Administracinė byla Nr. eA-955-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01561-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Romega“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Kauno VMVT) 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr.33SV-68 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo” (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. MĮPN-37 „Dėl UAB „Romega“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      VMVT paskyrė pareiškėjui 540 Eur baudą už tai, jog pareiškėjo iš (duomenys neskelbtini) įsigytoje bei išplatintoje šviežioje paukštienoje (kiekis iš viso 9 810 kg) buvo rasta patogeninių organizmų Salmonella Kentucky.

2.2.                      Kauno VMVT nusprendė uždrausti pareiškėjui tiekti rinkai, o taip pat įpareigojo pareiškėją susigrąžinti jau patiektą, pašalinti iš rinkos bei sunaikinti iš (duomenys neskelbtini) įsigytą šviežią paukštieną (kiekis iš viso 4 530 kg), kurioje rasta patogeninių organizmų a Infantis.

2.3.                      Atsakovas neįvardijo konkrečios maisto kategorijos, t. y. konkretaus 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005, dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 1 priedo I skyriaus punkto, todėl neaišku, kuriai maisto kategorijai pareiškėjo tiekiamą šviežią paukštieną atsakovas priskyrė ir, atitinkamai, kuriai kategorijai numatytus mikroorganizmų reikalavimus pritaikė pareiškėjo tiekiamo maisto atžvilgiu.

2.4.                      Nesutiko su atsakovo pozicija, kad šviežioje paukštienoje radus mikroorganizmų Salmonella Kentucky arba Salmonella Infantis šviežia paukštiena tampa nebesaugi, nes Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 paukštienai (neišskiriant šviežios paukštienos) kurį laiką numatė bendrąjį reikalavimą, kad viename iš penkių mėginių 25 gramai paukštienos gaminių nebūtų Salmonella (bet kurio tipo) patogeninių organizmų. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 buvo pakeistas (papildytas) 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011, kuriuo dėl salmonelių šviežioje paukštienoje iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedas ir Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedas (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1086/2011), kuris numatė specifinius reikalavimus būtent šviežiai paukštienai, kaip atskirai maisto kategorijai, o konkrečiai: išskyrė šviežią paukštieną kaip atskirą maisto kategoriją bei numatė specialius, būtent šiai maisto kategorijai taikomus, patogeninių mikroorganizmų reikalavimus, todėl nuo 2011 m. gruodžio 1 d. visose valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, šviežia paukštiena gali būti traktuojama kaip nesaugi tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas vienas iš dviejų šių patogeninių organizmų – Salmonella typhimurium arba Salmonella enteritidis, todėl jeigu šviežioje paukštienoje randami kiti Salmonella patogeninių organizmų tipai, expresis verbis nenumatyti Reglamente (EB) Nr. 2073/2005, tai neturi įtakos šviežios paukštienos saugumui. Toks saugumo reikalavimų sušvelninimas (jo priežastys) buvo aptartas Reglamente (ES) Nr. 1086/2011.

2.5.                      Reglamentu (ES) Nr. 1086/2011 reikalavimai šviežiai paukštienai buvo sušvelninti atsižvelgus į tai, jog šviežios paukštienos paruošimo vartojimui procesai (pvz., terminis apdorojimas) ir taip užtikrins visuomenės sveikatos saugumą (t. y. bakterijos ir taip bus išnaikintos), o iki tol galioję absoliutūs bet kokių tipų Salmonella bakterijų draudimai nulėmė neproporcingas ekonomines pasekmes.

2.6.                      Nepaisant to, jog nurodytas pakeitimas įsigaliojo ir specialiai šviežiai paukštienai taikomi reikalavimai buvo sušvelninti dar 2011 m. gruodžio 1 d., skundžiamais aktais (t. y. daugiau kaip po 7 metų), atsakovas dėl pareiškėjo tiekiamos šviežios paukštienos, tikėtina, vadovavosi senąja Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 redakcija ir šviežiai paukštienai taikė griežtesnius reikalavimus, nei numato aktualios Europos Sąjungos teisės normos. Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 atsakovas taikė taip, lyg jis taip ir nebūtų buvęs pakeistas – kaip draudžiantį bet kokio tipo Salmonella bakterijas šviežioje paukštienoje. Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Reglamento (ES) Nr. 1086/2011 normomis, nes būtent Reglamentas (ES) Nr. 1086/2011 tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai.

2.7.                      Europos Sąjungos teisės taikymo viršenybės principas nustato pareigą nacionaliniams teismams netaikyti Europos Sąjungos teisei prieštaraujančios vidaus teisės. Dėl netinkamai įgyvendinant bei taikant Europos Sąjungos teisę individui padarytos žalos gali kilti valstybės atsakomybė. Teisinis reguliavimas, numatytas Reglamentu (ES) Nr. 1086/2011, keitusiu Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 yra taikomas tiesiogiai, negali būti iškreipiamas ar paneigiamas, bei turi viršenybę bet kokių nacionalinių teisės normų atžvilgiu. Pareiškėjui rinkai tiekus šviežią paukštieną, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti šios šviežios paukštienos nesaugia bei priimti skundžiamų aktų.

2.8.                      Atsakovas netinkamai taikė Europos Sąjungos teisės normas, reglamentuojančias šviežios paukštienos saugumo reikalavimus ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtus individualius administracinius aktus.

3.       Atsakovas VMVT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą VMVT grindė šiais argumentais:

3.1.                      VMVT Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VMVT) Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (toliau – ir RASFF) 2018 m. spalio 16 d. paskelbė Skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20181016-003 apie vištienoje iš (duomenys neskelbtini) nustatytus patogeninius mikroorganizmus – Salmonella Kentucky.

3.2.                      Kauno VMVT, reaguodama į RASFF gautą pranešimą, 2018 m. spalio 19 d. atliko neplaninį pareiškėjo patikrinimą ir surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-328. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė rinkai šiuos maisto produktus – atvėsintus viščiukų broilerius, A kl. – 8 010 kg, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. spalio 4 d., atvėsinta viščiukų broilerių filė, A kl. – 1 725 kg, šviežias viščiukų broilerių šlauneles, A kl. – 45 kg, šviežias viščiukų broilerių blauzdeles, A kl. – 30 kg, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. spalio 5 d., partijos Nr. 19309/18; gamintojas (duomenys neskelbtini), veterinarinio patvirtinimo numeris (duomenys neskelbtini), iš viso 9 810 kg. Nesaugūs maisto produktai išplatinti maisto tvarkymo subjektams Lietuvos Respublikoje.

3.3.                      2018 m. spalio 19 d. Kauno VMVT surašė sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti rinkai nesaugius maisto produktus, įpareigojo juos pašalinti ir sunaikinti. Įvertinusi visus tyrimo metu surinktus duomenis, Kauno VMVT surašė 2018 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-22 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas, pateikęs rinkai nesaugius maisto produktus, kuriuose nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Kentucky, pažeidė 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (toliau — ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3.4.                      Komisija, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė Lietuvos Respublikos rinkai nesaugius atvėsintus viščiukų broilerius, kuriuose aptikta bakterija Salmonella Kentucky, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė 540 Eur baudą. Komisija, priimdama Nutarimą, atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai – Komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. MĮPN-17 už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą pareiškėjui skirta 144 Eur bauda.

3.5.                      Atsakovas apžvelgė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas (3 str. 14 p., 14 str. 1 d., 2 d., 4 d. a p., 17 str. 1 d.), Maisto įstatymo nuostatas (4 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 str. 5 d.).

3.6.                      Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 nustato tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių turi laikytis maisto verslo operatoriai. Kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus kilus įtarimams, jog maistas nesaugus (Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 str.). Tai, kad Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punktas išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina kitų salmonelių serotipų, kurių yra apie 150, patogeniškumo žmogui.

3.7.                      Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2017 m. atliko vertinimą ir pateikė VMVT nuomonę dėl salmonelių serotipų patogeniškumo. Mokslinių tyrimų duomenimis, šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose, vartojamuose išvirus aptinkami visi salmonelių serotipai gali būti patogeniški žmogui. Europos maisto saugos tarnybos bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis daugiausia susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuke yra Salmonella Enteritidis, Salmonella Thypimurium, Salmonella Infantis, Salmonella Kentucky ir kt. Apie pusę su broileriais siejamų žmonių salmoneliozės atvejų yra sukėlę kiti, nei Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 priedo I skyriaus 1.28 punkte nurodyti salmonelių serotipai. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad „tai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas.“

3.8.                      Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 1 straipsnio 1 dalimi, Maisto įstatymo 11 straipsniu, atsakovas nurodė, kad, atlikdamas oficialiąją kontrolę ir siekdamas, pirmiausia, prevencinio tikslo – užkirsti kelią nesaugaus maisto patekimui į rinką, vadovavosi ir Lietuvos higienos normos HN 216:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168 (toliau – ir HN 216:2006), 4 punktu, kuriame nustatyta, kad maisto produktus draudžiama tiekti rinkai, jei juose yra patogeninių mikroorganizmų (25 g arba 25 ml produkto jų neturi būti) ar viršyta užterštumo riba, nustatyta šioje higienos normoje.

3.9.                      Pareiškėjas Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 priedo I skyriaus 1.28 punkto nuostatas vertina ir taiko atsietai nuo kitų Europos Sąjungos reglamentų ir nacionalinių teisės aktų. VMVT kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai vertina individualiai ir, siekdama užkirsti kelią nesaugaus maisto patekimui į rinką, o jam patekus – likviduoti pavojų, vadovaujasi visų pirma, Reglamento (EB) Nr. 882/2004, Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir kitų Europos Sąjungos reglamentų bei Maisto įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, jas taiko sistemiškai, o ne atskirai.

3.10.                      Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 7 straipsnio 2 dalimi, atsakovas nurodė, kad maisto tvarkymo subjektas, nustatęs mikrobiologinį užterštumą tiekiamuose produktuose, gali juos perdirbti – eliminuoti pavojų žmogaus sveikatai ir tiekti rinkai saugų maistą nepatiriant (arba su minimaliais nuostoliais) finansinių sunkumų.

3.11.                      VMVT 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-232, atsakydama į pareiškėjo prašymą, pateikė paaiškinimą dėl galimybės į rinką pateiktus produktus, kurie neatitinka maisto saugos kriterijų, galima pateikti tolesniam perdirbimui, kurio metu apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus. Maisto tvarkymo subjektai turi elgtis maksimaliai rūpestingai, kad visuose maisto tvarkymo etapuose užtikrintų maisto saugą. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai vartotojų atžvilgiu, nesivadovavo geros moralės kriterijumi ir teisingumo principu.

3.12.                      Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą buvo pritaikyti pareiškėjo atžvilgiu tinkamai ir Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3.13.                      RASFF 2019 m. balandžio 10 d. gautas skubus pranešimas iš VMVT Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20190410-000, kuriame nurodoma, kad 2019 m. kovo 28 d. iš (duomenys neskelbtini).

3.14.                      Kauno VMVT, įvertinusi 2019 m. balandžio 11 d. Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akto Nr. 33GMTS-164 (toliau – ir Patikrinimo aktas) medžiagą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti rinkai ir nurodė pašalinti iš rinkos, o surinktą iš rinkos sunaikinti nesaugiais pripažintą paukštieną. Kauno VMVT 2019 m. balandžio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo sustabdytas pareiškėjo vykdomas paukštienos išpjaustymas dėl tikrinimo metu nustatytų pažeidimų.

3.15.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 46 straipsnio 1 dalimi už 2019 m. balandžio 11 d. atlikto patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus UAB „Romega“ direktorius yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

3.16.                      2019 m. balandžio 16 d. UAB „Romega“ atsakingas asmuo pateikė Nesaugaus maisto ar pašarų gavėjų sąrašą, taip pat 2019 m. balandžio 17 d. pateikė Patikrinimo akte nustatytų trūkumų šalinimo planą ir informaciją, kad nesaugios produkcijos partijos Nr. L18-03.19, 17703/19 ir užšaldytų paukštienos produktų partijos Nr. L18-03.19 pas produkcijos gavėjus nėra. Kauno VMVT 2019 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-70 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“, kuriuo atnaujino pareiškėjo vykdomą paukštienos išpjaustymo veiklą.

3.17.                      Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė duoti nurodymą maisto tvarkymo subjektui atšaukti produktą iš rinkos ir sunaikinti. Sąlygas, kada gali būti taikomos šios priemonės, ES valstybės narės nustato pačios. Sprendimų „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ priėmimo pagrindai taip pat nustatyti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad nustačiusi šio Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, VMVT jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones, viena kurių – maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus tą faktą, kad šviežioje viščiukų broilerių krūtinėlių filė buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis, ir taip pažeisti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

3.18.                      Sprendimu pareiškėjui nustatytos produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonės yra tinkamos, nepažeidžia tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Uždraudimas tiekti rinkai Sprendime nurodytus maisto produktus ir juos sunaikinti yra vienintelės priemonės, leidžiančios pasiekti tikslą – eliminuoti visas galimybes kilti grėsmei žmonių sveikatai. Sprendimas yra proporcingas. Konstitucinis proporcingumo principas maisto saugos srityje detalizuotas norminių teisės aktų – Maisto įstatymo, Reglamento (EB) Nr. 882/2004, Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) ir kt. teisės aktų normomis.

3.19.                      Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 19.5 ir 19.6 punktais, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad maisto sauga ir priimtinumas yra nepaprastai svarbūs. Vartotojai turi pasitikėti ir tikėti, kad jų perkamas maistas bus toks, kokio jie tikisi, jiems nepakenks ir nedarys neigiamo poveikio, o Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio tikslas – apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris arba kelia pavojų, arba yra nepriimtinas. Nesaugaus maisto apibrėžtis pateikiama šio straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad maistas laikomas nesaugiu, jei manoma, kad jis: kenkia sveikatai; netinka žmonėms vartoti. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog pavojus – tai maiste ar pašare esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba jos būklė, galinti sukelti neigiamą poveikį sveikatai. LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas; 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiologiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

3.20.                      Dėl pareiškėjo padarytų maisto saugos pažeidimų 2019 metais buvo priimti trys nutarimai, pareiškėjui šviežią paukštieną tiekia tas pats gamintojas (duomenys neskelbtini), šio gamintojo šviežioje paukštienoje dažniausiai nustatomi patogeniniai mikroorganizmai Salmonella, tačiau pareiškėjas nesiima jokių būtinų priemonių ir toliau tiekia rinkai nesaugią produkciją.

3.21.                      Pareiškėjo gaminami maisto produktai yra tiekiami tiek nacionalinei, tiek kitų šalių rinkai, todėl tiekiama maisto produkcija gali turėti tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Pareiškėjo veiklos istorija ir nenoras imtis organizacinių priemonių, kad rinkai būtų tiekiamas tik saugus maistas, rodo jo nesąžiningumą vartotojų atžvilgiu ir tai, kad pareiškėjui turtiniai interesai yra svarbiau už visuomenės narių sveikatą.

3.22.                      Nors Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nustatytas šviežios paukštienos saugos kriterijus jos tinkamumo vartoti laikotarpiu, t. y. salmonelių serotipai Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, tačiau pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 kompetentinga institucija patikrina, ar laikomasi taisyklių ir kriterijų, nustatytų šiame reglamente, nepažeidžiant kompetentingos institucijos teisės imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, tiek rizikos analizės kontekste. VMVT, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, vykdydama oficialią kontrolę, turi teisę atlikti tyrimus dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo ir, nepriklausomai nuo to, koks Salmonella serotipas tyrimo metu yra nustatomas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad aptikus kitą serotipą, nei nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, produktas yra saugus ir gali būti teikiamas žmonėms vartoti.

3.23.                      Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai, priimant skundžiamą Sprendimą buvo pritaikyti pareiškėjo atžvilgiu tinkamai, todėl Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Romega“ skundą atmetė.

5.       Teismas sprendė dėl Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui teikti produktus rinkai, nurodant pareiškėjui susigrąžinti produktus iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti, bei Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta 540 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nustatė, kad:

6.1.                      Klaipėdos VMVT 2018 m. spalio 16 d. paskelbė Skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20181016-003 apie vištienoje iš (duomenys neskelbtini) nustatytus patogeninius mikroorganizmus – Salmonella Kentucky (2018 m. spalio 19 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr.2-18/11467 B1-5).

6.2.                      Kauno VMVT 2018 m. spalio 19 d. atliko neplaninį pareiškėjo patikrinimą, surašydama patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė rinkai iš viso 9 810 kg nesaugių vištienos produktų, kurie buvo išplatinti maisto tvarkymo subjektams Lietuvos Respublikoje.

6.3.                      2018 m. spalio 19 d. Kauno VMVT priėmė sprendimą Nr.33SV-179 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo“, uždraudė pareiškėjui tiekti rinkai nesaugius maisto produktus, įpareigojo juos pašalinti ir sunaikinti.

6.4.                      2018 m. lapkričio 14 d. Kauno VMVT surašė Maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr.33MĮPP-22, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, pateikęs rinkai nesaugius maisto produktus, kuriuose nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Kentucky, pažeidė Reglamento (EB) Nr.178/2002, su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.652/2014 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

6.5.                      Komisija, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktus duomenis, priėmė Nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui 540 Eur baudą. Šis Nutarimas yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į esančių įrodymų visumą bei į tai, kad pareiškėjas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai (Komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimu Nr.MĮPN-17 jam skirta 144 Eur bauda).

6.6.                       Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Reglamento (EB) Nr.178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, Reglamento (EB) Nr.2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio dalį.

6.7.                      VMVT 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr.B6-(1.9.)-232 pareiškėjui pateikė paaiškinimą dėl galimybės į rinką pateiktus produktus, kurie neatitinka maisto saugos kriterijų, pateikti tolesniam perdirbimui, kurio metu apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus.

7.       Teismas, apžvelgęs Reglamento (EB) Nr.178/2002 nuostatas (14 str. 1 d., 4 d. a p., 17 str. 1 d.) ir Maisto įstatymo nuostatas (4 str. 1 d., 7 str. 5 d.), nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog atsakovas netinkamai pritaikė Reglamento (EB) Nr.2073/2005 nuostatas, pagal kurias šviežioje paukštienoje negali būti aptinkami tik 2 Salmonella serotipai – typhimurium ir enteritidis, kadangi minėtas reglamentas nustato tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių turi laikytis maisto verslo dalyviai, o, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr.2073/2005 1 straipsnį, kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus, kilus įtarimams, jog maistas nesaugus.

8.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog Reglamento (EB) Nr.2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punkte išskirti tik 2 Salmonella serotipai, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, tačiau salmonelių serotipų yra apie 150 ir jie yra patogeniški žmogui. Teismas pabrėžė, kad Reglamento (EB) Nr.178/2002 14straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog tai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas, be to, HN 2016:2006 „4 punktas, kad maisto produktus draudžiama tiekti rinkai, jei juose yra patogeninių mikroorganizmų (25g arba 25 ml produkto jų neturi būti) ar viršyta užterštumo riba, nustatyta šioje higienos normoje.

9.       Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog turi būti užtikrinama, kad maistas, patenkantis į rinką, būtų saugus vartoti, vartotojams (visuomenei) nebus rizikos sveikatai ar gyvybei.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl VMVT kompetencijos, apžvelgė Maisto įstatymo nuostatas (11 str. 2 d. ir 4 d.).

11.       Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad:

11.1.                      2019 m. balandžio 11 d. Kauno VMVT, reaguodama į Skubų pranešimą, 2019 m. balandžio 11 d. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, surašydama 2019 m. balandžio 11 d. Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktą Nr.33GMTS-164. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas šviežią paukštieną gavo iš gamintojo (duomenys neskelbtini).

11.2.                      Kauno VMVT, įvertinusi 2019 m. balandžio 11 d. Patikrinimo akto medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti rinkai ir nurodė pašalinti iš rinkos, o surinktą iš rinkos sunaikinti, nesaugiais pripažintą: šviežią viščiukų broilerių filė A kl. 585kg, tinka vartoti iki 2019 m. balandžio 1 d., partijos Nr.17703/19, šviežius viščiukų broilerių ketvirčius A kl. 165 kg, tinka vartoti iki 2019 m. balandžio 1 d., partijos Nr.17703/19, šviežius viščiukus broilerius A kl. 3780 kg, tinka vartoti iki 2019 m. balandžio 1 d., partijos Nr.17703/19, iš viso 4 530 kg.

11.3.                      Nesaugi paukštiena išplatinta (duomenys neskelbtini). Likutis sandėlyje nesaugios sulaikytos šaldytos produkcijos partijos Nr.L18-03.19 tinka vartoti iki 2020 m. kovo 21 d., 541,04 kg – sriuba, sušaldyta padėkliuke 59 kg, blauzdelės, sušaldytos padėkliuke 60,545 kg, odelės, sušaldytos bloke 80 kg, kaulai, sušaldyti maišelyje 241,495 kg, kaulai, sušaldyti bloke 100 kg.

12.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 10 d. Skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr.201940410-000 (šviežioje viščiukų broilerių krūtinėlėje nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2019 m. balandžio 8 d. tyrimų protokolo Nr.1-19/07788/1-5M rezultatus (tirtame mėginyje Nr.4 aptikta Salmonella Infantis) bei vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.178/2002, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr.652/2014), 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies a ir b punktais, Maisto įstatymo 4 straipsnio1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

13.       Teismas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

14.       Teismas, įvertinęs visus pateiktus duomenis, priėjo išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją, nei materialinių, nei procedūrinių teisės aktų nepažeidė ir tinkamai konstatavo, jog produktai yra nesaugūs vartotojams. VMVT, priimdama skundžiamą Sprendimą, tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, uždrausdama pareiškėjui teikti rinkai nesaugų produktą, įpareigodama susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, produktą pašalinti iš rinkos ir jį sunaikinti, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

III.

 

15.       Pareiškėjas UAB „Romega“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Romega“ skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nurodytą prašymą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo: 1) kyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas; 2) toks išaiškinimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku arba aplinkybėmis; 3) toks aiškinimas būtinas, jog byloje būtų priimtas sprendimas, t. y. problema nėra hipotetinė.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, grindė bendrojo pobūdžio pareigas apibrėžiančiomis Europos Sąjungos teisės normomis (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 str. 1 d. ir 2 d., 4 d. a p., 17 str. 1 d.), tačiau sprendime nėra nurodyti jokie tikslūs ir konkretūs teisės aktuose numatyti šviežiai paukštienai keliami reikalavimai ir, atitinkamai, įvardinti šių normų pažeidimai. Reglamente Nr. 2073/2005 numatytos tik dvi šviežioje paukštienoje draudžiamos Salmonella rūšys, nei viena iš šių rūšių nebuvo rasta pareiškėjo teiktoje šviežioje vištienoje, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo maisto produkto neatitikimą saugumo reikalavimams. Taigi, nors pareiškėjo tiekiama šviežia paukštiena atitinka Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 reikalavimus, pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjo tiekta šviežia paukštiena vis tiek laikytina nesaugia remiantis bendrojo pobūdžio pareigas nustatančiomis ES teisės normomis.

16.3.                      Susiklostė situacija, jog remiantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalies 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, t. y. bendrojo pobūdžio pareigas numatančiomis ES teisės normomis, šviežiai paukštienai buvo pritaikyti papildomi reikalavimai, kurie nenumatyti specialiuosius šviežiai paukštienai nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyriuje (1.28 p.). Minėtos normos viena su kita konkuruoja, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsakyti į klausimus:

16.3.1.                      ar Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos kaip įgaliojančios valstybes nares ir / arba jos nacionalines priežiūros institucijas taikyti papildomus, Reglamente Nr. 2073/2005 nenumatytus, užterštumo reikalavimus šviežiai paukštienai?

16.3.2.                      jeigu taip, kokie tai reikalavimai ir ar jie turi būti numatyti viešai skelbiamame nacionalinės teisės akte?

16.4.                      Atsakymai į nurodytus klausimus yra esminiai šios administracinės bylos tinkamam išnagrinėjimui.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus dėl Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 taikymo šviežiai paukštienai, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

18.       Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjas nurodo, kad:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsakė į iškeltą teisinį klausimą – kokie konkretūs teisės aktai (nacionalinio ir / arba ES lygmens) numato reikalavimą / draudimą, jog šviežioje paukštienoje radus Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis serotipus šviežia (t. y. apdorojimui skirta) paukštiena tampa nesaugi?

18.2.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tiektoje šviežioje paukštienoje aptikus Reglamente Nr. 2073/2005 nenumatytus serotipus (Salmonella Kentucky arba Salmonella Infantis), paukštiena vis tiek laikytina nesaugia, nes, Reglamentui Nr. 2073/2005 įvardijus tik 2 (du) šviežioje paukštienoje draudžiamus Salmonella serotipus, visi kiti serotipai šviežioje paukštienoje nėra draudžiami. Priešingu atveju, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjui mačius poreikį keisti Reglamentą Nr. 2073/2005 (t. y. priimti Reglamentą ES Nr. 1086/2011), Reglamentu ES Nr. 1086/2011 būtų buvę nustatyti ir kiti (papildomi) draudžiami Salmonella serotipai (nagrinėjamu atveju – Salmonella Kentucky, Salmonella Infantis). Sprendimu buvo iškreiptas Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 nustatytas reguliavimas, t. y. taikyti platesnio pobūdžio apribojimai, nei numatyta Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005.

18.3.                      Aplinkybė, kad šviežioje paukštienoje Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 draudžiami tik du Salmonella serotipai, aiškiai aptarta ir minėtą Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 keitusiame bei šį specifinį draudimą įvedusiame Reglamente (ES) Nr. 1086/2011, nurodant tokio draudimo priežastis (4, 7, 9 ir 10 p.). Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium sukelia absoliučią daugumą su Salmonella susijusių susirgimų ir todėl Europos Sąjungos lygmeniu šie serotipai buvo įvardinti kaip pavojingiausi bei uždrausti Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005. Kiti serotipai, nepriklausomai nuo to, kiek jų yra ir kiek jie pavojingi, šviežiai paukštienai uždrausti nebuvo dėl mažesnio (nepakankamo) jų pavojingumo bei galimų ekonominių absoliutaus Salmonella serotipų draudimo taikymo pasekmių.

18.4.                      Vadovaudamasis Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, kad į rinką turi būti tiekiamas maistas, kuri nėra užterštas daugiau, negu leidžia teisės aktai, t. y. nors pareiškėjo tiekta šviežia paukštiena ir buvo užkrėsta, ji nebuvo užkrėsta taip, kaip tai draudžia Reglamentas Nr. 2073/2005, todėl pareiškėjo tiekta šviežia paukštiena laikytina saugia.

18.5.                      Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, jog draudžiami yra ir kiti, Reglamente Nr. 2073/2005 nenumatyti, Salmonella serotipai, o tai iškreipia (paneigia) Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 numatytą teisinį reguliavimą – nacionaliniu lygmeniu yra taikomi draudimai, kurie nenumatyti Reglamente Nr. 2073/2005 ir netgi neišplaukia iš jo tikslų (galimai ir prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 tikslui suderinti draudimus su jų ekonominėmis pasekmėmis).

18.6.                      Lietuvos Respublika nėra priėmusi atitinkamų nacionalinių norminių teisės aktų ar su Europos Sąjunga suderinusi specialiąsias Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 taikymo sąlygas ir tokiu būdu sugriežtinusi Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 nustatytus reikalavimus – priešingai nei (duomenys neskelbtini), kurios suderino su Europos Sąjunga specialiąsias garantijas, kad šviežioje paukštienoje nebūtų absoliučiai jokių Salmonella serotipų. Taigi, išimtys iš Reglamento (EB) Nr. (EB)2073/2005 (absoliutus Salmonella draudimas šviežioje vištienoje) yra įmanomos, tačiau jos turi būti įtvirtintos atitinkamu teisės aktu, kurio nagrinėjamu atveju nėra.

18.7.                      Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepaisant Europos Sąjungos teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, VMVT gali spręsti maisto produktą pripažinti nesaugiu, o pareiškėjo tiekta šviežia paukštiena neatitinka HN 2016:2006 numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos išvada prieštarauja teisinio tikrumo principui, nes pareiškėjui yra taikomos poveikio priemonės už elgesį, kuris nėra draudžiamas norminių teisės aktų (teisės aktai draudžia visai kitus salmonelių serotipus, nei rasta pareiškėjo tiektoje šviežioje paukštienoje), be to, neaišku, kokio elgesio iš pareiškėjo yra tikimasi bei reikalaujama.

18.8.                      Vadovaujantis HN 2016:2006 nuostatomis (3.2 p., 9 p.), ši higienos norma nagrinėjamu atveju nėra taikoma pareiškėjo tiekiamai šviežiai paukštienai ir yra neaktuali ginčo atveju.

19.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas surašė sprendimą iki bylos išnagrinėjimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (10 str., 78 str., 81 str., 84 str.). Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo dokumento (dokumento pavadinimas [2019-07-02][sprendimas byloje][eI-3373-535-2019].docx), įkelto į Elektroninių paslaugų portalą, metaduomenų matyti, jog dokumentas buvo sukurtas 2019 m. birželio 11 d. (po dviejų savaičių nuo bylos paskyrimo nagrinėti, prieš mėnesį iki teismo posėdžio datos); dokumentas paskutinį kartą modifikuotas 2019 m. liepos 1 d. 15:34 val., t. y. iki teismo posėdžio, kuris vyko 2019 m. liepos 2 d. 9 val. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė dar iki įrodymų ištyrimo teismo posėdyje, vadovaudamasis ne byloje surinkta medžiaga, taip šiurkščiai pažeisdamas administracinio proceso taisykles.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2019 m. liepos 1 d. gautų paaiškinimų, nors jie buvo priimti į nagrinėjamą bylą. Dėl neteisėto pernelyg ankstyvo pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ignoravimo pareiškėjas iš esmės nebuvo išklausytas, todėl dėl šių priežasčių byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

20.       Atsakovas VMVT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus.

22.       Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nurodo, kad Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005, nustatydamas tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių turi laikytis maisto verslo operatoriai, palieka kompetentingai institucijai (nagrinėjamu atveju VMVT) diskreciją nustatyti ir vertinti kitus mikroorganizmus, kilus įtarimams jog maistas nesaugus. VMVT, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, atlieka oficialią kontrolę, siekdama įvertinti atitikimą maistą ir pašarus reglamentuojantiems teisės aktams, be to, atliekama oficiali kontrolė nepažeidžia pašarų ir maisto verslo operatorių pirminės teisinės pareigos užtikrinti pašarų ir maisto saugą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002. VMVT turi užtikrinti, kad maisto sritį reglamentuojančiais teisės aktais nustatyti aukšti apsaugos standartai būtų nuolatos palaikomi ir saugomi imantis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų ir kad tokių teisės aktų laikymasis būtų tikrinamas visoje maisto produktų grandinėje vykdant oficialią kontrolę.

23.       VMVT, vykdydama jai pavestą oficialią kontrolę ir priimdama skundžiamus aktus, tinkamai taikė Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

 

IV.

 

24.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nutarta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 1 straipsnį ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius diskreciją valstybės narės kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kai tokiai maisto kategorijai priskirtinas maisto produktas yra užkrėstas kitais, nei Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytais, Salmonella serotipais, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje. Be to, minėta nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

25.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 102 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Romega, C-89/21, nutarė atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Romega“ ir atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai minėta nutartimi buvo pasiūlyta iki 2022 m. gegužės 27 d. įskaitytinai pateikti savo papildomus paaiškinimus dėl 2022 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Romega, C-89/21 pateikto išaiškinimo, susijusio su šios bylos baigtimi.

 

V.

 

26.       Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ESTT prejudiciniu sprendimu išaiškinus, jog šviežia paukštiena gali būti pripažinta nesaugia ir nustačius kitus Salmonella patogeninių organizmų tipus, pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas dėl šviežios paukštienos laikymo nesaugia tik šiame reglamente nustatytų patogeninių organizmų nustatymo atveju, iš dalies neteko teisinės reikšmės. Vis dėlto, pareiškėjo nuomone, tai savaime nepagrindžia skundžiamų VMVT aktų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo; priešingai – pareiškėjo teigimu, tampa aišku, kad VMVT neatsižvelgė į kai kuriuos esminius ESTT prejudiciniame sprendime paaiškintus aktualaus reglamentavimo aspektus.

27.       Atsižvelgdamas į ESTT priimtame sprendime Romega, C-89/21 pateiktus išaiškinimus, pareiškėjas nurodo manantis, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar VMVT išvada dėl pareiškėjo tiektos šviežios paukštienos yra objektyviai pagrįsta, t. y. ar byloje yra konkretūs duomenys, kuo ir kodėl pareiškėjos tiekta šviežia paukštiena yra nesaugi; taip pat, ar VMVT taikyti ribojimai bei priemonės yra tikslingi, pateisinami.

28.       Pareiškėjo vertinimu, VMVT išvados dėl šviežios paukštienos (ne)saugumo nėra „objektyviai pagrįstos“ taip, kaip tai nurodoma prejudiciniame sprendime; VMVT įsitikinimas bei skundžiami aktai grindžiami išimtinai subjektyvia bei nepagrįsta VMVT prezumpcija, kad užterštumo faktas per se reiškia maisto produkto nesaugumą, nors iš atitinkamų norminių teisės aktų tokia prezumpcija neišplaukia. Visa tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje VMVT jai suteikta diskrecijos teise naudojosi nenustačiusi ir neegzistuojant objektyviam pagrindui įtarti ginčo šviežios paukštienos (ne)saugumą.

29.       Taip pat pareiškėjas nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu iš esmės nebuvo sprendžiama dėl VMVT pritaikytų ultima ratio priemonių (uždraudimas tiekti rinkai, įpareigojimas susigrąžinti rinkai jau patiektą šviežią paukštieną, ją sunaikinti, o taip pat paskirti baudą) tikslingumo bei proporcingumo. Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, liko neatskleista, kodėl jo tiekta šviežia (taigi, nevartotina iki jos terminio apdorojimo) paukštiena privalo būti sunaikinta, kuomet Salmonella sunaikinama terminio apdorojimo būdu, t. y. termiškai apdorota šviežia vištiena gali būti tinkama vartoti.

30.       Pareiškėjo nuomone, susiklosčiusi situacija prasilenkia su teisinio tikrumo bei saugumo, teisinio apibrėžtumo principais. Nacionaliniai teisės aktai nereguliuoja kriterijų, taikytinų šviežiai paukštienai ir jos saugumui (jos užterštumo). Šis klausimas sureguliuotas Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005, kuriuo uždrausti viso labo du Salmonella tipai šviežioje paukštienoje (Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis). Lietuvos Respublika nėra priėmusi atitinkamų nacionalinių norminių teisės aktų ar iš ES išsiderėjusi specialiųjų minėto Reglamento taikymo sąlygų ir tokiu būdu sugriežtinusi Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005 nustatytų reikalavimų. Taigi, išimtys iš Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, numatančios absoliutų Salmonella draudimą šviežioje paukštienoje, atskirai nebesprendžiant dėl ESTT prejudiciniame sprendime nurodyto „objektyvaus pagrindo“ įtarti maisto nesaugumą, pareiškėjo manymu, yra įmanomos, tačiau jos turi būti įtvirtintos ir išviešintos atitinkamu norminiu teisės aktu, kurio nagrinėjamu atveju paprasčiausiai nėra. Tokiu atveju, pareiškėjo vertinimu, kyla ir laisvo prekių judėjimo bei lygiateisiškumo principų laikymosi problema: ar (ir kiek) pagrįsta vadovautis iš anksto neišviešinta kontroliuojančiosios institucijos diskrecijos teise ūkio subjekto nenaudai (šiuo atveju – nubaudžiant pareiškėją), jei tas pats maistas jo kilmės valstybės narės kontroliuojančiosios institucijos nėra pripažintas nesaugiu.

31.       Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rašytinių paaiškinimų nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VI.

 

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 33SV-68 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo“, kuriuo uždrausta pareiškėjai teikti Produktus rinkai, nurodant pareiškėjai susigrąžinti Produktus iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti bei VMVT 2019 m. balandžio 4d. Nr. MĮPN-37 nutarimo byloje „Dėl UAB „Romega“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjai skirta 540 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

33.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Vadovaudamasis nagrinėjamos bylos aplinkybėms aktualiu teisiniu reguliavimu, teismas vertino, jog ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti jį pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai pritaikė Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatas ir atkreipė dėmesį, jog minėto reglamento I priedo I skyriaus 1.28 punkte išskirti tik 2 Salmonella serotipai, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, tačiau jų yra apie 150 ir jie yra patogeniški žmogui. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad šiame administraciniame akte nurodytos teisės aktų normos, kuriomis jis grindžiamas, o juo pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos bei atitinka faktines aplinkybes, su kuriomis teisės aktai sieja šios priemonės pritaikymą. Remdamasis tokiais argumentais teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčo esmė susidaro iš teisinio klausimo, ar šviežia paukštiena laikytina nesaugia, jeigu joje rasta atitinkamai Salmonella Kentucky arba Salmonella Infantis serotipų, kurių tiesiogiai nedraudžia nei nacionalinė, nei ES teisė (apeliacinio skundo 2 punktas). Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tiektoje šviežioje paukštienoje aptikus Reglamente Nr. 2073/2005 nenumatytus Salmonella serotipus, tokia paukštiena vis tiek laikytina nesaugia. Pareiškėjo nuomone, Reglamentu Nr. 2073/2005 įvardijus tik du šviežioje paukštienoje draudžiamus Salmonella serotipus, visi kiti Salmonella serotipai šviežioje paukštienoje nėra draudžiami. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, pareiškėjo vertinimu, iškreipia (paneigia) Reglamentu Nr. 2073/2005 numatytą teisinį reguliavimą – nacionaliniu lygmeniu yra taikomi draudimai, kurie nenumatyti minėtame reglamente ir netgi neišplaukia iš jo tikslų. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose, atsižvelgdamas į ESTT pateiktą išaiškinimą byloje Romega, C-89/21, pareiškėjas nurodo manantis, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar atsakovo išvada dėl pareiškėjo tiektos šviežios paukštienos yra objektyviai pagrįsta, t. y. ar byloje yra konkretūs duomenys, kuo ir kodėl tokia paukštiena yra nesaugi; be to, ar atsakovo taikyti ribojimai bei priemonės yra tikslingi ir pateisinami.    

35.       Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog dėl pareiškėjo tiekiamos rinkai vištienos, kurioje nustatytos salmonelės, gali kilti pavojus tokio maisto vartotojams. Atsakovo vertinimu, Reglamento 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punkte išskirti tik 2 Salmonella serotipai, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina aplinkybės, jog kiti salmonelės serotipai yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai. Remdamasis Europos maisto saugos tarnybos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kitų kompetentingų institucijų duomenimis, atsakovas, nurodė salmonelių keliamą pavojų žmonių sveikatai, taip pat pažymėjo, kad salmoneliozė Lietuvoje yra dažniausiai pasitaikanti per maistą plintanti žmonių bakerinė žarnyno infekcija. Atsakovas vertino, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nustatytos produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonės buvo tinkamos, nepažeidė tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčijamas Sprendimas, atsakovo manymu, proporcingas nustatytiems pažeidimams.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

39.       Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamus Sprendimą ir Nutarimą. Nekartodama pirmosios instancijos teismo detaliai išdėstytų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir aktualių jų nuostatų turinio, teisėjų kolegija pasisakys nagrinėjamam ginčui reikšmingais klausimais: i) dėl šviežios paukštienos, užkrėstos kitais, nei Reglamente Nr. 2073/2005 nurodytais, salmonelės serotipais, vertinimo maisto saugos reikalavimų kontekste; ii) dėl atsakovo pareiškėjui taikytų ribojimų vertinimo. Teisėjų kolegija taip pat pasisakys dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, pareiškėjo vertinimu, sudarančio savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

 

Dėl šviežios paukštienos, užkrėstos kitais, nei Reglamente Nr. 2073/2005 nurodytais, salmonelės serotipais, vertinimo

 

40.       Pirmiausia pažymėtina, kad atsakydamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo klausimą, užduotą nagrinėjant šią administracinę bylą, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų (2022 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C?89/21, EU:C:2022:313, 28 p.). Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, Teisingumo Teismo vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo UAB „Romega“ 23 p.). 

41.       Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei nagrinėjamu atveju šviežioje paukštienoje nustatyti serotipai, t. y. Salmonella Kentucky ir (arba) Salmonella Infantis, atrodo, yra mažiau paplitę nei Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, vis dėlto negalima atmesti neigiamo pirmųjų dviejų serotipų salmonelių poveikio sveikatai. Taigi, kompetentingas nacionalinis teismas, remdamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, kaip ji išaiškinta minėtame sprendimo 23 punkte, anot Teisingumo Teismo, turi patikrinti, ar šių serotipų salmonelių, nenurodytų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, buvimas leidžia įtarti, kad aptariama šviežia paukštiena yra nesaugi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis, ir pateisinti šios institucijos priemones kaip „tinkamas priemones“, priimtas remiantis pirmąja nuostata (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo UAB „Romega“ 26-27 p.).

42.       Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis reikšmingos ES teisės normos, pagal kurias draudžiamas konkrečių serotipų salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, neimplikuoja išvados, kad kitokių serotipų salmonelėmis užkrėsta šviežia paukštiena atitinkamai turėtų būti laikoma saugia. Taigi, kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente 2073/2005 nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal minėto Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatas.

43.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjo patiekta į rinką šviežia paukštiena buvo apkrėsta Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis mikroorganizmais, t. y. tokiais, kurie nenurodyti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte. Vertinant tokios šviežios paukštienos atitiktį Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų kontekste, pabrėžtina, kad atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą yra aiškiai nurodžiusi, jog Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis patenka į daugiausia susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuką, o 2017 m. duomenimis Salmonella Infantis buvo labiausiai Europos Sąjungoje paplitęs salmonelių tipas viščiukų broilerių pulkuose ir viščiukų broilerių mėsoje; be to, teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš 2021 m. Europos maisto saugos tarnybos teiktų duomenų, būtent šis serotipas yra trečiasis pagal paplitimą salmonelės serotipas žmonėse (žr. Ataskaitą apie zoonozes 36 Europos valstybėse, EMST leidinys, 2021; 19(2):6406). Vadovaudamasis Europos maisto saugos tarnybos mokslinėmis nuomonėmis dėl naujo tikslo mažinti salmonelių paplitimą veislinių Gallus gallus vištų pulkuose ir broileriuose nustatymo poveikio kiekybinio vertinimo, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat yra nurodęs, kad bet kuris salmonelių, kurių šeimininkai yra ne vien gyvūnai, serotipas laikomas galinčiu sukelti įvairaus sunkumo žmonių virškinimo trakto susirgimus ir turėtų būti laikomas reikšmingu visuomenės sveikatai.

44.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo produkcijos (šviežios paukštienos) užkrato Reglamente Nr. 2073/2005 nenustatytų serotipų salmonelėmis, kurie, vadovaujantis šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, laikomi turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovei pagrįstai leido laikyti aptariamą šviežią paukštieną nesaugia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis. Šiame kontekste teisėjų kolegija nereikšmingais laiko pareiškėjo argumentus dėl šviežios paukštienos terminio apdorojimo įtakos tokio maisto saugumui: pabrėžtina, kad termiškai apdorojus Reglamente Nr. 2073/2005 nustatytais salmonelės serotipais užkrėstą šviežią paukštieną minėtieji mikroorganizmai taip pat žūva, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo šiais mikroorganizmais užkrėstą šviežią paukštieną laikyti saugia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatų prasme; šviežios paukštienos, užkrėstos Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai,   teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip.  

45.       Teisėjų kolegijos nuomone, maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, užkrėsta šviežia paukštiena laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme.

 

Dėl pareiškėjui taikytų ribojimų vertinimo

 

47.       Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta tiekti rinkai nesaugius maisto produktus ir pareiškėjas buvo įpareigotas juos pašalinti bei sunaikinti.

48.       Atsakovo pareiškėjui taikytų ribojimų aspektu teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas); Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės, taip pat valstybės pareiga siekiant bendros tautos gerovės reguliuoti ūkinę veiklą šalyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, taip pat tai, kad kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės žmonių sveikatai kenkiančiu būdu (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai); sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją. Valstybė pagal Konstituciją turi ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad būtų užtikrintas ir valstybės funkcijos rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

49.       Kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, Teisingumo Teismo vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo UAB „Romega“ 23 p.).

50.       Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nustačiusi neatitikimą reikalavimams, kompetentinga institucija imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad operatorius ištaisytų padėtį. Apsispręsdama, kurių veiksmų imtis, kompetentinga institucija atsižvelgia į neatitikimo pobūdį ir į operatoriaus ankstesnių neatitikimų reikalavimams istoriją“. To paties straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad tam tikrais atvejais gali būti taikomas „pašarų, ar maisto stebėsena, o prireikus – nurodymas juos atšaukti, išimti iš apyvartos ir (arba) sunaikinti“. Šiuo straipsniu ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė duoti nurodymą maisto tvarkymo subjektui atšaukti produktą iš rinkos ir sunaikinti. Sąlygas, kada gali būti taikomos šios priemonės, ES valstybės narės nustato pačios.

51.       Lietuvos Respublikos maisto 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, VMVT jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones, viena kurių – maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų patiekimo į rinką uždraudimas. Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nagrinėjamai bylai aktuali 2015 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. B1-578 redakcija) 19 punktas nustato atvejus, kada priimamas sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo: kai gaunamos valstybinių mėginių laboratorinių tyrimų išvados, kad produktas nesaugus (19.5 papunktis) ir Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarus sistema gaunamas skubus pranešimas apie nesaugų produktą (19.6 papunktis).

52.       Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Reglamento Nr. 2073/2005 7 straipsnio 2 dalis numato galimybę maisto verslo operatoriams nustačius mikrobiologinį užterštumą maisto produktuose, kurie dar nėra pasiekę mažmeninės prekybos lygio, pateikti šiuos nesaugius produktus tolesniam perdirbimui (gavus kompetentingos institucijos leidimą), kurio metu apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus. Maisto tvarkymo subjektas, nustatęs mikrobiologinį užterštumą tiekiamuose produktuose, gali juos perdirbti – eliminuoti pavojų žmogaus sveikatai ir tiekti rinkai saugų maistą nepatiriant (arba su minimaliais nuostoliais) finansinių sunkumų. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas akcentavo, kad atsakydamas į pareiškėjo prašymą, jis yra pateikęs paaiškinimą dėl galimybės į rinką patiektus produktus, kurie neatitinka maisto saugos kriterijų, pateikti tolimesniam perdirbimui, kurio metu termiškai apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus.

53.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, uždrausdamas pareiškėjai tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigodama susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, produktą pašalinti iš rinkos ir jį sunaikinti, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, taigi, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į, viena vertus, verslininkų veiklos savo rizika pobūdį, kai nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, ir, kita vertus, į ginčo santykiams reikšmingą itin svarbią visuomenės vertybę, konstituciškai svarbų tikslą – žmonių sveikatą. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad verslininko tikslai turi būti įgyvendinti neviršijant to, kas yra būtina šiems tikslams pasiekti, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Kitaip tariant, ginčijamu Sprendimu atsakovo pareiškėjui pritaikytus ribojimus pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino proporcingumo ir tikslingumo aspektais.

54.       Taigi, konstatavusi, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, užkrėsta šviežia paukštiena, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis laikytina, jog atsakovas, vadovaudamasis atitinkamam teisiniam santykiui reikšmingu reglamentavimu, pagrįstai ėmėsi produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo.

55.       Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais kvestionuojama nagrinėjamos situacijos atitiktis teisinio tikrumo bei saugumo, teisinio apibrėžtumo principams, teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką verslininkams taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nes verslininko statusas sustiprina reikalavimą būnant administracinių teisinių santykių dalyviu domėtis aplinkybėmis, svarbiomis savo teisėms įgyvendinti, bei vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir verslo logika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, taip pat mutatis mutandis išplėstinės kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-663-822/2021). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas, būdamas kvalifikuotu asmeniu, turėjo reikiamų išteklių ir resursų išsiaiškinti jam taikomų teisinių įpareigojimų turinį, jei konkrečiu atveju jie kėlė abejonių ar neaiškumų. Be kita ko, šiame kontekste reikšminga aplinkybe laikytinas ir pareiškėjo padarytų maisto saugos pažeidimų pakartotinumas: kaip nurodoma atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, per 2019 metus dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidžiančių Maisto įstatymo nuostatas, VMVT yra priėmusi tris nutarimus ir surašiusi šešis šio įstatymo pažeidimo protokolus; pareiškėjui šviežią paukštieną tiekia gamintojas, dėl kurio produkcijos 2018-2019 metų laikotarpyje Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF) (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos paskelbė 16 pranešimų apie nesaugų maistą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir todėl atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo veiklos vertinimas yra priklausomas vien tik nuo atsakovo diskrecijos ir tokiu būdu teisė ir jos taikymas tampa neprognozuojami. 

 

Dėl teismo sprendimo surašymo iki bylos išnagrinėjimo

 

56.       Remdamasis EPP sistemoje įkelto skundžiamo teismo sprendimo failo metaduomenimis, apeliaciniame skunde pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo surašytas dar iki teismo posėdžio. Taip, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas  šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas: teismo nešališkumo reikalavimus, proceso betarpiškumo principą bei, sistemiškai aiškinant, ABTĮ 10, 78, 81 ir 84 nuostatas. Dėl šių pažeidimų, pareiškėjo teigimu, byla buvo išspręsta neteisingai, ir tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą.

57.       Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Pastebėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme taisykles reglamentuojančios teisės normos, taip pat bendrieji teisės principai neriboja galimybės, rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, administracinės bylos šalių argumentų ir tuos argumentus pagrindžiančių įrodymų pagrindu parengti kelis procesinio teismo sprendimo projekto variantus, vienas kurių po bylos išnagrinėjimo teismo posėdžio metu, po diskusijų teisėjų kolegijoje (ir jei, teismo nuomone, yra reikalinga – atitinkamai jį papildžius ar pakeitus) taptų teismo procesiniu sprendimu. Kitaip tariant, vien procesinio sprendimo dokumento metaduomenys, atskleidžiantys to dokumento sudarymo ir paskutinio koregavimo datą ir laiką ipso facto (savaime) nelaikytini pagrįstu pagrindu spręsti dėl teismo šališkumo, kitų bendrųjų principų ar administracinių bylų teisenos taisyklių pažeidimo.

58.       Apibendrindama viską, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus apeliacinį skundą pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romega“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

 

Ričardas Piličiauskas

 

Arūnas Sutkevičius