Civilinė byla Nr. B2-1975-413/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.7.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atstovams D. P. ir advokatui A. Ž.,

atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukraus“ vadovui A. O. ir restruktūrizavimo administratoriui A. G.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

1.                      Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovei UAB „Lietuvos cukrus“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirtas A. G..

2.                      Pareiškėja (kreditorė) UAB „Žvalguva“ prašė įtraukti ją į RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių sąrašą su 3 504 594,92 Eur dydžio pirmos eilės finansiniu reikalavimu, susidedančiu iš 3 239 407,28 Eur dydžio skolos ir 265 187,64 Eur palūkanų, bei su 15 135 698,12 Eur dydžio antro eilės finansiniu reikalavimu, susidedančiu iš 14 252 003,51 Eur dydžio skolos, 619 276,63 Eur palūkanų ir 264 417,98 Eur delspinigių, apskaičiuotų iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

3.                      Administratorius su kreditoriaus prašymu sutiko visa apimtimi.

4.                      Pareiškėjos pirmos eilės 3 504 594,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas kildinamas iš 2016 metais sudarytų trišalių tarpusavio įsipareigojimų, reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo sutarčių, kuriomis UAB „Žvalguva“ perėmė pirmos eilės kreditorių (138 ūkininkų) reikalavimus (už parduotus cukrinius runkelius) į atsakovę.

5.                      Reikalavimus dėl 14 252 003,51 Eur dydžio skolos, 619 276,63 Eur palūkanų ir 264 417,98 Eur delspinigių priteisimo pareiškėja kildina iš pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2016 m. balandžio 18 d. Nr. AC-G-2016/04/235, 2016 m. gegužės 25 d. Nr. AC-G-2016/05/292, 2016 m. birželio 14 d. Nr. AC-G-2016/06/308, 2017 m. vasario 24 d. Nr. LCG-2017/02/61 ir 2017 m. gegužės 12 d. Nr. LCG-2017/05/105, 2018 m. sausio 2 d. tikslinės paskolos sutarčių, pagal kurias UAB „Lietuvos cukrus“ nepardavė kreditorei produkcijos, neatsiskaitė už priduotus cukrinius runkelius ir kitas prekes pagal 2016 m. trišales sutartis, o UAB „Žvalguva“ avansu sumokėjo už perkamą produkciją (cukrų) bei už UAB „Lietuvos cukrus“ apmokėjo pastarosios įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

6.                      Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo iš dalies, patvirtino kreditorės UAB „Žvalguva“ 3 372 001,28 Eur dydžio (3 239 407,28 Eur dydžio skolos ir 132 594 Eur palūkanų) pirmosios eilės finansinį reikalavimą ir 14 680 167,98 Eur dydžio (14 106 112 Eur skolos, 309 638 Eur palūkanų ir 264 417,98 Eur delspinigių) antrosios eilės finansinį reikalavimą UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje.

7.                      Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditorių atskiruosius skundus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ antrosios eilės finansinių reikalavimų 2 225 000 Eur, 4 362 820,98 Eur, 264 417,98 Eur bei 1 296 485,06 Eur dydžio dalių bei antrosios eilės reikalavimo pagal sandorius skaičiuotų 619 276,63 Eur dydžio palūkanų pagrįstumo, perduodamas šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

8.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog skundžiama nutartis minėtoje reikalavimų dalyje priimta netyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, nepasisakius dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidus ginčo esmės. 

9.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog antrosios eilės reikalavimo dalies, kildinamos iš sandorių, sudarytų po 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistruoto ir išviešinto atsakovės kiekybinio atstovavimo, pagrįstumo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai ir palūkanų (619 276,63 Eur), skaičiuotinų pagal minėtus sudarytus sandorius, kaip antrosios eilės reikalavimo dalies tvirtinimo pagrįstumo ir dydžio klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog:

a.       Kreditorė UAB „Žvalguva“ savo antrosios eilės 2 225 000 Eur reikalavimo dalį grindžia 2017 m. gruodžio 27 d. papildomais susitarimais, kuriais buvo pakeistos 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartys ir buvo susitarta, jog pirkėjo sumokėta kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartis yra laikoma paskola; 

b.       Kreditorė UAB „Žvalguva“ savo antrosios eilės 4 362 820,98 Eur reikalavimo dalį grindžia 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 27/2017, pagal kurią RUAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo pagaminti, sufasuoti bei parduoti pirkėjai UAB „Žvalguva“ visą 2017 – 2018 prekybos metų pagamintą cukrų, tačiau RUAB „Lietuvos cukrus“ liko skolinga 4 362 820,98 Eur už cukrinius runkelius; 

c.       UAB „Žvalguva“ antrosios eilės 264 417,98 Eur reikalavimo dalis kildinama iš 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 26/2017, pagal kurią UAB „Žvalguva“ įsipareigojo parduoti RUAB „Lietuvos cukrus“ iš ūkininkų nupirktus cukrinius runkelius, o RUAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo nupirkti ir priimti šiuos cukrinius runkelius bei sumokėti už juos šioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl skaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 264 417,98 Eur; 

d.       UAB „Žvalguva“ antrosios eilės 1 296 485,06 Eur reikalavimo dalis kildinama iš 2018 m. sausio 2 d. sudarytos tikslinės paskolos sutarties, pagal kurią negrąžinta paskolos dalis sudaro prašomą patvirtinti antrosios eilės reikalavimo dalį.

11.                      Apeliacinės instancijos teismas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. yra įregistruoti ir išviešinti atsakovės UAB „Lietuvos cukrus“ kiekybinio atstovavimo duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad bendrovei atstovauja ir sandorius bendrovės vardu su trečiaisiais asmenimis sudaro bei visus kitus dokumentus pasirašo ir kitus veiksmus bendrovės vardu atlieka generalinis direktorius su prokuristu.

12.                      Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog visi minėti sandoriai, kurių pagrindu kildinami antrosios eilės 2 225 000 Eur, 4 362 820,98 Eur, 264 417,98 Eur bei 1 296 485,06 Eur dydžio dalių reikalavimai, sudaryti po 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistruoto ir išviešinto atsakovės kiekybinio atstovavimo. Tai reiškia, jog minėti sandoriai bendrovės vardu turėjo būti sudaromi generalinio direktoriaus su prokuristu. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minėtų antrosios eilės dalių reikalavimų, nepasisakė dėl kiekybinio atstovavimo fakto ir nevertino, ar sandoriai, kurių pagrindu keliami kreditorės reikalavimai, nepažeidžia bendrovės kiekybinio atstovavimo taisyklės.

13.                      Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Lietuvos cukrus“ prokuriste yra A. R..

14.                      Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

15.                      CK II knygos komentare yra nurodyta, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose gali būti nurodyta, kad juridinio asmens vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu, Toks atstovavimas vadinamas kiekybiniu. Jeigu kiekybinis atstovavimas yra numatytas steigimo dokumentuose, nurodytuose juridinių asmenų registre, kaip to reikalauja CK 2.66 straipsnio 7 punkte, ir paskelbta, kaip nurodyta CK 2.72 straipsnio 1 dalyje, sandoris, kurį juridinio asmens vardu sudarė tik vienas iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių juridiniam asmeniui tol, kol valios neišreiškė antras asmuo (2002 m., psl. 189). Pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kokiu būdu turi būti išreikšta prokuristo valia, juridinio asmens vadovui pasirašius sutartį.

16.                      Į bylą yra pateiktas UAB „Lietuvos cukrus“ vidaus tvarkos dokumentas – Sutarčių surašymo ir pasirašymo tvarka, kuri patvirtinta vienintelio akcininko sprendimu Nr. LC-08-28/01 ir galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. (toliau – Tvarka) (b. l. 51–55). Šios Tvarkos 6 dalyje yra reglamentuota sutarčių pasirašymo tvarka. Tvarkos 6.1 punkte nustatyta, kad bendrovės vardu sutartis pasirašo generalinis direktorius kartu su prokuristu, išskyrus šios sutarties 6.3 punkte numatytas išimtis. Tvarkos 6.3 punkte nustatyta, kad siekiant optimizuoti sutarčių sudarymo procesą ir nepadaryti žalos bendrovės interesams, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių sudaromos sutarties neturi galimybės pasirašyti bendrovės generalinis direktorius kartu su prokuristu, tačiau tokios sutarties sudarymas yra būtinas bendrovei ir jos interesams, tokią sutartį turi teisę vienvaldiškai bendrovės vardu pasirašyti bendrovės generalinis direktorius be prokuristo. Tvarkos 6.4 punkte nustatyta, kad bendrovės generaliniam direktoriui pasirašius sutartį šios Tvarkos 6.3 punkte nurodytais atvejais, bendrovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, supažindinti su pasirašyta sutartimi prokuristą, jeigu prokuristas per 14 dienų, einančių po tos dienos, kai buvo supažindintas su pasirašytos sutarties sąlygomis, nepateikia rašytinių preštaravimų dėl sutarties arba nepaprašo tokios sutarties sudarymą atšaukti, yra laikoma, kad prokuristas patvirtino sudarytą sutartį ir bendrovė privalo tokią sutartį vykdyti. Preziumuojama, kad prokuristo sutarties patvirtinimas galioja nuo sutarties sudarymo momento. Tvarkos 6.5 punkte numatyta, kad kilus ginčui dėl šios Tvarkos 6.4 punkte nustatyta tvarka prokuristo patvirtintų sutarčių vykdymo ir/ar sutarčių galiojimo, bendrovė turi teisę bet kuriuo metu kreiptis į prokuristą su prašymu raštu pateikti informaciją, kokie sandoriai prokuristo yra patvirtinti bei sukelia (ar gali sukelti) bendrovei teisines pasekmes.

17.                      Nagrinėjamu atveju iškilus byloje ginčui dėl UAB „Lietuvos cukrus“ generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. pasirašytų susitarimų prie 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. sutarčių, 2017 m. rugsėjo 19 pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties teisėtumo, nesant prokuristo parašo, atsakovės UAB „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius A. O. 2019 m. spalio 29 d. raštu kreipėsi į prokuristę A. R., kuri tą pačią dieną raštu patvirtino, jog 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 26/2017, 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartis Nr. LC-2018-01-20/1, 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimas prie 2017 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LC-G-2017-02/61 ir 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimas prie 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LC-G-2017-05/105 yra prokuristės patvirtinti pagal bendrovėje esančią tvarką, dėl jų sudarymo ir vykdymo prokuristė neprieštaravo. (b. l. 56).

18.                      Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius, po prokūros 2017 m. rugpjūčio 30 d. įregistravimo Juridinių asmenų registre sudaręs prieš tai šioje nutartyje nurodytus sandorius, iš kurių vykdymo yra kildinamas UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas šioje restruktūrizavimo byloje, CK 2.83 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes prokuristo valia dėl tokių sandorių sudarymo ir jų vykdymo buvo aiškiai išreikšta vadovaujantis UAB „Lietuvos cukraus“ vienintelio akcininko sprendimu patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtino raštu pati prokuristė A. R., todėl nėra pagrindo sutikti su kreditorės UAB „Belor“ argumentais ir  pripažinti niekiniais bei negaliojančiais šiuos sandorius:

a.       2017 m. gruodžio 27 d. papildomus susitarimus prie 2017 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LC-G-2017-02/61 ir prie 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LC-G-2017-05/105, kuriais buvo pakeistos 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartys ir buvo susitarta, jog pirkėjo sumokėta kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartis yra laikoma paskola, iš kurių kildinamas antros eilės 2 225 000 Eur reikalavimas;

b.       2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/2017, pagal kurią RUAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo pagaminti, sufasuoti bei parduoti pirkėjai UAB „Žvalguva“ visą 2017 – 2018 prekybos metų pagamintą cukrų, iš kurio kildinamas 4 362 820,98 Eur reikalavimas ir pagal šią sutartį paskaičiuoti delspinigiai –264 417,98 Eur.

c.       2018 m. sausio 2 d. sudarytą tikslinę paskolos sutartį, pagal kurią negrąžinta paskolos dalis sudaro prašoma patvirtinti antrosios eilės reikalavimo dalis – 1 296 485,06 Eur.

19.                      Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai minėti sandoriai, sudaryti po 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistruoto ir išviešinto atsakovės kiekybinio atstovavimo, yra teisėti, spręstina dėl finansinių reikalavimų dydžių pagrįstumo.

20.                      Minėta, kad 2 2250 000 Eur reikalavimas kildinamas iš 2017 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.LC-G-2017-02/61 ir 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.LC-G-2017-05/105, pagal kurias atsakovė UAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo 2017–2018 prekybinių metų laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagaminti ir parduoti pareiškėjai UAB „Žvaguva“ iš viso 4450 tonų baltojo cukraus, o pirkėja sumokėti už cukrų sutartyse numatytomis sąlygomis (sutarčių 1.1, 2.1, 2.2, 4.1 punktai) 2 225 000 Eur. Papildomais susitarimais, sudarytais 2017 m. gruodžio 27 d. prie minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių, pasikeitus baltojo cukraus kainai ir neturint poreikio jo pirkti/parduoti – šalys susitarė, kad pirkėjo sumokėta kaina yra laikoma paskola, už kurią nuo 2018 m. sausio 1 d. mokamos 12 procentų dydžio metinės palūkanos (4 t., b. l. 127–136). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Žvalguva“ atliko šiuos mokėjimus į UAB „Lietuvos cukrus“ sąskaitą: 2017 m. vasario 27d. pervedė 1 200 000 Eur; 2017 m. kovo 8 d. – 300 000 Eur; 2017 m. gegužės 16 d. – 562 500 Eur; 2017 m. gegužės 24 d – 81 250 Eur. Taigi, avansu sumokėtos lėšos kreditorei nėra grąžintos, todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę į 2 225 000 Eur avanso grąžinimą. Sutiktina, kad tokie tarp šalių susiklostę santykiai atitinka paskolos teisinius santykius (CK 6.873 str.), todėl yra pagrindas pareiškėją įtraukti į restruktūrizuojamos UAB „Lietuvos cukrus“ antros eilės kreditorių sąrašą su 2 225 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

21.                      UAB „Žvalguva“ 4 362 820,98 Eur dydžio reikalavimą kildina iš 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/2017, kuri pakeista 2017 m. gruodžio 28 d. papildomu susitarimu. Pagal šiuos susitarimus atsakovė UAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo pagaminti, sufasuoti bei parduoti pareiškėjai UAB „Žvalguva“ visą 2017–2018 prekybos metų cukrų, pagamintą iš 2017-2018 m. cukrinių runkelių derliaus joje nurodytomis sąlygomis, o sutarties 4.2 p. susitarė, kad šalis praleidusi sutartyje numatytą terminą, privalo už kiekvieną dieną mokėti kitai šaliai 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (14 t., b. l. 107–109). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 17 d. – 2018 m. sausio 2 d. laikotarpiu UAB „Žvalguva“ pardavė atsakovei cukrinius runkelius, kartu paskaičiuotas mokestis už vėlyvą pristatymą, t. y. UAB „Žvalguva“ gavo 136 962,56 Eur pajamų, ir paskaičiuotas tarpininkavimo mokestis – 2798,24 Eur (13 t., b. l. 123–139). RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus pateikti duomenys bei UAB „Žvalguva“ buhalterinės apskaitos dokumentai sutampa. Taigi, byloje nėra ginčo, kad UAB „Lietuvos cukrus“ pareiškėjai liko skolinga 4 362 820,98 Eur už parduotus cukrinius runkelius, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl nurodyto dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje yra pagrįstas.

22.                      Pareiškėja taip pat prašo patvirtinti jos antros eilės 264 417,98 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris susideda iš paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. ir kuris kildinamas iš UAB „Žvalguva“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 26/2017 dėl cukrinių runkelių pirkimo. Minėta, kad šios sutarties 4.2 p. UAB „Lietuvos cukrus“ įsipareigojo laiku nesumokėjus UAB „Žvalguva“ cukrinių runkelių kainos, mokėti UAB „Žvalguva“ 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną. Dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo UAB „Žvalguva“ už nurodytą laikotarpį nuo nesumokėtos sumos (4 362 820,98 Eur) paskaičiavo po 0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras 264 417,98 Eur sumai. Administratorius ir įmonės vadovas su paskaičiuota delspinigių suma sutinka, jos dydžio neginčija, todėl nėra pagrindo netenkinti pareiškėjos 264 417,98 Eur dydžio reikalavimo.

23.                      UAB „Žvalguva“ 1 296 485,06 Eur dydžio reikalavimą kildina iš 2018 m. sausio 2 d. tikslinės paskolos sutarties Nr. LC-2018-01-02/01, kuria šalys susitarė dėl paskolos iki 4 200 000 Eur suteikimo joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 1.2 p. nustatė, kad paskola gali būti panaudota atsiskaityti su darbuotojais, su žemės ūkio produkcijos tiekėjais, su valstybės biudžetu ir kt., o sutarties 3.2 p. paskolos gavėja įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo paskolos suteikimo iki jos grąžinimo (4 t., b. l. 137). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Žvalguva“ 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. liepos 20 d. laikotarpiu atliko mokėjimus, nurodydama jų paskirtį – UAB „Lietuvos cukrus“ prašymu tretiesiems asmenims (UAB „Arvi biodegalai“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, Lietuvos dujų tiekimas ir kt.). tai yra pareiškėja suteikė tikslines paskolas (4 t., b. l. 138–147, 13 t. b. l. 3–9, 10–122). Šie duomenys patvirtina, kad paskola nėra grąžinta, todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę į 1 296 485,06 Eur suteiktos paskolos grąžinimą (CK 6.873 str.), todėl pareiškėjos reikalavimas dėl nurodyto dydžio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje yra pagrįstas.

24.                      UAB „Žvalguva“ 15 135 698,12 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą, susidedantį iš 14 252 003,51 Eur dydžio skolos, 619 276,63 Eur palūkanų ir 264 417,98 Eur delspinigių, apskaičiuotų iki 2018 m. rugsėjo 7 d. ( t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties įsiteisėjimo), kildina iš pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2016 m. balandžio 18 d. Nr. AC-G-2016/04/235, 2016 m. gegužės 25 d. Nr. AC-G-2016/05/292, 2016 m. birželio 14 d. Nr. AC-G-2016/06/308, 2017 m. vasario 24 d. Nr. LCG-2017/02/61 ir 2017 m. gegužės 12 d. Nr. LCG-2017/05/105, 2018 m. sausio 2 d. tikslinės paskolos sutarties.

25.                      Palūkanos yra paskaičiuotos pagal 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartyje Nr. LC-G-201703/103, 2017 m. gruodžio 27 susitarimuose šalių sutartą 12 proc. metinių palūkanų normą ir 2018 m. sausio 2 d. tikslinėje paskolos sutartyje numatytą 6 proc. dydžio palūkanų normą. Iš UAB „Žvalguva“ 2019 m. gegužės 7 d. pateiktos palūkanų apskaičiavimo lentelės matyti, kad 2018 m. vasario –  2018 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu kas mėnesį buvo skaičiuojamos 12 proc. dydžio palūkanos už naudojimąsi paskola. Pateiktuose paaiškinimuose (14 t., b. l. 3–6) pareiškėja UAB „Žvalguva“ nurodė, kad prašo patvirtinti reikalavimą dėl 423 438,70 Eur palūkanų, skaičiuotinų nuo II eilės 3 409 000 Eur reikalavimo ir nuo 1 769 772,35 Eur skolos. Dėl II eilės reikalavimo 2 225 000 Eur paskolos sumai pareiškėja taip pat paskaičiavo 12 proc. metines palūkanas – 159 227, 71 Eur už 2018 m. vasario 28 – 2018 m. rugsėjo 6 d. laikotarpį, remdamasi 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimais prie 2017 m. vasario 24 pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties (4 t., b. l. 127–136). Šios palūkanos buvo skaičiuojamos kiekvieną mėnesi, išrašant PVM sąskaitas faktūras. Taip pat kreditorė paskaičiavo 36 929,89 Eur dydžio palūkanas, t. y. pagal 6 proc. metinę palūkanų normą, skaičiuotiną  pagal 2018 m. sausio 2 d. tikslinę paskolą ir tuo tikslu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal pareiškėjos pateiktus skaičiavimus, palūkanos sudarė 619 596,30 Eur, tačiau šią sumą pareiškėja sumažino iki 619 276,63 Eur.

26.                      Nors apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodė, kad skundžiamoje 2019 m. birželio 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, sumažindamas palūkanas nuo 12 proc. iki 6 proc. pirmąja eile tvirtintinų reikalavimų, tačiau klausimą dėl palūkanų skaičiavimo pagrįstumo ir jų patvirtinimo antrąja eile apeliacinės instancijos teismas visa apimtimi grąžino spręsti pirmosios instancijos teismui.

27.                      Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos). Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanų mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Mažinant palūkanas, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11 proc., nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

28.                      Nagrinėjamu atveju, UAB „Lietuvos cukrus“ pripažino, kad skolinimasis pinigų su 12 proc. metine palūkanų norma atitiko rinkos kainas ir bendrovės interesus, nes esant sunkiai finansinei padėčiai atsakovei joks bankas nebūtų sutikęs skolinti pinigų su 12 proc. palūkanų norma. Tuo tarpu UAB „Žvalguva“ už tokią palūkanų normą skolinti sutiko, dėl ko atsakovė galėjo atsiskaityti už žaliavinę produkciją su ūkininkais ir kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, sutarties laisvės principas ir šalių aptartomis sąlygomis sudarytas susitarimas dėl 12 proc. metinių palūkanų normos neprieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, nepažeidžia įstatymų reikalavimų, todėl mažinti palūkanas nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 619 276,63 Eur palūkanų, kaip antros eilės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje yra pagrįstas ir tenkintinas. 

29.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje patvirtintą kreditoriaus UAB „Žvalguva“ dydžio antros eilės finansinį reikalavimą padidinti 8 768 000,65 Eur  suma (2 225 000 Eur + 4 362 820,98 Eur + 264 417,98 Eur + 1 296 485,06 Eur + 619 276,63 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.                      Pareiškėja UAB „Žvalguva“ prašė teismo priteisti iš suinteresuoto asmens (kitos kreditorės) UAB „Belor“ turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl UAB „Belor“ veiksmų. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad šioje byloje ji patyrė 2 852,14 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė: 1) 505,57 Eur už atsiliepimo į UAB „Belor“ atskirąjį skundą parengimą; 2) 505,57 Eur už atskirojo skundo parengimą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties; 3) 1815 Eur už atstovavimą teisme tvirtinat finansinį reikalavimą (b. l. 41–50).

31.                      Bylos duomenimis, administratorius su pareiškėjos UAB „Žvalguva“ prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje sutiko, tačiau Kauno apygardos teismui 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkinus iš dalies, pati pareiškėja teikė atskirąjį skundą, dėl ko patyrė 505,57 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja UAB „Žvalguva“ nesutiko su kito kreditoriaus UAB „Belor“ atskiruoju skundu, kuris prašė panaikinti teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, todėl teikė atsiliepimą į šio kreditoriaus atskirąjį skundą, patirdama 505,57 Eur advokato išlaidų.

32.                      Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalį ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o teismas nusprendė patenkinti UAB „Žvalguva“ prašymą visa apimtimi, todėl kreditorė UAB „Žvalguva“ įgijo teisę į patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

33.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

34.                      Vadovaujantis šių rekomendacijų 8.15 p., maksimali už atskirąjį skundą rekomenduojamos priteistinos sumos koeficientas yra 0,4, paslaugų suteikimo 2019 m. birželio 11 d. metu bruto buvo 970,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma – 388,12 Eur. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą rekomendacijose numatytas koeficientas yra 0,4, atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2019 m. birželio 21 d., bruto tuo metu buvo toks pat – 970,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma – 388,12 Eur. Už atstovavimą teisme, susipažinimą su byla, dokumentų parengimą pareiškėjas sumokėjo 1815 Eur, advokatas sąskaitoje nurodė, kad ši paslauga užtruko iš viso 11,52 val.

35.                      Bylos duomenimis, ginčytinas kreditorinis reikalavimas išnagrinėtas teisme dviejų posėdžių metu, kurių bendra trukmė – apie 2 val. Abejuose posėdžiuose UAB „Žvalguva“ atstovas dalyvavo, todėl pagal rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 252,54 Eur (1262,70 Eur x 0,1 koef. x 2 val.). Taip pat turėtas išlaidas patvirtina pareiškėjos pateikti 2019 m. spalio 30 d. atsikirtimai, paaiškinimai, papildomai parengti dokumentai, todėl pagal rekomendacijas maksimali suteiktų paslaugų suma yra 126,27 Eur (1262,70 Eur x 0,1) ir 12,63 Eur (1262,70 Eur x 0,01).

36.                      Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8,19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad UAB „Žvalguva“ turėtos ir prašomos priteisti atstovavimo išlaidos teisme viršija minėtas rekomendacijas, todėl jos (išlaidos) mažintinos iki 915,14 Eur (388,12 Eur + 388,12 Eur + 126,27 Eur + 12,63 Eur), kurios priteistinos iš kreditoriaus UAB „Belor“ (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 291-292 straipsniais,

n u t a r i a :

patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje patikslintą kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ (j. a. k. 175848895) antros eilės finansinį reikalavimą, padidinant jį 8 768 000,65 Eur suma.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“ (j. a. k. 175848895) iš kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ (j. a. k. 303276665) 915,14 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų 14 ct) turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                          Gintautas Koriaginas