Administracinė byla Nr. AS-792-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01334-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo D. P. atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytas skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 9 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. P. atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytą 2016 m. liepos 18 d. skundą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Skundą pasirašo pareiškėjo D. P. atstovas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas R. M.. Kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių D. P. ir R. M. giminystės ryšį bei pastarojo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, prie skundo pateiktas 2016 m. balandžio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintas įgaliojimas nesuteikia teisės nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovui R. M. atstovauti pareiškėjui Kauno apygardos administraciniame teisme pasirašant atstovaujamojo vardu skundą.

III.

Pareiškėjas D. P., atstovaujamas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį, iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą bei jį priimti.

Atkreipia dėmesį, kad D. P. yra nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys. Taigi, nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nesivadovavo ir nesuteikė jokio pagrindo nustatyti, kad santykius tarp D. P. ir jos galima būtų vertinti kaip artimųjų giminaičių ar sutuoktinio. Į bylą pateikti prie skundo pridėti atstovavimo dokumentai nustato visai kitą teisinį santykį tarp minimų asmenų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.34 straipsnio, 2.74 straipsnio 2 dalies, Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad D. P., įstodamas į nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narius, tapo juridinio asmens dalyviu. Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kaip asociacijos, tikslas pagal įstatymą ir yra koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti ar tenkinti viešuosius interesus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė D. P. interesų atstovavimo ribas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Šioje byloje nario D. P. ir nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ teisinį santykį atitinka ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 5 ir 6 punktuose bei 5 dalyje nustatytos atstovavimo taisyklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą, kadangi skundą teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, skundą pareiškėjo D. P. vardu padavė jo atstovas – nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, vadovaujama R. M.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pagal ABTĮ 47 straipsnio nuostatas negali būti pareiškėjo D. P. atstovu administraciniame teisme. Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas D. P. yra nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, įsikūrusios ginti savo narių interesus, narys, į bylą pateikti atstovavimo dokumentai.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atstovo argumentus, akivaizdu, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl juridinio asmens – nevyriausybinės organizacijos – teisės atstovauti fiziniam asmeniui, esančiam jo nariu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, kuri pakeitė nemažą dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, tarp jų – ir reglamentuojančių atstovavimo administraciniame procese klausimus.

Iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis numatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą. Šis ABTĮ nenumatė kokių nors ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008, 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015, 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-492/2016).

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 47 straipsnio 4 dalis nustato baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, kurias yra: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, net ir esančiam jų nariu, administraciniame teisme neturi. Išimtis numatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose.

Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, nesanti profesine sąjunga, teisės atstovauti savo nariams administraciniame teisme neturi, yra pagrįsta.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra prieštaravimas tarp ABTĮ normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis ABTĮ normomis (ABTĮ 4 str. 6 d.), todėl Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, neaiškintina kaip išplečianti asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą administraciniame teisme, tarpą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, aiškinęs ir taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. P. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                            Laimė Baltrūnaitė

                                                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė