Civilinė byla Nr. e2-15964-1080/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11009-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.19

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž.–J. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 4G-17040 panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Audriaus medžio studija“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 4G-17040 ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ginčą išnagrinėti iš esmės.

2.       Pareiškėja nurodo, kad ji ir UAB „Audriaus medžio studija“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį dėl baldų butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagaminimo ir sumontavimo. Atsižvelgdama į tai, kad baldai buvo pagaminti pavėluotai ir su esminiais defektais, o dalis baldų apskritai nebuvo pagaminti, pareiškėja 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tarnyba pradėjo procesą, atliko gaminio vertinimą ir pateikė 2023 m. balandžio 6 d. išvadą, kurioje buvo konstatuoti esminiai baldų defektai, konstrukciniai trūkumai ir montavimo nebaigtumas. 2023 m. liepos 18 d., t. y. parėjus 9 mėnesiams nuo proceso pradžios, pareiškėja gavo Tarnybos 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 4G-17040 nutraukti ginčą. Skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad ginčas nėra kilęs vartojimo santykių, nes sutarties prieduose buvo nurodyta, kad baldai gaminami butams nuomai, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad butai įgyti kaip investicija nuomai. Pareiškėjos teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, butai nebuvo įgyti kaip investicija nuomai, niekada nebuvo nuomojami ir tokių ketinimų nebuvo, nes nuo įgijimo pradžios jie buvo naudojami asmeniniams poreikiams, turint tikslą juose gyventi (buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėjos sesuo I. Ž. Nors sutartį dėl baldų butams pagaminimo ir sumontavimo pasirašė pareiškėja, sutartis buvo sudaryta pareiškėjos ir jos sesers naudai, kurios abi atliko mokėjimus pagal sutartį. Pareiškėjos teigimu, nei ji, nei jos sesuo niekada neturėjo jokio nuosavo būsto, todėl šiuos butus jos įsigijo savo asmeninėms reikmėms, t. y. turėdamos tikslą juose gyventi, o ne nuomoti. Nurodytuose butuose pareiškėja ir jos sesuo iki šiol faktiškai ir gyvena. Aplinkybę, kad butai niekada nebuvo nuomojami, be kita ko, patvirtina pareiškėjos ir jos sesers pajamų mokesčio deklaracijos, kuriose prie turto pajamų nurodyta, kad pajamų iš nuomos ir pardavimo nėra gauta. Pareiškėja nurodo, kad jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių sutarties prieduose (sąmatose) nurodyta „butas nuomai“. Pareiškėjos teigimu, ji to net nepastebėjo, jai svarbiausia buvo sąmatoje nurodytos sumos, be to, tiek sutartį, tiek sąmatas rengė rangovė UAB „Audriaus medžio studija“, kuri kaip verslininkė buvo atsakinga už situacijos išsiaiškinimą ir teisingų duomenų nurodymą. Vien tai, kad pareiškėja yra interjero dizainerė, ir rangovė manė, jog butai rengiami verslo tikslais, nepagrindžia, kad butai skirti nuomai. Pareiškėja taip pat nesutinka su Tarnybos teiginiu, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, paneigiančių sutartyje ir jos priede nurodytų duomenų, t. y. jog butai įsigyti investicijai – nuomai. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad į Tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. laiške pateiktą prašymą patikslinti butų paskirtį pareiškėja atsakė, kad butų paskirtis asmeninė, gyvenamoji, be to, paklausė Tarnybos, kokią dar papildomą informaciją ji turi pateikti. Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, kilus neaiškumams turėjo paprašyti papildomos informacijos, tačiau vietoje to tęsė ginčo nagrinėjimą, skyrė gaminio ekspertizę ir tik po 9 mėnesių nutraukė ginčą dėl to, kad jis nėra vartojimo, nors tiek sutartis, tiek jos priedai tarnybai buvo pateikti kartu su skundu dar 2022 m. spalio 24 d.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodė, kad 2022 m. spalio 24 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl iš rangovės UAB „Audriaus medžio studija“ pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. sutartį ir jos priedą Nr. 1 dviem butams įsigytų galimai netinkamos kokybės baldų. 2022 m. lapkričio 30 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymo papildymą. 2022 m. gruodžio 28 d. rangovė pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu, taip pat pažymėjo, kad iš užsakymo aplinkybių ji neabejotinai suprato, kad užsakymą priima profesionalus interjero dizaineris, o ne galutinis vartotojas. 2023 m. balandžio 5 d. Tarnyboje buvo gauta papildoma pareiškėjos informacija, susijusi su galimais baldų defektais. 2023 m. balandžio 6 d. buvo surašyta Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-299. Tarnyba 2023 m. balandžio 18 d. el. paštu gavo rangovės papildomą pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad rangovė buvo įsitikinusi, jog gamins baldus profesionaliam užsakovui, nes pagal sutartį buvo įsipareigota pagaminti / sumontuoti baldus dviem butams, be to, sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta ,,Butas nuomai Nr. 45 gaminamų baldų sąmata“ ir ,,Butas nuomai Nr. 46 gaminamų baldų sąmata“, o tai, rangovės manymu, suponuoja, kad baldai yra užsakomi verslui, o ne asmeniniams vartojimo tikslams. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, įvertinusi rašytinę nagrinėjamo ginčo medžiagą, nustatė, kad tarp pareiškėjos ir rangovės nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes tarp šalių sudaryta sutartis neatitinka vartojimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Tarnybos vertinimu, pareiškėjos su rangove sudarytos sutarties tikslas yra profesinės veiklos siekimas (įrengti butą, turint tikslą jį išnuomoti), o ne sutarties dalyko naudojimas asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prie šios išvados Tarnyba priėjo įvertinusi ginčo šalių paaiškinimus ir įrodymų visumą. Tarnyba pažymėjo, kad sutarties priede Nr. 1, kuris buvo pasirašytas abiejų šalių, buvo nurodyta ,,Butas nuomai Nr. 45 gaminamų baldų sąmata“ ir ,,Butas nuomai Nr. 46 gaminamų baldų sąmata“. Tarnybos teigimu, ji ne kartą kreipėsi į ginčo šalis, prašydama pateikti informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir įrodymus, būtinus ginčo nagrinėjimui, tačiau ginčo nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė Tarnybai dokumentų, paneigiančių sutartyje ir jos priede Nr. 1 nurodytų duomenų, t. y. jog butai įsigyti investicijai – nuomai, be to, rangovė Tarnybai nurodė, jog iš užsakymo aplinkybių ji neabejotinai suprato, kad užsakymą priima profesionalus interjero dizaineris, o ne galutinis vartotojas.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Audriaus medžio studija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

5.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas tenkintinas

6.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo UAB „Audriaus medžio studija“ (toliau – ir Rangovė) 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Sutartį dėl medienos gaminių pirkimo–pardavimo Nr. 2021/08/18 (toliau – Sutartis), kuria Rangovė įsipareigojo pagaminti, sumontuoti ir perduoti pareiškėjai baldus butams, esantiems (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

7.       Atsižvelgdama į tai, kad baldai buvo pagaminti pavėluotai ir su esminiais defektais, o dalis baldų apskritai nebuvo pagaminti, pareiškėja 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl Sutarties nutraukimo ir už baldus sumokėtų pinigų grąžinimo.

8.       Rangovė pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu. Rangovė nurodė, kad pareiškėjos nurodyti menami pažeidimai neatitinka faktinių aplinkybių ir sutarties nuostatų, taip pat pažymėjo, jog iš užsakymo aplinkybių Rangovė suprato, kad užsakymą teikia profesionali interjero dizainerė, o ne galutinė vartotoja.

9.       2023 m. balandžio 6 d. buvo surašyta Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-299, kad Rangovės pagaminti ir sumontuoti baldai turi esminių gamybos defektų ir konstrukcinių trūkumų bei nebaigtų montavimo darbų.

10.       2023 m. liepos 18 d. Tarnybą priėmė sprendimą Nr. 4G-17040 (toliau – Sprendimas), kuriuo konstatavo, kad pareiškėja nėra laikytina vartotoja, ir nutraukė ginčo nagrinėjimą.

11.       Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) VTAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą. Tarnyba vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas, priskirtas jos kompetencijai. Viena iš Tarnybos priskirtų funkcijų – vartotojų skundų nagrinėjimas vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas VTAĮ šeštajame skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Tarnyba gali nutraukti ginčo nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad ginčas nėra vartojimo ginčas (VTAĮ 26 straipsnio 4 punktas).

12.       VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

13.       Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą ginčą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjos teigimu, butai, kuriems buvo užsakyti baldai, buvo ir yra naudojami ne nuomai, o asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. juose gyventi, todėl Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad tarp pareiškėjos ir Rangovės nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

14.       Nagrinėjamu atveju Tarnyba sprendė, kad tarp pareiškėjos ir Rangovės nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes tarp šalių sudaryta Sutartis neatitinka vartojimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Tarnybos vertinimu, pareiškėjos su Rangove sudarytos Sutarties tikslas yra profesinės veiklos vykdymas (įrengti butą, turint tikslą jį išnuomoti), o ne Sutarties dalyko (baldų) naudojimas asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl toks ginčas nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai.

15.       Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, kad Sutarties priedų (sąmatų) pavadinime buvo pavartotas žodžių junginys „butas nuomai“, o Rangovė iš užsakymo aplinkybių suprato, jog baldus užsako profesionali interjero dizainerė, o ne galutinė vartotoja.

16.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Tarnyba pernelyg sureikšmino Sutarties priedų Nr. 1 pavadinimą (,,Butas nuomai Nr. 45 gaminamų baldų sąmata“ ir ,,Butas nuomai Nr. 46 gaminamų baldų sąmata“) ir nevertino kitų su šio dokumento sudarymu susijusių aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Sutarties prieduose (sąmatose) buvo nurodyta „butas nuomai“. Pareiškėjos teigimu, ji to net nepastebėjo, nes jai svarbiausia buvo sąmatoje nurodytos sumos, be to, tiek Sutartį, tiek sąmatas rengė Rangovė. Rangovė nurodytų aplinkybių byloje neginčija. Taigi vien tai, jog Rangovė savo sudarytose sąmatose pavartojo žodžių junginį „butas nuomai“ nereiškia, kad jie atspindi tikrąją pareiškėjos valią, taip pat neįrodo, kad butai buvo įsigyti investicijai – nuomai.

17.       Pažymėtina, kad tiek Sutartį, tiek jos priedus (sąmatas) pareiškėja pateikė Tarnybai kartu su skundu dar 2022 m. spalio 24 d. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Tarnybai paprašius pareiškėjos patikslinti prašyme nurodytų butų paskirtį, pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške paaiškino, kad butų paskirtis yra asmeninė, gyvenamoji, taip pat pasiteiravo, ar nėra reikalinga kokia nors papildoma informacija.

18.       Pareiškėjos teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame Sprendime, butai nebuvo įsigyti kaip investicija nuomai, jie nebuvo nuomojami, taip pat nebuvo net ketinimų juos nuomoti, nes nuo įgijimo pradžios butai buvo naudojami asmeniniams poreikiams, turint tikslą juose gyventi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos seseriai I. Ž. (šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti gimimo liudijimai). Pareiškėja taip pat nurodo, kad nei ji, nei jos sesuo niekada neturėjo jokio nuosavo būsto, todėl šiuos butus jos įsigijo išimtinai savo asmeninėms reikmėms ir nurodytuose butuose faktiškai gyvena iki šiol. Aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirmasis ir vienintelis pareiškėjos įsigytas nekilnojamasis turtas, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), – pirmasis vienintelis pareiškėjos sesers įsigytas nekilnojamasis turtas, patvirtina byloje esanti VĮ Registrų centro paieškos pagal fizinius asmenis informacija. Iš byloje pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos 2023 m. liepos 24 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-42401-PD)-1986 ir 2023 m. liepos 25 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-42401-PD)-1991 matyti, kad pareiškėja ir jos sesuo nurodytuose butuose savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. praktiškai nuo pat butų įsigijimo. Aplinkybei, kad pareiškėja ir jos sesuo faktiškai gyvena nurodytuose butuose, pagrįsti pareiškėja taip pat pateikė fotonuotraukas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (su istorija) matyti, kad nei pareiškėja, nei jos sesuo nebuvo įregistravusios nurodytų butų nuomos sutarčių. Byloje pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos taip pat patvirtina, kad nei pareiškėja, nei jos sesuo negavo pajamų už nekilnojamojo turto nuomą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjos ir jos sesers buvo įsigyti ne verslui (nuomai), o asmeniniams vartojimo tikslams (gyvenimui).

19.       Tarnyba skundžiamą Sprendimą, be kita ko, grindžia Rangovės paaiškinimais, kad ji iš užsakymo aplinkybių suprato, jog baldus užsako profesionali interjero dizainerė, o ne galutinė vartotoja.

20.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja yra profesionali interjero dizainerė, tačiau vien tik ši aplinkybė neįrodo, kad pareiškėja baldus užsakė savo profesinei veiklai vykdyti. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad aptariamu atveju pareiškėja negali būti laikoma vartotoja.

21.       Kaip teisingai atsiliepime nurodo Tarnyba, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu, t. y. vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Horatiu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Romania SA, C-110/14, 21 punktas). Tokio požiūrio, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

22.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra interjero dizainerė, sutiktina, jog Rangovei iš profesionalaus pareiškėjos bendravimo galėjo susidaryti įspūdis, jog baldų užsakymas yra susijęs su jos profesinės veiklos vykdymu. Kita vertus, vien tik subjektyvūs Rangovės įspūdžiai ir įsitikinimai nelaikytini objektyviu kriterijumi, pagal kurį galėtų būti sprendžiama dėl vartojo statuso. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų nurodžiusi Rangovei, jog baldai Sutarties pagrindu yra užsakomi nuomai skirtiems butams (CPK 185 straipsnis). Priešingai, pati Rangovė Tarnybai skirtuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai tik susidarė toks įspūdis.

23.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

24.       Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pareiškėja (ir jos sesuo) butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijo ne investicijai (nuomai), bet asmeniniams poreikiams, t. y. turėdamos tikslą juose gyventi (nutarties 18 punktas), todėl laikytina, kad Sutarties pagrindu tarp pareiškėjos ir Rangovės susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nutraukti ginčo nagrinėjimą VTAĮ 26 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai paaiškėja, kad ginčas nėra vartojimo ginčas.

25.       Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos skundas tenkintinas – skundžiamas Sprendimas naikintinas, Tarnyba įpareigotina ginčą pagal pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybė biudžetą.

27.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja patyrė 598,95 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (už skundo teismui parengimą). Pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas, bei tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pareiškėjai iš Tarnybos priteistina 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.       Byloje buvo sprendžiama dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo, kuriuo Tarnyba nutraukė ginčo nagrinėjimą, teisėtumo, todėl ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama (VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

        patenkinti pareiškėjos V. Ž.–J. skundą.

        Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 4G-17040 ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti ginčą pagal pareiškėjos V. Ž.–J. prašymą iš esmės.

        Priteisti pareiškėjai V. Ž.–J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (juridinio asmens kodas 188770044) 598,95 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Nutartis neskundžiama.

Teisėja                          Dovilė Baradinskienė