Administracinė byla Nr. A-297-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir atsakovas, Kontrolierius) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (18)SN-17)SP-28 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kontrolierių pagal kompetenciją atlikti veiksmus, t. y. atlikti patikrinimą ir priimti teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl pažeidimo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 50 Eur turtinei ir
100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas jo skundą išnagrinėjus formaliai, remiantis melagingais jo teisių pažeidimą padariusios šalies – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sirena security“ – paaiškinimais, siekiant išvengti atsakomybės dėl pareiškėjo neįleidimo į „McDonald‘s“ restorano patalpas. Pareiškėjas tvirtino, jog 2017 m. gruodžio 31 d. norėdamas apsilankyti restorane, jis buvo blaivus, apsirengęs kukliai ir tvarkingai, pagal savo socialinę padėtį, o apsaugos darbuotojai, neįleisdami jo į restoraną, šiurkščiai pažeidė pamatines jo teises. Be to, incidentas įvyko matant kitiems „McDonald‘s“ lankytojams, buvo paminėtas žiniasklaidoje. Pareiškėjas pabrėžė, jog apsaugos darbuotojo L. D. paaiškinimai, kad pareiškėjas incidento metu buvo neblaivus, netvarkingais drabužiais, nuo jo sklido nemalonus kvapas, elgėsi šiurkščiai, iššaukiančiai ir kėlė grėsmę aplinkiniams, yra melagini. Pareiškėjas pats buvo iškvietęs policijos pareigūnus, siekdamas, jog jie patvirtintų, kad pareiškėjas yra blaivus ir atrodo adekvačiai. Įvykio aplinkybės užfiksuotos išorės stebėjimo kameromis ir ant pareigūnų uniformų esančiomis kameromis. Pareigūnai nenustatė priežasčių imtis veiksmų prieš pareiškėją, t. y. jį sulaikyti ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ir tai patvirtina UAB „Sirena security“ darbuotojų teiginių melagingumą. Pareiškėjas nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos dviem epizodais:
UAB „Sirena security“ darbuotojai neįleido jo į „McDonald‘s“ restorano patalpas ir vėliau paskleidė apie jį šmeižiančią informaciją. UAB „Sirena security“ nereagavo į pareiškėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai, kompensuojant jo patirtą moralinę žalą. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl pažeistų jo teisių atsakomybė turėtų tekti ir „McDonald‘s“ restoranui, nes apsaugos darbuotojai buvo blogai instruktuoti, be to, įstaiga nepatikrino apsaugos darbuotojų pateiktos informacijos teisingumo.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas apžvelgė įvykio aplinkybes ir Sprendimo motyvus. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ne tik UAB „Sirena security“ pateiktais paaiškinimais, bet ir kitų institucijų – restoraną „McDonald‘s“ valdančios UAB „PREMIER RESTAURANTS“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato – pateikta medžiaga, būtina tyrimui atlikti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pateikė argumentus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tikėtinos diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje, tačiau nepateikė įrodymų, jog jis atsidūrė blogesnėje padėtyje būtent dėl savo socialinės padėties, t. y. kad jo gaunamos pajamos buvo lemiamas veiksnys neįleidžiant į restoraną. Nors negalima vienareikšmiškai teigti, kad apranga ir pajamos yra tiesiogiai susiję ir objektyviai atspindi asmens turtinę (socialinę) padėtį, tačiau net ir darant prielaidą, jog dėl pareiškėjo aprangos buvo galima numanyti jo gaunamas pajamas, tai nebuvo vienintelė ir lemiama jo neįleidimo į restoraną priežastis. Atsakovas paaiškino, kad jam nepavyko gauti pareiškėjo nurodyto vaizdo įrašo iš UAB „PREMIER RESTAURANTS“, nes gavus persiųstą pareiškėjo skundą iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos jau buvo suėjęs vaizdo įrašo saugojimo terminas.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 6 d. pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl atsisakymo suteikti jam paslaugas UAB ,,PREMIER RESTAURANTS“ valdomame restorane ,,McDonald‘s“, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skundas 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. 4-369 buvo persiųstas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

7.       Kontrolierius ginčijamu 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (18)SN-17)SP-28 nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14, 17 straipsnių ir 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis.

8.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog Kontrolierius tyrimą pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 6 d. skundą pradėjo dėl tikėtinos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. UAB „Sirena security“ apsaugos darbuotojų nebuvo įleistas į viešojo maitinimo įstaigą „McDonald‘s“.

9.       UAB „PREMIER RESTAURANTS“ 2018 m. vasario 07 d. rašte Nr. N/LT/2018/2 nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 40 min. asmuo nebuvo įleistas į „McDonald‘s“ restoraną „Svajonė“, esantį (duomenys neskelbtini), nes asmuo iš pažiūros buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus nemalonus kvapas, jis elgėsi agresyviai.

10.       UAB ,,Sirena security“ apsaugos darbuotojas L. D. paaiškinime nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo restorane ,,McDonald‘s“. Į restoraną ketino įeiti asmuo, kuris dėvėjo nešvarią skylėtą striukę, nuo jo sklido nemalonus specifinis kvapas. Lankytojo į restoraną neįleido. Lankytojas elgėsi įžūliai, provokavo konfliktą.

11.       UAB ,,Sirena security“ apsaugos darbuotojas J. B. paaiškinime nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo restorane ,,McDonald‘s“. Jis teigė negalintis nieko paaiškinti, nes apsaugos funkcijas atliko salėje ir nematė įvykusio incidento.

12.       Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio mėn. rašto, pareiškėjas į restoraną „McDonald‘s“ 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. nebuvo įleistas dėl jo netvarkingos išvaizdos. Rašte nurodyta, jog pareiškėjo blaivumas netikrintas, nes nebuvo fiziologinių požymių, dėl kurių būtų galima įtarti asmens girtumą.

13.       Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad suteikti paslaugas restorane ,,McDonald‘s“ pareiškėjui atsisakyta ne dėl jo socialinės padėties, t. y. gaunamų pajamų, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo diskriminavimą socialinės padėties pagrindu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis į viešojo maitinimo įstaigą neįleistas dėl jo gaunamų pajamų, yra vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Kontrolierius pagrįstai konstatavo, jog trūksta duomenų apie padarytą pažeidimą, ir pagrįstai nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

14.       Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Pripažinus, kad Kontrolierius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 6 d. skundą dėl diskriminavimo socialinės padėties pagrindu ir pagrįstai nutraukė pažeidimo tyrimą, nebuvo pagrindo konstatuoti ir neteisėtus atsakovo veiksmus, taigi, nebuvo vienos iš pagrindinių sąlygų viešajai atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo prašymas priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmestas.

III.

15.       Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą.

16.       Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, mano, kad teismas sprendimą priėmė remdamasis tik klaidingais UAB „Sirena security“ apsaugos darbuotojo L. D. teiginiais, ignoravo daugelį skunde nurodytų bylos faktų. Pareiškėjo įsitikinimu, jam nepalankų sprendimą lėmė tai, kad administraciniai teismai iš esmės yra nusistatę prieš tokius asmenis kaip jis, kurie siekia įgyvendinti savo teisę į sąžiningą teismą, teismų sistema yra korumpuota. Pareiškėjo teigimu, UAB ,,PREMIER RESTAURANTS“ ir UAB „Sirena security“ paaiškinimų teisingumą galima lengvai patikrinti tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek išreikalavus nurodytą vaizdo medžiagą, jis šių bendrovių pateiktą informaciją laiko šmeižtu, žeminančiu jo garbę ir orumą.

17.       Atsakovas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18.       Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodomi tie patys argumentai kaip ir skunde. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai apie bandymo apsilankyti restorane „McDonald‘s“ priežastis prieštaringi: vienur jis nurodo, kad jam reikėjo pasinaudoti tualetu, kuris (duomenys neskelbtini) yra tik restorane „McDonald‘s“, kitur – kad ketino nusipirkti „Coca cola“ gėrimą, pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad ketino numalšinti alkį, nors vėliau paaiškino, jog dėl jam taikomo gydymo negali vartoti „greito maisto“. Jei pareiškėjas ketino tik pasinaudoti tualetu restorane, Kontrolierius galbūt būtų nusprendęs pareiškėjo skundą atmesti, nes restoranas neteikia viešojo tualeto paslaugų ir negali būti priverstas jas teikti. Jei pareiškėjas ketino įsigyti gėrimą, jis galėjo pasinaudoti „Walk ThruTM“ langeliu, neįeidamas į restorano patalpas. Atsakovas pakartoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis atsidūrė blogesnėje padėtyje būtent dėl savo socialinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo diskriminacijos socialinės padėties pagrindu neįleidžiant jo į viešojo maitinimo įstaigos patalpas.

20.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo šalių argumentus, išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina jo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Kontrolierius pagrįstai konstatavo, jog trūksta duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu padarytą pažeidimą, ir nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo skundą, be to, tokie Kontrolieriaus veiksmai nėra neteisėti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pareiškėjo anksčiau teismui išdėstytais argumentais ir jo abejonėmis dėl teismų sistemos sąžiningumo. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

22.       Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą ir tyrimą nustato Lygių galimybių įstatymas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu; o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, tiesioginė diskriminacija – tai elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus žemiau išvardytas išimtis. Socialinė padėtis Įstatymo kontekste suprantama kaip fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai (Įstatymo 2 str. 8 d.). 

23.       Pagal Įstatymo 8 straipsnį (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-618 redakcija), įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo: 
1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas; 2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.

24.       Lygių galimybių kontrolieriaus atliekamo tyrimo nutraukimo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, tarp jų – kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą
(2 p.). Atsakovas ginčijamu Sprendimu (b. l. 9–15) nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 6 d. skundą, nustatęs, kad trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Kontrolierius buvo nusprendęs pradėti tyrimą dėl tikėtino Įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimo, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, jog jo apranga atspindi gaunamas pajamas,
t. y. pareiškėjo gaunamos pajamos, kurių dydį jis patvirtino įrodymais – 48 Eur per mėnesį, galėjo būti nepakankamos įsigyti naują aprangą, todėl, nors negalima vienareikšmiškai teigti, jog šie du kriterijai (apranga ir pajamos) yra tiesiogiai susiję, pradėtinas turimas dėl tikėtinos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Atsakovas Sprendime įvertino UAB ,,PREMIER RESTAURANTS“ paaiškinimus, kad, saugos tarnybos teigimu, pareiškėjas nebuvo įleistas į restoraną, nes jis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir nuo jo sklido nemalonus kvapas, taip pat UAB „Sirena security“ paaiškinimus, jog pareiškėjo neįleidimo į restoraną priežastis buvo ne jo išvaizda (suplėšyta striukė), o nuo jo sklindantis nemalonus kvapas, agresyvus elgesys, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją, kad įvykio metu pareiškėjo atžvilgiu nepastebėti fiziologiniai požymiai (kalba, kvapas), dėl kurių būtų galima įtarti girtumą, o apsaugos darbuotojai pareigūnams nurodė, kad pareiškėjo neįleidimo į restoraną priežastis yra jo netvarkinga išvaizda. Atsakovas pažymėjo, kad policijos pareigūnų pavartotas apibūdinimas „netvarkinga apranga“ nėra tapatus apibūdinimui „skurdžiai atrodanti apranga“, o apsaugos darbuotojai taip pat pabrėžė ne pareiškėjo išvaizdą, o jo netinkamą (agresyvų) elgesį, nuo jo sklidusį nemalonų kvapą. Atsakovas padarė išvadą, kad trūksta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje būtent dėl jo socialinės padėties (gaunamų pajamų), apie kurią galbūt buvo galima numanyti pagal jo dėvimą aprangą.

25.       Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas, skunde išdėstydamas jo neįleidimo į „McDonald‘s“ restoraną 2017 m. gruodžio 31 d. aplinkybes, teigė, kad UAB „Sirena security“ darbuotojai, atsisakydami įleisti jį į restoraną, nurodė, jog pareiškėjas netvarkingai atrodo.
Tai atitinka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio mėn. rašte (b. l. 44) nurodytas aplinkybes, jog apsaugos darbuotojai pareigūnams paaiškino neįleidžiantys pareiškėjo į restoraną dėl jo netvarkingos išvaizdos. Pareiškėjo teigimu, apsaugos darbuotojai jam pareiškė, kad jo striukė netvarkingai užlopyta ir joje yra keli defektai, tačiau pareiškėjas, jo įsitikinimu, buvo apsirengęs tvarkingai, pagal savo socialinę padėtį, sumokėjus skolas jam lieka 48 Eur mėnesiui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo atlikto tyrimo metu pareiškėjo diskriminacijos dėl socialinės padėties galimybė buvo vertinama išimtinai pagal pateiktus paaiškinimus apie jo aprangą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog asmens apranga vienareikšmiškai neparodo jo socialinės padėties, nes, kaip teismo posėdyje pažymėjo atsakovas, didesnes pajamas gaunantis asmuo, jei jis būtų buvęs su suplėšytais drabužiais, tikėtina, taip pat nebūtų buvęs įleistas į restorano patalpas. Byloje esantys duomenys, kurie atitinka pareiškėjo paaiškinimus, sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas nebuvo įleistas į restorano patalpas dėl, apsaugos darbuotojų vertinimu, netvarkingos išvaizdos, o ne dėl jo socialinės padėties (numanomo pajamų dydžio), ir trūksta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje būtent dėl jo socialinės padėties, apie kurią galbūt buvo galima numanyti pagal jo dėvimą aprangą. Taigi, tyrimas pagal pareiškėjo skundą buvo pagrįstai nutrauktas.

26.       Dėl kitų ginčo incidento faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjo blaivumo ir elgesio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad UAB „Sirena security“ darbuotojų teiginiai apie pareiškėjo girtumą, agresyvų elgesį neturėjo lemiamos reikšmės nustatinėjant, ar jis buvo diskriminuojamas socialinės padėties pagrindu. Kaip minėta, atsakovas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo socialinė padėtis (gaunamos pajamos) galėjo būti numanoma pagal jo aprangą (bet nebūtinai), pareiškėjo socialinę padėtį apibrėžiantys požymiai nebuvo siejami su alkoholio (ne)vartojimu ar pasirinktu elgesio modeliu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, jog apsaugos darbuotojų teiginiai apie jo neblaivumą ir netinkamą elgesį neatitinka tikrovės, kilusiame ginče neturi esminės teisinės reikšmės ir plačiau netiriami.

27.       Dėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamų teorinių pasvarstymų apie pareiškėjo vykimo į viešojo maitinimo įstaigą tikslo reikšmę Kontrolieriaus sprendimui teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra duomenų, kad apsaugos darbuotojai 2017 m. gruodžio 31 d. neįleido pareiškėjo į restorano „McDonald‘s“ patalpas dėl priežasčių, susijusių su jo atvykimo tikslu, arba išvis žinojo apie šiuos tikslus. Be to, ginčijamame Sprendime neužsimenama apie pareiškėjo siekio patekti į restoraną tikslą ar jo reikšmę tyrimui, šios aplinkybės nebuvo vertinamos Kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu. Taigi, šie atsakovo argumentai yra atmestini.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra išsamiai pagrįstas teisės normomis, jas susiejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovo padarytos išvados yra pagrįstos ir atitinka tyrimo metu surinktus duomenis. Sprendimas yra aiškus, pakankamai motyvuotas ir atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo naikinti tokį Sprendimą.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271

30.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą pagal pareiškėjo skundą ir priimdamas Sprendimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra atmetamas.

31.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė