Pranešėja
D. Burbulienė Kopija
Teisėja A.
Petkevičienė Civilinė
byla Nr. 2A-217-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R
E N DI M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Danutės Burbulienės,
kolegijos
teisėjų: Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,
sekretoriaujant
Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant ieškovui J. K., jo
atstovui advokatui Mariui Endzinui,
atsakovės J. A. atstovui advokatui
Muradui Bakanui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių
rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje
byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį
atsakovei J. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas J. K. kreipėsi į Raseinių rajono
apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 321,20 Lt turtinę žalą, 12000 Lt
neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2000
m. turi sodybą (duomenys neskelbtini). Netoli jo
sodybos, maždaug už 250 m, yra įsikūrusi kaimo turizmo sodyba (duomenys
neskelbtini), priklausanti atsakovei J. A.. Ieškovo
teigimu, nuo 2005 m. atsakovei
pradėjus intensyviai vystyti veiklą, tarp šalių kyla konfliktai dėl
kaimo turizmo sodyboje (duomenys
neskelbtini) vykdomos veiklos. Nurodė, kad minėtoje sodyboje vasaros metu kiekvieną savaitgalį ir darbo dienomis
vyksta įvairūs renginiai, kuriuos organizuodama sodybos savininkė nuolat
pažeidžia Lietuvos higienos normą,
reglamentuojančią leistiną triukšmo lygį. Pažymėjo, kad dėl dideliu garsu leidžiamos muzikos jo sodyboje
neįmanoma ilsėtis. Ieškovas bandė gražiuoju tartis su sodybos savininke, bet
nesėkmingai. Siekdamas išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą, ieškovas nuo 2005 m. nuolat kreipėsi į
įvairias valstybės institucijas. Nurodė, kad 2007-10-05
įvyko pasitarimas su įvairių institucijų atstovais dėl kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkų ir jo konflikto priežasčių, kuriame buvo pasiūlyta A. vengti
triukšmingų renginių, bei suderinti renginių
ir ramaus poilsio datas. Tačiau, ieškovo teigimu, susitarti su kaimo turizmo
sodybos savininkais nepavyko, jie ir toliau organizuoja renginius nepasitarę su juo, ir vis tiek garsiai leidžia
muziką. Ieškovo iniciatyva 2008-07-15
ir 2008-08-04 buvo atlikti garso matavimai jo gyvenamajame name ir gyvenamojoje teritorijoje, kurių metu nustatyta, kad viršyti triukšmo ribiniai
dydžiai. Minėti tyrimai ieškovui kainavo 321,20 Lt, kuriuos jis prašė
priteisti iš atsakovės. Ieškovas pažymėjo,
kad jis su savo šeima gyvena Kaune, o
savaitgaliais ir atostogų metu atvažiuoja į sodybą pailsėti. Tačiau sodyboje dar labiau nuvargsta nuo triukšmo. Po
savaitgalių ieškovas būna nervingas, irzlus, jam pakyla kraujospūdis, dėl (duomenys neskelbtini) sodybos
savininkų kaltės jis nuolat patiria emocinius bei dvasinius nepatogumus
ir išgyvenimus, fizinį nuovargį dėl bemiegių naktų. Todėl ieškovas prašė
priteisti iš atsakovės 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Raseinių rajono
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė
iš ieškovo J. K. 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei J. A. ir 19,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė,
jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė
būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nes
jokiu įsiteisėjusiu teisės aktu nebuvo konstatuota, kad būtent ji sodyboje būtų kėlusi triukšmą. Pažymėjo, kad,
ieškovo teigimu, netoli jo sodybos triukšmavo UAB „Danspin“ darbuotojai. Todėl,
teismo vertinimu, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, jos kaltės, negali
būti priteista turtinė žala. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė ir jokių jam padarytos neturtinės
žalos įrodymų. Konstatavęs, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tiek
turtinės, tiek neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį, teismas atmetė ieškinį.
Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei
bei valstybei.
Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009
m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį apeliacinio
skundo apimtyje patenkinti: priteisti iš atsakovės 321,20 Lt turtinės žalos ir
1 Lt neturtinės žalos. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo
patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Ieškovas neturėjo galimybės
pirmos instancijos teismui pateikti įrodymų dėl su neteisėtais atsakovės
veiksmais susijusių sveikatos sutrikimų, kadangi ieškinio padavimo ir jo nagrinėjimo
teisme laikotarpiu keitėsi ieškovo sveikatos priežiūros įstaiga, ieškovo asmens
sveikatos istorija buvo perdavinėjama iš vienos sveikatos priežiūros įstaigos į
kitą nepateikiant jos ieškovui, ir ši aplinkybė nuo ieškovo nepriklausė. Pateiktame
sveikatos istorijos išraše matyti, kad ieškovas patirdavo ne tik emocinius ir
dvasinius, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus būtent tuo metu, kada aukščiau
nurodytomis datomis atsakovės sodyboje buvo organizuojami renginiai,
skleidžiamas triukšmas ir dėl to tekdavo kreiptis į policiją ir kitas
valstybines institucijas. Ieškovo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą
priteisti iš atsakovės 1 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
2. Teismas nevertino, kad atsakovės
pažeidimo esmė buvo būtent bendro pobūdžio pareigos – elgtis tinkamai ir
rūpestingai – pažeidimas ir nevykdymas. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia
teigti, kad atsakovės sodyboje pastoviai būdavo triukšmaujama, tokiu būdu
trikdant viešąją rimtį ir pažeidžiant kitus teisės aktus. Atsakovė pati
neginčija, kad jos sodybos svečiai patys atsiveždavo įvairią garso aparatūrą ir
„kartais muzika grodavo per garsiai“, tačiau savo argumentus grindžia tuo, kad
nėra nei vieno teisės akto, kuriuo būtu konstatuota, kad būtent ji sodyboje
keldavo triukšmą. Ieškovo manymu, netiesioginė civilinė atsakomybė kyla
atsakovei, nekontroliavusiai savo sodyboje viešinčių svečių, dėl ko kentėdavo
aplinkinių sodybų gyventojai, o ypač – vos už 250 metrų gyvenantis ieškovas.
Atsakovės užimta gynybinė pozicija, jog sutartyse su sodybos nuomininkais
pastarieji būdavo įpareigojami laikytis higienos normų ir neviršyti leistino
garso, nepašalina jos, kaip sodybos savininkės, vykdančios komercinę veiklą ir
gaunančios iš to pajamas, atsakomybės.
Atsakovė buvo ne kartą įspėta dėl jos sodyboje keliamo triukšmo, tačiau,
kaip sodybos šeimininkė ir verslininkė, nesiėmė jokių priemonių, kad tokie
pažeidimai ateityje nepasikartotų. Atsakovės nerūpestingumą ir priešišką
požiūrį į susidariusią problemą įrodo tai, kad net ir įpareigota derinti renginių
ir poilsio datas su ieškovu, to nedarė ir ignoruodavo visus ieškovo prašymus. Atsižvelgiant
į tai, teismas turėtų vertinti įrodymų visumą, o ne vien tik faktą, kad
vienintelė administracinė nuobauda atsakovei buvo panaikinta dėl to, kad
triukšmą kėlė ne ji pati, o jos sodybos svečiai. Kadangi atsakovė yra kaimo
turizmo sodybos (duomenys neskelbtini)
savininkė, todėl ji privalo atlyginti dėl savo nuomininkų veiksmų – itin
garsiai skleidžiamų muziko garsų – atsiradusią žalą. CK numatyta regreso teise
vėliau ji gali pasinaudoti siekdama, kad ieškovui atlyginta žala jai būtų
priteista iš tiesioginių ATPK pažeidėjų – atsakovės sodybos svečių. Priešingu
atveju teisė neužtikrintų teisėtų ieškovo interesų apsaugos – ieškovas,
siekdamas savo sodyboje ramaus poilsio, negali būti įpareigotas savo iniciatyva
ieškoti svetimame – atsakovės – sklype kiekvienu atskiru atveju triukšmaujančių
atskirų asmenų (toks yra faktinis pirmosios instancijos teismo sprendimo
rezultatas). Be to, ieškovo manymu, atsakovė savo atliekamais veiksmais pažeidė
ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis protingai, sąžiningai ir apdairiai, bet
ir teisės aktus, o būtent – Lietuvos higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis
triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos
bendrieji reikalavimai“.
Atsiliepimu
į ieškovo J. K. apeliacinį skundą atsakovė J.
A. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Raseinių rajono apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovė prašo
priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Byloje nėra įrodymų dėl
atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio. Pažymėtina,
kad jokiu įsiteisėjusiu teisės aktu nėra konstatuota, jog būtent atsakovė
sodyboje kėlė triukšmą, kuris būtų viršijęs garso leistinas normas. Byloje
nesant įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negalimas ir nuostolių
(turtinės ar neturtinės žalos) atsiradimas. Garso lygio matavimus gali ir turi
atlikti policijos pareigūnai ir administracinę nuobaudą dėl Lietuvos higienos
normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir
darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ pažeidimo gali būti
skiriama policijos pareigūnų. ATPK nenumato ieškovui pačiam teisės ir galimybės
rinkti kokius nors įrodymus dėl galimo ATPK pažeidimo. Taigi, tik policija
galėjo rinkti įrodymus, t.y. kviesti kompetentingus specialistus, kad būtų
konstatuotas minėtos higienos normos pažeidimas. Todėl nors ieškovas savo
iniciatyva ir atliko akustinius triukšmo bandymus dėl to patirdamas išlaidas,
šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
2.
Atsakovė su sodybos nuomininkais sudarydavo sutartis, kuriomis būtent
pastarieji, o ne atsakovė, būdavo įpareigojami laikytis higienos normų ir neviršyti
leistino garso, todėl atsakovė nėra atsakinga už kaimo turizmo sodybos
nuomininkų veiksmus. Tai patvirtina Šiaulių apygardos administracinio teismo
2008-09-22 nutarimas, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog ATPK 183 straipsnio
struktūra suponuoja, kad būtina ne tik nustatyti garso lygio viršijimą bet ir
konkretų šį pažeidimą padariusį asmenį ar atsakingą pareigūną.
3.
Apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ir interpretuoja Triukšmo
valdymo įstatymo sąvokas. Pažymėtina, jog atsakovės valdoma kaimo turizmo
sodyba, pati kaip objektas, nekelia triukšmo, todėl nepažeidžia minėto įstatymo
nuostatų. Triukšmo šaltiniu galėtų būti pripažinta sodyboje naudojama garso
aparatūra, tačiau atsižvelgiant į minėto įstatymo sąvokas garsinės aparatūros valdytojais atitinkamai
būtų sodybos nuomininkai, o ne atsakovė J. A.. Nuomos
sutartis yra pagrindas sodybos nuomininkams teisėtai valdyti triukšmo šaltinį –
sodyboje naudojamą garso aparatūrą, nes nuomos sutartis apima visą sodybą su
joje esančiu turtu.
4.
Apelianto teiginys, kad neturėjo galimybės laiku pateikti įrodymo (asmens
sveikatos istorijos) pirmosios instancijos teismui yra nepagrįstas ir
nelogiškas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės
instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti
pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apelianto prie
apeliacinio skundo pridedami dokumentai, neva patvirtinantys jo sveikatos
būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, neturėtų būti priimti.
5.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,
asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais
atvejais. Ieškovas nenurodė jokio įstatyme numatyto atvejo, kaip pagrindo
neturtinei žalai priteisti. Jokia nusikalstama veika atsakovės veiksmuose
niekada nebuvo konstatuota ir ieškovas ieškinyje to taip pat nenurodė. Atsakovės
manymu, ieškovo pateiktas sveikatos išrašas, kuriame matyti jog ieškovas
patirdavo ne tik emocinius ir dvasinius, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus
būtent tuo metu, kai sodyboje buvo keliamas triukšmas, automatiškai nesuponuoja
išvados, jog minėti sveikatos sutrikimai yra nulemti būtent atsakovės neteisėtų
veiksmų, t.y. keliamo triukšmo. Be to, byloje nėra apskritai jokių įrodymų, kad
atsakovė būtų atlikusi apskritai kokius neteisėtus veiksmus. Byloje nėra ir
jokių priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos (dėl sveikatos sutrikimų) ir
neteisėtų atsakovės veiksmų įrodymų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo
tenkinti apelianto skunde išdėstytą reikalavimą ir dėl neturtinės žalos
priteisimo.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą
jame išdėstytais pagrindais, o atsakovės atstovas prašė pirmosios instancijos
teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Raseinių rajono apylinkės teismo
sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės
teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330
str.).
Byloje
nustatytos faktinės aplinkybės:
Ginčo
šalys yra gretimų sodybų (duomenys
neskelbtini) savininkai. Atsakovei J. A. priklausančioje
kaimo turizmo sodyboje (duomenys
neskelbtini) teikiamos kaimo turizmo paslaugos, organizuojami masiniai
renginiai, garsiai leidžiama muzika. Sklindantis triukšmas viršija Lietuvos
higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Šios faktines bylos aplinkybes grindžiamos pateiktais rašytiniais įrodymais (b.
l. 6 – 34, 46, 85 – 100, tomas 1), prijungtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir šalių
pripažintais faktais (CPK 177 str., 182 str.). Ieškovas J. K.,
gindamas savo teisę į ramią gyvenamąją aplinką, iškėlė bylą teisme. Ieškiniu,
kuris grindžiamas CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str., 6. 250 str. ir 6.263 str. nuostatomis,
ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises, priteisiant žalos atlyginimą už
neteisėtais atsakovės J. A. veiksmais 2005 – 2008 metais
jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai:
J. K. teisė į ramų naudojimąsi sodyba
ir joje esančiu būstu yra saugoma įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24
str., 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos 8
str. 1 d., CK 1.137 str., 4. 37 str., 4.93 str., 2004-10-26 Lietuvos
Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas Nr. IX-2499, Lietuvos Respublikos Visuomenės
sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas
Konstitucijos 24 str. garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį,
atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant Konvencijos 8 str. 1 d.
įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog
turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir
ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien
su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens
būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai
išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-33/2009).
Byloje
pateikti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad 2005 – 2008 metais atsakovės
sodyboje buvo organizuojami masiniai renginiai, kurių metu ne vieną kartą buvo
viršytas norminių aktų nustatytas triukšmo lygis, dėl ko ieškovas, gindamas
savo teises, kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas, prašydamas įpareigoti kaimo
turizmo sodybos (duomenys neskelbtini)
savininkę, atsakovę J. A., nepažeidinėti kitų sodybų
savininkų teisių į normalų poilsį (b. l. 6 – 34, 85 – 100, tomas 1). 2008-07-15
ir 2008-08-04 ieškovo lėšomis buvo atlikti garso matavimai, kurių metu buvo
nustatyta, kad buvo viršyti triukšmo ribiniai dydžiai (b. l. 22, 25, 27, tomas
1). Prijungtoje administracinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) yra
nustatyta, kad 2008-07-12 apie 23 val. (duomenys
neskelbtini) kaime kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) keliamas triukšmas viršijo 2007-07-02 LR
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas garso slėgio lygio normas
(prijungta administracinė byla Nr. II-565-355/2008). Todėl, kolegijos
vertinimu, visiškai teisus yra ieškovas, teigdamas, kad atsakovės sodyboje (duomenys neskelbtini) keliamas triukšmas pažeidžia
jo, sodybos savininko, teises į ramią gyvenamąją aplinką.
Atsakovė savo atsikirtimus ir pirmosios
instancijos teismas sprendimą grindė CK 6.246 str. 1 d. ir CK 250 str. 1 d. nuostatomis,
nurodydami, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė atliko
neteisėtus veiksmus ir nepateikė jokių jam padarytos neturtinės žalos įrodymų.
Su tokiu įstatymo aiškinimu
negalima sutikti, nes atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad,
vykdydama ūkinę komercinę veiklą – teikdama kaimo turizmo paslaugas, ji buvo
nepakankamai rūpestinga, visiškai nekontroliavo sodyboje viešinčių svečių,
kurie trikdė viešąją rimtį. Savo teise – vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, J. A. ilgą laiką naudojosi pažeisdama įstatymus ir varžydama ieškovo
konstitucinę teisę į ramų naudojimąsi būstu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
24 str., 28 str., CK 1.137 str. 2, 3 dalys). Byloje yra pateiktas 2007-10-05 Dubysos
regioninio parko direkcijoje vykusio pasitarimo dėl pil. J. ir E.
A. ir pil. J. K. konflikto priežasčių bei problemos
galimų sprendimo būdų protokolas. Šiame pasitarime, dalyvaujant ginčo šalims ir
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams,
buvo nutarta A. sodybos detaliajame plane numatyti garsą
sugeriančių želdinių įveisimo vietas ir pasiūlyta kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkei vengti
itin triukšmingų renginių organizavimo (b. l. 18 – 19, tomas 1). Atsakovė
nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki bylos iškėlimo buvo siekiama sumažinti
neigiamą plėtojamo turizmo verslo poveikį ieškovo J. K. gyvenamajai
aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad
atsakovė neįvykdė jau minėto 2007-10-05 pasitarimo nutarimų, ne tik neįveisė
jokių naujų garsą sugeriančių želdynų, bet ir išretino buvusius ginčo šalių
sodybas skiriančius želdynus (b. l. 29 – 32, tomas 2).
Nuosavybės teisė suprantama kaip
savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų
ir interesų, valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti (CK 4. 37 str.).
Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka visų kitų
asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių savininkui šias
teises įgyvendinti (CK 4.93 str.). Bylos
medžiaga leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkės,
atsakovės J. A., elgesys neatitinka šių reikalavimų, o
taip pat ir CK 1.137 str. 2 d. reikalavimų, įpareigojančių asmenis, įgyvendinant
savo teises, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros
moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo
principų. Todėl atsakovės gynybos taktiką, susijusią su atsakomybės už jai
priklausančioje sodyboje nustatytus triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus perkėlimu
tretiesiems asmenims (sodybos svečiams), teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK
1.137 str. 3 d., vertina kaip piktnaudžiavimą teise. Šioje teisės normoje
įtvirtinta nuostata, kad žalos padarymas
kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.
Apibendrindama teisėjų kolegija
daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai,
o tuo pačiu ir kaltė, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.426 str.,
6.248 str.).
Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių
vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų
pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška (CK 6.249
str., 6.250 str.).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškiniu prašoma priteisti iš
atsakovės 321,20 Lt išlaidas už 2008-07-15 ir 2008-08-04 atliktus garso
matavimus. Šias išlaidas pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y.
pinigų priėmimo kvitas ir bandymų protokolai 2008-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21 – 22, 27,
tomas 1). Atsakovės atsikirtimai šioje reikalavimo dalyje atmestini kaip
nepagrįsti ir ieškovo reikalavimas dėl 321,20 Lt turtinės žalos atlyginimo
tenkintinas, nes padaryta žala, kolegijos vertinimu, yra atsakovės neteisėtų
veiksmų, kuriais buvo pažeidžiamos J. K. šeimos teisės į
ramią namų aplinką, rezultatas. Be to šie įrodymai pateikti ne
administracinėje, kaip teigia atsakovė, o civilinėje byloje (CK 6.247 str.,
6.264 str., 6.281 str.).
Dėl
neturtinės žalos atlyginimo.
Reikalavimas atlyginti neturtinę
žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nepriklausomai
nuo to ar neteisėtų veiksmų pasekmėje atsirado turtinė žala. Ieškiniu buvo
prašoma priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už dvasinius ir
emocinius nepatogumus, išgyvenimus, fizinį nuovargį dėl nuolatinio triukšmo,
sklindančio iš kaimo turizmo sodybos (duomenys
neskelbtini). Apeliaciniu skundu šioje dalyje pareikštą reikalavimą
ieškovas sumažino iki minimumo, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 Lt
neturtinės žalos ir nurodė, kad triukšmas pakenkė jo sveikatai.
CK 6.250 str. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,
reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas ir panašiai, teismo įvertinti
pinigais. Įstatymu reglamentuota, kad neturtinė žala atlyginama visais
atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).
Neteisėtais atsakovės J. A. veiksmais ieškovui J. K. buvo
padaryta neturtinė žala, kadangi kalbama apie visiems žinomą neigiamą triukšmo
poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai. Įstatymai garantuoja žmogaus
apsaugą nuo triukšmo (LR Triukšmo valdymo įstatymas, Visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas,
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatymas ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju
ieškovas, pateikęs teismui įrodymus dėl leistinų triukšmo normų viršijimo jo
gyvenamoje aplinkoje, neturi įrodinėti visiems žinomų pasekmių, susijusių su triukšmo
sukeltais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais ir žala sveikatai (CPK 182 str.
1 p.). Be to, teismui pateiktoje asmens sveikatos istorijoje yra duomenys, kad
nuo 2005 metų J. K. skundėsi medikams maudimu širdies
plote, greitu nuovargiu, nerimu ir negalima paneigti, jog dėl nustatytų
neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė negatyvius vidinius išgyvenimus ir
jo liga paaštrėjo.
Todėl teismas, nustatęs visas
tris būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti šioje
reikalavimo dalyje (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis) laiko
pagrįstu ir tenkintinu ieškovo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 K. R.
v. Lietuvos Respublika pažymėjo, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą
kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant
tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų
nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju atlygintinos
neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas plačiau neanalizuojamas, nes
ieškovas apeliaciniu skundu sumažino pareikštą reikalavimą ir prašė priteisti
tik simbolinį žalos atlyginimą – 1 Lt. Tai ieškovo pasirinkimas, kuris neprieštarauja
įstatymui. Todėl likusioje neturtinės žalos priteisimo dalyje civilinė byla
nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.)
Kadangi teisėjų kolegija,
įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ir šalių pateiktus argumentus, daro
priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai
apskųstasis teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas –
ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų
kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, panaikindama skundžiamą pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir
priimdama naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisia iš atsakovo
ieškovui 6651,16 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 130 Lt žyminio
mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., b. l. 2, 124, tomas 1, b. l. 22
– 27, tomas 2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės
žalos žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, ieškovui grąžintina 304,64 Lt dydžio
žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.). Be to, priėmus naują
sprendimą, valstybei iš atsakovės priteistina 25,05 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu abiejų instancijų teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3
p., b. l. 1, 157, tomas 1).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326
straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Raseinių rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį
tenkinti iš dalies.
Priteisti
ieškovui J. K. (a. k. (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys
neskelbtini)) iš atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys
neskelbtini)) 321,20 Lt turtinės ir 1 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Bylą
likusioje neturtinės žalos priteisimo dalyje nutraukti.
Priteisti ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv.
J. (duomenys neskelbtini)) iš
atsakovės J. A. (a. k. (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys
neskelbtini)) 130 Lt (vieną šitą trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 6651,16
Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą 16 centų) advokato
teisinės pagalbos išlaidų.
Grąžinti ieškovui J. K. (a. k. (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys
neskelbtini)) 2009-08-04 mokėjimo
nurodymu Nr. 166 sumokėtą 304,64 Lt (trijų šimtų keturių litų 64 centų) dydžio žyminio
mokesčio permoką.
Sprendimą žyminio mokesčio permokos
grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv.
(duomenys neskelbtini)) 25,05 Lt (dvidešimt
penkis litus 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kolegijos
pirmininkė Danutė Burbulienė
Teisėjai Birutė Simonaitienė
Vytautas Kursevičius
Kopija tikra
Teisėja
Danutė Burbulienė