Adm. byla Nr.I-1567-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-00733-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.
(S)
Sprendimas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010-05-28
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija
Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant
pareiškėjui R. B., atsakovo atstovams Vygaudui Čekanauskui
ir Sandrai Jomantaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kultūros paveldo
departamentui prie LR kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
pareiškėjas
R. B. skunde (b.l. 1-3) teismui prašo panaikinti Kultūros
paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos (toliau – Departamentas)
direktorės 2010-02-20 įsakymu Nr. P-48 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio
padalinio vedėjui R. B.“ skirtą tarnybinę nuobaudą -
pastabą.
Pagrįsdamas
savo reikalavimus paaiškino, jog minėtas Departamento direktorės įsakymas
priimtas, vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 ir 2 d. bei 3
d. 1 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių,
patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr.977, 11.1 p., Departamento
nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 13.10
p. ir atsižvelgus į komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2009-11-18
įsakymu Nr. P-260 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie
Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R.
B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ 2010-02-20 išvadą Nr.16-2,
pripažinus, kad pratęsdamas leidimo tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę,
statyti arba griauti statinį jos teritorijoje Nr.(duomenys neskelbtini) bei
leidimo tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį
jos teritorijoje Nr.(duomenys
neskelbtini) galiojimą, jis pažeidė Statybos techninio reglamento
STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau - Reglamentas) 26 p.
nuostatas.
Skundžiamas
įsakymas, yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės normoms, reglamentuojančioms
tarnybinių nusižengimų nagrinėjimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką bei
teisingumo ir teisėtumo principus.
LR
valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. yra įtvirtinti principai, kuriais
grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba. Vienas iš jų - įstatymų
viršenybės principas, dar kitaip vadinamas teisėtumo principu. Tai vienas
fundamentaliausių valstybės tarnybos, demokratinės valstybės principų.
Nepaisant šio principo svarbaus statuso, tarnybinio nusižengimo tyrėjai bei
įstaigos vadovas jo nepaisė.
LR
valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. imperatyviai nurodyti tarnybinių
nuobaudų skyrimo terminai. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip
per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant
laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje
arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą
kompetentingos institucijos patikrinimą - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo
baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Minėtame
straipsnyje yra numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jei praėjo 6
mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Trejų metų terminas tarnybinei
nuobaudai skirti numatytas tik tuo atveju, jei tarnybinis nusižengimas
nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją
(inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos
patikrinimą. Taigi, LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. yra aiškiai,
nedviprasmiškai įtvirtinti tarnybinei nuobaudai skirti terminai: 1 mėnuo, 2
mėnesiai, 6 mėnesiai ir 3 metai. Sprendžiant apie tai, kad nuo nusižengimo
padarymo dienos iki tarnybinės nuobaudos skyrimo praėjo 2 metai (Departamento
direktoriaus 2009-11-18 įsakymu Nr. P-260 sudaryta komisija (toliau -
Komisija) 2010-02-20 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr.16-2 3.5
punkte įvardijo tarnybinio nusižengimo padarymo laiką - 2008 m. pradžią),
individualus administracinis teisės aktas skirti tarnybinę nuobaudą yra
neteisėtas, prieštaraujantis ne tik LR valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintoms
teisės normoms, reglamentuojančioms tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus, bet
ir teisėtumo principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija
administracinėje byloje Nr. A-657/2004 konstatavo, jog neįrodžius, kad
tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių
vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos
institucijos patikrinimą, tai yra pakankamas pagrindas 6 mėnesių terminą
skaičiuoti nuo nusižengimo padarymo dienos, o padarius išvadą, kad šis terminas
praleistas - paskirtąją nuobaudą panaikinti. Duomenų, kad Departamente buvo
atliekamas auditas, piniginių ar kitokių vertybių revizija (inventorizacija)
arba tarnybinis ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimas, kurių
pagrindu buvo nustatytas mano tarnybinis nusižengimas, nėra.
Taip
pat Komisija savo 2010-01-20 išvados Nr.16-2 3.6 p. teigė, kad tarnybinio
nusižengimo paaiškėjimo data laikytina komisijos, sudarytos Departamento
direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. Į-510, išvadų pateikimo diena –
2009-12-12 (Reg. Nr. (duomenys
neskelbtini)),
tuo tarpu tarnybinė nuobauda Departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-48 skirta
tik 2010-02-20, t.y. praėjus LR valstybės tarnybos įstatyme nustatytam
tarnybinių nuobaudų skyrimo terminui, neįskaitant laiko, kai jis atostogavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-678/2004 nurodė, kad
įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas
tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam
skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą
asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo
procedūrą, tinkamo taikymo.
Teismo
posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus
motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas
Departamentas atsiliepime teismui (b.l. 35-37) nurodė, kad su skundo
reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad 2009-08-19 buvo gautas V. S. 2009-08-19 prašymas „Dėl Užupio g. 13, Vilniuje,
vykdomų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statybos (griovimo) darbų“ (toliau
- prašymas), kuriame prašoma pagal kompetenciją patikrinti, ar šiame
prašyme nurodyti statybos darbai vykdomi pagal išduotus statybos leidimus ir
nepažeidžia nekilnojamosios kultūros vertybės, ar statybos leidimai minėtiems
darbams atlikti išduoti nepažeidžiant teisė aktų reikalavimų.
Tarnybinio
nusižengimo tyrimo pradžios pagrindas yra oficialios informacijos apie galimai
padarytą tarnybinį nusižengimą gavimas, todėl tik paaiškėjus, kad galimai
padarytas tarnybinis nusižengimas, galimas tarnybinio nusižengimo tyrimo
inicijavimas. Tačiau prašyme nebuvo nurodyti nei konkretūs statybos leidimai
arba leidimai tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti
statinius jų teritorijose, kuriuos pagal statybos techninio reglamento STR
1.07.01:1999 „Leidimų statyti ar griauti statinius išdavimo tvarka“,
patvirtinto LR aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr.316, 4 p. iki 2002-07-01
išduodavo Departamento teritorinis padalinys kartu su apskrities viršininko
administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
tarnyba, nei įvardinti galimai juos išdavę Departamento valstybės tarnautojai.
Atsižvelgiant į tai, Departamento direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. Į-510
sudarytai laikinajai komisijai (toliau - Tarnybinio patikrinimo komisija)
buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą - Departamento Vilniaus teritorinio
padalinio vedėjo R. B. veiksmų patikrinimą dėl buto (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, projektinės dokumentacijos ir leidimų tvarkyti nekilnojamąją kultūros
vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje pratęsimo.
Departamento
direktoriui 2009-11-13 gavus Tarnybinio patikrinimo komisijos 2009-11-12
išvadas „Dėl Departamento Vilniaus teritorinio padalinio R. B. veiksmų“
(toliau - Tarnybinio patikrinimo komisijos išvados), tai yra oficialią
informaciją apie galimai padarytą tarnybinį valstybės tarnautojo nusižengimą,
Departamento direktoriaus 2009-11-18 įsakymu Nr. P-260 buvo sudaryta komisija
galimam Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R.
B. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau - Tarnybinio nusižengimo
tyrimo komisija).
Atsižvelgiant
į tai, kad galimai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant
tarnybinį patikrinimą, kuris buvo reikalingas tam, kad ištirti prašyme nurodytas
aplinkybes bei nustatyti galimai atsakingus asmenis, taip pat į tai, kad
Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2010-01-20 išvadoje Nr.16-2 „Dėl
Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B. galimo
tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau - Tarnybinio nusižengimo tyrimo
komisijos išvada) nurodytą tarnybinio nusižengimo padarymo laiką - 2008
metų pradžią, LR valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas
trejų metų terminas praleistas nebuvo.
Departamento
nuomone, atmestinas pareiškėjo skundo teiginys, jog, kaip nurodyta Tarnybinio
nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data
laikytina Tarnybinio patikrinimo komisijos išvadų pateikimo diena - 2009-11-12,
tuo tarpu tarnybinė nuobauda Departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-48
paskirta tik 2010-02-20, tai yra praėjus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytam
tarnybinių nuobaudų skyrimo terminui, neįskaitant laiko, kurį pareiškėjas
atostogavo.
Pagal
LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. tarnybinė nuobauda turi būti
paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nuo tarnybinio
nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas
nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus
baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos
patikrinimą - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo
arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos
institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio nusižengimo
paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo
išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui
(2003-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr.A3-720/2003, 2003-09-15
nutartis administracinėje byloje Nr.A8-793/2003, 2006-02-20 nutartis
administracinėje byloje Nr.A2-803/2006, 2008-10-17 nutartis administracinėje
byloje Nr.A756-1761/2008).
Tarnybinio
nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo
paaiškėjimo data yra Tarnybinio patikrinimo komisijos išvadų pateikimo diena,
tai yra 2009-11-12. Tai yra diena, kai Tarnybinio patikrinimo komisija pateikė
oficialią informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tuo tarpu
tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, vadovaujantis aukščiau nurodyta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, yra Tarnybinio
nusižengimo tyrimo komisijos išvados pateikimo Departamento direktoriui diena,
tai yra 2010-01-20.
Tarnybinio
patikrinimo komisijos išvadose pažymėta, kad nuo 2009-12-10 iki 2009-12-11 R. B. buvo suteiktos nemokamos atostogos, nuo 2009-12-17 iki
2010-01-15 įskaitytinai R. B. buvo suteiktos tėvystės atostogos.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog Tarnybinio patikrinimo komisija atliko
tarnybinį patikrinimą, LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nurodytas
dviejų mėnesių terminas nuo tarnybinio patikrinimo užbaigimo dienos (2009-11-13
Tarnybinio patikrinimo komisijos išvadų pateikimo Departamento direktoriui)
tarnybinei nuobaudai paskirti praleistas nebuvo. Taip pat nebuvo praleistas
vieno mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos
(2010-01-20 Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados pateikimo
Departamento direktoriui), neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas -
Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas - atostogavo, kaip tai
numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.
Teismo
posėdžio metu atsakovo atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas
tenkinamas.
Nustatyta,
kad pilietis V.S. 2009-08-19 pateikė Departamentui ir Vilniaus apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros departamentui prašymą patikrinti ar Užupio g. 13-3 bute atliekami
statybos darbai vykdomi pagal išduotus statybos leidimus ir nepažeidžiant
nekilnojamosios kultūros vertybės objekto, o taip pat patikrinti ar leidimai
šiems statybos darbams atlikti išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų
(b.l. 90).
Departamento
Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė, išnagrinėjusi šį prašymą,
2009-10-07 Tarnybiniame pranešime nurodė, kad Departamento Vilniaus Teritorinio
padalinio vedėjas R. B., pratęsdamas butui, esančiam (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, Leidimą tvarkyti nekilnojamąją vertybę, statyti arba griauti statinį
jos teritorijoje avarinio stovio likvidavimui Nr.(duomenys neskelbtini) ir
Leidimą tvarkyti nekilnojamąją vertybę, statyti arba griauti statinį jos
teritorijoje Nr.(duomenys
neskelbtini) (toliau – statybos leidimai) vadovaudamasis
žodiniu statytojo prašymu ir neatsižvelgdamas į tai, kad pasikeitė kultūros
paveldo objekto statusas, galimai viršijo savo įgaliojimus, todėl prašoma jo
veiksmams įvertinti sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją (b.l. 17-18).
Departamento
direktorės 2009-10-12 įsakymu Nr. Į-510 buvo sudaryta Laikinoji komisija
atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R.
B. veiksmų patikrinimą (b.l. 19).
Laikinosios
komisijos 2009-11-12 išvadoje konstatuota, kad pratęsdamas statybos leidimų Nr.(duomenys neskelbtini)
ir Nr.(duomenys
neskelbtini) galiojimą, Departamento Vilniaus teritorinio
padalinio vedėjas R. B. pažeidė Statybos techninio
reglamento STR „Statybos leidimas“ 26 p. nuostatas, todėl siūloma R. B. inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo
procedūrą (b.l. 12-16).
Departamento
direktorės 2009-11-18 įsakymu Nr. P-260, atsižvelgus į Laikinosios komisijos
2009-11-12 išvadas, sudaryta komisija R. B. galimam
tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) (b.l.20).
Komisijos
pateiktoje 2010-01-20 išvadoje Nr.16-2 siūloma pripažinti R. B.
padarius tarnybinį nusižengimą bei paskirti jam už tai tarnybinę nuobaudą –
papeikimą (b.l. 5-11).
Departamento
direktorės 2010-02-20 įsakymo Nr. P-48 2p., vadovaujantis LR valstybės tarnybos
įstatymo 29 str. 1 ir 2 d. bei 3 d. 1 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės
tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu
Nr.977, 11.1 p., Departamento nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro
2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 13.10 p. ir atsižvelgus į komisijos, sudarytos
Departamento direktoriaus 2009-11-18 įsakymu Nr. P-260 „Dėl komisijos sudarymo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio
padalinio vedėjo R. B. galimam tarnybiniam nusižengimui
tirti“ 2010-01-20 išvadą Nr.16-2, R. B. paskirta tarnybinė
nuobauda – pastaba (b.l. 67).
Byloje
spręstinas ginčas dėl Departamento direktorės 2010-02-20 įsakymo pagrįstumo ir
teisėtumo.
LR
viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus
administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis.
Taigi,
sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo
Departamento direktorės 2010-02-20 įsakymo, kuris yra individualaus pobūdžio
administracinis teisės aktas, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1
d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
LR
valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1d. nurodoma, kad negalima skirti
tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos,
išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą,
piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą
kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi
būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Aiškinant
LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1d. įtvirtintą nuostatą „tarnybinį ar
kitą kompetentingos institucijos patikrinimą“, darytina išvada, kad čia
numatytas tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas ne subjekto, galinčio
inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o valstybės tarnautojo padarytas
tarnybinis nusižengimas turi būti konstatuojamas kitos kompetentingos
institucijos atlikto audito, revizijos, tarnybinio ar kitokio patikrinimo metu.
Tokia
išvadą suponuoja ir LR Vyriausybės nutarimu Nr.977 patvirtintų Tarnybinių
nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 3
p., nustatantis, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas įtarus valstybės
tarnautoją padarius tarnybinį nusižengimą, t.y. esant duomenų, jog galimai
padarytas tarnybinis nusižengimas. Tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių
nuostatomis inicijuoto ir atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu gali
būti ištirtos ir nustatytos visos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos
aplinkybės.
Priešingai
aiškinant LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1d. nuostatas dėl bet kokio
galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tarnybinė nuobauda galėtų būti skirta
per trejus metus nuo pažeidimo padarymo prieš tai inicijavus tarnybinį
patikrinimą dėl pažeidimo aplinkybių tyrimo, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju.
Tokia situacija suponuotų nelogišką bei prieštaringą išvadą, kad, esant duomenų
apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, LR valstybės tarnybos
įstatymo 30 str. 1d. numatytų 6 mėnesių ar 3 metų terminų taikymas priklausytų
nuo to ar dėl veiksmų (neveikimo), sudarančių tarnybinio nusižengimo
objektyviąją pusę, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ar iškart, kaip
numatyta Taisyklių 3p., buvo atliktas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo
tyrimas.
Atsižvelgus
į tai, darytina išvada, kad Departamento direktorės 2009-10-12 įsakymu Nr. Į-510
sudarytos Laikinosios komisijos atliktas tyrimas negali būti laikomas
tarnybiniu patikrinimu LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. prasme, nes
yra inicijuotas Departamento direktorės ir dėl R. B. veiksmų,
kurie galėjo būti įvertinti atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Byloje
nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog R. B. statybos leidimų
Nr.(duomenys
neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) galiojimą pratęsė 2008
metų pradžioje. Toks R. B. inkriminuojamo tarnybinio
nusižengimo padarymo laikas fiksuotas ir Komisijos 2010-02-20 tarnybinio
patikrinimo išvados 3.5. punkte (b.l. 10).
Įvertinus
minėtus faktus sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, į kurias
atsižvelgus galėtų būti taikomas prailgintas trejų metų tarnybinės nuobaudos
skyrimo terminas, nenustatyta, o R. B. tarnybinė nuobauda
paskirta praleidus LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1d. nustatytą 6
mėnesių nuobaudos skyrimo terminą.
Esant
tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad skundžiamas
Departamento direktorės 2010-02-20 įsakymas, kuriuo R. B. paskirta
tarnybinė nuobauda, grindžiamas netinkamu ginčo santykius reglamentuojančių LR
valstybės tarnybos įstatymo nuostatų aiškinimu bei taikymu, nelaikytinas
pagrįstu LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1d. prasme, todėl yra
neteisėtas ir naikintinas.
Remiantis
išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88
str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo
R. B. skundą tenkinti.
Panaikinti
2010-02-20 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos
direktorės įsakymą Nr. P-48 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui R. B.“.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu
skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėja
Mefodija
Povilaitienė