Civilinė byla Nr. e2-454-962/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11430-2018-0

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.2.5; 3.2.6.1; 2.6.16.1; 2.6.16.4.;

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ atstovui direktoriui A. N., jo atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nakeda“ dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo, įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti einamąjį remontą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ priešieškinį ieškovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

        ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija, tikslindama reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nakeda“ Lietuvos Respublikos naudai 28672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio; 4300,86 Eur 5 procentų dydžio metinių palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę UAB „Nakeda“ savo rizika ir lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti einamąjį remontą užtvankos (užtvankos pylimo, pylimo sutvirtinimo plokščių, gelžbetonio konstrukcijų, metalo konstrukcijų, g/b vamzdžio, drenažo), vadinamo (duomenys neskelbtini) kompleksu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hidrokompleksas), vykdant šiuos darbus: atlikti hidrotechnikos komplekso gelžbetonio šachtos sienų einamąjį remontą, įskaitant šachtos skylių užtaisymo darbus; uždengti hidrotechnikos komplekso uždorio pakėlimo mechanizmo ir šandorų angas ir atlikti liepto remonto darbus; atlikti remonto darbus hidrotechnikos komplekso įsiurbimo žemutiniame bjefe, įskaitant laiptų sutvarkymą ir ištrupėjimų betonavimo darbus. 

        Ieškovė patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 90-94, 143-144) bei atsiliepime į patikslintą priešieškinį (2 t., b. l. 181-187) nurodė ir atstovė V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi Nr. 2, pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K. ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Sutarties 7 punktas numato, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomą yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eurų. Pagal Sutarties 8 punktą nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Aukciono užstatas - 10000,00 Litų įskaitomas į pirmųjų mokėjimo metų nuomos kainą. Pagal Sutarties 3 punktą išnuomojamo hidrotechnikos komplekso pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: mažosios hidroelektrinės statyba ir eksploatacija. Pagal 4 punktą nuomininkas nuo Sutarties pasirašymo dienos perima visas hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas ir už jų vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Hidroelektrinė buvo pradėta eksploatuoti 2006 m. balandžio 3 d., šis faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Iki 2010 m. balandžio 4 d. turėjo būti sumokėtas nuomos mokestis už pirmuosius nuomos mokėjimo metus, įskaičius aukciono užstato sumą, ir mokamas kiekvienais metais už paskesnius kalendorinius metus iki atitinkamų einamųjų metų balandžio 4 d. Atsakovė vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir mokėti nuomos mokestį už hidrotechnikos komplekso nuomą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu priteisė ieškovės naudai nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 3 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir nemokėjo nuomos mokesčio. Priteista suma iš atsakovės išieškota priverstinai. Atsakovė įsipareigojimo mokėti 5792,40 Eur nuomos mokestį per metus ir toliau nevykdo, neatsižvelgdama į tai, kad jos veiksmus teismas jau buvo įvertinęs kaip netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Yra susidariusi 28672,38 Eur skola už nesumokėtą hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Kadangi konkretus netesybų dydis nebuvo nustatytas, skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Be to, atsakovė hidrotechnikos kompleksu naudojasi nuo 2001 metų, tačiau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir reguliariai neatlieka hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ar kitų priežiūros darbų, dėl ko hidrotechnikos komplekso būklė nuolatos blogėja. Atsakovės pareigą atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus patvirtina Taisyklės, pagal kurias atsakovė įsipareigojo eksploatuodama hidrotechnikos statinius užtikrinti tinkamą, patikimą, saugų ir efektyvų jų naudojimą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Atsakovė yra atsakinga už remonto darbų atlikimą, kadangi eksploatuodama statinius, privalo reguliariai stebėti objekto būklę (statinių nusėdimus, deformacijas, kitus reiškinius), o pastebėjus trūkumus, nedelsiant atlikti remonto darbus, visi defektai turi būti pašalinti. Atsakovė ne tik kad visą sutarties laikotarpį vengia mokėti nuomos mokestį, bet ir siekia išvengti papildomų išlaidų, tinkamai nevykdydama hidrotechnikos komplekso priežiūros, tai yra neatlieka būtinųjų einamojo remonto darbų, dėl ko hidrotechnikos komplekso būklė nuolatos tik blogėja. Ieškovė reguliariai atlieka hidrotechnikos komplekso apžiūrą, kurios metu yra įvertinama hidrotechnikos komplekso būklė. Tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiūrų aktų išvadose nurodoma atlikti einamojo remonto darbus, už kurių atlikimą yra atsakinga atsakovė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prievolių pagal sutartį vykdymo, primindama pareigą vykdyti hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ir priežiūros darbus ir reikalaudama atlikti atitinkamus darbus, tačiau remonto darbai nėra atlikti. Priešieškinio reikalavimus ieškovė prašė atmesti, kadangi ginčas yra kilęs iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kuris patikėjimo teise perduotas ieškovei, nuomos teisinių santykių, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina vadovautis ne tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, sutarties sąlygų modifikavimą ar sutarties nutraukimą, tačiau šios nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į viešosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto valdymą. Atsakovės pretenzijos, kad gauna dvigubai mažiau pajamų, negu tikėjosi sudarydama sutartį, nepagrįstos, kadangi atsakovė veikė savo rizika ir prieš išsinuomodama hidrotechnikos kompleksą, turėjo ir galėjo jį apžiūrėti ir įvertinti. Atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę atlikti kapitalinį hidrotechnikos komplekso remontą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Sudarant sutartį atsakovei buvo žinoma tuometinė hidrotechnikos komplekso būklė, tačiau nepaisant to, atsakovė vis tiek ją sudarė ir pagal sutarties 4 punktą perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas.

        Atsakovė UAB „Nakeda“ su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašo sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur; įpareigoti ieškovę atlikti (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

        Patikslintame priešieškinyje (2 t., b. l. 153-158) bei atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 174-180) atsakovė nurodė ir atsakovės atstovas direktorius A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2001-02-08 Sutarties pagrindu atsakovė 50 metų laikotarpiui išsinuomojo (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis – mažųjų hidroelektrinių statyba ir eksploatacija. Sutartis sudaryta viešo nuomos konkurso pagrindu. Vykstant viešam nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono būdu siūlomą išnuomoti Hidrokompleksą buvo pateikti Hidrokomplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuos 1999 m. aukcionui parengė AB „Hidroprojektas“. Buvo nurodyta diena, kada gali atvykti ir pavartyti pasiūlymus. Rizika galėjo būti apie 20 procentų. Pasiūlymuose be kita ko buvo nurodytas energijos išdirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais – 962150 kWh. Tačiau rodmenys iškelti dirbtinai. Energijos išdirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais yra pagrindinis rodiklis skaičiuojant hidroelektrinės ekonominį potencialą, t.y. kiek hidroelektrinė gali pagaminti elektros energijos. Kitokios informacijos apie Hidrokompleksą aukciono dalyviams nebuvo pateikta. Atsakovė kaip ir kito aukciono dalyviai siūlė Hidrokomplekso nuomos kainą, remdamasi išimtinai Hidrokomplekso projektiniuose pasiūlymuose deklaruotais energijos išdirbio vidutinio vandeningumo metais, duomenimis, kadangi pagal juos paskaičiavo potencialiai gautinas pajamas (per visą nuomos laikotarpį tikėtinai pagamintą elektros energiją ir už tai gautinas sumas) ir iš jų atėmęs paskaičiuotas sąnaudas (hidroelektrinės projektavimas, statyba ir eksploatavimas) įvertino, kokio dydžio nuomos mokestį gali mokėti, kad hidroelektrinė būtų pelninga. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė riziką, kurią galėjo protingai numatyti teikdama pasiūlymą aukcione. Sudarius sutartį paaiškėjo, jog Hidrokomplekso projektiniuose pasiūlymuose nurodytas energijos išdirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais neatitinka realybės, nesutarimai dėl išdirbio prasidėjo nuo pat pradžių po sutarties sudarymo. Parengus Hidrokomplekso techninį projektą paaiškėjo, kad skaičiuojamasis energijos išdirbis labai sausais metais – 252960 kWh, o skaičiuojamasis energijos išdirbis labai šlapiais metais – 704856 kWh. Abiejų dydžių vidurkis – 478908 kWh. Parengus Hidrokomplekso techninio projekto ekspertizės aktą paaiškėjo, kad elektros energijos išdirbis per metus gali būti nuo 0,25 mln. kWh iki 0,7 mln. kWh (atitinka techninį projektą). Be to, nurodė, kad Hidrokomplekso eksploatacijos pradžios (2007 m.) stebimas elektros energijos išdirbis per metus svyruoja nuo 316042 kWh iki 649095 kWh, o šio laikotarpio vidutinis elektros energijos išdirbis per metus – 451025 kWh. Akivaizdu, jog Hidrokomplekso realus vidutinis elektros energijos išdirbis per metus yra du kartus mažesnis už nurodytą Hidrokomplekso projektiniuose pasiūlymuose. Tai reiškia, kad Hidrokompleksas neturi tų savybių, kurias nuomotojas deklaravo aukciono metu ir kurių vadovaujantis LR CK 1.5 str., galėjo protingai tikėtis aukciono dalyviai. Vykstant viešam nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono būdu siūlomą išnuomoti Hidrokompleksą nebuvo pateiktas 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektas. Šis dokumentas atskleidžia, kad Hidrokompleksas prieš jį išnuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas. Taigi, nuomotojas žinojo apie Hidrokomplekso trūkumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams. Tai civilinės teisės principų prasme vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Atsakovė apie 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektą sužinojo po Sutarties sudarymo. Nuomotojas atsakovę patikino, kad yra skirtos biudžeto lėšos Širvintų rajono Melioracijos skyriui 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projekte numatytiems remonto darbams ir kad šie remonto darbai bus atlikti. Atsakovė vykdo Hidrokomplekso priežiūrą, tačiau šiai dienai vien priežiūros darbų neužtenka Hidrokompleksui keliamų reikalavimų užtikrinimui. Hidrokompleksui dar prieš sudarant Sutartį buvo reikalingas remontas, o šiai dienai Hidrokomplekso būklė yra dar blogesnė. Keli hidrotechnikos statinio elementai įvertinti daugiau nei 7 balais, o pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 81 punktą, daugiau nei 6,1 balo įvertinami defektai, kurie žymiai sumažina elemento stiprumą, patikimumą, o daugiau nei 8,1 balo įvertinami defektai, dėl kurių negalima tolesnė eksploatacija, galima viso statinio griūtis (labai bloga būklė). Akivaizdu, kad Hidrokompleksui reikalingas remontas. Atsakovė nesutiko pasirašyti 2018-05-11 specializuotos apžiūros aktą Nr. 01-SA, o 2018-09-25 kasmetinės apžiūros aktą Nr. 9 pasirašė su pastabomis, kadangi, atsakovės nuomone, juose nepagrįstai neįvertinti esminiai Hidrokomplekso defektai. 2018-09-25 kasmetinės apžiūros akte Nr. 9 atsakovės direktorius padarė pastabą, kad reikalingas skubus kapitalinis remontas. Be to, prie Hidrokomplekso patekti įmanoma tik iš vienos pusės, tačiau šis vienintelis kelias yra labai blogos būklės, o lietingu metu prie hidrokomplekso patekti transporto priemonėms ar specialiai technikai faktiškai neįmanoma. 

        Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Dargis palaikė priešieškinio reikalavimus, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad valstybės ar savivaldybės institucijos veikdamos kaip civilinių teisinių santykių dalyvės turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Už tai, prieš jas gali būti panaudoti visi LR CK numatyti pažeistų teisių gynybos būdai. LR CK 6.487 str. 1 d. normoje nustatyta nuomininkui teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip ir dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, iš esmės pablogėja sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė. Taigi, teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto trūkumas (naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas) lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Po Sutarties sudarymo Hidrokomplekso naudojimosi sąlygos pablogėjo, kadangi faktinis vidutinis elektros energijos išdirbis per metus yra du kartus mažesnis už nuomotojo nurodytą sudarant sutartį. Pablogėjimas laikytinas esminiu, nes elektros energijos išdirbis tiesiogiai proporcingas pagamintos elektros energijos kiekiui, nuo kurio priklauso atsakovės pajamos. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl galima teigti, kad jis negavo iš sutarties to, ko galėjo protingai tikėtis ją sudarydamas. Be to, atsakovė neatsako nei už Hidrokomplekso projektiniuose pasiūlymuose nurodytą energijos išdirbį vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais, nei viešam nuomos konkursui (aukcionui) pateiktos informacijos teisingumą. Dėl to nuomos mokestis mažintinas proporcingai deklaruoto ir faktinio elektros energijos išdirbio santykiui, t.y. 46,88 proc. Sutartyje nėra nustatyta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti Hidrokomplekso remonto darbus. Sutarties sudarymo metu dar nebuvo įsigaliojęs LR CK, todėl pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. atsižvelgtina į 1964 m. CK reglamentavimą. Analogiškai LR CK 6.492 str. ir 6.493 str. senojo 1964 m. CK 306 str. ir 307 str. numato nuomotojo pareigą atlikti kapitalinį remontą, o nuomininko pareigą atlikti einamąjį remontą. Šiuo atveju Hidrokompleksui reikalingas kapitalinis remontas, kurį atlikti privalo ieškovė. Ieškovė netinkamai vykdo nuomotojo pareigas, kadangi atsakovei perduotas nuomojamas daiktas yra su trūkumais, trukdančiais atsakovei naudoti daiktą pagal paskirtį, todėl atsakovė gindamasi nevykdo savo priešpriešinės prievolės – nemoka nuomos mokesčio. Pagal LR CK 6.485 str. 1 d. nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Hidrokompleksas prieš jį išnuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas kapitalinis remontas. Ieškovė jau 2000 m. buvo užsakiusi Hidrokomplekso ekspertizę ir numačiusi atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą, tačiau jo taip ir neatliko ir savo pareigas nepagrįstai siekia perkelti atsakovei. Dėl deklaruoto ir realaus energijos išdirbio disproporcijos atsakovė kiekvienais metais vidutiniškai negauna 37458,47 Eur pajamų (jas atsakovė būtų tikėtinai gavusi, jeigu nuomotojo pateikta informacija apie energijos išdirbį būtų teisinga). Tai yra ženklus pajamų netekimas, todėl jis laikytinas iškreipiančiu šalių interesų pusiausvyrą.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (3 t., b. l. 193-194), byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Patikslintas priešieškinis atmetamas. 

Nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-6). Šis hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi Nr. 2, pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir atsakovo, atstovaujamo direktoriaus A. N., buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo dienos (1 t., b. l. 7-8). Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomą yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eur. Byloje pateikti 1999 m. AB „Hidroprojektas“ projektiniai pasiūlymai (1 t., b. l. 48-64). 2001 metais atsakovės UAB „Nakeda“ užsakymu J. K. įmonė parengė (duomenys neskelbtini) techninį projektą (1 t., b. l. 119-164). 2002-07-30 atsakovės vadovui surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 19-02, kuriame nurodyta, kad vykdomi hidroelektrinės statybos darbai, tačiau UAB „Nakeda“ neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygiui pažeminti (2 t., b. l. 152). Byloje pateiktos 1997-08-29 (duomenys neskelbtini) tvenkinio priežiūros taisyklės (3 t., b. l. 54-64). Atsakovė, įrodinėdama buvusią hidrotechnikos komplekso būklę ir jos pokyčius, pateikė 2001-11-08 Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros aktą (3 t., b. l. 65-66).

2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jos naudai iš atsakovės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. nesumokėtą nuomos mokestį (14481,00 Eur) už hidrotechnikos komplekso nuomą, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumą (1303,29 Eur) (1 t., b. l. 9-18, 19-20). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir nemokėjo nuomos mokesčio pagal Sutartį. Priteistos skolos iš atsakovės buvo išieškotos priverstinai (1 t., b. l. 21-22). Civilinės bylos Nr. 2-2120-435/2014 nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė, ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos remonto darbų aprašą (2 t., b. l. 188) bei UAB „Skena“ (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos statybinės – finansinės ekspertizės pagal Kauno apylinkės teismo pateiktus klausimus ataskaitą Nr. 13-11/05 (2 t., b. l. 189-194), iš kurių matyti, kad atsakovė 2002-2011 m. atliko einamojo hidrotechnikos komplekso remonto darbus, vadovaudamasis 2000 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos remonto darbų projektu.

2018-02-14 Raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė ieškovei duomenis apie UAB „Nakeda“ į VMI sąskaitas sumokėtas ir išieškotas sumas (1 t., b. l. 21-22). 2018-04-04 Raštu atsakovė ieškovei pranešė, kad stabdo prievolę mokėti nuomos mokestį, kol ieškovė nepašalins rašte nurodytų trūkumų (1 t., b. l. 45-47). 2018-04-17 Raštu ieškovė informavo atsakovę, kad nesutinka su atsakovės prievolių, kylančių iš 2001-02-08 sutarties Nr. 2 „Dėl hidrotechnikos komplekso nuomos“, sustabdymu, nurodė nesutikimo motyvus (1 t., b. l. 42-44). Ieškovė pateikė nuomos mokesčio ir palūkanų skaičiavimo lentelę (2 t., b. l. 111).

2018 m. gegužės 11 d. buvo atlikta specializuota Hidrotechnikos komplekso apžiūra, 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. – kasmetinės hidrotechnikos komplekso apžiūros. Tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiūrų aktų išvadose nurodoma atlikti einamojo remonto darbus (1 t., b. l. 190-191, 192-193, 2 t., b. l. 95-97, 98-102).

Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prievolių pagal Sutartį vykdymo 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. (6.11)-13-1782 (1 t., b. l. 184-185), 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (6.20)-13-2356 (1 t., b. l. 187-189), 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (6.11)- 13-2873 (2 t., b. l. 108-110), primindama atsakovės pareigą vykdyti hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ir priežiūros darbus ir reikalaudama atlikti atitinkamus darbus ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 1 d., apie atliktus darbus informuojant ieškovę raštu ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 9 d. 

2018-07-23 raštu UAB „Nakeda“ kreipėsi į ieškovę Dėl prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo, kuriame be kita ko nurodė, kad 2000 m. Spalio mėnesį buvo parengtas (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos mazgo remonto projektas, kuris iki šiol neatliktas, nors buvo numatytos ir lėšos (1 t., b. l. 186). Atsakovė pateikė 2000 m. spalio mėn. firmos „Kumponas“ Hidrokomplekso remonto darbo projektą, kuris, atsakovės teigimu, vykstant viešam nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono būdu siūlomą išnuomoti Hidrokompleksą nebuvo pateiktas (2 t., b. l. 44-69). Atsakovė parengė ir pateikė teismui (duomenys neskelbtini) HE elektros energijos išdirbio ataskaitą (2 t., b. l. 70).

Ieškovė pateikė privažiavimo prie hidrotechnikos komplekso kelių atkarpų nuotraukas, darytas 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. (2 t., b. l. 4-22). Atsakovė teigė, jog privažiavimo prie hidrokomplekso kelio būklė drėgnuoju metų laikotarpiu yra ypatingai prasta – kelyje kaupiasi vandens balos, kelio danga pasidaro klampi, pateikė antstolės V. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 186/19/001 (3 t., b. l. 3-14), kur antstolė konstatavo, jog iškritus krituliams privažiavimas prie hidrokomplekso lengvuoju transportu tampa sudėtingas. Be to, atsakovė įrodinėdama, kad kelias iš vienos pusės teisiškai neegzistuoja ir kad toje vietoje vyksta teritorijų planavimo darbai, pateikė Ortonuotrauką iš Regia žemėlapių duomenų bazės (3 t., b. l. 53). 

2019-04-12 nutartimi byloje paskirta statybos ekspertizė (3 t., b. l. 75-77), gauta (duomenys neskelbtini) hidromazgo ant (duomenys neskelbtini) šachtinės perteklinio vandens pralaidos Betono natūrinių ir laboratorinių tyrimų ataskaita (3 t., b. l. 116-175). Atsakovė teigė, kad Hidrokompleksas realiai pajėgus generuoti dvigubai mažiau elektros energijos, nei nurodė nuomotojas prieš sudarant nuomos sutartį ir šiems teiginiams įrodyti pateikė (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės elektros energijos gamybos vertinimo ataskaitą (4 t., b. l. 28-39).

Dėl nuomos mokesčio sumažinimo

Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalies nuostatą, valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas teisėtai. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia ir tai, jog įstatymais turi būti saugomi visų savininkų nuosavybės teisės, tarp jų ir valstybės nuosavybės teisė. Šiame nutarime akcentuotas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas – pagal Konstituciją valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją, valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta valstybės ilgalaikio materialaus turto – statinių, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti principai, kuriais vadovaujantis valdomas naudojamas ir disponuojamas valstybės ir savivaldybės turtas; minimo straipsnio 2 punkte nustatytas efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimo ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3 punkte nustatytas racionalumo principas – kad valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4 punkte nustatytas viešosios teisės principas – kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir ar savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės turtas yra viešosios nuosavybės objektas, todėl tokiu reglamentavimu yra išreikšta įstatymo leidėjo valia valstybės turtu disponuoti tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose – visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis šio turto valdymo nuostatų. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Taigi sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Pažymėtina, kad valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas reglamentuoja ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti pagrindiniai tokio turto nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, teisiniai santykiai. Šios Taisyklės reglamentuoja, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią valstybės turto nuompinigių dydį. Taigi, esminis kriterijus, atrenkant valstybės turto nuomininką, yra didžiausia pasiūlyta kaina.

Atsakovė prašo sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur. Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta viešo aukciono būdu dėl valstybės turto nuomos, todėl atsakovės ir ieškovės tarpusavio santykiams taikytinos pirmiau viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinius santykius. Tokios pozicijos yra laikomasi ir ja vadovaujamasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis byloje Nr. 3K- 3-299/2012; Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nutartis byloje Nr. 2A-2228-260/2013).

Viešo nuomos konkurso pagrindu sudaromoms sutartims būdinga tai, kad šios sutartys nėra laikomos įprastinėmis civilinėmis sutartimis. Sutarties šalies laisvės principas tokiais atvejais yra ribojamas viešosios teisės normų, dėl ko viešo konkurso būdu nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali būti keičiama šalių susitarimu per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Esminės sutarties sąlygos – kainos, nustatytos viešo konkurso būdu, keitimas teisminiu būdu, kai jos keitimo galimybė nenumatyta šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių valstybės turto valdymo principų, viešojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Turto nuomos kainos, nustatytos viešo konkurso būdu, sumažinimas pažeistų viešo nuomos konkurso tikslus ir išimtinai patenkintų tik nuomininko interesą.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovės argumentai dėl nuomos mokesčio už hidrotechnikos komplekso nuomą pagal Sutartį sumažinimo iki 3076,92 Eur nuo 2012 m. gegužės 7 d. yra nepagrįsti. Atsakovė laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iš viešo aukciono pagrindu sudarytos Sutarties, pati pasiūlė aukščiausią nuomos kainą. Teismui, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, nėra suteikta galimybė pakeisti viešo aukciono tvarka nustatytą valstybinio turto nuomos kainą. Kasacinės instancijos teismas 2012-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2012 yra išaiškinęs, kad nors valstybės turto valdytojas veikia kaip bet kuris kitas sutartinių santykių subjektas, sutarties šalių laisvės principas šiuo atveju yra ribojamas viešosios teisės normų, todėl viešo konkurso būdu nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali būti keičiama šalių susitarimu per visą sutarties galiojimo laikotarpį, nes pagal teisinį reguliavimą konkurso pagrindu pasirašytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos šalių susitarimu. Teismas konstatavo, kad valstybės įmonės, kaip nuomotojo su nuomininku – privačiu juridiniu asmeniu sudarytu susitarimu dėl mokėtino nuomos mokesčio sumažinimo, pažeidžiamas viešosios teisės imperatyvas ir viešo nuomos konkurso tikslai, nustatyti Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, lydimuosiuose aktuose, ir patenkina išimtinai tik nuomininko interesus. 

Nagrinėjamoje situacijoje šalių pasirašyta turto nuomos sutartis dėl Hidrotechnikos komplekso nuomos buvo sudaryta su UAB „Nakeda“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu, o šioji įmonė tapo laimėtoja viešo konkurso būdu, taigi pagrindinės šio turto nuomos sąlygos nustatytos ne turto valdytojo diskrecija, o vykdant viešą konkursą. Kadangi viešą konkursą laimėjusio dalyvio UAB „Nakeda“ pasiūlyta Hidrotechnikos komplekso nuomos kaina ir mokėjimo terminai buvo privaloma tokios sutarties sąlyga, tai į šalių – ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutartį, kurią prisiimdama visas teises ir pareigas sutiko pasirašyti atsakovė, buvo įrašyta konkursą laimėjusios asmens pasiūlyta didžiausia turto nuomos kaina – mokestis per metus – dvidešimt tūkstančių litų (Sutarties 7 punktas). Pažymėtina, kad esminės sutarties sąlygos (kainos), nustatytos viešo konkurso būdu, keitimas teisminiu būdu, kai jos keitimo galimybė nenustatyta šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatytų imperatyviųjų valstybės turto valdymo principų, viešojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Kadangi tokia sutartis sudaroma viešo konkurso būdu, tai ir konkurso pagrindu pasirašytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos teismine tvarka. Todėl atsakovės nurodytas argumentas dėl nuompinigių dydžio mažinimo, nes hidroelektrinės išdirbis yra dvigubai mažesnis už projektinį – neatitinka viešo nuomos konkurso organizavimo tikslų ir principinių nuostatų, taip pat imperatyviųjų valstybės turto valdymo nuostatų. Minėta, kad valstybės turto nuomos kainos nustatymas nepriskirtas teismo diskrecijai, o nustatytas vykdant viešą konkursą, todėl kainos sumažinimas pažeistų viešosios teisės imperatyvą ir viešo nuomos konkurso tikslus, nustatytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, lydimuosiuose aktuose, ir patenkintų išimtinai tik nuomininko interesą.

Pažymėtina, kad valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą. CK 6.487 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta nuomininkui reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai: 1) įstatyme ar sutartyje teisė nenustatyta kitaip; 2) dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, iš esmės pablogėja sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė. Taigi teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto trūkumas (naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas) lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Nagrinėjamoje situacijoje duomenų, kad atsakovė dėl mažesnio hidroelektrinės išdirbio negali visiškai ar iš dalies naudotis išsinuomotu daiktu, nėra. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos išdirbio mažėjimo negali būti pripažintos kaip lemiančios visišką ar dalinį negalėjimą naudotis hidrotechnikos kompleksu, kaip tai numatyta CK 6.487 str. 1 d. Atsakovės įvardijamos aplinkybės, t. y. ekonominės naudos sumažėjimas, dėl to, kad faktinis hidroelektrinės elektros energijos išdirbis yra vidutiniškai 46,88 proc. mažesnis už projektinį, galėtų atitikti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kurie leistų pripažinti sutarties vykdymo suvaržymą, darantį jos vykdymą labai sudėtingu, ir dėl to leidžiantį koreguoti sutarties vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju CK 6.204 straipsnio norma negali būti taikoma – ji taikytina tik tuo atveju, kai sutartis sudaryta šalių susitarimu. Šiuo atveju Hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis laikytina sudaryta viešo konkurso būdu nustatytomis sąlygomis, o su šiomis sutinkant atsakovei, galimybė keisti nuomos mokestį yra ribojama tiek viešosios teisės principo normų, tiek viešojo konkurso tikslų. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nustatyta, kad šalys gali pakeisti ar papildyti sutartį. Taigi, teismas taip pat neturi pagrindo keisti esminę valstybės turto nuomos sutarties sąlygą – kainą. Teismui mažinant nuomos kainą, kai kitas asmuo galėtų pasiūlyti ją didesnę, nei kad prašo nustatyti atsakovė, nesuteikiant galimybės viešo konkurso būdu išsiaiškinti šių aplinkybių, nepagrįstai pažeistų valstybės interesus gauti kuo didesnę sumą už jai nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso naudojimą. Kartu būtų pažeistos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, nustatančios viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Be to, sutiktina su ieškove, kad atsakovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, kad per 50 metų laikotarpį, kuriam sudarė sutartį, 1999 m. galioję ekonominiai ir techniniai rodikliai galėtų, labiau tikėtina – turėtų pasikeisti, dėl ko sumažėtų ar padidėtų energijos išdirbis vidutinio vandeningumo (50 %) metais. Atsakovė veikia savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimo riziką, kurią protingas ir atidus verslininkas gali ir turi numatyti. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už ekonominių ir/ar techninių rodiklių kaitą, taip pat klimatines sąlygas, tokias kaip kritulių kiekis, vandens lygis, įtakojančias elektros energijos išdirbio kiekį. J. K. įmonės 2001 m. parengto (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės techninio projekto, kurio užsakovu buvo atsakovė, 6-8 puslapyje užfiksuotas elektros energijos išdirbis vidutiniais, labai sausais ir šlapiais metais (duomenys neskelbtini) HE, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žinojo apie galimą riziką, apie išdirbio priklausomumą nuo tam tikrų sąlygų.

Teisės aktų nuostatos bei teismų praktika patvirtina, kad nei Sutarties šalys, nei Teismas, vadovaudamasis CK 6.204 ir CK 6.487 straipsnių nuostatomis, neturi galimybės modifikuoti turto nuomos kainos, nustatytos viešo aukciono metu. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, valstybės turto nuomos sutartis, sudaryta viešo konkurso būdu, kurio pagrindu buvo nustatyta nuomos kaina, negali būti pakeista, todėl priešieškinio reikalavimas sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur, atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl nuomos mokesčio ir palūkanų

Pagal CK 1.2 straipsnį, šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Nuomos mokestis yra mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai ir šis mokestis yra mokamas ne į savivaldybės, bet į valstybės biudžetą. Tokį reikalavimą nustato teisės aktai: 2001 m. gruodžio 14 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1524 Dėl valstybės materialiojo turto nuomos (Žin., 2001, Nr. 106-3814) nustato, kad nuompinigiai, gauti pagal valstybės materialiojo turto nuomos sutartis už valstybės materialųjį turtą, kurį patikėjimo teise valdo ir išnuomojo (nuomoja) savivaldybės, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (šio nutarimo 2.4 p.); 2002 m. gegužės 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 651 Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai (Žin., 2002, Nr. 48-1850) nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso nuomos mokestis mokamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (šio nutarimo 1.4 p.).

2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jos naudai iš atsakovės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. nesumokėtą nuomos mokestį (14481,00 Eur) už hidrotechnikos komplekso nuomą, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumą (1303,29 Eur) (1 t., b. l. 9-18, 19-20). Ši suma išieškota priverstinai (1 t., b. l. 21-22).

Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomą yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eurų. Byloje nėra ginčo, kad tokią kainą pasiūlė pati atsakovė. Remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 8 punktu, nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą. Bylos duomenimis, atsakovė nuomos mokesčio nemoka, ginčui aktualiu laikotarpiu yra sumokėjusi 1000 Litų (289,62 Eur), kurie buvo sumokėti 2014 m. gruodžio 5 d. (jau vykdant priverstinį išieškojimą) ir 2017 m. lapkričio 16 d. VMI sprendimu įskaityti kaip nuomos mokestis už valstybės turtą  (1 t., b. l. 21-22), vėliau – 2018-01-17 yra sumokėjusi 1000 Eur nuomos mokesčio ir 2018-02-02 yra sumokėjusi 1000 Eur nuomos mokesčio (1 t., b. l. 21-22).

Ieškovė pateikė nuomos mokesčio ir palūkanų skaičiuotę, iš kurios matyti, kad nuomos mokesčio skola laikotarpiu 2012-04-04 – 2017-04-03 sudaro 28672,38 Eur ir 4300,86 Eur delspinigių už minėtą laikotarpį. Atsakovės 2018 m. apmokėta suma, viso 2000 Eur, šioje skaičiuotėje nėra įvertinta.  

Taigi, akivaizdu, jog bendrovė nevykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartį mokėti nuomos mokestį. Šis faktas, kad už valstybinį objektą nėra mokamas nuomos mokestis, prieštarauja ne tik minėtoms teisės normoms, bet ir viešajam interesui. Nustačius aplinkybę, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, reikalavimas jį priteisti laikytinas pagrįstu.

CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, jog dengiama seniausia skola, ieškovės prašoma priteisti suma mažinama 2000 Eurų, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi 2018-01-17 bei 2018-02-02 ir ieškovei iš atsakovės priteistina 26672,38 Eur.

Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą (CK 6.260 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi praleistas prievolės įvykdymo terminas ir konkretus netesybų dydis sutartyje nenustatytas, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., nuo skolos sumos skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios laikomos minimaliais nuostoliais ir kurios už ginčo laikotarpį (2012-04-04 – 2017-04-03) sudaro 4300,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį skolos, kuri teismo įskaitoma į reikalaujamą priteisti skolą, atsakovė sumokėjo 2018 metais, priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2017-04-03 nemažintinos, iš atsakovės ieškovei priteistina 4300,86 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl Hidrokomplekso einamojo/kapitalinio remonto

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atlikti Hidrokomplekso einamąjį remontą. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovę atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą. 

Pagal Sutarties 4 punktą atsakovė nuo Sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iš kompleksą eksploatuojančios institucijos. Atitinkama nuostata buvo įtvirtinta Sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006, 12 punkte, ir yra įtvirtinta Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punkte, kuriame nurodoma, kad hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklių 11 ir 17 punktai nustato, jog būtent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų šalinimą, remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimą ir vykdymą. Atsakovo pareigą atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus patvirtina ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upės naudojimo ir priežiūros taisyklės. Taigi, teisiniuose santykiuose dėl valstybės turto nuomos pareiga atlikti remontą – tiek einamąjį, tiek kapitalinį – tenka būtent nuomininkui, šiuo atveju atsakovei ir darbai turi būti atliekami privačiomis lėšomis. Priešingai, nei nurodo atsakovė, sutartyje yra numatyta, kam tenka pareiga atlikti statinio remontą – pagal sutarties 4 punktą atsakovas nuo sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iš kompleksą eksploatuojančios institucijos. Atitinkama nuostata buvo ir yra įtvirtinta minėtuose Vyriausybės nutarimuose ir STR. Hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Būtent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų šalinimą, remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimą ir vykdymą. Šios nuostatos laikytinos specialiomis CK nuostatų, reglamentuojančių nuomą, atžvilgiu. Sutarčių dėl valstybės turto nuomos vykdymas turi būti derinamas su LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintais viešojo turto valdymo principais – visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Tokių sutarčių šalys yra varžomos sąlygų, nustatytų viešosios teisės aktais, kurios yra joms privalomos. 

Be to, ieškovė yra viešasis juridinis asmuo – savivaldybė, privalomai planuojanti savo biudžetą, o įpareigojus atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą, galimai būtų pažeisti savivaldybės gyventojų interesai, nes teismo įpareigojimu lėšos turėtų būti skirstomos ne pagal biudžeto asignavimus, o vieno privataus juridinio asmens verslo poreikiams. Viešųjų lėšų investavimas į privačiam vienos bendrovės verslui naudojamą objektą neatitiktų viešojo intereso. Kaip 2013-12-20 nutartyje Nr. 2A-2228-260/2013 konstatavo Kauno apygardos teismas, valstybė negali įsipareigoti 50 metų laikotarpyje nuolat gerinti išnuomotą turtą nuomininko – privačios įmonės ūkinei veiklai gerinti, kadangi toks įsipareigojimas prieštarautų elementariems verslo praktikos, protingumo ir sąžiningumo principams. Priešingu atveju būtų formuojama ydinga, teisės aktų reikalavimams prieštaraujanti praktika ir pažeidžiamas viešasis interesas.

Atsakovė nurodo, kad 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektas atskleidžia, kad Hidrokompleksas prieš jį išnuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas ir ieškovė jau 2000 m. buvo užsakiusi Hidrokomplekso ekspertizę ir numačiusi atlikti hidrokomplekso kapitalinį remontą. Nurodo, kad nuomotojas žinojo apie Hidrokomplekso trūkumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams ir darbai iki šiol neatlikti, nors atsakovė buvo patikinta, kad remonto darbai bus atlikti ir tam yra skirtos lėšos. Visgi, nors bylos duomenimis, projektas neįgyvendintas, atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais rašytiniais duomenimis. Atsakovės atstovas, kaip juridinio asmens vadovas bei savo srities specialistas, vystydamas ūkinę – komercinę veiklą bei sudarydamas Sutartį net penkiasdešimčiai metų su valstybe, galėjo ir privalėjo žinoti (susižinoti) bei įsitikinti išsinuomojamo hidrotechnikos komplekso būkle, privalumais ir trūkumais bei atitinkamai siūlyti nuomos kainą arba nesudaryti sutarties. Todėl atsakovė, žinodama (turėdama žinoti) apie išsinuomojamo hidrotechnikos komplekso trūkumus, apie tai, kad turi pareigą atlikti remonto darbus, prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo riziką. Pažymėtina, kad ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (19 metų) hidromazgo hidrotechnikos statinių būklė pablogėjo neženkliai – nuo vidutinės būklės pakito iki patenkinamos (3 t., b. l. 152). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso einamąjį remontą, teismas atsižvelgia į byloje atliktos ekspertizės išvadas. Ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) hidromazgo šachtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – šachtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramtams (atraminėms sienoms) būtina atlikti kapitalinį remontą arba rekonstravimą. Projektavimo metu, atlikus hidraulinius ir konstrukcinius skaičiavimus, projektuotojas numatys, ar būtinas minėtų konstrukcijų kapitalinis remontas, ar rekonstravimas (3 t., b. l. 154). Ekspertai konstatavo, kad išnuomotas statinys turėjo defektų ir pažaidų, perteklinio vandens pralaidos (PVP) būklė buvo bloga (3 t., b. l. 138), o atlikus (duomenys neskelbtini) tvenkinio šachtinės perteklinio vandens pralaidos betono natūrinius ir laboratorinius tyrimus nustatyta, kad pažaidų, susijusių su statinio gelžbetoninių konstrukcijų irimu, išgraužų susidarymu, pagrindinė priežastis ypač prasta statybos metu panaudoto betono kokybė (3 t., b. l. 141-142), taip pat statybininkų darbo brokas (nekokybiško betono sutankinimas), nepakankamas statybos darbų priežiūros vykdymas (3 t., b. l. 163). Įvertinus ekspertizės ataskaitą, teismas sprendžia, jog dėl esamos Hidrokomplekso būklės, einamasis remontas galimai netikslingas, todėl atmeta ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso einamąjį remontą. 

Be to, kaip jau ir minėta, atsakovė sutarties 4-uoju punktu perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iš kompleksą eksploatuojančios institucijos, todėl atsakovė yra atsakinga už Hidrokomplekso priežiūrą bei remontą pagal Sutartį. Pareigų pagal Nuomos sutartį nevykdymas sudaro pagrindą spręsti dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, jei sutarties vykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali būti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas šiam hidrotechnikos kompleksui išnuomoti. Bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutarties Nr.2 nutraukimo.

Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Įvertinus patenkintų – atmestų reikalavimų apimtį, ieškovės reikalavimai tenkinti 73 proc. (93 proc. dėl skolos; 100 proc. dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2017-04-03; 100 proc. dėl 5 proc. palūkanų už priteistą sumą; 0 proc. įpareigojimas atlikti remontą). Atsakovės reikalavimai atmesti.

Bylos duomenimis, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur ekspertizės išlaidos (3 t., b. l. 88-89, 90). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kuris šioje byloje sudaro 794 Eur (719+75). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 365 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės priteistina 579 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 225 Eur žyminis mokestis, 1000 Eur ekspertizės išlaidos bei 2916,10 Eur teisinės pagalbos išlaidos (4 t., b. l. 41, 42, 43-47, 48-49, 50-54), viso 4141,10. Atkreiptinas dėmesys, jog bylinėjimosi išlaidomis yra laikomos išlaidos, kurios yra realiai patirtos, t.y. apmokėtos. Priešieškinį atmetus visiškai, ieškinį tenkinus 73 proc., iš ieškovės atsakovei priteistina 559 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovei priteisia 194 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (559 Eur – 365 Eur).

Teismas šioje byloje patyrė 18,64 Eur pašto išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, priešieškinį atmetus, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovės valstybei priteistina 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 26672,38 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 38 ct) nesumokėto nuomos mokesčio, 4300,86 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų 86 ct) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30973,24 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188722373, atsakovei UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, 579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 16,12 Eur (šešiolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma (595,12 Eur) turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660. 

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Indrė Petrokienė