Civilinė byla Nr. e2S-2147-640/2018                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06415-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.;3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, suinteresuotieji asmenys antstolis V. M., akcinė bendrovė „Swedbank“,

n u s t a t ė  :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2018 m. vasario 21 d. reg. Nr. S2 97668, ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2018 m. vasario 21 d. Nr. 0240/14/03883 reg. Nr. S2-97665 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 kaip neteisėtus; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo, buto atlaisvinimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki šio skundo ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
2. Nurodė, kad, įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą, gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą. Dėl to yra būtina stabdyti šių nutarčių vykdymą iki tol, kol ši byla (skundas) bus išnagrinėta, nes bankas jau pardavė pareiškėjo turtą iš varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos kaina (tik už 148 596,00 Eur), kurio reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartus didesnė (nepriklausomų NT vertintojų nuomone, turto vertė galėjo siekti virš 250 000 Eur) nei varžytynių pardavimo kaina, todėl pareiškėjas teismo prašo skubiai sustabdyti visus vykdymo ir išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos ginčo tarp šalių nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas vertino, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas. Teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudarė pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdomojoje byloje vykdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su 2018 m. vasario 28 d. skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Antstoliui skundo netenkinus, teismas dėl pareiškėjo skundu reiškiamų reikalavimų pasisakys skundą nagrinėdamas iš esmės, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios įrodytų būtinybę sustabdyti išieškojimo iš nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje vykdymą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog teismai kitose bylose jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pagal šios bylos nagrinėjimo ribas. Teismas dar kartą pažymėjo, kad sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo iš nekilnojamojo turto veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šių veiksmų sustabdymo taikymo būtinumo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą - nėra pagrindo sustabdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies, pažymėtos G-1, antstolio V. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

5. Apeliantas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir patenkinti skundo naujo prašymo reikalavimus, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynimą ir nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją D. J. nuo civilinės bylos Nr. e2YT-11877-807/2018 nagrinėjimo.
6. Nurodė, kad turto pardavimas iš varžytinių negalėjo vykti, varžytinės turėjo būti pripažintos negaliojančiomis, nes potencialūs varžytinių dalyviai buvo suklaidinti, t.y. buvo nuslėptos  realios faktinės aplinkybės, nepateiktos turto nuotraukos, apribota pirkėjų galimybė apžiūrėti butą. Buto pardavimas taip pat pažeidė ir išieškotojo interesus, nes jo baigtumas tik 86 procentai. Nuo 2005 metų buto pardavėjas (statytojas) ir buto savininkas (pareiškėjas) investavo dideles sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą, antstolis turtą pardavė labai žema kaina. Apelianto nuomone, neteisėtai įvykusios varžytinės turėjo būti anuliuotos (panaikintos), iki varžytinių pabaigos paaiškėjus esminėms aplinkybėms, dėl kurių varžytinės negalėjo būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Antstolis negalėjo realizuoti įkeisto turto, taip pat negalėjo būti surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Apeliantas teigė, kad antstolio neteisėti veiksmai sudaro pagrindą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju būtų suvaržytos jo asmens teisė kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus.

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. C. kreipėsi į antstolį su skundu prašydamas vykdomojoje byloje Nr.0240/14/03883 panaikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2018 m. vasario 21 d.Reg.Nr.S2-97668 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2018 m. vasario 21 d. reg. Nr. S2-97665. Šio skundo kopiją kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1) ir sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki skundo išnagrinėjimo pabaigos, pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir patenkinti naujo skundo reikalavimus.
10. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
12. Nustatyta, kad apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduoti iš varžytinių už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą (148 596 Eur), nei varžytinių pardavimo kaina ir dėl to išnagrinėjus bylą, gali kilti didelių nepatogumų bei finansinių nuostolių atgręžiant sprendimo vykdymą. Taip pat, apeliantas nurodo, kad turto pardavimas iš varžytinių apskritai yra neteisėtas ir negalėjo būti vykdomas ir yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Konkrečiu atveju, byloje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo klausimas siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir nekiltų nuostoliai, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2018 m. vasario 21 d. patvarkymų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės nevertino skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nesprendė kilusio ginčo iš esmės, neatliko pareiškėjo pateiktų argumentų dėl turto pardavimo iš varžytinių ir kitų motyvų susijusių su minėto skundo nagrinėjimu vertinimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, įrodančių, kad antstolis elgiasi neteisėtai, nesąžiningai, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, siejamo su pareiškėjo skundu dėl 2018 m. vasario 21 d. patvarkymų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, bei apskaičiavimo, įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų nebeįvykdomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad kiltų grėsmė, jog apelianto teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas.
14. Pažymėtina ir tai, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertina konkrečiai bylai būdingas aplinkybes ir susidariusią situaciją, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog kitose bylose priimti palankūs teismo sprendimai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų, negali būti pripažįstami pagrindu nagrinėjamojoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisininkam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė