataisos namuose, jis yra visiškai išlaikomas valstybės.
Skundas netenkinamas.
Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog antstolė Tereza Gerasimovič vykdo 13568,30 Eur skolos išieškojimą iš skolininko J. Š. išieškotojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai bei 1015,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą išieškotojo antstolės Terezos Gerasimovič kontoros naudai (vykd. b. l. 43). Antstolė 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. (vykd. b. l. 43). Šis patvarkymas išsiųstas Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai.
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas nustatyti konkrečią 380 Eur sumą (vieno MMA dydžio) įkalinimo įstaigoje, iš kurios nebūtų vykdomi išieškojimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, kadangi išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pateiktiems argumentams pagrįsti, pareiškėjas remiasi teismų sprendimais tokio pobūdžio bylose, nurodytais 2017 m. liepos 10 d. prašyme antstolei (vykd. b. l. 50).
Teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojanti CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
Savo ruožtu, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, taikomos CPK LI skyriaus nuostatos (733–743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, visų pirma turi būti identifikuotas turtas (turto rūšis), iš kurio yra vykdomas išieškojimas, ir tik tada sprendžiama, kokių CPK nuostatų pagrindu turi būti išieškoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš vieno MMA neviršijančios pinigų sumos yra aktualus išieškojus iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo likusioms piniginėms lėšoms. Tai reiškia, kad išskaičius iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų CPK 736 straipsnio pagrindu, vieno MMA sumai yra taikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas, t. y. tokiu atveju daryti išskaitymus galima tik iš pinigų sumos, kuri viršija vieną MMA.
Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančio antstolės 2017 m. liepos 28 d. patvarkymo matyti, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo pajamų buvo vadovaujamasi CPK 733 – 736 straipsnių nuostatomis (vykd. b. l. 43), nurodant, jog reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi šiuo atveju išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų yra vykdomas proporcingai pagal jo gaunamas pajamas, nepažeidžiant šį ieškojimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, paliekant įstatyme nustatytą proporcingą dalį jo poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas konstatuoja, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nurodytu atveju teismas nesiremia pareiškėjo nurodoma teismų praktika, kadangi šios bylos ir nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. Š. skundo dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Snieguolė Bielskienė