Civilinė byla Nr. 2A-1749-510/2011
2-05-3-11750-2010-7
Pirmosios instancijos teismo teisėja E. Šliumpienė
42.9; 45.5; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei ir Elenai Skruodenienei, ieškovo atstovui G. Kelinui, dalyvaujant atsakovų atstovei advokatei J. Koltakovai, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ervino Sagaičio ir Svetlanos Sagaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-800-775/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovams Ervinui Sagaičiui ir Svetlanai Sagaitienei, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, dėl mokėjimo už šilumos energiją priteisimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovas AB “Kauno energija“ patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas namui, esančiam Parodos g. 24, Kaune, tiekia šilumos energiją. Atsakovams E. Sagaičiui ir S. Sagaitienei šiame name nuosavybės teisės pagrindu priklauso butas Nr. 1. Tarp ieškovo ir atsakovų 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 25212368. Šio namo bendro naudojimo objektų administratorius yra UAB „Žaidas“. 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas atsakovams išdavė Technines charakteristikas šildymo prietaisų (radiatorių) keitimui. Šio dokumento aiškinamajame rašte nurodyta, kad remonto darbus reikalinga atlikti iki šildymo sezono pradžios. 2008 m. spalio 1 d. UAB „Žaidas“ atliko nurodyto buto apžiūrą ir nustatė, kad nurodytame bute savavališkai demontuota dalis daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdyno. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 260 punktas numato, kad buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus atjungimo darbus, buto savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 263 punktas nurodo, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. AB „Kauno energija“ nėra pasirašiusi atjungimo akto, neturi jokių dokumentų patvirtinančių, kad Parodos g. 24-1, Kaune, buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai. Atsakovai savo buto radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo tiekimo sistemos atsijungė nesilaikydami nurodytų norminių aktų ir nustatytos tvarkos. Dėl nurodytos priežasties ieškovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui mokesčių. Atsakovų skola už patalpų šildymą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. yra 4973,74 Lt. Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė už patiektą šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. priskaičiuota 130,76 Lt delspinigių. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ervino Sagaičio ir Svetlanos Sagaitienės 4973,74 Lt už šilumos energiją, 130,76 Lt delspinigių, 153 Lt žyminio mokesčio, 8,80 Lt už duomenų gavimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino dalinai. Teismas priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ solidariai iš atsakovų Ervino Sagaičio ir Svetlanos Sagaitienės 4973,74 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. liepos 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 157 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo AB „Kauno energija“ valstybei 68,49 Lt atsakovų bylinėjimosi išlaidų ir 1,41 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. atsakovai gavo šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas, pagal kurias jiems leista nustatyta tvarka iki šildymo sezono pradžios pakeisti bute esančius šildymo prietaisus (radiatorius). 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais iš ginčo buto buvo iškelta į šilumos punktą aukštų parametrų termofikacinio vandens trasa. 2008 m. spalio 1 d. buvo atlikta ginčo buto šildymo sistemos apžiūra ir UAB „Žaidas“ 2008 m. spalio 14 d. surašė apžiūros aktą, kuriame konstatavo, jog bute vykdomi remonto darbai, kurių metu demontuota dalis šildymo sistemos vamzdyno ir buto savininkas iki 2008 m. spalio 16 d. buvo įpareigotas šildymo sistemą atstatyti, šiam namui šildymo sezono pradžia buvo atidėta savaite laiko. 2008 m. spalio 8 d. atsakovai kreipėsi į UAB „Žaidas“ su prašymu atlikti jų bute centrinio šildymo vamzdžių renovacijos darbus. UAB „Žaidas“ surašė gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktus. 2008 m. gruodžio 18 d. atsakovai per 19 notarų biurą persiuntė UAB „Žaidas“ pareiškimą, kuriame nurodė, jog kapitalinio remonto metu atsakovai pakeitė susidėvėjusius centrinio šildymo vamzdžius ir prašo jiems kompensuoti turėtas išlaidas, taip pat prašo pranešti ieškovui, kad neskaičiuotų mokesčių už šilumą, nes jų bute radiatoriai yra atjungti. 2009 m. vasario 3 d. atsakovai kreipėsi į AB „Kauno energija“ ir prašė atsiųsti sudarytą komisiją konstatuoti faktui, jog ginčo butui netiekiamas šildymas. 2009 m. vasario 18 d. buvo surašytas šilumos tikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog ginčo butas remontuojamas, radiatoriai demontuoti, 5 stovai neizoliuoti, šilti. 2009 m. kovo 17 d. - 2010 m. vasario 13 d. tarp ieškovo ir atsakovų vyko susirašinėjimas dėl skolos už šildymą mokėjimo. Byloje yra pateiktas atsakovės S. Sagaitienės neįgaliojo pažymėjimas, jog jos darbingumas yra 20 proc., pažymos apie atsakovų gaunamas pajamas. Atsakovai augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 58-59, I t.), turi skolų ir įsipareigojimų grąžinti kreditus. Atsakovai, sudarę su ieškovu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo teisę pagal jiems išduotas šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas iki šildymo sezono pradžios pakeisti bute radiatorius. Senus šildymo prietaisus atsakovai nuėmė, tačiau naujų šildymo prietaisų nepajungė. Jie nurodė, kad bendro naudojimo šilumos tiekimo stovai buvo labai blogos būklės, prie jų nebuvo galima montuoti naujų radiatorių, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neapteikė. UAB „Žaidas“ aktai patvirtina, jog bendro naudojimo vamzdyną dar buvo galima naudoti. Tik namo administratorius turėjo teisę keisti bendrojo naudojimo vamzdžius. Atsakovai savavališkai savo lėšomis demontavo dalį bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno ir pakeitė jį nauju. Atsakovai, teisėtai atjungę bute esančius radiatorius, nustatytu terminu jų prie bendros namo šildymo sistemos neprijungė, nepaisant to, savo lėšomis ir rizika dar nusprendė pakeisti ir bendrojo naudojimo šilumos tiekimo stovus. Kadangi remonto darbai (t.y. radiatorių pakeitimas) turėjo būti atlikti iki šildymo sezono pradžios, atsakovai nustatytu terminu neprijungę šildymo prietaisų, pažeidė nustatytą šilumos prietaisų keitimo tvarką. Atsakovų bute liko 5 neizoliuoti bendrojo naudojimo šilumos stovai, kuriais butui buvo tiekiama šilumos energija. Sutarties tinkama tvarka nenutraukus, atsakovams išlieka pareiga susimokėti už visam namui teiktą ir jiems, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų delspinigius, remiantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims”. Ieškovas neturi teisės delspinigių atsakovams skaičiuoti minėto įstatymo pagrindu, kadangi jis reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.
Atsakovai Ervinas Sagaitis ir Svetlana Sagaitienė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 4 973,74 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 157 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, o likusioje dalyje - palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. 2009 m. vasario 18 d. šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 358748 patvirtina aplinkybes, kad atsakovų butui tiekiama šiluma tik per penkis neizoliuotus bendro naudojimo stovus, o ne per šilumos įrenginius, kadangi jie demontuoti. Atsakovai 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškimu informavo UAB „Žaidas“ apie tai, kad bute nepajungti šilumos įrenginiai (radiatoriai), prašydamas apie tai pranešti ieškovui, kad nebūtų skaičiuojamas mokestis už šilumos energijos tiekimą. Ieškovui buvo pranešta apie atsakovų prašymą laikinai netiekti šilumos jiems priklausančiam butui. Ieškovas šilumos tiekimo sandoryje yra stipresnė šalis, todėl privalėjo bendradarbiauti su atsakovais. Ieškovui buvo žinomos priežastys, dėl kurių atsakovai negalėjo pajungti šildymo įrenginių. Ieškovas pripažino, kad dėl termofikacinių vamzdžių pašalinimo iš atsakovų buto būtina buvo keisti šildymo vamzdžius ir stovus, kurie tiekia šilumą ir kitiems butams. Atsakovai patyrė nenumatytus nuostolius dėl šilumos vamzdžių keitimo, prarado finansinę galimybę pritaikyti būstą neįgalios atsakovės S. Sagaitienės poreikiams. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai patys savavališkai savo lėšomis demontavo dalį bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdyno ir pakeitė jį nauju, neturėdami namo administratoriaus leidimo. Teismas netaikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 71 p. nuostatų, kuriame nustatyta pastato savininko - šilumos vartotojo padarytų Taisyklių pažeidimo faktų nustatymo procedūra, Teismas nepagrįstai savo išvadą grindžia UAB „Žaidas“ bendro naudojimo objektų apžiūros aktais, kurių pagrindu konstatavo, kad bendro naudojimo vamzdyną dar buvo galima naudoti. Šie aktai negali būti įrodymais šioje byloje. Teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kad ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už šilumos energiją, kurios atsakovams realiai netiekė. Teismas netaikė Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja, kad vartotojas gauna sąskaitas, kuriose turi būti nurodomas suvartotas šilumos kiekis ir vartotojas atsiskaito už suvartotą šilumą. Kai energijos vartojimas nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra buto, esančio Parodos g. 24-1, Kaune, savininkai (1t., b.l. 7-8). Ieškovas 2008 metais išdavė šio buto šildymo sistemos keitimo technines charakteristikas (1t., b.l.34). Aiškinamajame rašte (1t., b.l.36) nurodyta, kad buto savininkas pageidauja senus šildymo prietaisus pakeisti į naujus. Aiškinamajame rašte (1t., b.l.36) taip pat pažymėta, kad remonto darbus būtina atlikti iki šildymo sezono pradžios. Atsakovai senus radiatorius demontavo, tačiau naujų nepajungė. Atsakovai 2008 m. gruodžio 18 d. per notarą išsiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ pareiškimą (1t., b.l.45), kuriame nurodė, kad nuo šildymo sezono pradžios nesinaudoja AB „Kauno energija“ paslaugomis, nes nėra galimybės pritvirtinti radiatorių.
Ieškovas ieškinį pagrindė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 263 punkto nuostata, numatančia, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Ieškovas teigė, kad nėra teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovams mokesčių ir prašė priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už šilumos energiją.
Apeliantai apeliaciniame skunde teigė, kad kai energijos vartojimas nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Apeliantų manymu, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė. Šie apeliantų teiginiai yra pagrįsti.
Šilumos vartojimo įrenginių atjungimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 264 punktas numatė, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, yra nurodžiusi, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad jeigu atsijungiant nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, teisės aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, išaiškinimas, kad tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas, yra įtrauktas į 2009 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.30 (385 puslapis) paskelbtą Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, vadovaujasi šios būtent šioje nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Be to. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl asmens veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, konstatavo, kad turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis.
Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovai apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, akcentavo teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovo reikalavimą. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais išaiškinimais, tais atvejais, kai ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją, o faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas skolos susidarymas ir žalos atsiradimas, ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas ir kaip reikalavimas sumokėti skolą už šilumos energiją, ir kaip reikalavimas atlyginti nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje išnagrinėto patikslinto ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kuriomis grindžiamas skolos susidarymas. Ieškovas patikslintame ieškinyje jokių aplinkybių dėl žalos atsiradimo nenurodė. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog neteigia, kad ieškovas patyrė žalą, nurodydamas, kad laiko atsakovus šilumos energijos vartotojais (teismo posėdžio protokolas, 2t., b.l.7). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas dar kartą patvirtino, kad neprašo iš atsakovų priteisti žalos, o prašo priteisti iš jų tik įsiskolinimą (kaip iš vartotojų). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų, kaip iš šilumos energijos vartotojų, įsiskolinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, ieškovas privalo atlyginti antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama atsakovams pirmosios instancijos teisme, išlaidas - 2283,06 Lt (2t., b.l.35, 41) (CPK 95 straipsnio 5 dalis).
Atsakovus atstovavusi advokatė 2011 m. spalio 12 d. papildomai pateikė Kauno apygardos teismui 2011 m. spalio 11 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1222 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje pažymėta, kad šios išlaidos sudaro 600 Lt. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2011 m. spalio 11 d., o prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas 2011 m. spalio 12 d., todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos, nors apeliacinis skundas yra patenkinamas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2883,06 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 6 centus) antrinės teisinės pagalbos, kuri pirmosios instancijos teisme buvo teikiama atsakovams Ervinui Sagaičiui ir Svetlanai Sagaitienei, išlaidų. Nurodyti, jog šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis