Civilinė byla Nr. 2-6659-996/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01863-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ vadovui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ ieškinius atsakovams A. R., A. H. J. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Super prekyba“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 2–5) A. R., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. DGKS-6504 darbo byloje Nr. APS-131-18107 dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti A. R. iš įmonės 500 Eur neturtinę žalą, ir prašydama A. R. prašymą dėl 500 Eur neturtinės žalos išieškojimo atmesti bei priteisti jai iš A. R. bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-6659-996/2020).
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 135–138) A. H. J., nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. DGKS-6502 darbo byloje Nr. APS-131-18112 dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti A. H. J. iš įmonės 500 Eur neturtinę žalą, ir prašydama A. H. J. prašymą dėl 500 Eur neturtinės žalos išieškojimo atmesti bei priteisti jai iš A. H. J. bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-23515-1125/2020).
Teismo pirmininko pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-6659-996/2020 ir Nr. 2-23515-1125/2020 buvo sujungtos, suteikiant bylai vieną numerį Nr. 2-6659-996/2020. Po bylų sujungimo abu ieškovės ieškiniai nagrinėjamu kartu, atsakovais byloje laikomi A. R. ir A. H. J. (toliau kartu – atsakovai, darbuotojai).
Ieškovė paaiškino, kad atsakovams 2019 m. birželio 10 d. nusiuntė su jais suderintas darbo sutartis, pagal kurias jie turėjo pradėti dirbti įmonėje nuo 2019 m. liepos 20 d., atsakovai garantavo, kad yra profesionalūs plataus profilio, įskaitant ir įmonės gaminamų baldų apmušalų, (duomenys neskelbtini), pateikė atitinkamus Madagaskaro Respublikos (duomenys neskelbtini) išduotus sertifikatus, tačiau atsakovai sutartą dieną į darbą neatvyko, darbo sutartys neįsigaliojo, atsakovai atvyko 2019 m. rugpjūčio 25 d., paprašė įmonės vadovo, kuris jiems aprodė visas patalpas ir teritoriją, paskolinti pinigų, minėdami, kad po kelionės jų neturi ir grąžins su pirmu darbo užmokesčiu, įmonės vadovas paskolino jiems po 100 Eur ir sumokėjo už maisto ir higienos produktus, kurie kainavo virš 30 Eur kiekvienam. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 10 val. ryte atsakovai buvo pakviesti į įmonės gamybines patalpas susipažinti su saugos reikalavimais darbo vietoje ir patikrinti kvalifikaciją, kad galėtų atlikti darbą, tačiau atsakovai negalėjo parodyti ne tik tinkamų darbo įgūdžių, bet ir žinių, paaiškino, kad su bet kokia (duomenys neskelbtini), todėl įmonės vadovas informavo atsakovus, kad jiems teks mokytis ir jis pats organizuos jiems mokymus, atsakovai sutiko pasirašydami darbo sutartis ir jų priedus, tačiau pirmą darbo dieną į darbo vietą jie neatvyko, buvo užsidarę kambaryje, kadangi jie dirbti nepradėjo, darbo sutartys neįsigaliojo. Paaiškino, kad įmonės vadovas 2019 m. rugsėjo 10 d. sulaukė skambučio iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektorės dėl atsakovų skundų, kuriuose atsakovai teigė remontavę vonios kambarį įmonės vadovo namuose (nežinodami kur įmonės vadovas gyvena), atsakovai taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri nusprendė išieškoti atsakovų naudai kiekvienam po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo įmonė nesutinka, nes, įmonės teigimu, atsakovai nepradėjo dirbti įmonėje, darbo sutartys neįsigaliojo, jie įmonę apgavo, dėl ko liko neįvykdytų sutarčių, kiti darbai vėlavo ir buvo patirta žala, tuo pačiu suprato atsakovų norą bet kokia kaina išvykti iš savo šalies ir atvykti į Europą, todėl atsižvelgdami į savo ir atsakovų poreikius ėmėsi organizuoti atsakovams mokymus. Teigė, kad darbo sutartis ir priedus prie jų atsakovai pasirašė laisva valia, neverčiami, suprasdami ir atsakydami už savo veiksmus, kitu atveju, jeigu persigalvojo ir norėjo kitokių sutarties sąlygų, galėjo derėtis, nes iš jų tuo metu pinigų niekas neprašė. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimuose rašoma, jog atsakovai patyrė neturtinę žalą, nes esą tokie įmonės veiksmai turėjo jiems sukelti neigiamų emocijų, išgyvenimų, pagrįstą neteisybės jausmą, tačiau atsakovai niekur nemini apie jokias savo stiprias neigiamas emocijas ar išgyvenimus, įskaitant ir Darbo ginčų komisijai teiktuose skunduose, jiems nebuvo reikalinga psichologinė ar medicininė pagalba, priešingai, atsakovai visą laiką įmonėje jautėsi padėties šeimininkais, minėdami, kad jie įmonei labiau reikalingi, nei įmonė jiems, todėl, įmonės įsitikinimu, situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi, pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija už padarytą skriaudą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad jam bendraujant su atsakovais dar prieš sudarant su jais darbo sutartis, jis atsakovams siuntė gaminių, cecho, instrumentų nuotraukas, jie jam atsiuntė Madagaskare išduotų jų kvalifikacijos sertifikatų kopijas, aiškino, kad yra plataus profilio darbininkai, mokės net sutaisyti siuvimo mašinas, su jais sutartis sudarė nuotoliniu būdu, tačiau kai jie sutartu laiku neatvyko, kilo abejonės dėl jų kvalifikacijos, tuomet jis jiems žodžiu nurodė, kad atvykę jie bus patikrinti ir jei jiems bus reikalingi mokymai, įmonė už mokymus sumokės, tačiau jie nustatytą laiką turės išdirbti įmonėje, jiems atvykus ir paaiškėjus, kad jie dirbti nemoka, skubiai buvo ieškoma jiems mokymų, įmonė derino mokymų sąlygas su mokyklomis Kaune ir Alytuje, tų mokyklų nurodytą kainą įrašė į susitarimą, dėl atsakovų išvykimo įmonė patyrė nuostolių.
A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisingas (t. I, b. l. 73, 96).
A. H. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tik patvirtino, kad procesinius dokumentus iš teismo gavo (t. II, b. l. 48).
Ieškiniai tenkinami visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. tarp ieškovės ir A. R. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. liepos 20 d., taip pat į bylą pateikta antroji darbo sutartis (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. bei priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 Eur mokymo išlaidų atlyginimo, jei darbo sutartis bus nutraukta neišdirbus 3 metų (t. I, b. l. 38–40, 45–49), 2019 m. birželio 10 d. tarp ieškovės ir A. H. J. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. liepos 20 d., taip pat į bylą pateikta antroji darbo sutartis (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. bei priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 Eur mokymo išlaidų atlyginimo, jei darbo sutartis bus nutraukta neišdirbus 3 metų (t. II, b. l. 11–13, 16–22), A. R. 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos išieškojimo iš įmonės (t. I, b. l. 32–35), A. H. J. 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos išieškojimo iš įmonės (t. II, b. l. 4–7), Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-6504 darbo byloje Nr. APS-131-18107, kuriame buvo nurodyta išieškoti A. R. iš įmonės 500 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje A. R. prašymas buvo atmestas (t. I, b. l. 8–13), Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-6502 darbo byloje Nr. APS-131-18112, kuriame buvo nurodyta išieškoti A. H. J. iš įmonės 500 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje A. H. J. prašymas buvo atmestas (t. I, b. l. 174–179), įmonė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimų dalimis, kuriose buvo nurodyta išieškoti iš jos atsakovams po 500 Eur neturtinę žalą, kreipėsi su ieškiniais į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 24 straipsnio 2 dalį, darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pagal DK 24 straipsnio 5 dalį, kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Pagal DK 24 straipsnio 6 dalį, jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.
Atsakovai Darbo ginčų komisijai teiktuose prašymuose pripažino, kad prieš atvykdami į Lietuvos Respubliką elektroniniu paštu iš įmonės gavo darbo sutartis, taigi, iš jų turinio sprendžiama, jog atsakovai vyko iš Madagaskaro į Lietuvos Respubliką žinodami, kad darbinasi baldų apmušalų (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau atvykę pripažino, kad moka (duomenys neskelbtini) tik paprasta adata rankomis, bet ne (duomenys neskelbtini) mašinomis, kaip kad nurodė ieškovė ir tokius ieškovės teiginius patvirtino įmonės darbuotoja R. B. savo liudijime (t. II, b. l. 57–58), todėl akivaizdu, jog atsakovai suprato, kad būdami neapmokyti, tokio darbo iš tikrųjų dirbti negalės, dar prieš išvykdami turėjo suprasti, kad baldų apmušalai rankomis (duomenys neskelbtini).
Tuo tarpu įmonė taip pat tinkamai neįsitikino atsakovų gebėjimu vykdyti darbo pareigas, prieš atsakovams atvykstant tinkamai neišaiškino jiems galimų mokymo išlaidų atlyginimo – nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė tai išaiškinęs atsakovams žodžiu, tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, nurodė, kad paaiškino atsakovams, jog įmonei sumokėjus jų mokymų išlaidas, jie turės atidirbti įmonėje kurį laiką, taigi, matyti, net jei ir buvo atsakovams įmonės teikiamas aiškinimas dėl mokymų žodžiu, jis nebuvo konkretus (nenurodyta konkreti mokymų kaina, būtinas išdirbimo įmonėje laikas), o mokymų būtinybę už 4 000 Eur įmonė nurodė tik atsakovams jau atvykus, su kuo atsakovai nesutikę turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos atgal į Madagaskarą. Pabrėžtina, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, derindama darbo sutarčių sąlygas su būsimais darbuotojais, ypač kai jie atvyksta iš užsienio, turi itin aiškiai, sąžiningai atskleisti visas darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo sąlygas, ko ieškovė šiuo atveju neatliko – tinkamai laiku neišaiškino jiems galimų mokymo išlaidų atlyginimo.
Pagal įvertintą bylos medžiagą, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo pakanka atsakovų pažeistoms teisėms apginti, su kuo sutiko ir ieškovė ieškiniuose, atsakovų argumentai Darbo ginčų komisijai pateiktuose prašymuose apie jų patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, sąlygoti dalinai ir jų pačių nepakankamu rūpestingumu. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už atsakovų patirtą skriaudą, todėl darbuotojų reikalavimai, teikti Darbo ginčų komisijai, priteisti jiems iš įmonės po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetami.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškiniai yra pagrįsti, todėl tenkinami visiškai – teismas pripažįsta, kad ieškovė pažeidė atsakovų teises – tinkamai laiku neišaiškino jiems galimų mokymo išlaidų atlyginimo, teismas konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka atsakovų pažeistoms teisėms apginti, todėl atsakovų prašymai dėl 500 Eur neturtinės žalos jiems iš įmonės išieškojimo, teikti Darbo ginčų komisijai, atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimai įmonės apskųstose teismui dalyse, kuriose buvo nurodyta išieškoti darbuotojams iš įmonės po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netenka galios, kitose dalyse Darbo ginčų komisijos sprendimai yra įsiteisėję.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, kadangi teismas konstatuoja ieškovės padarytą teisės pažeidimą, tik pripažįsta tai pakankamu atsakovų pažeistoms teisėms apginti, nepriteisdamas neturtinės žalos, todėl pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Atsakovai prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Teismas šioje byloje patyrė 34,45 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 34 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ ieškinius patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Super prekyba“ pažeidė atsakovų A. R. ir A. H. J. teises – tinkamai laiku neišaiškino jiems galimų mokymo išlaidų atlyginimo; konstatuoti, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka atsakovų A. R. ir A. H. J. pažeistoms teisėms apginti.
Atmesti atsakovų A. R. ir A. H. J. prašymus dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. DGKS-6504 darbo byloje Nr. APS-131-18107 dalyje, kurioje buvo nurodyta išieškoti A. R. iš uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ 500 Eur neturtinę žalą, laikyti netekusiu galios.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. DGKS-6502 darbo byloje Nr. APS-131-18112 dalyje, kurioje buvo nurodyta išieškoti A. H. J. iš uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ 500 Eur neturtinę žalą, laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Super prekyba“ (į. k. 303373071) 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė