Civilinė byla Nr. e2A-214-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00515-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.6.1.6.2; 2.6.10.5.2.18; 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-653-260/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Global Petroleum“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, L. D., J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Global Petroleum“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekonsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mas Baltic“, bendrija „Vaišvydas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno liftai“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (akcinės bendrovės „Lesto“ teisių perėmėja), uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ 2019 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinusi prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. P. bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams 179 718,23 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) paskirstyti iš atsakovo V. P. priteistą skolą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams laikantis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje Nr. B2-38-264/2019 Kauno apygardos teismo nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedant šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti teismo paskirtam bankroto administratoriui. Šio ieškinio pagrindu iškeltai civilinei bylai buvo suteiktas Nr. e2-1791-260/2019.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra BUAB „Naujoji Vaišvydava“, kuriai bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, kreditorės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ teisių perėmėja. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo V. P. kaltės, t. y. dėl pavėluoto kreipimosi iškelti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ skolų dydis per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo išaugo mažiausiai 179 718,23 Eur. Ši suma laikytina BUAB „Naujoji Vaišvydava“ patirta žala, kurią pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti buvęs bendrovės vadovas atsakovas V. P.. Atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė turėjo imtis veiksmų žalai dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo išieškoti iš atsakovo V. P., tačiau atitinkami veiksmai atlikti nebuvo. Todėl ieškovė reiškia šį netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutavusios bendrovės interesais kaip pagrindinė atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei pusę patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

3.       Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ 2019 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismui pateikė netiesioginį ieškinį atsakovėms BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, kuriuo UAB „Global Petroleum“ įsiskolinimas atsakovei BUAB „Naujoji Vaišvydava“ sumažintas 1 188,54 Eur (4 103,78 Lt) suma; 2) priteisti atsakovei BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iš atsakovės UAB „Global Petroleum“ 353 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento; 3) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ (iš bankroto administravimui skirtų išlaidų) ir atsakovės UAB „Global Petroleum“. Šio ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-18528-1107/2019. 

4.       Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 31 d. buvo gautas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ direktoriaus V. P. pareiškimas dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo, o 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“, atstovaujama direktoriaus V. P., ir UAB „Global Petroleum“ sudarė tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, kuriuo atsakovės UAB „Global Petroleum“ įsiskolinimas atsakovei BUAB „Naujoji Vaišvydava“ sumažintas 1 188,54 Eur (4 103,78 Lt). Ieškovės teigimu, užskaitymo aktas neteisėtas, nes jis atliktas po atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovo teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo, taip pat užskaitymo aktas pažeidžia imperatyviąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Be to, atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ direktorius V. P. užskaitymo akto atlikimo metu buvo ir atsakovės UAB „Global Petroleum“ akcininkus, taip pat abi atsakoves atstovavo ta pati buhalterė V. K.. Taigi, atsakovės užskaitymo akto sudarymo metu buvo susiję asmenys, dėl ko jos abi laikytinos nesąžiningomis. Ieškinyje pažymima ir tai, kad ieškovei iškėlus klausimą dėl užskaitymo akto neteisėtumo, V. P., veikdamas kaip atsakovės UAB „Global Petroleum“ vadovas, 2018 m. gruodžio 11 d. sumokėjo atsakovei BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 1 188,54 Eur, o grąžindamas šias lėšas faktiškai pripažino užskaitymo akto neteisėtumą. Visgi, pasak ieškovės,  pats aktas nuginčytas nebuvo, be to nelaikytina, kad atsakovė UAB „Global Petroleum“ įsiskolinimą padengė visiškai, kadangi už neteisėtą naudojimąsi lėšomis turi mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. 

5.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-38-773/2019 Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18528-1107/2019 buvo prijungta prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1791-260/2019.

6.       Ieškovė 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimu patikslino savo reikalavimus, pareikštus ieškinyje atsakovėms BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“, ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Global Petroleum“ bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams 353 Eur žalos atlyginimą, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, paskirstant iš atsakovės UAB „Global Petroleum“ priteistą skolą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams, laikantis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje Nr. B2-38-264/2019 Kauno apygardos teismo nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedant šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti teismo paskirtam bankroto administratoriui, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Global Petroleum“ ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovui V. P. patenkino: 1) priteisė iš atsakovo V. P. bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių naudai 179 718,23 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) nurodė, kad iš atsakovo V. P. priteista 179 718,23 Eur suma ir palūkanos paskirstytinos BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams laikantis Kauno apygardos teismo bankroto byloje Nr. B2-38-264/2019 nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedant šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti teismo paskirtam bankroto administratoriui; 3) nurodė, kad administratorius lėšų išieškojimui ir jų paskirstymui kreditoriams bus paskirtas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui; 4) priteisė iš atsakovo V. P. į valstybės biudžetą 2 364,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 323 Eur žyminį mokestį ir 41,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; 5) ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovei UAB „Global Petroleum“ atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 31 d. buvo gautas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ direktoriaus V. P., o 2013 m. lapkričio 15 d – ir kreditorės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo. Bankroto byla bendrovei iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. balandžio 24 d. 

9.       Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi leido kreditorei BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atlikti atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. birželio 13 d. teismui pateikė pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje pradinė kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pakeista nauja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“ su 1 031 241,78 Eur finansiniu reikalavimu, taip pat pareiškėja BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ tyčinio bankroto byloje pakeista jos teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-38-264/2019 BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ nuspręsta pripažinti pasibaigusia ir ją išregistruoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovės prašymą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 52 punkte konstatuotą aplinkybę, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2012 m. gruodžio 6 d., priėmus teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, o BUAB „Naujoji Vaišvydava“ valdymo organai, įskaitant ir atsakovą V. P., turėjo apie tai žinoti, pripažino, jog atsakovo V. P. 2013 m. spalio 31 d. kreipimasis į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei buvo pavėluotas. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad aplinkybė dėl atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“  nemokumo momento nustatymo tyčinio bankroto byloje nagrinėjamu atveju yra prejudicinė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis).

11.       Teismas savo sprendimo 30 punkte perrašė ieškovės pateiktą prašomos priteisti žalos dydžio pagrindimą. Įvertinęs ieškovės nurodytą žalos dydžio apskaičiavimą, t. y. kokia suma padidėjo atskirų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių reikalavimai laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. spalio 31 d., ir bendrą jų sumą – 179 718,23 Eur, teismas pripažino, kad tokio dydžio žala ir buvo padaryta BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams dėl to, kad atsakovas V. P. nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. spalio 31 d. pavėlavo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei. Teismas sprendė, kad šią žalą kreditoriams privalo atlyginti atsakovas V. P. (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

12.       Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju taikytinos CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarančios pagrindą jį atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl būtinojo reikalingumo. Teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai, kad dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vystomos veiklos pobūdžio – daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybų –  buvo būtina užbaigti šio pastato statybas, kad tai buvo padaryta tik 2013 m. birželio 27 d., kad nebaigus statybos darbų pasekmės tiek pačiai bendrovei, tiek ir gyventojams galėjo būti labai skaudžios, kad tuo būtų pažeistas ir viešasis interesas, kad bendrovė, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, privalėtų atlyginti butų pirkėjams nuostolius, kitaip tariant, kad galėjo atsirasti nauji kreditoriai bei įsipareigojimai ir būtų ženkliai padidėję kreditoriniai reikalavimai, jokiais konkrečiais galimų nuostolių atsiradimo  skaičiavimais, ekonomine analize nepagrindžiami. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išvengta žymiai didesnės žalos, nei nurodyta teismo sprendimo 30 punkte.

13.       Teismas netenkino ir atsakovo V. P. prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą  ieškinio senaties terminą bei jo praleidimo pasekmes. Teismas pripažino, kad apie savo teisę reikšti ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ieškinį atsakovui ieškovė, kaip kreditorė, tikrai galėjo suprasti ir suprato tik po to, kai 2016 m. pradžioje jai buvo leista susipažinti su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentais ir ji 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tokiame jos pareiškime jau buvo nurodoma, kad bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. P. kreditorių naudai pateikė 2019 m. birželio 26 d., ieškinio senaties terminą praleidusi nežymiai. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovė nuolat siekė, jog BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių interesus apgintų bankroto administratorė, kuri vengė tai padaryti, praleistą ieškinio senaties terminą ieškovei atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).  

14.       Pasisakydamas dėl ieškovės patikslintų ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Global Petroleum“, teismas nustatė, kad šiuos savo reikalavimus ieškovė grindė CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, teigdama, kad šis straipsnis taikytinas ne tik mokėjimo sandoriams, bet ir kitiems sandoriams, kuriais įforminamas atsiskaitymas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas  teismo posėdyje nurodė, kad šį sandorį ginčija ir CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) numatytu pagrindu.

15.       Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115/2020 pateiktus išaiškinimus, kad pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas  reikalavimą galėtų reikšti tik kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi bendrovė. Bendrovės reikalavimai, siekiant nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo jos atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir, atitinkamai, sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, gali būti grindžiami CK 6.66 straipsnio nuostatomis, nes CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių teisėms ginti. Tai nurodęs, teismas šio ieškovės reikalavimo pagrįstumą įvertino CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

16.       Išvardinęs kasacinio teismo praktikoje suformuluotas actio Pauliana taikymo sąlygas ir ypatumus, iš kurių vienu pripažįstamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės UAB „Global Petroleum“ prašymą taikyti ieškinio senatį ir jai pareikštą ieškinį atmesti, vertino, kad toks prašymas yra pagrįstas. Tokią teismo išvadą lėmė tokios nustatytos aplinkybės: 2016 m. sausio 21 d. ieškovei reikalavimo teises perleidusi BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo atlikti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą; Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. tenkino šį prašymą; 2016 m. balandžio 7 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentai, nurodyti pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu su kitais dokumentais buvo perduoti patikrinimui atlikti; atlikusi patikrinimą, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. birželio 9 d. pateikė pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, jame nurodė ir ieškiniu ginčijamo įskaitymo sandorio neteisėtumą. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovei apie ginčijamą sandorį tapo žinoma vėliausiai 2016 m. birželio 9 d., tuo tarpu ieškinį ji pateikė 2019 m. birželio 27 d., t. y. praleidusi vienerių metų senaties terminą. Todėl, atsakovei UAB „Global Petroleum“ prašant taikyti senatį, teismas ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ reikalavimas dėl 179 718,23 Eur žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš atsakovo V. P., ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą taip pat atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie padidėjusius BUAB „Naujoji Vaišvydava“ įsipareigojimus. Priešingai, pati ieškovė nurodė, kad bendrai bendrovės įsipareigojimai, nežiūrint į atskiriems kreditoriams priskaičiuotas palūkanas, sumažėjo nuo 8 510 219 Lt (2013 m. sausio 1 d. duomenimis) iki 7 158 618 Lt (2014 m. sausio 1 d. duomenimis), t. y. atsakovas V. P. ne tik vykdė prievoles kreditoriams, tačiau jas dar ir sumažino 1 351 601 Lt arba 391 450,71 Eur suma. Teismas šių aplinkybių apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

17.2.                      Teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokia tapo 2012 m. gruodžio 6 d. ir kad būtent nuo šios datos skaičiuojama priteistina žala, tiesiogiai prieštarauja Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 (52, 72 punktuose) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 (58 punkte) nustatytiems prejudiciniams faktams, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje. Visuotinai žinoma yra aplinkybė, kad 2013 m. pradžia yra 2013 m. sausio 1 d. Todėl teismas, manydamas, kad žala kreditoriams buvo padaryta, palūkanas kreditoriams turėjo skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 7 d. Skaičiuojant palūkanas nuo 2013 m. sausio mėn. 7 d. iki 2013 m. spalio mėn. 30 d. įskaitytinai, bendrai visiems kreditoriams apskaičiuotina suma sudarytų 159 810,80 Eur.

17.3.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė būtinąjį reikalingumą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas buvo įpareigotas imtis aktyvių veiksmų pagal prisiimtus įsipareigojimus ir vykdyti darbus bei veikti būtinojo reikalingumo sąlygomis. Netęsdama veiklos (daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų), bendrovė būtų patyrusi gerokai didesnę žalą, nes, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų būtų privalėjusi atlyginti nuostolius butų ir komercinių patalpų pirkėjams, būtų atsiradę nauji kreditoriai ir įsipareigojimai jiems, dėl to būtų žymiai išaugę kreditoriniai reikalavimai, o naujiems kreditoriams pareiškus reikalavimus, esamiems kreditoriams būtų kilusi kur kas didesnė žala. 

17.4.                      Faktą, kad buvo susidariusios specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą ir kad atsakovas realiai įvertino susidariusią padėtį bei galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos, jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą, veikė rūpestingai ir tokiu savo veikimu realios žalos bendrovei nepadarė, naujų kreditorių neatsirado, bendrovė atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi AB „Swedbank“, patvirtina ir Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 (54, 55, 56, 73 punktai). Atsisakydamas pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, teismas iš esmės pritarė, kad bendrovės valdymo organų sprendimai tęsti veiklą buvo pagrįsti, nes tokiu būdu buvo siekiama išvengti naujų kreditorinių reikalavimų ir papildomos žalos bendrovei atsiradimo.

17.5.                      Pabaigus statybos darbus buvo galutinai atsiskaityta su hipotekos kreditore AB „Swedbank“, kuriai buvo įkeistas visas pastatas, gerokai – nuo 408 870 Lt sumažinta skola valstybei (grąžinta 216 142,67 Eur), o socialinio draudimo biudžetui skola sumažinta iki 1 949 Eur, visiškai atsiskaityta ir su darbuotojais. Didžiausiais bendrovės kreditoriais šiuo metu yra su ja susiję asmenys, t. y. pats atsakovas V. P., UAB „Global Petroleum“ ir ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš V. T. valdytos BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“.

17.6.                      Tai, kad atsakovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, įrodo ir UAB „Turto spektras“ konsultacija, iš kurios matyti, kad ekspertai pačią galimybę 2010 m. parduoti nebaigtas įrengti patalpas nebaigtame statyti name, t. y. neprisiimant jokių įsipareigojimų dėl statybos darbų pabaigos, vertina kaip problematišką. Todėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ sprendimas pabaigti pastato statybos darbus yra suprantamas ir pagrįstas. Projekto užbaigimas sudarė galimybes BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais bei išvengti papildomų nuostolių ir įsipareigojimų atsiradimo. Siekdama užbaigti statybos darbus, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ sudarė statybos rangos sutartis su kitais rangovais.

17.7.                      Nors konkrečiomis sumomis pagrįsti, kad atsakovui anksčiau nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ir vykdant darbus bei prisiimtus įsipareigojimus buvo išvengta žymiai didesnės žalos, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, yra neįmanoma, tačiau atsakovas pateikė visus įmanomus įrodymus, kokius tik buvo galima pateikti tokio pobūdžio byloje. Be kitos realiai galimos žalos, didelę turtinę žalą įrodo vien tik bankų palūkanos (125 607,80 Eur), kurias gyventojai būtų sumokėję bankams už butams įsigyti paimtus kreditus per laikotarpį, kurį dėl nebaigtų statybos darbų, pastato nepripažinus tinkamu naudotis, gyventojai nebūtų galėję naudotis savo butais ir kuris būtų ne trumpesnis už laikotarpį, kurį buvo nagrinėjama bankroto byla, t. y. 5 metus. Tačiau teismas tokių duomenų tinkamai neįvertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės skundžiamame teismo sprendime nepasisakė. Be to, už turtinę žalą yra daug svarbesni kiti teisėti butų gyventojų bei jų šeimos narių interesai ir lūkesčiai, kurie būtų neišvengiamai pažeisti, taip pat gyventojų ir jų šeimos narių gyvenimo sąlygos, nepabaigus statybos darbų. Todėl vykdydamas tolimesnę veiklą ir veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, atsakovas iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo.

17.8.                      Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nes kaip matyti iš pačios ieškovės nurodomų aplinkybių, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ įsipareigojimai kreditoriams per 2013 metus netgi sumažėjo. Tuo tarpu žala yra laikomas bendras išaugęs bendrovės skolų dydis, neatsižvelgiant į jos įsipareigojimus konkrečiam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju bendri BUAB „Naujoji Vaišvydava“ skoliniai įsipareigojimai visiems kreditoriams sumažėjo, todėl nesama pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

17.9.                      Teismas ne tik be pagrindo netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, t. y. atmesti atsakovui V. P. pareikštą ieškinį, kadangi ieškovė nemažai praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo, bet taip pat visiškai formaliai atnaujino ieškovei praleistą ieškininio senaties terminą, tokios išvados nepagrįsdamas.

17.10.                      Teismas nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, įrodančių, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo daug anksčiau. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 yra nustatęs, kad po 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 bendrovės valdymo organams turėjo būti aišku, kad bendrovės prievolė atsiskaityti už statybos darbus mažesne apimtimi liko neįvykdyta ir kad yra pradelstas šios prievolės įvykdymas. Tai savo ieškinyje nurodė ir ieškovė. Atsakove civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 buvo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, iš kurios ieškovė yra įgijusi turtines teises, todėl jai buvo žinoma BUAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinė padėtis. Juolab kad vieninteliu BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ akcininku ir vadovu buvo V. T., kuriam kartu su sutuoktine priklausė ir 50 proc. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ akcijų. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ du kartus bandė iškelti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą – 2011 m. pabaigoje ir 2012 m., tad UAB „Naujoji Vaišvydava“ įsipareigojimai ir turtinė padėtis iš bylų medžiagos jai buvo puikiai žinomi. Todėl apie ieškinyje nurodytą tariamą savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo žinoti 2013 m. pradžioje.

17.11.                      Ieškovė netiesioginį ieškinį pareiškė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vardu, įgyvendindama ieškovės nuomone esamą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ teisę į žalos atlyginimą (CK 6.68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, privalėjo taikyti ieškinio senaties terminą taip, kaip jų būtų taikęs pačios BUAB „Naujoji Vaišvydava“ reikalavimui. Šio termino eiga prasidėjo paskyrus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriumi UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ ir perdavus jai bendrovės dokumentus – 2014 m. gegužės 30 d., o baigėsi  2017 m. gegužės 30 d.

17.12.                      Teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, reikšmingas ieškinio senaties termino atnaujinimui. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Be to, ieškovė visose bylose, įskaitant ir civilinę bylą Nr. 2-865-601/2012, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, t. y. advokato. Todėl sužinojusi apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo galimybę jas ginti teisme nuo pat sužinojimo momento. Kreipimosi į teismą su pareiškimu pripažinti bankrotą tyčiniu faktas neužkirto ieškovei kelio šios teisės įgyvendinimui, kaip ir, ieškovės subjektyviu vertinimu, pasyvus bankroto administratorės elgesys, neužkirto jai kelio kreiptis į teismą. Aplinkybės, nesudariusios jokių kliūčių savo teisėms įgyvendinti, negali būti laikomos svarbia priežastimi atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą.

17.13.                      Nors ir nagrinėdamas išimtinai tik 2016 m. įvykius, susijusius su ieškovės pareiškimu dėl tyčinio bankroto, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia turėjo laikyti ne 2016 m. birželio 9 d., bet 2016 m. balandžio 7 d., kuomet ieškovei, vykdant teismo nutartį, tyrimui buvo perduoti UAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentai.

17.14.                      Nusprendęs, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti žalą, teismas turėjo taikyti, tačiau netaikė CK 6.126 straipsnio 1 dalies normų, ignoravo ir sprendime visiškai nepasisakė dėl itin svarbios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, jog V. P. šioje byloje yra ir atsakovas, ir tuo pačiu BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorius, kurio reikalavimas pagal byloje esantį 2018 m. gruodžio mėn. 17 d. bendrovės likvidavimo aktą sudaro 564 999,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 564 999,21 Eur reikalavimas sudaro 28,40 proc. visų likvidavimo akte nurodytų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, 28,40 proc. pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų kreditorių reikalavimų sudaro 51 039,21 Eur. Todėl teismas turėjo nustatyti, kad atitinkama atsakovo prievolė bendrovei yra pasibaigusi ir priteistiną sumą mažinti.

18.       Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ atsiliepime į atsakovo V. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Priešingai nei teigia atsakovas, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ skolų dydis 2013 metais  realiai išaugo. Atsakovas nutyli, kad 2012 m. ir 2013 m. atsakovo vadovaujama BUAB „Naujoji Vaišvydava“ aktyviai pardavinėjo statomame daugiabutyje name esantį nekilnojamąjį turtą (vienintelį vertingą bendrovės turtą) ir jį pardavus gautas lėšas panaudojo selektyviai atrinktiems įsipareigojimams dengti. Kaip matyti iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ balansų duomenų, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ realizavo turto už 2 405 985,40 Lt, o įsipareigojimus sumažino tik 1 351 600,04 Lt. Turto sumažėjimas yra 1 054 385,36 Lt didesnis už įsipareigojimų sumažėjimą, taigi realiai bendrovės įsipareigojimai augo mažiausiai 1 054 385,36 Lt (305 371,10 Eur). Jeigu nebūtų išparduotas bendrovės nekilnojamasis turtas, naudojant gautas lėšas įsipareigojimams dengti, balanse būtų apskaityti ženkliai didesni įsipareigojimai.

18.2.                      Vien 2013 m. pardavus turto už 2 405 985,40 Lt, įsipareigojimai sumažinti tik 1 351 600,04 Lt, liko 7 158 618,96 Lt nepadengtų įsipareigojimų. Akivaizdu, kad jau tada buvo galima protingai numatyti, kad pardavus nekilnojamąjį turtą gautų pajamų neužteks atsiskaityti su kreditoriais. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas V. P., realizuodamas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nekilnojamąjį turtą, siekė nepalikti bendrovėje turto, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ laikotarpiu bendra jos skolų apimtis realiai išaugo mažiausiai 305 371,1 Eur ir pablogėjo kreditorių galimybės gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo.

18.3.                      Apeliaciniame skunde neginčijama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. spalio 31 d. susikaupusias palūkanas ir delspinigius, todėl konstatuotina, jog pagrįstai priteistas 179 718,23 Eur dydžio žalos atlyginimas. Tačiau skunde nepagrįstai aiškinama, kad žalą sudarančias palūkanas ir delspinigius teismas turėjo skaičiuoti ne nuo 2012 m. gruodžio 6 d., o nuo 2013 m. sausio 7 d. Atsakovas manipuliuoja Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties motyvais, juos aiškindamas pažodžiui. Minėtomis nutartimis buvo nustatyta ne konkreti data, o laikotarpis, kada BUAB „Naujoji Vaišvydava“ tapo faktiškai nemoki, todėl minėtų nutarčių motyvuose esanti išvada, kad bendrovė faktiškai tapo nemokia 2013 m. pradžioje, negali būti aiškinama kaip konkreti kalendorinė data, juolab kad turi būti įvertinti ir motyvai, kurių pagrindu padaryta atitinkama išvada.

18.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo priverstas padaryti dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo atsiradusią žalą dėl to, kad siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos. Nėra nei konkrečių įrodymų, kad padarant žalą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir jos kreditoriams buvo pašalinta didesnė grėsmė, nei įrodymų, jog žalos padarymas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir jos kreditoriams vienintelis būdas pašalinti didesnę grėsmę. Apeliaciniame skunde tariamai buvusi didesnė grėsmė įrodinėjama vien prielaidomis ir spėjimais.

18.5.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad būtinąjį reikalingumą įrodo byloje dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismų priimti sprendimai. Tačiau atsakovas ignoruoja įrodinėjimo dalyko skirtumus tarp šios bylos ir bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu V. P. veiksmai vertinti kitais aspektais (per jų įtaką bendrovės bankrotui), nei šioje byloje (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Priimtuose teismų sprendimuose yra nurodyta, kad nenustatyta, jog dėl V. P. veiksmų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ tapo nemoki arba, būdama nemoki, iš esmės pablogino savo padėtį ir tuo sukėlė tyčinį bankrotą. Tačiau šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta ir tai, kad V. P. veiksmai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones.

18.6.                      Atsakovas V. P. veikė neįpareigotas kitų asmenų, savo nuožiūra, nesinaudojo teisėtomis priemonėmis situacijai spręsti: nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo susidariusiai sunkiai finansinei situacijai spręsti (situaciją būtų buvę galima spręsti papildomais akcininkų įnašais), taip pat neinicijavo restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo (kas būtų leidę sustabdyti įsipareigojimų augimą bei atidėti įsipareigojimų vykdymą, sudarant sąlygas užbaigti statybą). Turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylą bendrovei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, atsakovas šios pareigos nevykdė, nes tai būtų apriboję jam galimybę vienasmeniškai valdyti bendrovę. Taigi argumentai apie būtinąjį reikalingumą yra tik  atsakovo gynybinė pozicija.

18.7.                      Teigdamas, kad, nebaigus statybos darbų, tiek bendrovė, tiek ir gyventojai būtų patyrę didelius nuostolius, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų, analizės ir pan.) apie tuo metu tikėtinus nuostolius. Todėl ir tokie teiginiai laikytini prielaidomis pagrįsta atsakovo gynybine pozicija. Be to, butų ir kitų patalpų pirkėjai šiuo atveju turėjo tokių pačių turtinių interesų, kaip ir kiti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriai, o teiginiai apie tariamą viešojo intereso gynimą taip pat tėra atsakovo gynybinė pozicija.

18.8.                      Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „Turto spektras“ konsultacija neįrodo, kad atsakovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes ši konsultacija sudaryta 2016 m. lapkritį. Atsakovas ja negalėjo vadovautis tuo metu, kai 2013 m. atliko neteisėtus veiksmus. Atitinkamai, šis dokumentas negali pateisinti apelianto neteisėtų veiksmų. Be to, ši konsultacija parengta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei jį įgyvendinančios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodika nustatytos tvarkos, todėl joje pateikta informacija yra nepatikima.

18.9.                      Apeliaciniame skunde be pagrindo tariama žala kitiems asmenims siejama su butų ir kitas patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijusių asmenų sumokėtomis palūkanomis bankams. Palūkanos yra atlygis bankams už naudojimąsi skolintais pinigais (kreditais). Tie kreditai buvo panaudoti nekilnojamajam turtui įsigyti. Taigi, tos palūkanos sudaro tų asmenų išlaidas nekilnojamajam turtui įsigyti. Atitinkamai, jos negali būti laikomos šių asmenų tariamai patirta žala.

18.10.                      Teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Pagrindą atnaujinti senaties terminą sudaro tokių aplinkybių visuma: 1) jeigu ieškinio senaties termino pradžia siejama su 2016 m. birželio 9 d. kreipimusi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tai ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai; 2) ieškovė buvo aktyvi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procese ir siekė, kad dėl bendrovės bankroto kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn; 3) pagal ĮBĮ bankroto procese kreditorių teisės turi būti ginamos kolektyviai bankroto administratoriaus, todėl ieškovė neturėjo realių galimybių reikšti ieškinio BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vardu, ir dėl to  naudojosi kitomis ĮBĮ numatytomis teisėmis; 4) ieškovė nuolat siekė, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių interesus apgintų bankroto administratorius, kuris vengė tai padaryti (būtent bankroto administratoriaus pasyvumas įgalino ieškovę reikšti šį netiesioginį ieškinį); 5) ieškovės pareikšti reikalavimai, susiję su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procedūromis, nes patenkinus ieškinį iš priteistų sumų būtų dengiami bankrutavusios bendrovės kreditorių, įskaitant valstybę, finansiniai reikalavimai, o atsižvelgiant į bankroto procedūrų paskirtį, tokie ieškinio reikalavimai susiję su viešojo intereso gynimu; 6) BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriai turi teisėtą interesą į jiems padarytos žalos atlyginimą; 7) formalus senaties termino praleidimas neturėtų tapti kliūtimi teisingumui vykdyti.

18.11.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad ieškovas dar 2013 m. pradžioje turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą per akcininką. Akcininkas ir bendrovė yra du savarankiški asmenys, todėl jie negali būti sutapatinami. Be to, pradinio kreditoriaus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ akcininkas V. T., kuriam kartu su sutuoktine priklausė 50 proc. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ akcijų, nagrinėjant bylą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu liudijo, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovas V. P. tuo laikotarpiu neteikė jokios informacijos apie bendrovės veiklą. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Tad nėra pagrindo manyti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau.

18.12.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, jog ieškovei įgyvendinant UAB „Naujoji Vaišvydava“ teisę į žalos atlyginimą pagal CK 6.68 straipsnio taisykles, ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kada jo eiga prasidėjo pačiai BUAB „Naujoji Vaišvydava“. Toks aiškinimas prieštarauja netiesioginio ieškinio instituto paskirčiai. Kreditoriui negali būti taikomas toks pats ieškinio senaties terminas kaip nesąžiningam skolininkui, kadangi kreditorius įprastai sužino apie jo teises pažeidžiantį skolininko pasyvumą ženkliai vėliau. Taip pat nepagrįstai aiškinama, kad teismas ieškinio senaties termino pradžia turėjo laikyti ne 2016 m. birželio 9 d. bet 2016 m. balandžio 7 d., kuomet ieškovei, vykdant teismo nutartį, tyrimui buvo perduoti UAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentai. Toks aiškinimas prieštarauja protingumo principui. Su perduotais dokumentais reikia susipažinti, atlikti juose esančių duomenų analizę, kad būtų galima išsiaiškinti, ar yra padarytas teisių pažeidimas.

18.13.                      Pagal skundžiamą teismo sprendimą skolininku yra V. P., o kreditoriumi yra specifinis asmenų daugetas –  bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriai. Šis asmenų daugetas negali būti traktuojamas kaip paprastas kreditorių daugetas (CK 6.17 straipsnis), kadangi santykius tarp kreditorių nustato ĮBĮ nuostatos. Todėl V. P. kaip BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriaus reikalavimai negali būti tiesiogiai nukreipti į V. P. kaip skolininką. Atitinkamai, nėra ir negali būti skolininko ir kreditoriaus sutapties.

19.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atsakovo V. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad savo poziciją ginčo klausimu yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime (2020 m. sausio 31 d. DOK-3525).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ (kreditorė, perėmusi teises iš BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“) pareiškė netiesioginius ieškinius, siekdama įgyvendinti skolininkės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nerealizuotą teisę reikalauti civilinės atsakomybės iš bankrutavusios bendrovės vadovo V. P. už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo ir ginčyti atsakovių BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudarytą užskaitymo aktą. Šių reikalavimų nagrinėjimas buvo sujungtas į vieną civilinę bylą.

21.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ reikalavimą, susijusį su apelianto V. P. civiline atsakomybe už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą ir dėl to atsiradusios BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams žalos atlyginimu, o ieškinį atsakovei UAB „Global Petroleum“ dėl užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir kitų su juo susijusių reikalavimų atmetė. Apelianto V. P. apeliaciniu skundu yra ginčijama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas jo civilinės atsakomybės klausimas. Nei ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“, nei kiti byloje dalyvavę asmenys apeliacinių skundų dėl teismo atmestų ieškinio reikalavimų nėra pateikę. Todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo taikymo sąlygų

22.       Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. B2-38-264/2019 procesinės eigos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „Naujoji Vaišvydava“ apeliantas V. P. Kauno apygardos teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2013 m. spalio 30 d. (teisme užregistruotas 2013 m. spalio 31 d.; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2710-413/2013). Pareiškimą dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo 2013 m. lapkričio 15 d. pateikė ir kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (civilinė byla Nr. B2-2826-413/2013). Šias abi bylas sujungus, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1172-413/2014 UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positium“. Nesutikdamos su nutarties dalimi, kuria paskirta bankroto administratorė, tiek BUAB „Naujoji Vaišvydava“, tiek BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pateikė atskiruosius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-707/2014 panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria administratore paskirta „Ius Postivum“ ir administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

23.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat nustatyta, kad bankroto bylos BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimas buvo inicijuojamas ir anksčiau, t. y. ir 2011 m., ir 2012 m., tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. B2-3248-273/2011, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293/2012, ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012, buvo atsisakyta iškelti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, teismams konstatavus, kad pateiktų atitinkamų laikotarpių balansų duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. nenustačius bendrovės nemokumo fakto. Abu šiuos kartus bankroto bylos iškėlimą inicijavo ta pati kreditorė (generalinė rangovė) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“.

24.       Juridinių asmenų bankroto teisinius santykius iki 2019 m. gruodžio 31 d. reglamentavusio ĮBĮ (redakcija, galiojusi tiek V. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu, tiek ankstesnių kreditorės bandymų inicijuoti bankroto procesą metu) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (bendrovė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), bendrovės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), bendrovėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad bendrovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

25.       Atsakomybė bendrovės vadovui minėtu teisiniu pagrindu gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Kaltės prezumpciją tokiu atveju turėtų paneigti atsakovas. Bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl vien bendrovės vadovo neteisėtos veikos ar neveikimo nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

26.       Be to, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar kilo ir kada ši pareiga atsirado, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Taigi tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

Dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo atsiradimo ir šio fakto prejudicijos

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kyla, kai bendrovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Bendrovės vadovas gali įvertinti, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

28.       Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus bendrovės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada bendrovės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, bendrovės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ jau buvo nemoki 2012 m. gruodžio 6 d., o jos vadovas V. P. tai privalėjo suprasti. Būtent tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas grindė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos bankroto byloje Nr. B2-38-264/2019, kurioje buvo nagrinėjamas ir ieškovės prašymas dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 52 punktu, nurodęs, kad šiame nutarties punkte nustatyta aplinkybė, susijusi su nemokumo atsiradimo identifikavimu, yra privaloma ir nagrinėjamoje civilinėje byloje kaip prejudicinis faktas. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.

30.       Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-38-264/2019, 52 punkte yra nurodyta, kad „<…>Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad įmonė faktiškai tapo nemokia 2013 m. pradžioje, nes įmonės valdymo organams jau po 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-865-601/2012 m. turėjo būti aišku, kad įmonės prievolė atsiskaityti už statybos darbus kreditorei UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ mažesne apimtimi (3 mln. Lt) liko neįvykdyta, kad yra pradelstas šios prievolės įvykdymas, todėl vadovo V. P. kreipimasis į teismą 2013 m. spalio 16 d. dėl bankroto bylos iškėlimo pripažintinas pavėluotu.<…>”. Minėtos nutarties 72 punkte taip nurodoma, kad „Nustatyta, kad įmonė nuo 2013 m. pradžios buvo nemoki, <…>”. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą citavimo kontekstą ir neteisingai pacituotą nemokumo atsiradimo momentą nepagrįstai pripažino neįrodinėtinu, t. y. prejudiciniu faktu.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis palikta nepakeista, 58 punkte nurodoma, kad „<…> pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įmonės turtinę padėtį pagal pateiktus duomenis ir, atsižvelgęs į veiklos specifiką, taip pat išsamiai išanalizavo ir pradelstus įsipareigojimus ir visų įvertintų duomenų pagrindu nustatė faktinio nemokumo (negalėjimo vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję) momentą, t. y. kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje.“

32.       Tokiu atveju teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo momentas buvo nustatinėjamas ir kitoje byloje, sprendžiant minėtos bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, ieškovei UAB „Šančių prekybos centras“ joje siekiant įrodyti nuo 2010 m. atsiradusį nemokumą. Anksčiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas taip pat buvo aplinkybė, kad V. P., jo vadovaujamai bendrovei esant nemokiai, laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o jos nagrinėjime dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamos bylos nagrinėjime. Tokios sutampančios aplinkybės leistų įžvelgti faktų prejudicialumą pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį.   

33.       Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria ir apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo momentą, netinkamai vertino minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tapo nemokia 2012 m. gruodžio 6 d. Pirmiau pacituotų ištraukų iš Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-264/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 turinys patvirtina, kad teismai bendrovės nemokumo momento nei nuo 2012 m. gruodžio 6 d., nei nuo kurios nors kitos konkrečios 2013 m. datos nėra nustatę, padarę išvadą, kad jis atsidaro ne 2010 m., kaip toje byloje siekė įrodyti ieškovė, bet ne anksčiau nei nuo 2013 m. pradžios.

34.       Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendrovės kreditoriams padaryta žala ieškovė laiko nenutrauktą, laiku inicijavus bankrotą, palūkanų ir netesybų kreditoriams skaičiavimą, tikslus nemokumo momento identifikavimas būtų teisiškai reikšmingas tiek ir žalos dydžiui nustatyti, tiek ir apelianto veiksmų / neveikimo teisėtumui įvertinti, sprendžiant apie jo pareigos inicijuoti bankrotą atsiradimo momentą. Todėl teisėjų kolegija dėl nemokumo momento toliau pasisako kitų civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygų kontekste.  

Dėl veiksmų teisėtumo 

35.       Kaip buvo minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, viena iš jų asmens neteisėti veiksmai. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą bendrovės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino bendrovės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių bendrovės kreditorių (jei toliau didėtų bendrovės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie bendrovės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai bendrovė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant bendrovės nemokumo faktui, bendrovės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

37.       ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi įmonės vadovas (savininkas), jis turi disponuoti išsamia informacija apie bendrovę, nes pareiškime teismui turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo reikia pridėti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymus, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

38.       Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012, kurioje jau antrą kartą  buvo atsisakyta patenkinti kreditorės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pareiškimą iškelti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, buvo konstatuota, jog pagal 2012 m. kovo 1 d. balansą, į balansą įrašyto bendrovės turto vertė buvo 5 135 272,04 Lt, o iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 24 639,58 Lt, tuo tarpu kiti subjektai bendrovei buvo skolingi 549 586,56 Lt. Taigi, pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Šioje įsiteisėjusioje nutartyje Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-865-601/2012 dėl statybos darbų kainos sumažinimo, o Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7569-615/2012 dėl sandorio, sudaryto tarp pareiškėjos BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“, vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, taigi vykstant teisminiams ginčams, susijusiems su pareiškėjos turtinio reikalavimo pagrįstumu, konstatavo, jog bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo pareiškėjos turtinio reikalavimo, kildinamo iš generalinės projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutarties Nr. 05-73, vertinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo atžvilgiu. Vadinasi, 2012 m. neabejotinai nebuvo pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ne tik dėl aplinkybių, nustatytų bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, bet ir dėl šių teisėjų kolegijos aptartų aplinkybių.

39.       Kaip matyti iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje esančio apelianto prašymo, 2013 m. spalio 30 d. kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo, pareiškime jis nurodė, kad šio pareiškimo padavimo dieną į bendrovės balansą įrašyto turto vertė sudaro 1 357 044,63 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 456 806,64 Lt, teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismas, 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1172-413/2014 iškeldamas bankroto bylą konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 3 745 328 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas – 802 002 Lt, trumpalaikis turtas – 2 943 326 Lt (atsakovės vadovo teigimu, pareiškimo padavimo dienai bendrovės turtas yra sumažėjęs iki 1 357 044,63 Lt), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 8 510 219 Lt, kurių didžiąją dalį sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai (5 438 266 Lt), bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-4 764 891 Lt). Iš byloje pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pareiškimo pateikimo dieną sudarė 1 456 806,64 Lt, o kitiems kreditoriams finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminas šiai dienai taip pat yra suėjęs, todėl bendra pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma siekia 3 197 097,26 Lt.

40.       Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2012 m. bei 2013 m. balansų duomenis, taip pat pažymi, kad apeliantas nutyli, jog 2012 m. ir 2013 m. jo vadovaujama BUAB „Naujoji Vaišvydava“ aktyviai pardavinėjo statomame daugiabutyje name esantį nekilnojamąjį turtą (vienintelį vertingą bendrovės turtą), tačiau iš turto pardavimo gautas lėšas naudojo selektyviai atrinktiems įsipareigojimams dengti. Ieškovės teigimu, apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, jau 2013 m. pradžioje turėjo protingai numatyti, kad, pardavus nekilnojamąjį turtą, gautų pajamų neužteks atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai apeliantui V. P. dėl žalos atlyginimo nebuvo grindžiami CK 6.66 straipsnio ar 6.9301 straipsnio nuostatomis, o apeliaciniame procese jau nebegalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti pirmosios instancijos teisme neįrodinėtomis aplinkybėmis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Kitokio vertinimo dėl apelianto pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nesuponuoja ir tai, kad reikalavimas atsakovei UAB „Global Petroleum“, dėl kurio išnagrinėjimo ginčo apeliacinės instancijos teisme nekilo, buvo grindžiamas būtent šiais teisiniais pagrindais.

41.       Taigi, atsižvelgiant, be kita ko, ir į esamą informaciją apie BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bei pradinės jos kreditorės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ komplikuotus tarpusavio santykius (ne vieną tarp jų kilusį teisminį ginčą), bendrovės balansųi duomenys, kuriais apeliantas disponavo prasidėjus 2013 metams, patys savaime nepakankami pripažinti, kad apeliantui nuo 2013 metų pradžios jau turėjo būti akivaizdus bendrovės nemokumas ir jis vietoje faktiškai tęsiamos bendrovės veiklos (toliau vystomo daugiabučio namo statybos projekto, vykdomo atsiskaitymo su kreditoriais) turėjo pradėti bankroto procedūrą, juolab kad itin reikšmingo dydžio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriniai reikalavimai dėl nesibaigusių teisminių ginčų nebuvo laikomi pradelstais.

42.       Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, su kurio priėmimu nagrinėjamoje byloje siejamas vadovo (apelianto) žinojimas apie BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumą nuo 2013 m. pradžios (žr. šio sprendimo 10, 29-31, 33 punktus), ir kuriuo toje byloje ieškovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ ieškinys tos bylos atsakovei bankrutuojančiai UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo buvo patenkintas iš dalies, statybos darbų kainą sumažinant 836 283 Lt suma (ieškiniu prašyta sumažinti 1 137 344 Lt suma) ir priteisiant ieškovei 21 409 Lt netesybas, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo apskundusi apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, kuria skundžiamas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. 3P-437/2014 atsisakė priimti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). 

43.       Šiuo aspektu aktualu dar ir tai, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ su pradine kreditore BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“  bylinėjosi nesutardama dėl sumos, kurią ji yra skolinga už rangovės atliktus statybos darbus, įrodinėdama, kad ši juos atliko netinkamai, kitaip tariant, ginčas buvo kilęs dėl statybos darbų kokybės ir kainos už darbus sumažinimo. Todėl darytina išvada, kad apeliantas, net ir esant nepalankiems balansų duomenims, tačiau bendrovei tebetęsiant veiklą, vykstant bylinėjimuisi su pradine kreditore, ne iš karto galėjo suprasti, kad šis jo vadovaujamos bendrovės įsipareigojimas kreditorei tapo pradelstu. Ir nors apeliantas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2013 m. spalio 30 d., t. y. dar iki apeliacinės instancijos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo įsiteisėjimo, visgi teisinė atsakomybė vadovui už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto iškėlimo galėtų kilti tik tada, kai bendrovės finansinė būklė atitiktų ĮBĮ nustatytą nemokumo apibrėžimą.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. spalio 30 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas, nusvėręs bendrovės finansinę padėtį į nemokumo būseną, tačiau dar iki šis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 22 d., neturėtų būti laikomas pavėluotu. Tokiu atveju nėra vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų apelianto veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

45.       Be to, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo pateikusi teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 3 830 364,32 Lt skolą bei 8,49 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas pagal šį ieškinį 2012 m. birželio 26 d. nutartimi areštavo atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 3 830 364,32 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės turtines teises ir lėšas, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1797/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis pakeista, leidžiant atsakovei parduoti butus / patalpas, esančius areštuotame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiomis dalimis areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei leisti iš pagal šiuos pardavimo sandorius gautų lėšų vykdyti atsiskaitymus su AB „Swedbank“ iki kol su ja, kaip su įkaito turėtoja, bus visiškai atsikaityta pagal tarp atsakovės ir AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 11 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-058750-IN/07-058753-KL su visais jos pakeitimais, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą. Taigi, negalima sutikti su ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ pozicija, kad apelianto vadovaujama BUAB „Naujoji Vaišvydava“ gautas iš jos statomo turto pardavimo lėšas naudojo selektyviai atrinktiems įsipareigojimams dengti ir / ar dėl šios priežasties delsė inicijuoti bankroto bylą. Tokiai išvadai padaryti duomenų nėra.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

46.       Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimus apeliantui grindė dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo išaugusiu kreditorinių reikalavimu dydžiu – nuo faktinio nemokumo momento kreditoriams įvairiais pagrindais priskaičiuotomis palūkanomis. Apeliantas atsikirtimuose nurodė, kad jis, tęsdamas bendrovės veiklą, t. y. dėdamas visas įmanomas pastangas užbaigti daugiabučio pastato statybas, tokiu būdu siekė išvengti naujų kreditorių atsiradimo ir sumažinti dėl nemokumo kilsiančius nuostolius, be kita ko, ir butų pirkėjų nuostolių dėl bankams mokamų palūkanų per BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį už bankų suteiktus nepabaigtiems statyti butams įsigyti ir įsirengti kreditus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nepagrįstai neįvertino.

47.       Pirmiau konstatavus, kad nėra vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų apelianto veiksmų, t. y. aiškiai pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (bendrovės nemokumo konkrečiu momentu ir apelianto žinojimo apie jį), atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas, taikant būtinojo reikalingumo institutą, prarado aktualumą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi faktinė situacija leistų spręsti apie vadovo priimtą tinkamą, verslo sprendimo rizikos neviršijantį sprendimą tęsti statybas ir perduoti butus jų savininkams. Be to, pardavimo lėšomis buvo atsiskaitoma su kreditoriais (banku, darbuotojais, valstybės ir socialinio draudimo biudžetais), to iš esmės neginčija ir ieškovė, tik tvirtina, kad buvo pasirenkama, su kuriais kreditoriais atsiskaityti. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsiskaitymo tvarkos pažeidimo klausimas ieškiniu nebuvo keliamas, tokie ieškovės argumentai nėra aktualūs ir nepaneigia apelianto įrodinėto objektyviai egzistavusio poreikio tęsti ir užbaigti gyvenamojo namo statybas. 

48.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad UAB „Turto spektras“ 2016 m. lapkričio 21 d. parengta retrospektyvine konsultacija dėl nekilnojamojo turto (butų) perkamumo 2010 metais apeliantas 2013 metais remtis negalėjo, nes tokios konsultacijos dar nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad joje esanti informacija negalėjo būti apeliantui žinoma ir įvertinta priimant atitinkamus verslo sprendimus 2010 m. ar 2013 m. Labiau tikėtina, kad apeliantui, kaip šį nekilnojamojo turto objektą stačiusios bendrovės vadovui, tokia informacija buvo žinoma. Kaip matyti iš šios konsultacijos, 2010 metais BUAB „Naujoji Vaišvydava“ statytas daugiabutis gyvenamasis namas buvo 69 proc. baigtumo, butai be dalinės apdailos, be durų, be šildymo katilų, be radiatorių, be elektros spintų, neįrengtas liftas, neįrengti suskystintų dujų lauko tinklai, nėra suskystintų dujų rezervuaro, namas dar nepajungtas nei prie miesto vandentiekio, nei prie miesto nuotekų tinklų, nesutvarkytas gerbūvis aplink pastatą. Tokių duomenų teisingumu leidžia įsitikinti ir antstolės S. Vaicekauskienės 2012 m. spalio 9 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 16 turinys. Jame yra užfiksuota statomo daugiabučio gyvenamoji namo situacija. Kaip matyti iš protokolo, butuose, kurių numeriai 1, 2, 3, 17, 18, 20, 32, 33, 34, 38, 39, 40, 45 51, 52, 57, reikalinga įrengti šildymo, apsaugos, distancinio pasikalbėjimo sistemas, sukomplektuoti vonių kambariuose šildymo groteles bei paleisti individualų šildymo suskystintomis dujomis (nėra, nepaleista). Taip pat šiame protokole, be kita ko, užfiksuota, kad butuose nėra radiatorių, elektros instaliacijos, dujų katilų ir pan., o lauko teritorijoje įrengti ne visi lauko apšvietimo stulpai, parkinge neįrengti CO2 davikliai, nesumontuotos automatikos spintos. Pažymėtina, kad protokole užfiksuotas tik butų (gyvenamųjų patalpų), o ne komercinės paskirties patalpų neužbaigtumas.

49.       Kaip matyti iš Daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), parduotų / neparduotų butų ir komercinių patalpų suvestinės, butai Nr. 1, 18, 34, 38, 52, 57 parduoti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d., butai Nr. 17, 20, 32, 40, 45, 51 – laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., tuo tarpu butai Nr. 2, 3, 33, 39 taip ir liko neparduoti.

50.       Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei vykdymas (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) nelaikytinas verslo sprendimu, kadangi tai yra imperatyvi nuostata ir, esant teisiniam pagrindui, vadovas negali pasirinkti, ar atlikti šiuos veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius anksčiau atsiradusios tokios pareigos, nei apeliantas faktiškai kreipėsi į teismą, apelianto sprendimas tęsti gyvenamojo namo statybas visgi gali būti vertinamas kaip toje situacijoje priimtas reikalingas verslo sprendimas, juolab kad prieš tai net du kartus teismai jau buvo atmetę BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pareiškimus dėl bankroto BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo. Tokį vertinimą suponuoja vien BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vykdytos veiklos pobūdis – daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis statybos. Nepridavus statinio už statybos priežiūrą atsakingoms institucijoms, butų savininkams neabejotinai būtų atsiradę sunkumai įgyvendinant nuosavybės teises.

51.       Taip pat butų savininkai galėjo patirti ir realių turtinių nuostolių, jeigu statytoja nebūtų jiems įvykdžiusi įsipareigojimų, ir kurių atlyginimo jie galėjo pareikalauti iš atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“. Tokiu atveju bendra įsipareigojimų kreditoriams suma galėjo ir išaugti, nebūtinai sumažėti, kaip tvirtina ieškovė. Iš apelianto teismui pateiktų bankų AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir AB SEB banko atsakymų, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, matyti, kad šiems bankams butų pirkėjai vien palūkanų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 125 607,80 Eur sumą. Ši suma, kaip nurodyta AB „Swedbank“ atsakyme, gali būti dar didesnė, nes į šio banko nurodytas sumas dėl itin didelės duomenų apimties negalėjo būti įtraukti kreditai ir sumokėtos palūkanos, jeigu tokie kreditai nėra užtikrinti nekilnojamojo turto, kuris yra daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka arba kito nekilnojamojo turto hipoteka. Pažymėtina, kad verslo sprendimo racionalumas turi būti vertinamas ne iš dabartinės perspektyvos, kai disponuojama žymiai didesne informacijos apimtimi, tačiau pagal tokio sprendimo priėmimo metu susiklosčiusias aplinkybes ir turėtus duomenis. 

52.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš apelianto BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriams kaip žalos atlyginimą priteisė 179 718,23 Eur sumą, t. y. jiems priskaičiuotas (išaugusias už ieškovės nurodytą laikotarpį) palūkanas bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas. Todėl skundžiama sprendimo dalis panaikintina ir šioje ginčo dalyje priimamas naujas sprendimas – apeliantui V. P. pareikštas ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).   

Dėl ieškinio senaties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

53.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, neįvertino apelianto  argumentų, kad apie galimai pažeistą teisę pradinė kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ sužinojo dar 2013 metų pradžioje, keletą kartų (2011 m. ir 2012 metais) pati siekdama inicijuoti bankroto bylos BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimą, juolab kad pradinės kreditorės akcininku ir vadovu buvo V. T., kuriam kartu su sutuoktine priklausė 50 proc. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ akcijų (pagal byloje esančius duomenis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ akcininkai po 50 proc. ir steigėjai buvo V. P. ir J. T.). Todėl 3 metų ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo terminas, apelianto manymu, jau buvo pasibaigęs iki reikalavimo perleidimo dabartinei ieškovei. Taip pat apeliantas tvirtina, kad ieškinio senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas ir nuo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorės (UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“) paskyrimo 2014 m. gegužės 30 d. ir bendrovės dokumentų jai perdavimo, arba vėliausiai nuo 2016 m. balandžio 7 d., kuomet ieškovei, vykdant teismo nutartį, tyrimui buvo perduoti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentai, bet ne 2016 m. birželio 9 d kreipimosi dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu momento, kaip skaičiavo pirmosios instancijos teismas.

54.       Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį net nevertinant jo pagrįstumo, nebent teismas pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

55.       Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

56.       Šiame sprendime teisėjų kolegijai pirmiau jau pripažinus, kad bendrovės vadovas (apeliantas V. P.) dėl šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios specifinės situacijos 2013 m. pradžioje dar negalėjo tikrai žinoti apie bendrovės nemokumą ir neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo, būtų nelogiška teigti, kad apie tai anksčiau už jį turėjo sužinoti bendrovės pradinė kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“. Atitinkamai, nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra pagrindo sutikti ir su kitomis apelianto nurodomomis kaip galimomis ieškinio senaties pradžios skaičiavimo datomis – 2014 m. gegužės 30 d., kai BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai, ar 2016 m. balandžio 7 d., kai ieškovė gavo dokumentus, kurių pagrindu ji vėliau pareiškė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

57.       Ieškovei UAB „Šančių prekybos centras, reikalavimo teises į skolininkę BUAB „Naujoji Vaišvydava“ įgijusiai 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, apie šioje byloje deklaruojamą teisių pažeidimą galėjo tapti žinoma tik pradinei kreditorei 2016 m. balandžio 7 d. gavus ir išanalizavus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentus, kurių pagrindu 2016 m. birželio 9 d. ieškovė ir kreipėsi dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip vieną iš kvalifikuojančių požymių suformuluodama pavėluotą apelianto kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi apelianto argumentai dėl kitokių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties skaičiavimo pradžios momentų atmestini.

58.       Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad apie teisę pareikšti ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ieškinį apeliantui ieškovė galėjo suprasti ir suprato po to, kai ji 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškime nurodydama, kad apeliantas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad, šioje byloje pareiškusi netiesioginį ieškinį 2019 m. birželio 26 d., ieškinio senaties terminą ji praleido nežymiai (17 dienų), todėl, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovė nuolat siekė, jog BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių interesus apgintų bankroto administratorė, kuri, pasak ieškovės, vengė tai padaryti,   šį terminą ieškovei atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). 

59.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nebuvo pakankami ieškinio senaties terminui atnaujinti ir su tuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Viena vertus, tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) bendrovę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Kita vertus, kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos bendrovės vardu teisminius procesus. Kreditorė, manydama, kad bankrutavusios bendrovės sandoriai yra neteisėti, gali reikšti atitinkamus reikalavimus neatsižvelgdama į bendrovės bankroto administratorės poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-822-881/2020).

60.       Šiuo konkrečiu atveju iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos eigos matyti, kad ieškovė jau 2017 m. kėlė klausimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atstatydinimo, argumentuodama, kad administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-162-413/2017 ieškovės prašymas dėl administratorės atstatydinimo buvo atmestas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad kreditoriui manant, jog bankroto administratorius nepagrįstai atsisako ginti kreditorių teises ginčydamas nenaudingus bendrovei sandorius, jis turi teisę pareikšti tokį ieškinį savarankiškai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, ieškovei dar iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo išaiškinta, kad ji ir pati savarankiškai gali kreiptis į teismą. Todėl tokiame kontekste sutiktina su apeliantu, kad vien tik ta aplinkybė, jog bankroto administratorė neinicijavo civilinės bylos dėl žalos, kildinamos pavėluotai iškėlus bankroto bylą, nebūtų pakankama priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

61.       Visgi teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliantas ieškovės teisių tais veiksmais, kurie buvo įrodinėjami jos ieškinyje, nepažeidė, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo ir jo pasekmių, nesant paties teisės pažeidimo, prarado aktualumą.

62.       Dėl tos pačios priežasties – kaip jau neaktualių teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija   nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apelianto (atsakovo) ir kreditoriaus, kurio naudai taip pat yra pareikštas šis ieškinys, sutaptimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą apelianto (atsakovo V. P.) naudai.

64.       Į bylą pateikti duomenys, kad apeliantas ginčo dalyje dėl 179 718,23 Eur žalos atlyginimo patyrė 2 000 Eur atstovavimo išlaidų. Jas patvirtina pateiktos advokato E. Mikučiausko išrašytos 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos faktūros už teisines paslaugas bei apelianto V. P. 2019 m. liepos 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. atlikti mokėjimai po 1 000 Eur. Nors sąskaitose faktūrose nėra konkrečiai nurodoma už kokias konkrečias teisines paslaugas jos išrašytos, tačiau, atsižvelgiant į bylos stadiją, kada išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti, spręstina, kad šios išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliką parengimą.

65.       Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžio (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.2 ir 8.3 punktais, rekomenduojami maksimalūs už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką priteistini dydžiai nagrinėjamu atveju sudaro atitinkamai 3 156,75 Eur (1 262,70 Eur x 2,5) ir 1 894,05 Eur (1 262,70 Eur x 1,5). Taigi, apelianto prašomos priteisti po 1 000 Eur už kiekvieno iš šių procesinių dokumentų parengimą bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus priteistinų dydžių, atitinka kitus šiose Rekomendacijose nurodytus išlaidų apskaičiavimo kriterijus (darbo laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, ginčo sudėtingumą), todėl apeliantui atlygintinos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, jas priteisiant iš ieškovės. 

66.       Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos ir byloje patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios 41,43 Eur išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67.       Duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

68.       Atmetus ieškovės UAB „Šančių prekybos centras“ ieškinį, naikintinos Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apelianto V. P. turto areštas už 63 189,99 sumą, kurių mastas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo padidintas iki 179 718,23 Eur (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ ieškinys atsakovui V. P., panaikinti  ir šį ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras (juridinio asmens kodas 300670270) atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ (juridinio asmens kodas 300670270) valstybei 41,43 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 43 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ir 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi apelianto V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjos                                                                                       Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                  Dalia Kačinskienė

                                                                                     Danguolė Martinavičienė