Civilinė byla Nr. 3K-3-259-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22438-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo L. C.; suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo padarinius, kai skolininkas per teismo nustatytą terminą neįvykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (CPK 771 straipsnio 5 dalis), aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išspręsti teismo įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės L. C. taikymo klausimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių atsakovas (skolininkas) įpareigotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jei atsakovas (skolininkas) per nurodytą laikotarpį neįvykdytų teismo įpareigojimo ir negautų statybą leidžiančio dokumento, jis įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra buto patalpos, ir sutvarkyti statybvietę. Per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui nepašalinus savavališkos statybos padarinių – negavus statybą leidžiančio dokumento ar neatkūrus statinio dalies į prieš tai buvusią padėtį, teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsakovo (skolininko) lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
4. Atsakovas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdė įsiteisėjusio teismo įpareigojimo ir nepašalino savavališkos statybos padarinių.
5. 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4398-905/2013, o 2014 m. sausio 9 d. prašymu Inspekcija kreipėsi į antstolį prašydama pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą.
6. 2014 m. vasario 6 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
7. Antstolis 2014 m. liepos 2 d. pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas išspręsti įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkui klausimą, nurodydamas, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, atlikimą, o Inspekcija (suinteresuotas asmuo) negali įgyvendinti statytojo teisių ir objektyviai taikyti sprendime nustatytų pasekmių, pašalinti savavališkos statybos padarinių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą.
9. Teismas nustatė įstatymo pagrindą skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 771 straipsnio 5 dalis).
10. Teismas nurodė, kad skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laikė būtent drausminamąjį baudos poveikį.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (skolininko) atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino pirmosios instancijos nutartį, atmetė antstolio pareiškimą.
12. Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti išimtinai tuos veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, arba juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, t. y. bauda skirtina tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė yra asmeninio pobūdžio.
13. Pareigą nugriauti statinius gali vykdyti ne tik pats skolininkas, bet ir išieškotojas, todėl savavališkos statybos padarinių šalinimas griaunant statinius nėra išimtinai asmeninio pobūdžio prievolė.
14. Nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta Inspekcijai pareiga šalinti neteisėtos statybos padarinius įgyvendinant statinio rekonstrukciją, tačiau imperatyvaus draudimo Inspekcijai atlikti tokius veiksmus taip pat nenustatyta.
15. Esant tokiai situacijai, kadangi Inspekcija negali atsakovo lėšomis įgyvendinti teismo sprendimo, šis tampa neįvykdomas, o tai nesuderinama su CPK 18 straipsniu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų atlikimą. Skolininko atlikti darbai (savavališkai nuardyta stogo dalis, įrengta pastogė bei didelio tūrio langai, sukurtas priestatas) priskirtini statinio rekonstrukcijai ir yra laikomi asmenine skolininko prievole.
2. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kad Inspekcija šio straipsnio 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Šios įstatymo nuostatos tiesiogiai įtvirtina Inspekcijos teisę šalinti savavališkos statybos padarinius statytojo lėšomis tik naujos statybos atvejais griaunant visą statinį ir neįtvirtina galimybės šalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius.
3. Vykdant teismo sprendimą būtų atliekami statinio rekonstrukcijos darbai – ardomos įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, atliekami statinio pertvarkymo darbai. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą Inspekcija šių savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinti negali, nes nepagrįstai būtų išplėstos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytos Inspekcijos, kaip valstybės institucijos, teisės ir pareigos.
4. Inspekcija, kaip išieškotoja, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, negali įvykdyti teismo sprendimo, todėl skolininkui skirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
5. Kai Inspekcija, kaip išieškotoja, negali objektyviai įvykdyti teismo sprendimo – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, o skolininkui neskiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą, skolininkas, nevykdydamas teismo sprendimo, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.
6. Inspekcija, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, negali įvykdyti ir teismo sprendimo – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, jeigu jų nepašalino atsakovas, o pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo.
7. Vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, turi sukelti teisinių padarinių skolininkui, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nėra pagrindo skolininkui skirti baudą, pažeidžiami teisėti Inspekcijos lūkesčiai bei galimybė jai pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonėmis.    
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas (skolininkas) prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasaciniame skunde keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai nepriskirtini prie vykdymo proceso metu spręstinų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, jie yra susiję su materialiosios teisės normų tinkamu aiškinimu ir taikymu.
2. Teisės spragų aiškinimas priklauso išimtinai bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Skolininkui neturi būti perkeliamos įstatymų pasikeitimo teisinės pasekmės, kurios, kaip minėta, yra materialiosios teisės kilmės ir vykdomojoje byloje jų aiškinti negalima. Šis klausimas galėjo būti sprendžiamas pateikiant pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo arba kreipiantis dėl jo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), arba prašant pakeisti vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis).
3. Šioje byloje nagrinėjamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo už akių turinys, o tik rezoliucinė jo dalis, kuri susijusi su reikalavimo dėl savavališka pripažintos statybos padarinių šalinimu.
4. Prievolė negali būti šiuo atveju pripažinta kaip asmeninio pobūdžio, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo už akių pagrindu išduotame vykdomajame rašte nurodyti sprendimo vykdymo veiksmai – projektinės dokumentacijos parengimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas – nepriklauso tik nuo skolininko valios.
5. Vienas bendrųjų ir fundamentaliųjų teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, todėl negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011).
6. Kasatoriaus keliamas klausimas turi būti sprendžiamas kaip sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, esant CPK 284 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Kasatorius vykdomojoje byloje siekia pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo už akių esmę ir tą motyvuoja nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, tačiau toks teisinis pagrindas negali būti baudos skolininkui skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį motyvas, juolab kad byloje nėra privalomos sąlygos, jog veiksmus atlikti gali tik pats skolininkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo

18. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
19. Teismų praktika taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį yra suformuota ir joje nuosekliai nurodyta, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-520/2013).
20. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, jog skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, jį reikalauti įvykdyti už skolininką turi teisę išieškotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014).
22. Nagrinėjamu atveju nurodyti aiškinimai, taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį, aktualūs, nes išieškotoja (Inspekcija) nurodo, kad negali pašalinti savavališkos statybos padarinių, mat savavališka statyba susijusi su buto (namo dalies), kuriame skolininkas gyvena, rekonstrukcija ir jos padarinius gali pašalinti tik pats skolininkas.
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal teismo sprendime dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo nustatytas aplinkybes savavališka statyba pasireiškė tuo, jog skolininkas, neturėdamas leidimo, buto sienoje įstatė didelius langus, rekonstravo namo stogą ir pan. Tai gali reikšti, kad, šalinant savavališkos statybos padarinius ir atkuriant buvusią padėtį, bus pertvarkomos buto, kuriame skolininkas gyvena, pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos, stogas). Tokių darbų, nesant skolininko geros valios ir bendradarbiavimo, išieškotojui gali būti neįmanoma atlikti. Dėl to būtina nustatyti, ar pagal bylos aplinkybes Inspekcija gali už skolininką įvykdyti teismo sprendimą.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl antstolio pareiškimo pagrįstumo, gali būti reikšmingas, todėl tirtinas, skolininko elgesys nagrinėjant bylą dėl savavališkos statybos, taip pat priimant bei vykdant byloje teismo sprendimą.
25. Iš byloje esamų duomenų matyti, kad skolininkas vengė priimti teismo šaukimus į teismo posėdžius, juose nedalyvavo ir į teismą kreipėsi tik tuomet, kai buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sprendimas pradėtas vykdyti.
26. Teismas priimtu sprendimu sudarė skolininkui galimybę įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis siekė įvykdyti teismo sprendimą ir atliko kokius nors veiksmus savavališkai statybai įteisinti, išskyrus jo paties teiginius, kad savavališkus darbus jis privalėjo atlikti kaip kapitalinį patalpų remontą, ir jo reiškiamus reikalavimus valstybės (savivaldybės) institucijoms dėl šių pareigos sutvarkyti jo gyvenamas patalpas, kuriuos jis argumentavo tuo, kad pats savavališkos statybos padarinių negali pašalinti, nes bute gyvena su nepilnamečiais vaikais.
27. Skolininkas, šiame procese formaliai aiškindamas CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, teikia argumentus, kad jam negali būti taikomos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau nenurodo, kodėl jis gera valia nevykdo teismo sprendimo.
28. Teisėjų kolegija iš teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su skolininko elgesiu, sprendžia, kad skolininkas piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nepageidauja geranoriškai, bendradarbiaudamas su Inspekcija, spręsti klausimo dėl savavališkos statybos padarinių.
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes visapusiškai netyrė ir nevertino ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės, ar išieškotoja (Inspekcija) turi realią galimybę pašalinti skolininko atliktos savavališkos statybos padarinius, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui pašalinti aptartus trūkumus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti išaiškinimai nedaro įtakos ir nekeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos, taip pat nepaneigia jo teisėtumo.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu už akių įpareigojo atsakovą (skolininką) pašalinti savavališkos statybos padarinius (įteisinti arba išardyti savavališką statybą bei sutvarkyti statybvietę), o šiam įpareigojimų neįvykdžius leido nurodytus veiksmus atlikti išieškotojai – Inspekcijai skolininko lėšomis. Taigi teismas nustatė pareigą skolininkui vykdyti teismo sprendimą, o išieškotojai suteikė teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatydamas išieškotojai teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, netyrė ir nevertino, ar išieškotoja turės realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise. Taigi nors nurodytu teismo sprendimu išieškotojai leista įvykdyti skolininko pareigą, teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, turi teisę ir privalo išsiaiškinti, ar išieškotoja gali už skolininką atlikti teismo šiam nustatytą pareigą, ir, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, spręsti dėl pagrindo taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas.  
33. Nors kasatorė nurodo, kad teisės norminiai aktai riboja jos teises šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau remiantis teismų praktika pažymėtina, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. ir kt. v. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-520/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Kasaciniame teisme patirta 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, bei šalių atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas