Civilinė byla Nr. e2-81-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00196-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.3.4.; 3.2.8.5.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.7.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Valstybinės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. e2-3833-577/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Peteliškių kalva“ ieškinį atsakovams S. K., Ž. T. B., P. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Peteliškių kalva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo S. K. 54 922,38 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo Ž. T. B. 102 603,48 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo P. D. 10 174,59 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė tapo nemokia jau pirmaisiais savo ūkinės komercinės veiklos vykdymo metais, tačiau atsakovai, skirtingais laikotarpiais ėję įmonės vadovo pareigas, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, dėl ko kiekvieno jų vadovavimo metu didėjo įsiskolinimai kreditoriams. Dėl neteisėto neveikimo jiems kyla pareiga atlyginti ieškovei žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.), kad būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais, kurių finansinius reikalavimus bankroto byloje yra patvirtinęs teismas.       
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Šis prašymas teisėjos 2016-07-18 rezoliucija buvo patenkintas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-29 nutartimi trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos buvo pakeista VĮ Turto banku.
5. Vilniaus apygardos teisme 2016-07-18 buvo gauta ieškovės ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, kurią ieškovė ir atsakovai prašė patvirtinti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-29 nutartimi ieškovės bankrutuojančios UAB „Peteliškių kalva“ ir atsakovų S. K., Ž. T. B., P. D. taikos sutartį patvirtino tokiomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė: ieškovė nuo savo ieškinio reikalavimų atsisako, o atsakovai solidariai atlygina iš viso 4 500 Eur administravimo išlaidas, įsipareigodami jas sumokėti taikos sutarties pasirašymo dieną, kiekvienam jų pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą po 1 500 Eur; tokios sumos nesumokėjus sutartyje nustatyta tvarka, atsakovai įsipareigojo mokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
7. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pateiktos taikos sutarties tvirtinimas pažeistų kieno nors teises, teisėtus interesus, viešąjį interesą ar prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės kreditoriai, išskyrus trečiąjį asmenį, kreditorių VĮ Turto banką, prieštaravimų dėl taikos sutarties tvirtinimo taip pat nepareiškė, o prieštaravimus pareiškusio kreditoriaus kreditinio reikalavimo dydis nesiekia 30 procentų visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos bankroto procese.
9. Tačiau trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nepagrįstai, neįvertinęs šalių nurodomų faktinių aplinkybių bei argumentų, jų pagrįstumo, pačios bylos perspektyvų, apeliuoja į jo teisės pažeidimą. Aplinkybę, kad kiti kreditoriai nepareiškė prieštaravimų dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas prilygino jų pritarimui dėl taikos sutarties patvirtinimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti šalių 2016-07-15 sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingos bylai aplinkybės, kad bankroto administratorė, reikšdama ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Nuo to didele apimtimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir ieškovė, bankrutuojanti bendrovė gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek yra sulygta taikos sutartimi.
2. Taikos sutartimi atsakovai iš esmės išvengia atsakomybės, kadangi reikalavimai atsakovų atžvilgiu sumažinami keliasdešimt kartų, nors atsakovai yra mokūs ir darbingi.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas nesiekia 30 proc. visų patvirtintų  kreditinių reikalavimų sumos, tačiau tai neatima galimybės kreditoriui ginti savo teisėtus interesus. Patenkinus atsakovams pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo, VĮ Turto banko reikalavimas būtų patenkintas visiškai, o pagal patvirtintą taikos sutartį atsiskaitoma tik su įmonės bankroto administratore už suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Kito turto, iš kurio galėtų būti dengiamas VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas, nėra.
4. Patvirtinus ginčijamą taikos sutartį atimta galimybė bent iš dalies atsiskaityti su valstybės biudžetu, atlyginus galimai neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą įmonei BUAB „Peteliškių kalva“. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad VĮ Turto bankas gina ir viešąjį interesą, o atgautos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą.
11. Atsakovas Ž. T. B. atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3833-577/2016 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybė, kad ieškiniu reikalaujama priteisti didelė suma iš atsakovų, savaime nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas. Taip pat nereiškia  ir to, kad ieškinys bus patenkintas bent iš dalies, kadangi ieškinys gali būti atmestas, o pralaimėjusi šalis, t.y. ieškovė, patirs nuostolius ir iš jos bus priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be deklaratyvių teiginių trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, kurie, jo nuomone, įrodytų, kad ieškinys bus patenkintas.
2. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Peteliškių kalva“ vadovavimo laikotarpiu atsakovas neatliko ir negalėjo atlikti jokių veiksmų, jokių ūkinių operacijų, kurių pagrindu bet kuriam kreditoriui buvo padaryta žala, apie kurią atskirajame skunde teigia trečiasis asmuo.
3. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pasirašė taikos sutartį, turėdamas tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes yra kreditorius, turintis 289,62 Eur dydžio  finansinį reikalavimą, todėl kilo interesų konfliktas tarp jo, kaip atsakovo, ir tarp jo, kaip kreditoriaus. Atsakovo reikalavimo suma, lyginant jį su visų kreditinių reikalavimų suma sudaro vos 0,05 proc. visų finansinių reikalavimų bankroto byloje, todėl jokio interesų konflikto nėra, o atsakovo reikalavimo suma iš esmės neįtakoja kreditorių nuomonės dėl taikos sutarties patvirtinimo.
12. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Peteliškių kalva“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Actualis“, atsiliepime prašo atskirojo skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
1. Ieškovės ieškinys buvo pateiktas dėl žalos atlyginimo, o ne dėl skolos priteisimo. Taikos sutartis buvo sudaryta įvertinus atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus.
2. Preliminariais bankroto administratorės skaičiavimais, vykdant bankroto administravimo procedūrą bankroto administratorė patirs 2 100 Eur faktinių išlaidų. Taip pat ji turi teisę į 5 445 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų atlyginimo dalį. Šiuo metu ieškovė neturi jokio kito turto ir vienintelės gautinos pajamos gali būti taikos sutartyje nustatytų sumų (4 500 Eur) sumokėjimas. Esant šioms aplinkybėms, bankroto administratorė patirs 3 045 Eur nuostolius. Dėl šios priežasties laikytini nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad sudarydama taikos sutartį bankroto administratorė gaus naudą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, kai byloje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Šalių teisės ir pareigos apibrėžtos CPK 42 straipsnyje, viena  jų yra šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus konkrečiam teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Analizuojant civilinio proceso normas galima padaryti ir tokią išvadą, jog ginčo teisenoje šalių sutaikymas yra vienas iš civilinio proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009).
15. Kita vertus, įstatyme teismui nustatyta pareiga prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį revizuoti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui. Todėl taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui, o taikos sutartis galutinio sprendimo (res judicata) galią įgyja tik įvykdžius abi būtinas sąlygas – šalims taikos sutartį pasirašius ir teismui ją patvirtinus (CK 6.985 str.).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, taikos sutartimi nėra konstatuojami faktai, o tik nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). 
17. Nagrinėjamu atveju viena iš taikos sutarties šalių yra bankrutavusi įmonė, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios subjekto sudarytos taikos sutarties patvirtinimo galimybės, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąjį, bet ir specialųjį teisinį reglamentavimą, t. y. į Įmonių bankroto įstatymo normas.      
18. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir bankuose esančias įmonės lėšas bei jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.
19. Administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ir ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius ar imdamasis teisinių veiksmų žalos atlyginimo ieškiniams pareikšti ir skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą ir pan. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Šiuo aspektu sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad bankroto administratorė, reikšdama ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, turi ginti ne tik savo pačios ar įmonės interesus, bet ir šios įmonės kreditorių interesus. Nuo to didele apimtimi priklauso kreditorių teisės sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo įgyvendinimas.
21. Pagal galiojančio ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tarp jų – ir dėl taikos sutarties sudarymo. Apie tai yra pasisakyta tesimų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2014). Kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įtvirtinta ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 str. 3 d.).
22. Taigi svarbiausi su bankrutuojančia įmone susiję klausimai (taip pat ir dėl taikos sutarties sudarymo) sprendžiami priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 12 p.), o kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka reglamentuota ĮBĮ 24 straipsnyje. Vertinant pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties turinį, akivaizdu, kad prieš sudarant ir pasirašant taikos sutartį išvardintų įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi. Ir nors taikos sutartį šiuo konkrečiu atveju pasirašė tinkamas atstovauti bankrutavusią įmonę civilinės bylos procese asmuo, vien to nepakanka pripažinti, kad taikos sutarties sudarymo procedūra nebuvo pažeista.
23. Kreditorių susirinkimas pritarimui gauti dėl taikos sutarties sudarymo ieškovės inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo nebuvo sušauktas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir apie kreditorių informavimą, jog ketinama pasirašyti taikos sutartį, kuria nors kita objektyvia forma, nors tokius savo ketinimus administratoriaus atstovas deklaravo 2016-07-04 vykusiame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas būtent dėl taikos sutarties sudarymo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kiti ieškovės kreditoriai, išskyrus apeliantę, prieštaravimų dėl taikos sutarties patvirtinimo neišreiškė, stokoja pagrįstumo – negalima suformuoti savo pozicijos dėl to, ko nežinai.     
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto byloje Nr. B2-1819-781/2015 Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutartimi buvo patvirtinti antros ir trečios eilės BUAB „Peteliškių kalva“ kreditorių reikalavimai. Antros eilės kreditorių reikalavimus BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto byloje sudaro VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas – 257,81 Eur, VĮ Turto banko finansinis reikalavimas – 112 230,65 Eur. Trečios eilės kreditorių reikalavimus BUAB „Peteliškių kalva“ byloje sudaro UAB „Vilniaus požeminių garažų plėtros grupė“ finansinis reikalavimas – 1 448,10 Eur, S. K. finansinis reikalavimas – 48 719,87 Eur, Ž. T. B. finansinis reikalavimas – 289,62 Eur, R. P. B. finansinis reikalavimas – 149 733,55 Eur, UAB „Renova“ finansinis reikalavimas – 54 922,38 Eur, „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas – 190 261,39 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorė, siekdama sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą, t. y. atlikti bankroto įstatyme numatytas procedūras, net jeigu šios taikos sutarties sudarymo tikslas nesutapo su ĮBĮ 28 straipsnyje nurodytu tikslu – taikos sutartimi nebuvo siekiama užbaigti bankroto bylos.
26. Pirma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinys būtų patenkintas ar ne, ieškinio vienoks ar kitoks išsprendimas turėtų tiesioginės įtakos kreditorių teisėms ir interesams, apie tai jau pasisakyta šios nutarties 19-20 punktuose. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, neabejotinai padidėtų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje. Akivaizdu ir tai, kad įtakos kreditorių interesams turi ir suderėtos taikos sutarties sąlygos. Tokiu atveju atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantė savo skunde privalėjo įvardinti argumentus, įrodančius, kad ieškinys bus patenkintas, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti ir su BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorės atsiliepimo į skundą pozicija, kad ieškovės ieškinys bus nepatenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimą dėl ginčo esmės priima teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus bei nustatęs faktines bylos aplinkybes.
27. Antra, kaip buvo nurodyta nutarties 18-20 punktuose, bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, dalyviams, valdymo organams (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., ABĮ 37 str.), gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus, o įmonės kreditorių interesą atitinka ir jų nuomonės išsakymas tokiais esminiais klausimais, kaip atsisakymas nuo visų ieškinio reikalavimų. 
28. Ir trečia, įstatymų leidėjas tiesiogiai yra įtvirtinęs kreditorių susirinkimo teisę įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teisme dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams (ĮBĮ 23 str.  17 p.). Nagrinėjamu atveju reikalavimai atsakovams yra pareikšti būtent šiuo teisiniu pagrindu. 
29. Vadinasi, sisteminis aptarimų ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 23 str., 28 str.) bei bankroto proceso tikslų  aiškinimas lemia tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad turint ketinimų sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorė šios įmonės vardu, taigi ir jos kreditorių interesais, yra pareiškusi reikalavimus jos valdymo organams dėl žalos atlyginimo, šiems pažeidus pareigą laiku inicijuoti bankroto procedūrą, yra reikalinga gauti kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą (sutikimą) tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokio pritarimo buvimas leistų identifikuoti šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų.
30. Nagrinėjamu atveju aktuali yra ir tokia aplinkybė, kad taikos sutartimi iš esmės buvo sulygta ne dėl ieškinio dalyko (materialaus reikalavimo, nukreipto per teismą atsakovams). Kaip matyti iš ieškinio turinio, BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorė pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o taikos sutartyje, sudarytoje su atsakovais, susitarė dėl bankroto administravimo išlaidų (kaštų) kompensavimo, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas (CPK 135 str. 1 d.  4 p.). Kadangi taikos sutarties paskirtis yra kilusio teisminio ginčo išsprendimas derybomis bei kompromisais (nutarties 14 punktas), vien dėl šios priežasties taikos sutartis, kuria išsprendžiami kiti klausimai, negalėjo būti teismo įvertinta kaip atitinkanti įstatymo reikalavimams. Todėl ir šiuo aspektu nėra prielaidų nesutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentacija.   
31. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos  teismas suklydo įvertinęs taikos sutarties sąlygas kaip nepažeidžiančias viešojo intereso ar įstatymų imperatyvo ir bylą, patvirtinęs tokią sutartį, nepagrįstai nutraukė. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikintina, o šis klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ir atsakovų prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkintinas (CPK 42 str. 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Pažymėtinai, kad ši nutartis nekliudo suinteresuotiems asmenims, atlikus visas reikiamas pagal įstatymą procedūras, iš naujo susitarti dėl taikos sutarties sąlygų bei pateikti tokią sutartį tvirtinti teismui (CPK 13 str.).  

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Peteliškių kalva“ ir atsakovų S. K., Ž. T. B., P. D. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

            Teisėja              Dalia Kačinskienė