Administracinė byla Nr. eAS-453-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10180-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 52.1.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos (toliau – ir NŽT) 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą
Nr. 48SK-4515-(14.48.111E.)„Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas).

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp pareiškėjos ir atsakovo NŽT 2023 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą teismui netvirtinti Taikos sutarties. Bendrovė teigė, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT nepagrįstai nusprendė dėl Bendrovės materialinių teisių ir pareigų.

Bendrovė paaiškino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bendrovė nurodė, kad ji kreipėsi į NŽT su raštu, prašydama atlikti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę procedūrą. Minėtu raštu Bendrovė prašė pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. įrašyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą – sanitarinės apsaugos zoną (toliau – ir SAZ) – į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir Prašymas).

Bendrovė nurodė, kad, vykdydama administracinę procedūrą pagal Prašymą, NŽT priėmė du administracinius sprendimus, t. y. 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-(14.48.136E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m.
liepos 20 d. sprendimas). 2022 m. liepos 20 d. sprendimu NŽT patenkino Bendrovės prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Remdamasi priimtu 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pakeitė Žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. nustatė Žemės sklypui taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą. Šie administraciniai aktai yra skirti ir privalomi konkretiems asmenims – Prašymą pateikusiai Bendrovei ir Žemės sklypo savininkei, t. y. pareiškėjai.

Bendrovė teigė, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT nepagrįstai susitarė pripažinti Prašymo pagrindu priimtą 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą negaliojančiu. Bendrovė pabrėžė, kad, panaikinus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, pagal Prašymą inicijuota administracinė procedūra liks neužbaigta. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus Taikos sutartį, nebeliks NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto administracinio sprendimo, kurį Bendrovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, galėtų apskųsti.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Bendrovė taip pat pažymėjo, kad Taikos sutarties dalykas neatitinka nagrinėjamoje byloje pateikto skundo reikalavimų. Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT nepagrįstai nusprendė dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių bei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas) ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir
U zonos Bendrasis planas) nurodytų SAZ duomenų teisėtumo, nors to daryti negalėjo.

Atsakovas NŽT 2023 m. gruodžio 29 d. teismui pateikė nuomonę dėl Bendrovės pateiktų prieštaravimų Taikos sutarties tvirtinimui. NŽT nesutiko su Bendrovės prašymu netvirtinti Taikos sutarties.

NŽT nurodė, kad Bendrovės teiginiai dėl neužbaigtos viešojo administravimo procedūros yra nepagrįsti. NŽT paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 48SD-14236-(14.48.136E.) „Dėl prašymo vykdymo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas) ji pripažino 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu ir atsisakė tenkinti Prašymą.

NŽT atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo kadastro duomenys pagal Prašyme nurodytą pagrindą galėjo būti pakeisti tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Remdamasi Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano duomenimis, NŽT įvardijo, kad SAZ Žemės sklype nebuvo ir negalėjo būti numatyta, nes Žemės sklypas buvo suformuotas iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sudarymo.

NŽT laikėsi pozicijos, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT susitarė tik dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo, o ne dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo.
NŽT nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu specialiosios žemės naudojimo sąlygos Žemės sklype nebuvo nustatytos.

Pareiškėja 2024 m. sausio 18 d. pateikė nuomonę dėl Bendrovės pateiktų prieštaravimų Taikos sutarties tvirtinimui. Pareiškėja nesutiko su Bendrovės prašymu netvirtinti Taikos sutarties.

Pareiškėja pabrėžė, kad Bendrovės teisė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta skųsti NŽT veiksmus negali paneigti pareiškėjos teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jai teisines pasekmės sukėlusio NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo.

Pareiškėja kritiškai vertino Bendrovės argumentus dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo Taikos sutartimi. Pareiškėja pažymėjo, kad ji ir NŽT dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo Taikos sutartimi nesitarė. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal teisės aktų nuostatas NŽT neturi kompetencijos savarankiškai nustatyti naujų SAZ. Atlikdama Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę procedūrą, NŽT gali priimti sprendimą pakeisti žemės sklypų duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik remdamasi informacija apie teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, NŽT pripažinus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą neteisėtu, minėtas administracinis sprendimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių Bendrovei.

Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad, nagrinėdama Prašymą, NŽT nepagrįstai inicijavo administracinę procedūrą Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį nuostatose numatytu pagrindu. Pareiškėja teigė, kad administracinė procedūra pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį galėjo būti inicijuota tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėja pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje dokumentai, patvirtinantys tokias faktines aplinkybes, nebuvo pateikti.

Pareiškėja kritiškai vertino Bendrovės argumentus dėl Taikos sutarties dalyko atitikties skundo reikalavimams. Pareiškėja akcentavo, kad pagal Taikos sutarties 1.1 punktą pareiškėja ir NŽT susitarė dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pripažinimo. Taikos sutarties šalys susitarė, kad NŽT pripažįsta pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą netekusiu galios, o pareiškėja nereikalauja iš NŽT patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl Taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas.

Pareiškėjos vertinimu, Bendrovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi susitarė išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą – SAZ. Pareiškėja pažymėjo, kad pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi susitarė ne dėl SAZ išregistravimo, o dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus. Taip pat pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 priėmimo ir įsiteisėjimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ir NŽT prašė patvirtinti tokio turinio Taikos sutartį:

1. Taikos sutarties dalykas

1.1. NŽT pripažįsta skundo reikalavimą dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo. NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. NŽT įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti valstybės įmonei Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 – 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir NŽT Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taikos sutarties turinį bei bylos medžiagą, pritarė Bendrovės argumentams, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeidžia Bendrovės teises bei teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino Bendrovės materialinį suinteresuotumą dėl NŽT 2022 m.
lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo. Būtent Prašymo pagrindu NŽT inicijavo Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrą – specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl aplinkybė, kad Bendrovė nedalyvavo Taikos sutarties sudarymo procese, savaime sudaro pagrindą spręsti, jog Taikos sutartis pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taikos sutarties nuostatos, pagal kurias NŽT
2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra pripažįstamas netekusiu galios, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atima iš Bendrovės teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Taikos sutartimi susitardamos dėl išimtinai joms priimtinos ginčo išsprendimo baigties, pareiškėja ir NŽT neatsižvelgė į Bendrovės teises ir teisėtus interesus. Patvirtinus Taikos sutartį, Bendrovė nebeturės galimybių ginti pažeistų teisių įprasta teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą su skundu, prašydama įvertinti NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi susitarė dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pripažinimo netekusiu galios ir NŽT įsipareigojimo pateikti valstybės įmonei Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti žymą „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“ bei duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ.

Išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du įrašai, susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis: 1) Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) nuostatose NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu buvo įregistruota žyma dėl SAZ nustatymo;
2) Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) nuostatose „Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ Prašymo pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro objektas – teritorija, kuriai taikoma SAZ.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu NŽT pakeitė tik Žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja nepareiškė reikalavimų, susijusių su Prašymo pagrindu įregistruotu Nekilnojamojo turto registro objektu – teritorija, kurioje yra nustatyta SAZ. Atsižvelgdamas į Taikos sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT nepagrįstai susitarė išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą.

Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė kreipėsi į teismą su skundu administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024, prašydama panaikinti 2023 m.
gruodžio 21 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra neatsiejamai tarpusavyje susiję. Tik išsprendus ginčą dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, gali būti sprendžiamas ginčas dėl NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 priėmimo ir įsiteisėjimo momento.

 

III.

 

Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį arba atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme.
NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė klausimus dėl Taikos sutarties pagrįstumo ir administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo.

NŽT atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Taikos sutarties teisėtumo, remdamasis Bendrovės nedalyvavimo Taikos sutarties sudarymo procese aplinkybe.
NŽT pažymi, kad ji pateikė Taikos sutarties projektą Bendrovei susipažinti. Bendrovė, nesutikdama su Taikos sutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydama netvirtinti Taikos sutarties. NŽT manymu, vien aplinkybė, kad Bendrovė nesutinka su Taikos sutarties sudarymu, negali apriboti NŽT teisės sudaryti Taikos sutartį;

2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT atėmė iš Bendrovės teisę kreiptis į teismą su skundu dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo. NŽT įvardija, kad nagrinėjamos administracijos bylos dalyku yra NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas buvo priimtas pagal Prašymą inicijuotos administracinės procedūros metu, ir todėl nepagrįstai išplėtė ginčo dalyko ribas. Vykdydama Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę procedūrą, NŽT priėmė ne
2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą;

3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, sudarydamos Taikos sutartį, pareiškėja ir NŽT neatsižvelgė į Bendrovės galimybes ginti pažeistas teises teismine tvarka.
NŽT akcentuoja, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT susitarė dėl 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu. NŽT priėmė 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, nepagrįstai taikydama Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą. Todėl Bendrovės teisės bei teisėti interesai iš neteisės negali kilti;

4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatoms. NŽT pabrėžia, kad Taikos sutarties dalykas sutampa su pareiškėjos skunde nurodytais reikalavimais. NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pakeitė Žemės sklypo kadastro duomenis tik vienu aspektu, t. y. Nekilnojamojo turto kadastre nurodė Žemės sklypo specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ. NŽT nuomone, ji Taikos sutartimi tik įsipareigoja kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu išregistruoti Nekilnojamojo turto registro žymas ir duomenis apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus nurodytas Taikos sutarties nuostatas, būtent valstybės įmonė Registrų centras, o ne NŽT, panaikins Nekilnojamojo turto registre įrašą apie Žemės sklype taikomą SAZ. NŽT nurodo, kad dėl nurodytų pirmosios instancijos teismas nepasisakė;

5.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 tarpusavio sąsaja, nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. NŽT paaiškina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024 pagal Bendrovės skundą atsakovui NŽT. Nurodytoje administracinėje byloje Bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą. NŽT pažymi, kad, remdamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, ji galėjo priimti sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastrinius duomenis Prašymo pagrindu tik iki Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo (t. y. 2023 m. sausio 1 d.). Administracinėje byloje
Nr. eI3-6344-644/2024 skundžiamas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas buvo priimtas vėliau nei įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija. Be to, NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas buvo priimtas vėliau nei buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas. NŽT manymu, šiuo atveju 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir teisminio ginčo dalyku, nes savo turiniu yra informacinio pobūdžio ir Bendrovei nesukelia jokių teisinių pasekmių Todėl teismo sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI3-6344-644/2024 negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti NŽT atskirąjį skundą. Bendrovė nurodo, kad NŽT atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Bendrovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.       NŽT nepateikė jokių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių jos poziciją dėl Taikos sutarties sukeliamų teisinių pasekmių Bendrovės teisėmis ir teisėtiems interesams;

2.       Bendrovė nesutinka su NŽT pateiktais argumentais dėl Bendrovės dalyvavimo Taikos sutarties sudarymo procese būtinumo. Bendrovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024 pripažino Bendrovės suinteresuotumą NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo galiojimu. Bendrovė pabrėžia, kad Prašymo pagrindu būtent ji inicijavo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. Išnagrinėjusi Prašymą, NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu nustatė konkrečias Bendrovės teisės ir pareigas –pakeitė Žemės sklypo kadastrinius duomenis. Todėl Bendrovė negali sutikti su Taikos sutarties nuostatomis, pripažįstančiomis NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą negaliojančiu. Bendrovė taip pat pažymi, kad atskirajame skunde NŽT nurodė prieštaringą poziciją dėl administracinių sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių, kuri prieštarauja administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 nurodytiems NŽT argumentams;

3.       Bendrovė nesutinka su NŽT argumentais dėl Taikos sutarties dalyko. Bendrovė nurodo, kad pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi susitaria išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą,
t. y. teritoriją, kuriai yra nustatytos specialioji žemės naudojimo sąlyga. Nagrinėjamos administracinės bylos metu pareiškėja nenurodė reikalavimų, susijusių su minėtos teritorijos įregistravimu, t. y. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Nekilnojamojo turto registro objekto įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo;

4.       NŽT neturi kompetencijos vertinti 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Bendrovė pabrėžia, kad 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą nagrinėti ir vertinti gali tik teismas;

5.       Pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi nepagrįstai nustatė sąlyginio pobūdžio NŽT įsipareigojimą kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registro objekto išregistravimo. Bendrovės vertinimu, teisės aktų nuostatos taip pat nenumato NŽT teisės teikti prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro objekto išregistravimo.

6.       Taikos sutarties sąlygos neatitinka viešojo intereso sampratos ir principų. Bendrovės teigimu, pirmosios instancijos teismui patvirtinus Taikos sutartį, Žemės sklypo, esančio SAZ teritorijoje, kadastro duomenys liks nepakeisti, nors Žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos SAZ ribose.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties atsisakyti tvirtinti taikos sutartį pagrįstumo ir teisėtumo.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti tarp pareiškėjos ir NŽT sudarytą Taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės teises bei teisėtus interesus. Taip pat pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. NŽT, nesutikdama su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimus dėl Taikos sutarties teisėtumo ir administracinės bylos sustabdymo.

Nagrinėdama NŽT atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundas paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme
(ABTĮ 151 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas turi būti vertinamas vadovaujantis ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatomis.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties netvirtinti Taikos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo

 

Spręsdama klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti taikos sutartį pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnio nuostatos įtvirtina proceso šalių teisę bet kurioje proceso stadijoje užbaigti administracinės bylos nagrinėjimą teismo patvirtinta taikos sutartimi. Tačiau, įtvirtindamas tokią proceso šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė būtinąsias sąlygas, kurių pagrindu ši teisė gali būti įgyvendinama. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinė byla gali būti užbaigta taikos sutartimi, jeigu: 1) taikos sutartis gali būti sudaryta atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, prašydama patvirtinti Taikos sutartį nagrinėjamoje administracinėje byloje. Bendrovė, nesutikdama su Taikos sutarties sąlygomis, pateikė teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė teismo posėdį 2024 m. vasario 5 d., taip pat įpareigojo pareiškėją ir NŽT iki 2024 m. sausio 8 d. pateikti nuomonę dėl Bendrovės pateikto prieštaravimo (nuomonės / prašymo) Taikos sutarties tvirtinimui. Pareiškėja ir NŽT 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 18 d. (teisme gautas 2024 m. sausio 19 d.) pateikė savo nuomones dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų klausimų. Įvertinęs proceso šalių pateiktas nuomones, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą.

Bendrovė, nesutikdama su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m.
vasario 5 d. nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą, 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perdavė taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje, vertindamas Taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tikrino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su bylos šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgdamas į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, taip pat tikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso.

Įvertinusi Taikos sutarties turinį, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja bei NŽT, sudarydamos Taikos sutartį, abipusiu susitarimu realizavo dispozityvumo principą bei šalių teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau, remdamasi įvardytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas gali patvirtinti tarp pareiškėjos ir NŽT sudarytą taikos sutartį, jeigu taikos sutartis atitinka ABTĮ 51 straipsnio nuostatose įtvirtintus reikalavimus,
t. y. jeigu pareiškėja ir NŽT Taikos sutartimi susitarė tik dėl teisminio proceso metu pareikštų reikalavimų sprendimo; laisva valia, aiškiai ir apibrėžtai nurodė tarpusavio teises ir pareigas, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui ir kurios nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taikos sutarties vykdymo sąlygų nesusiejo su faktų konstatuojamojo bei sąlyginio pobūdžio nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vykdydamas teisingumą administracinėje byloje, ex officio (pagal pareigas) užtikrina teisės aktuose numatytų teisės normų laikymąsi. Dėl to teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais.

Atsižvelgdama į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir proceso šalių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT nepagrįstai nusprendė dėl Bendrovės teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai ir NŽT sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, Taikos sutarties sudarymo procese Bendrovė nedalyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino Bendrovės materialinį suinteresuotumą dėl NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo. Būtent Prašymo pagrindu NŽT inicijavo Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrą – specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, spręsdamas klausimą dėl Taikos sutarties sąlygų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino Taikos sutarties sąlygas bei jų sukeliamas teisines pasekmes proceso šalims. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina NŽT argumentus dėl Taikos sutarties sukeliamų teisinių pasekmių Bendrovei. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pirmosios instancijos teismui patvirtinus tarp pareiškėjos ir NŽT sudarytą Taikos sutartį, teismo nutartis tvirtinti Taikos sutartį įgis res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
(ABTĮ 104 str. 3 d.). Patvirtinus Taikos sutartį, Bendrovė nebeturės galimybių ginti pažeistų teisių įprasta teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą su skundu dėl NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatoms. Išnagrinėjusi Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du įrašai, susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis: 1) 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) nuostatose buvo įregistruota žyma dėl SAZ nustatymo; 2) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini)
nuostatose Bendrovės iniciatyva buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro objektas – teritorija, kuriai taikoma SAZ. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja nereiškė reikalavimų, susijusių su Prašymo pagrindu įregistruotu Nekilnojamojo turto registro objektu – teritorija, kurioje yra nustatyta SAZ. Todėl, Taikos sutartimi susitardamos panaikinti Nekilnojamojo registro objektą – teritoriją, kurioje nustatyta SAZ, pareiškėja ir NŽT nepagrįstai nusprendė dėl administracinėje byloje nenagrinėjamų juridinių faktų ir iš jų kylančių teisių ir pareigų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti tarp pareiškėjos ir NŽT sudarytą Taikos sutartį.

 

Dėl nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo

 

NŽT atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Spręsdama klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnio nuostatos nustato imperatyvius administracinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal minėtą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-156-415/2023). Todėl, spręsdamas administracinės bylos sustabdymo klausimą,  teismas pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, NŽT ir Bendrovės pateiktus argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 yra sprendžiami ginčai dėl tos pačios administracinės procedūros metu priimtų administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 metu yra nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės bei vertinama tų pačių NŽT atliktų veiksmų atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Todėl, tik išsprendus ginčą administracinėje byloje
Nr. eI3-6344-644/2024 dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti sprendžiamas ginčas dėl NŽT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Taikos sutartį ir sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Arūnas Sutkevičius