Administracinė byla Nr. AS-664-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, įvardindamas jį pakartotiniu skundu (b. l. 5-8), kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 42SD-3399-(14.42.104), kuriuo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A. C. į buvusio savininko B. A. valdytą žemę ir kuris patvirtintas 2016 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 1SS-563-(7.5.); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko B. A. turėtą žemę jį pergyvenusios sutuoktinės A. C. vardu.

Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė ir prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 2-4).

Pareiškėjas prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė ir tą patvirtina pridėti rašytiniai įrodymai, kad 2016 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą jis 2016 m. kovo 21 d. apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Kai 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, jis 2016 m. kovo 31 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė kaip svarbias, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 44-46) neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundu skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 42SD-3399-(14.42.104), kuriuo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A. C. į buvusio savininko B. A. valdytą žemę ir kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. skundu buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui į skundą atsakė 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SS-563-(7.5.). Nors pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kada minėtą raštą gavo, tačiau savo skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašyme teismui dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 24 d. raštą Nr. 1SS-563-(7.5.) gavo 2016 m. vasario 27 d. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, išdėstytu minėtame rašte, į administracinį teismą su skundu turėjo kreiptis per 20 dienų, t. y. skundą teismui turėjo paduoti vėliausiai 2016 m. kovo 18 d. (ABTĮ 32 str. 1 d., 66 str.). Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė 2016 m. balandžio 26 d. (2016 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi jį buvo atsisakyta priimti), o skundą, dėl kurio priėmimo sprendžiama šioje nutartyje, teismui padavė 2016 m. gegužės 11 d., t. y. abiem atvejais pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo nurodytos priežastys, patvirtinančios, kad po to, kai buvo pasinaudota ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, buvo kreiptasi ne į teismą, kaip yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, o į Vyriausiąją administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją ir t. t., leido teismui spręsti, kad pareiškėjas terminą su skundu kreiptis į teismą praleido ne dėl svarbių ir objektyvaus pobūdžio priežasčių, bet dėl subjektyvaus apsisprendimo kreiptis į kitas institucijas, siekiant tokiu būdu apginti galimai pažeistas savo teises. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tokio pareiškėjo delsimo negali pateisinti pareiškėjo teisinis neišprusimas ar suklydimas, kadangi iš pareiškėjo teismui pateiktų ir prie šios bylos pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. jau buvo sudaręs pavedimo sutartį su advokatu dėl pareiškėjo atstovavimo būtent Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teise. Taigi, akivaizdu, kad naudodamasis advokato, t. y. profesionalaus teisininko pagalba, numatė būtent tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – kreipimąsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Esant šioms aplinkybėms konstatuota, kad pareiškėjas kartu su savo atstovu nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, o subjektyviai pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą. Pareiškėjas, turėdamas savo atstovu advokatą ir elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo savalaikiai imtis priemonių tinkamam savo galimai pažeistų teisių gynimui. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti. Todėl teismas neatnaujino pareiškėjui praleisto termino skundui paduoti. Teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48-51), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir perduoti skundą nagrinėti teismui.

Nurodo, kad gavęs 2016 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą dėl skundo išnagrinėjimo, neturėdamas teisinio išsilavinimo, 2016 m. kovo 1 d. nusprendė kreiptis į advokatą. Advokatas Kęstutis Rakauskas surašė pavedimo sutartį, pagal kurią už konsultaciją, dokumentų parengimą ir atstovavimą teismuose advokatui pareiškėjas sumokėjo sutartą honorarą – 1 000 Eur (pinigų priėmimo kvitų kopijos pridedamos). Pasirinkdamas patarėju profesionalų teisininką, turintį daugiametį darbo stažą, pareiškėjas tikėjosi profesionalios, operatyvios, teisingos teisinės pagalbos.

Teigia, kad advokatas patarė Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus skųsti Vyriausiai administracinių ginčų komisijai. Todėl 2016 m. kovo 15 d. surašė skundą, kurį išsiuntė 2016 m. kovo 17 d. (pašto kvito kopija). Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundą gavo 2016 m. kovo 21 d., o 2016 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsakymą pareiškėjas gavo 2016 m. kovo 23 d. (laiško voko kopija pridedama). Vyriausiai administracinių ginčų komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą 2016 m. kovo 31 d. advokatas K. Rakauskas parašė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį pareiškėjas išsiuntė paštu (pašto kvito kopija pridedama). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu bei išaiškino teisę su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. įsiteisėjusią nutartį, skundą su priedais pareiškėjas gavo 2016 m. balandžio 23 d. (pašto voko kopija pridedama). Gavus visus dokumentus iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, advokatas K. Rakauskas 2016 m. balandžio 26 d. parašė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kurį teismas gavo 2016 m. balandžio 28 d. 2016 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ir nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-563-(7.5) ir su juo nesutikdamas, vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, privalėjo dėl jo skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduoti per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą, todėl nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę iš naujo paduoti skundą kartu su motyvuotu ir nustatytais įrodymais pagrįstu prašymu dėl praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo. 2016 m. gegužės 10 d. advokatas K. Rakauskas Panevėžio apygardos administraciniam teismui parašė ir išsiuntė prašymą atnaujinti praleistą terminą ir pakartotinį skundą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių svarbiomis priežastimis, kadangi, pareiškėjo manymu, jis, gindamas savo galimai pažeistas teises, veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kiek galėdamas glaustais terminais. Teikdamas prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriui, skundą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, naudojosi savo žiniomis ir sugebėjimu. Vėliau, suprasdamas, kad neturi pakankamai teisinių žinių, kreipėsi į advokatą, kuris įsipareigojo veikti kaip pareiškėjo patarėjas ir atstovas. Patikėdamas teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui, veikė atsakingai ir rūpestingai. Visus teisinius sprendimus siūlė advokatas. Pareiškėjas su jo parengtais dokumentais sutiko ir pasirašė. Tik gavęs Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį suprato, kad pareiškėjo atstovas padarė klaidų ir sugaišo daug laiko visiškai be reikalo kreipdamasis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pasirinkdamas advokatą, pareiškėjas atsižvelgė į jo daugiametį darbo stažą. Patikrinti jo profesionalumą dirbant su nuosavybės teisių atkūrimo bylomis pareiškėjas neturėjo galimybės. Todėl mano, kad gindamas galimai pažeistas savo teises, veikė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Neatnaujinus termino paduoti skundui, bus užkirsta galimybė tolimesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas, paduotas 2016 m. gegužės 30 d., išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pareiškėjas neginčija to, kad į teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 42SD-3399-(14.42.104), kuriuo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A. C. į buvusio savininko B. A. valdytą žemę, panaikinimo, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, per 20 dienų turėjo kreiptis gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 24 d. raštą Nr. 1SS-563-(7.5.), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Į teismą su skundu kreipęsis tik 2016 m. balandžio 26 d. (nagrinėjamoje byloje 2016 m. gegužės 11 d.), pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei atskirajame skunde, pareiškėjas nurodo, jog gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 24 d. raštą, jis pasitelkęs profesionalaus atstovo – advokato, pagalbą, jo patariamas 2016 m. kovo 21 d. apskundė šį raštą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl advokatas parengė ir 2016 m. kovo 31 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad skundas teismingas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Todėl tik 2016 m. balandžio 26 d. pirmą kartą kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 42SD-3399-(14.42.104). Pareiškėjo nuomone, gindamas savo galimai pažeistas teises, veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kiek galėdamas glaustais terminais. Neturėdamas pakankamai teisinių žinių, kreipėsi į advokatą, patikėdamas teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui, todėl veikė atsakingai ir rūpestingai, tačiau advokatas padarė klaidų ir sugaišo daug laiko visiškai be reikalo kreipdamasis į netinkamas institucijas. Pasirinkdamas advokatą, pareiškėjas atsižvelgė į jo daugiametį darbo stažą, tačiau patikrinti jo profesionalumo neturėjo galimybės.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1?7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir elgėsi rūpestingai bei atidžiai pavesdamas teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui – advokatui, tačiau vėlesni advokato veiksmai, netinkamai rūpinantis pareiškėjo galimai pažeistų teisių ir interesų gynyba, pagal minėtą teismų praktiką, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, lėmusia skundo padavimo termino praleidimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė