Civilinė byla Nr. e2-1556-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00089-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

106.3.; 117.1.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo L. B., atstovaujamo advokatės Giedrės Ringienės, ieškinio atsakovei L. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

ieškovas L. B., atstovaujamas advokatės Giedrės Ringienės, elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 str. 2 d.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. S. 406.000,00 USD (406.899,90 Eur) skolą solidariai su S. S. ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo S. S. 2004-01-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 400‘000,00 JAV dolerių paskolą. Šalys susitarė, kad paskola suteikiama penkerių metų terminui. Paskola buvo suteikta S. S. ir L. S. šeimos interesais.

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovui L. B., atstovaujamam advokatės Giedrės Ringienės, nustatytas septynių dienų terminas nuo teismo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog ieškovas, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir atsakovė, kaip solidari skolininkė, galėtų pagal šią prievolę atsakyti ieškovui, turi procesinę pareigą ieškinyje nurodyti, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės aplinkybę, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovės ir trečiojo asmens šeimos interesais. Taip pat teismas išaiškino, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymu teismas gali išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti.

LR civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, pateikusiam procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius įrodymus jis turi pateikti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų.

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje nurodė, kad tokiu atveju, kai ieškovas siekia, jog prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir atsakovė, kaip solidari skolininkė, galėtų pagal šią prievolę atsakyti ieškovui, turi procesinę pareigą ieškinyje nurodyti, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės aplinkybę, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovės ir trečiojo asmens šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) ir išaiškino, kad tuo atveju, kai šalis neturi galimybės gauti ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymu, ji turi teisę  kreiptis į teismą su prašymu dėl įrodymų išreikalavimo. Šalindama šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsakovės ir trečiojo asmens pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. imtinai, išreikalauti iš atsakovės ir trečiojo asmens leidimą, gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, darbų sąmatą, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Šiais įrodymus ieškovas ketina įrodinėti, kad ieškovo paskolinti pinigai buvo panaudoti būtent trečiojo asmens ir atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu jokių kitų piniginių lėšų neturėjo.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymus pateikia šalys (CPK 179 str. 1 d.), tačiau neturėdami galimybės pateikti rašytinių įrodymų, privalo apie tai pranešti teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 str. 5 d.), tuomet asmenys gali prašyti teismą išreikalauti rašytinius įrodymus (CPK 199 str. 1 d., 160 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovo interesus atstovauja advokatė Giedrė Ringienė. Pagal LR Advokatūros įstatymo 44 straipsnį advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; 2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t.y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Taigi, nustatyta, kad ieškovo atstovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad atstovaudama ieškovą, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos dėl atsakovės ir trečiojo asmens pajamų mokesčio deklaracijų gavimo, taip pat nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į savivaldybės institucijas dėl statybos leidimo, išduoto atsakovei ir trečiajam asmeniui, ir kitų prašomų išreikalauti dokumentų gavimo. Pažymėtina, kad ieškovo atstovė nepateikė teismui duomenų, jog valstybės, savivaldybės institucijos ieškovą atstovaujančiai advokatei šiuos įrodymus išduoti atsisakė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo nustatytu terminu ieškovas, atstovaujamas advokatės Giedrės Ringienės, nepašalino ieškinio trūkumų, ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 135 str.) ir dėl šios priežasties civilinė byla negali būti iškelta, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 291 – 292 straipsniais, 115 straipsnio 3, 5 dalimis,

n u t a r i a:

ieškovo L. B., atstovaujamo advokatės Giedrės Ringienės, ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintą kopiją elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti ieškovo L. B. atstovei advokatei Giedrei Ringienei.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, ieškovui grąžinti ieškinį su priedais.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                     Arūnas Rudzinskas